Tokio, kuris nesiekia prabangos, tuščiagarbystės, o geba įkvėpti ir su meile kurti, kad sugriauti bažnyčios bokštai būtų atstatyti, o užgesusi miesto širdis vėl imtų plakti.

RUOŠKIM ŠIRDIS ATEINANČIAM!

The post Pasivaikščiojimai po adventinę Klaipėdą su pranciškonais (IV) appeared first on LAIKMETIS.

Kai kurie minėtos „profesijos“ atstovai yra tiesiog paprasčiausios „kalbančios galvos“ galvos ar dainuojančios ir šokančios reklamos. Jie nieko neįtakoja, tik įtikinėja, ką reikia vartoti – nuo prabangių kvepalų iki savo smirdalų. Iš reklamos galima užsidirbti ir galiausiai juk jokios atsakomybės, tik reklama.

Kai kurie bando mokyti gyventi taip, lyg gyvenimas būtų nesibaigianti pramoginė laida ar pigus pageidavimų koncertas. Pastariesiems greit ateina sunkus „pirmadienis“, nes dykai ir linksmai gauna retas kas, dažnam reikia daryti ir tai, kas nėra pramoga, reikia pietus pradėti nuo sriubos, o ne nuo deserto.

Yra ir įtakojančių valstybių gyvenimą. Tokie influenceriai vadinami politikais, jie patys manosi esą žinantys visas gyvenimo paslaptis, nors kitų - antipolitinių influencerių - dažnai vaizduojami kaip visiški neišmanėliai. Kur yra tiesa, atskiras klausimas, bet iš tikro tai politikų įtaka lemia, kad gyvename tokiame, o ne kitokiame pasaulyje.

Gal būtent dėl to madingu užsiėmimu visame pasaulyje tapo rinkti įtakingiausius politinio gyvenimo atstovus, mūsų šalyje taip pat. Tai ne prezidentų ar parlamentų rinkimai, bet jie savaip parodo, kas yra kas tame influencerių gyvenime. Juose, kaip ir tikruose rinkimuose būna savi favoritai, juose, kaip tikruose rinkimuose pasitaiko ir netikėtumų. Štai, populiarusis briuselinis portalas „Politico“ šiemet ėmė ir nustebino visą Europos Sąjungos „establišmentą“, įtakingiausio europiečio titulą paskirdamas... Italijos premjerei Giorgiai (lietuviškai, Jurgai) Meloni.

Netikėtumas yra tai, kad ši moteris Briuselyje visą laiką buvo su „minuso“ ženklu – nesisteminė partija, neliberali jaunystė, nefeministinis požiūris į šeimą, neverkšlenimas dėl nelegalių migrantų, o jos pasirodymas Briuselyje – tai daugiau bloga, nei gera žinia. Sakoma, kad ji – tai toks europinis Donaldas Trumpas, kurį Metų žmogumi išrinko elitinis influencerių rinkėjas – leidinys/portalas Time.

Čia ir yra visas sarkazmas. Briuselio „elitas“, patekęs į politinį nokdauną po Trumpo pergalės Amerikoje, tikėjosi, kad jau savo namuose išsirinks kokią tipo „įtakingą Kamalą su juokeliais, šokiais ir kalbomis apie nieką“, o gavo europietišką Trumpą. Mačiau komentarų, kad „Politico“ pasirinkimą reikia anuliuoti, nes buvo netinkama rinkimų metodika, portalas nėra objektyvus... tačiau, kaip jau yra taip yra. Ir futbolo taisykles nekeičiamos vien todėl, kad mylima komanda pralaimėjo.

Taigi, kam džiaugsmas, o kam skausmas. „Politico“ juk yra tik naujienų bei komentarų portalas ir ne daugiau, bet aišku (kam dar buvo neaišku), kad „trumpėja“ ne tik Amerika, „trumpėja“ visas pasaulis ir iš to proceso nereikia tyčiotis, ką europiečiai labai ir labai pasimėgaudami darė...

Gyvenimas nėra tokie Kamalos „šokiai ir žaidimai“ su visais laisvės partijų įgeidžiais. Panašu, kad „įtakojamieji“ tai geriau supranta nei jų influenceriai. Supranta, kad jau tikrai reikia liautis žaisti pasaulį kaip reklamą, prabangą ar politinių pageidavimų koncertą, nes pasaulyje vyksta procesai, kuriuos realiai įtakoti gali jėga, o ne „žalieji kursai“ ar kokios ten vaivorykštės. Tai tiek vadinamų gerų žinių.

„trumpėja“ ne tik Amerika, „trumpėja“ visas pasaulis ir iš to proceso nereikia tyčiotis.

O dabar labai liūdnas pastebėjimas. Perskaičiau gausius tekstus apie tuos nuostabiais gabumais apdovanotus top įtakinguosius ir supratau, kad jų didieji gabumai ir jų didelės galimybės nepadeda sutramdyti tokio Maskvos administratoriaus, kurį – pagal suėmimo orderį persekiojamą nusikaltėlį - jie patys įtraukė į įtakingųjų sąrašus. Kaip tie senovės romėnai, užuot sumušę barbarus, pakvietė juos į svečius.

Šiandieniniai influenceriai Maskvos administratoriui irgi suteikė ganėtinai aukštą vietą įtakingųjų sąraše. Ką čia Maskva, net Minsko diktatorius ir Gruzijos valdžios „džigitai“ gali miegoti ramiai – Europos įtakingųjų įtaka jų sprendimams yra visiškas niekis. Visi tie sąrašo lyderiai su nominantais yra tik blizgančios fotografijos... Tie įtakingieji, praėję visus lyderystės ir personalo vadybos kursus visiškai nėra lyderiai, o jei ir yra, tai kažkokie dinozaurai iš „šviesios praeities“, kuri jau baigėsi.

Aname kare (vadinamame Antruoju) nei De Gaule, nei Churchillis nebuvo tipingi influenceriai tą dieną, kai priėmė lemtingus sau ir savo tautoms sprendimus. Ir tada jie daug kam nepatiko, ir iš jų tyčiojosi, tyčiojosi, iš „nevykusio artisto“ Reagano, iš „bobiškai“ atrodančios Thatcher. Šiandien ir ta „Jurga“ Meloni daug kam labai nepatinka...

Bet taip jai ir reikia, pasakysiu. Gerai, kad nepatinka visai tai „influencerių bendruomenei“, kuri dabar stropiai trina iš savo tinklapių patyčias apie Trumpą, skubia nukabinėja vėliavas iš tiek spalvų, kiek pieštukų rado dėžutėje. Panašu, kad bandys įtakoti kitaip. Geros tendencijos, pripažinkime...

The post Dr. Egidijus Vareikis. Influencerių „kliurkos” appeared first on LAIKMETIS.

„Esu žmogus, kuris daro viską, kas patinka. Tai yra mano didžiausias išsigelbėjimas, kad nepaskęsti pilkoj kasdienybėj, bet ir didžiausias prakeikimas, nes turi bėgti, lėkti, jeigu nori kažką padaryti.“ – sako pašnekovas Simas.

Laidoje Simas dalijasi, kad jo veikla susideda iš kasdienio darbo, tai yra socialinių tinklų turinio kūrimo. Ši veikla atsirado po karantino, nes suprato, kad šituo gali užsiimti, nori ir jam tai įdomu. Simas taip pat dar užsiima renginių organizavimu ir jų vedimu. Dar su savo žmona Gabriele užsiima muzikavimu, dainų kūrimu ir jų įrašymu.

„Kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai. Ir kuo daugiau nori, tuo didesnį rezultatą pasieki.“ – teigia Simas.

Laidoje klausykite:

0:00 – Įžanga;

4:09 – Pašnekovo Simo kasdienybė;

07:37 – Kaip pavyksta susivaldyti nuo perdegimo?;

12:48 – Kaip atranda balansą tarp renginių?

23:45 – Apie dalyvavimą projekte „Lietuvos balsas“.

The post Socialinių tinklų turinio kūrėjas Simas Buziliauskas: darau, kas patinka appeared first on LAIKMETIS.

Jau 2013-aisiais, kai populistų judėjimai daugumoje Europos šalių nevaidino didesnio politinio vaidmens, buvęs Pasaulio banko direktorius Moisés Naímas viešai apgailestavo dėl augančios elito negalės suvaldyti eižėjančią pasaulinę viešąją erdvę: "maištininkai, kraštutinės politinės partijos, inovatyvūs startuoliai, hakeriai, prastai organizuoti aktyvistai, išsišokėliška savilaidė žiniasklaida, aiškaus lyderio neturintys jauni žmonės miestų aikštėse ir charizmatiški žmonės, atėję „tarsi iš niekur“, drebina buvusios tvarkos pamatus."

Viena vertus, Naímo nerimas buvo pranašiškas. Jo apibūdintas neįgalus elitas nesugebėjo sustabdyti nei Brexito Europoje, nei D. Trump‘o pergalės Amerikoje. Kita vertus, jo analizė – apeliuojanti į politinius lyderius, neva galinčius suvaldyti nepasitenkinimo fermentą – yra tik dalis tikrosios istorijos.

Iš tikrųjų, Naímas teisus, sakydamas, kad politinis, akademinis ir biurokratinis elitas nebeįstengia būti įtakingais lyderiais, o tokia lyderystė būtina norint tinkamai valdyti sudėtingą pasaulį. Kaip teigiama Naímo knygoje, galia tarsi susitelkia politinio spekto kraštuose. Viršuje turime vis stiprinamas vyriausybių ir korporacijų „megagalias“. Apačioje, vienok, daugumos bejėgystė kaupia jėgas, šaukiasi naujo lyderio, tvirtos rankos, naujos tvarkos, kad būtų apginti tos daugumos interesai.

Centre – galios vakumas

Tačiau klausimas ar naujieji lyderiai atlieps juos iškėlusių masių lūkesčius, ar viso labo pasinaudos jais kaip kuru savo politiniam skrydžiui, lieka atviras. Dar daugiau, galios fragmentacijos metu, kai dėl jos pešasi elito ir „apačių“ galingieji, galios netenka centras, arba vidurinioji klasė. Vienokia ar kitokia aristokratija ir plebėjai gyvuos visada. Stipri vidurinioji klasė su savo vertybėmis ir visuomenine santvarka, tuo tarpu, yra daugiau istorijos išimtis, o ne taisyklė.

Kadangi politinė įtaka nuo centro slenka į kraštus, imame prarasti kertinius doros ir laisvos visuomenės bruožus, būdingus viduriniajai klasei. Trupa pilietinės visuomenės pamatai. Klestinčiai visuomenei būtinos vertybės nyksta. Neįgalių, arogantiškų politikų ir juos demonizuojančių populistų rietenose ramų atsidavimą, apdairumą ir taupumą skandina tuščias rėksmingumas ir melagienos.

Iššūkiai, su kuriais šiandien tenka susidurti, nėra vien politinio pobūdžio ar pirmiausiai kylantys iš politikos. Šių laikų politinės ir socialinės krizės kyla iš moralinių ir dvasinių negalių. Vadinasi, pagalbos reikėtų ieškoti moralės ir dvasios srityse. Tikėkimės, jog tebeturime akis, kad matytume, ir ausis, kad išgirstume.

The post Dr. Jordanas J. Balloras. Neįgalus elitas, populistų judėjimai ir nykstanti vidurinioji klasė appeared first on LAIKMETIS.

Į Kretingos rajono švietimo centro iniciatyva suorganizuotą renginį atvyko penkių moksleivių komandos iš Pranciškonų, Jurgio Pabrėžos universitetinės, Vydmantų ir Salantų gimnazijų, Simono Daukanto ir Marijono Daujoto progimnazijų, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos ir Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro. Komandas lydėjo šiose ugdymo įstaigose dirbančios karjeros specialistės Indrė Kovalskė, Jurgita Korsakienė, Alma Slaboševičienė, Inga Žukauskaitė ir Livija Grajauskienė.

Po nuotaikingo Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos mažųjų dainininkų muzikinio pasveikinimo moksleiviai išklausė unikalių modelių ir pranešėjų agentūros Hero talents įkūrėjos ir vadovės Emos Navickienės, žurnalistės, komunikacijos specialistės Evos Jagminaitės-Kazlauskienės ir portalo "Laikmetis.lt" vyr. redaktoriaus Tomo Vilucko pranešimų.

Pranešėjai ne tik dalinosi savo įžvalgomis, mintimis apie lyderystę, bet ir papasakojo apie sunkumus ir iššūkius, kuriuos jiems teko patirti savo gyvenime.

Po pranešimų moksleiviai atliko praktinę užduotį – pasiskirstę į grupes, sudarytas iš skirtingų mokyklų mokinių, jie turėjo atsakyti į I. Kovalskės parengtus klausimus: kas jums yra autoritetas (bruožai, asmenybės, socialinė padėtis); kas jums yra lyderis ir kodėl jis jums yra lyderis; kodėl sekate arba norite sekti juo? Atsakymus pristatė kiekvienos grupės išrinktas lyderis.

Išklausę išties įdomių ir originalių atsakymų, pranešėjai apibendrino juos, pasidalino linkėjimais. T. Viluckas linkėjo būti drąsiems, siekti savo svajonių ir nepasiklysti XXI amžiuje, kuriame esama tiek sumaišties. „Nesivadovaukite standartais, neužbrėžkite sau rėmų, žvelkite į savo širdį“, – akcentavo T. Viluckas.

E. Jagminaitė-Kazlauskienė linkėjo nebijoti klysti: tik per klaidas galima suprasti ir atrasti teisingą kryptį, o taip pat nepamiršti, kad kiekvieno sugebėjimai yra beribiai. E. Navickienė, taip pat akcentavusi, kad nereikia iš anksto brėžti ribų, linkėjo džiaugtis jaunyste ir improvizuoti gyvenimą.

The post Konferencijoje Kretingoje kalbėta apie kitokius lyderystės veidus appeared first on LAIKMETIS.

Ji taip pat tvirtina matanti prezidento kaip telkiančiojo skirtingas idėjas vidaus politikoje, vaidmenį, sako, jog veto teise naudotųsi tik ginant Konstituciją, teisės viršenybę ir vakarietiškos valstybės kryptį.

Penktadienio vakarą menų fabrike „Loftas“ Vilniuje pristatydama svarbiausias programos kryptis, ji teigė, kad jos pastaroji kadencija Vyriausybėje buvo paženklinta „lūžio metais, tiesa, ne tokiais gausiais, kiek tektoninių priskaičiavo Gitanas Nausėda, bet užtenka vieno, tikro“.

„Tikrovėje pamatėme, kaip viskas yra trapu, kai agresorius perjungia pavarą ir ciniškai traiško demokratinį pasaulį, kol šis apsimeta to nesuprantąs. Pradėjęs pirma pavara, Putinas po Europą važinėjo lėtai, ilgai ir užtikrintai, važinėjo limuzinais, pasitikinėtas ant raudonų kilimų, nors vietoje protokolinių reveransų naudojo šantažu paremtą gazrpominę ir rosatominę leksiką, jausdamasis padėties diktuotoju“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji pabrėžė Vakarų nuolaidžiavimą net ir Rusijai užgrobus dalį Sakartvelo, Krymą, kritikavo vangią laikyseną teikiant paramą Ukrainai po plataus masto invazijos 2022-aisiais.

Turime užtikrinti, kad tapę vieningi, nevirstumėme vieningi nieko nedaryme.

„Turime užtikrinti, kad tapę vieningi, nevirstumėme vieningi nieko nedaryme. Nepadarėme visko, nedarome visko, kas būtina, kad aukštėjanti pavara nepriartėtų prie mūsų sienų“, – kalbėjo kandidatė.

„Turime be iliuzijų, bet ir be panikos, žvelgdami į ateitį ir daryti viską, kad nieko bloga mūsų šaliai nenutiktų. Tiek daug sukūrėme, tiek daug išgyvenome – neįsivaizduojama, kad galėtumėme tai kažkam lengva ranka atiduoti ar leisti paneigti. Tam reikia drąsos: kalbėti tiesiai, atvirai ir telkti politinę valią būtiniems sprendimams“, – sakė I. Šimonytė.

Prezidento poziciją mato kaip laisvę vienyti

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) keliama kandidatė teigia, kad premjero pozicija svarbi, tačiau apsiriboja valdančiąja koalicija, tuo metu sprendžiant esminius valstybei klausimus, I. Šimonytės teigimu, būtina telktis į plataus susitarimo paieškas, kad „tiek kairė, tiek dešinė jaustųsi vienodai girdimi“.

„Esame laike, kai reikia stiprios lyderystės, ne mistifikuotos vienybės, nes tai nėra tikroji demokratijos raiška, o racionalių ir pragmatinių susitarimų, geriausių mūsų šaliai. Prezidento pozicija atveria galimybes nebūti susaistytam su konkrečių partijų programoms ir pasaulėžiūra, telkti politinį sutarimą dėl svarbiausių klausimų, nesusitapatinti su viena puse, siekiant būti aukščiau kitos balanso pusės“, – dėstė ji.

Esame laike, kai reikia stiprios lyderystės, ne mistifikuotos vienybės, nes tai nėra tikroji demokratijos raiška, o racionalių ir pragmatinių susitarimų, geriausių mūsų šaliai.

Kalbėdama apie stiprios šalies idėja, ji sako ją įsivaizduojanti kaip nedarančią kompromisų dėl pamatinių klausimų, „nenuolaidžiaujančią agresoriams, nepasiduodančią šantažui“ 

Anot jos, artėjant rinkimams „girdime žmones, teigiančius, kad jie – už taiką, todėl, anot jų, nereikia padėti Ukrainai, nes tai tęsia karo veiksmus“.

„Todėl, anot jų, nereikia stiprinti savo gynybos, siekti sąjungininkų gynybos, plėtoti gynybos pramonės. Visa tai neva provokuoja (...). Bandymas įsiteikti agresoriams ir tarptautiniams nusikaltėliams niekada nereiškia taikos. Lygiai kaip bandymas įsiteikti smurtininkui niekada nepabaigia smurto. Mūsų atsakas turi būti taika per stiprybę, ne per silpnumą, taika per Ukrainos pergalę“, – kalbėjo premjerė.

Pagarba piliečiams ir įstatymams

Ji taip pat akcentavo, jog stipri šalis turi telktis dėl silpniausiųjų – senolių, neįgaliųjų, vaikų, bedarbių ir kitų žmonių, kad jie jaustųsi saugūs ir mylimi.

„Mylimi jie ne tada, kai nuo jų bandoma išsipirkti pinigais, o tada, kai jų orumas yra vienodai gerbiamas. Stiprus prezidentas yra ne tas, kuris turi tvirtesnį kumštį ar daugiau konstitucinių galių, o tas, kuris moka esamas galias išnaudoti ir geba demonstruoti pagarbą kitoms valstybių institucijoms ir jų kompetencijoms“, – sakė premjerė.

Ji akcentavo, kad skiriant asmenis į svarbias pareigas stiprybė yra vertinama kompetencija, padorumas, o ne „lojalumas ar atsargus komfortabilumas“.

Norėčiau, kad politiniai veto argumentai būtų naudojami tik tais atvejais, kai sprendimai akivaizdžiai prieštarautų strateginiams valstybės vakarietiškos krypties tikslams.

„Norėčiau dirbti taip, kad veto teise nereikėtų naudotis ypatingai dažnai. O jei visgi tektų, pirmiausia šį instrumentą naudočiau ginti Konstituciją ir teisės viršenybę. Norėčiau, kad politiniai veto argumentai būtų naudojami tik tais atvejais, kai sprendimai akivaizdžiai prieštarautų strateginiams valstybės vakarietiškos krypties tikslams“, – kalbėjo politikė.

Ji tikino, jog jai esant dabartinėse pareigose buvo „nesvetima balsuoti“ už geras politinių oponentų iniciatyvas ar nepalaikyti nepriimtinų partiečių siūlymų: „noriu, kad sąžiningumo standartas taptų politikos higiena“.

Sako rasianti argumentų ir D. Trumpui

Kalbėdama apie galimybes užsienio politikoje, ji sako jaučianti turinti „pakankamai žinių, patirties ir svarbių kontaktų, kurie padėtų mūsų interesų gynybą padaryti rezultatyvesne“.

„Tikiu, rasčiau kalbą ir argumentų pakankamai turėčiau kalbantis ir su ponu Trumpu, jeigu tektų bendradarbiauti“, – kalbėjo ji.

Tikiu, rasčiau kalbą ir argumentų pakankamai turėčiau kalbantis ir su ponu Trumpu, jeigu tektų bendradarbiauti.

Anot premjerės, šiandien Lietuva privalo saugoti ne tik savo, bet ir „Europos sienas“.

„Išvien ir kartu su jas saugančiais ukrainiečiais, su sąjungininkais, su visais, branginančiais laisvę. Kam pakeliui – ginkime ir auginkime“, – baigdama kalbą teigė ji.

I. Šimonytę renginyje pristatė ir už ją renginyje agitavo Architektas, buvęs grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, buvusi krepšininkė, komikė Aistė Krušinskaitė, buvusi Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė, kiti.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

Juose be I. Šimonytės varžysis perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos pirmininkas Seimo narys Andrius Mazuronis, save išsikėlęs medikas Eduardas Vaitkus, advokatas Ignas Vėgėlė, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Laisvės partijos iškeltas Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.

The post Esame laike, kai reikia stiprios lyderystės, ne mistifikuotos vienybės - I. Šimonytė appeared first on LAIKMETIS.

The post Br. Paulius Vaineikis OFM. Apie lyderystę appeared first on LAIKMETIS.

Savaitgalio trukmės krikščioniškos lyderystės seminaras skirtas 14 - 18 metų amžiaus jaunuoliams, turintiems troškimą geriau pažinti save ir Kūrėją, norintiems atrasti naujus būdus, kaip būti ir veikti savo aplinkoje. 

Šiame seminare dalyviams ruošiama kokybiška ir visapusiškai aktuali medžiaga, orientuota į savęs kaip Dievo kūrinio pažinimą, Kristaus atskleidžiamos lyderystės modelį, lyderystės iššūkius ir stereotipus, bei praktinių įgūdžių formavimąsi per komandines ir individualias užduotis bei žaidimus.

Taip pat dalyvių lauks gyvi susitikimai su vyresniais jaunais parapijų lyderiais, dalijimasis gerąja patirtimi, šv. Mišios, vakaro ir ryto malda, bei konkretus jaunimo veiklos įrankis, kurį savaitgalio dalyviai galės patys kurti ir, esant poreikiui, pritaikyti savo parapijos gyvenime. 

Savaitgalis vyks Rūdiškėse, „Sodžiaus meistrų" amatų mokykloje.

The post Vilniaus jaunimas kviečiamas į krikščioniškos lyderystės savaitgalį appeared first on LAIKMETIS.

PLK - tai 2 dienų renginys, kuriame pasaulinio lygio vadovų pranešimai skamba video formatu, o Lietuvos lyderiai kalba gyvai. Beje, pastaroji aplinkybė ne tik šiam renginiui suteikia gyvumo, bet ir perkelia lyderystės idėją į labiau vietinį kontekstą. Pranešimus papildo meniniai ir muzikiniai pasirodymai, kontaktų ir įvairių iniciatyvų mugė bei praktinės diskusijos.

Šių metų pranešimų vedančioji mintis - pasitikėjimo svarba. Ko gero, nieko nuostabaus, nes jo deficitas visuomeniniuose ryšiuose itin jaučiamas. "Prisiminkite, kad komandinis darbas prasideda nuo pasitikėjimo. Vienintelis būdas tai padaryti - įveikti savo nepažeidžiamumo jausmą”, - teigė vienas iš pranešėjų Patrickas Lencionis. Būtent šis nepažeidžiamumas yra vienas veiksnių lemiančių dabartinį susiskaldymą.

Todėl PLK tvyranti neformalaus ekumenizmo atmosfera yra atsakymo į šį iššūkį bandymas. Jis būtinas kai kalbame apie Vakarų visuomenėse plintančias nutildymo kultūros, šeimos institucijos žlugdymo, lyties perkūrimo tendencijas, kurios buvo atidengtos pokalbyje su Lietuvos krikščionių darbuotojų profsąjungos pirmininku Audriumi Globiu. Krikščioniškos brolystės gestas buvo ir Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo ir veiksmingiausios Lietuvoje protestantų bendruomenės Miesto bažnyčios vyriausiojo pastoriaus Sauliaus Karoso apsikabinimas scenoje.

Renginio užkulisiuose buvo kalbama, kad PLK ateitis skendi miglose. Tačiau PLK populiarumas tarp mūsų šalies krikščionių liudija apie jo reikalingumą ir svarbą dabarties situacijoje.

The post Palangoje 14 -ąjį kartą įvyko Pasaulinė lyderystės konferencija appeared first on LAIKMETIS.

Užsienio reikalų ministras antradienį pasisakė Bukarešte vykusio metinio Rumunijos ambasadorių suvažiavimo atviroje sesijoje „Nuo Baltijos iki Juodosios jūros: saugumo ir junglumo stiprinimas“.

„Čia Rumunija ir Lietuva kartu su platesne Bukarešto aštuoneto grupe privalo būti kartu. Pirmiausia padėdami Ukrainai pasiekti pergalę ir gerokai pasistūmėti, kad ji taptų mūsų bendra sąjungininke NATO“ – sakė ministras, kalbėdamas apie strateginius tikslus.

„Tačiau taip pat ir daugelyje kitų sričių, pavyzdžiui, užtikrinant didesnį NATO rytinio flango saugumą, pasisakant už Europos integraciją ir užtikrinant, kad Ukraina ir Moldova iki metų pabaigos pradėtų derybas dėl stojimo į ES“, – teigė G. Landsbergis.

Kalbėdamas apie Ukrainą, Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad „neturėtume jaustis turį teisę vertinti Ukrainos progresą be tinkamos savirefleksijos ar mes patys padarėme pakankamai“.

Pradedant nuo šalmų dar 2022 metų žiemą, iki pat „Himars“, „Leopard“, „Patriot“ sistemų ir F-16 – nuolat dvejojome ir praradome laiką“

„Eskalacijos baimė iki šiol neleido mums suteikti Ukrainai ginklų, kurie leistų iš tikrųjų laimėti karą. Pradedant nuo šalmų dar 2022 metų žiemą, iki pat „Himars“, „Leopard“, „Patriot“ sistemų ir F-16 – nuolat dvejojome ir praradome laiką“, – kalbėjo G. Landsbergis. 

Ministras priminė Lietuvos bei Rumunijos istorijų sąsajas, teigdamas, kad jei 9-ajame dešimtmetyje šalys būtų bijojusios
judėti laisvės, demokratijos ir taisyklėmis grįstos tvarkos link, Sovietų Sąjungos imperija būtų ir toliau kontroliavusi pusę Europos. 

„Turime užtikrinti, kad Europa ir tarptautinė bendruomenė turėtų pakankamai valios ir gebėjimų užkirsti kelią tolesnei agresijai ir nustumti agresorių atgal. Priešingu atveju V. Putinas ir į jį panašūs turės pranašumą“, – sakė diplomatijos vadovas. 

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rumunijos sostinėje su šios šalies diplomatijos vadove Luminita Odobescu (Luminica Odobesku) antradienį taip pat dalyvavo dvišalėse politinėse konsultacijose, aptarė aktualiausius tarptautinės darbotvarkės klausimus.

Kaip skelbia ministerija, politinėse konsultacijose ministrai aptarė dvišalius santykius, paramą Ukrainai ir Moldovai, būtinus veiksmus įgyvendinant Vilniaus NATO viršūnių susitikimo sprendimus ir pasirengimą kitų metų Vašingtono viršūnių susitikimui, NATO Rytų flango gynybos ir atgrasymo stiprinimą, Europos Sąjungos plėtros perspektyvas ir kitus aktualius tarptautinės darbotvarkės klausimus.

Ministras padėkojo Rumunijai už jos teikiamą  paramą Ukrainai. Kartu pažymėjo, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra pasiruošusios prisidėti prie Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksporto didinimo.

„Esame pasirengę pasiūlyti papildomą Ukrainos grūdų gabenimo kelią – Baltijos kelią – į pasaulines rinkas per Klaipėdos ir kitus Baltijos valstybių jūrų uostus“, – sakė G. Landsbergis.

Susitikime ministrai taip pat aptarė rugsėjo 6–7 dienomis vyksiančio Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimą.

The post G. Landsbergis: Rumunija ir Lietuva turi laikytis drauge padėdami Ukrainai siekti pergalės appeared first on LAIKMETIS.