SOHR nurodė, kad dėl naujausių alavitų civilių žūčių bendras nuo ketvirtadienio smurto aukų skaičius išaugo iki 1 311. 

Skelbiama, kad kovose žuvo 231 saugumo darbuotojas ir 250 nuverstam prezidentui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui) lojalių kovotojų.

Sirijos krikščionių lyderiai - ieškokime taikių sprendimų

Sirijos krikščionių lyderiai dar neseniai su didele viltimi sveikino poslinkius šalyje po diktatoriško režimo nušalinimo, tačiau dabar būgštauja dėl iškilusio naujo pavojus šalies vienybei.

Kovo 8 d. Antiochijos Bažnyčios patriarchas, taip pat Sirų Stačiatikių ir Melkitų Graikų Katalikų Bažnyčių Antiochijos vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, reaguodami į „rimtą smurto, žiaurumo ir žudynių eskalaciją“ Sirijoje, pranešama Antiochijos patriarchato „Facebook“ puslapyje.

Pareiškime patriarchai Jonas X, Ignatijus Afremas II ir Juozapas Absi kalba apie išpuolius prieš niekuo dėtus civilius, tarp jų – moteris ir vaikus.

„Krikščionių Bažnyčios griežtai smerkia bet kokius civilinės taikos pažeidimus, pasmerkia ir atmeta nekaltų civilių žudymą bei pabrėžia būtinybę nutraukti šiuos siaubingus veiksmus, prieštaraujančius visoms žmogiškoms ir moralinėms vertybėms“, – rašoma pareiškime.

Krikščionių lyderiai taip pat ragina kuo greičiau sudaryti palankias sąlygas nacionaliniam Sirijos tautos susitaikymui, „atsiribojant nuo keršto ir susvetimėjimo logikos“.

Tuo pat metu jie pabrėžia Sirijos teritorijos vientisumą ir atmeta bet kokius bandymus ją suskaldyti.

„Bažnyčios ragina visas suinteresuotas šalis Sirijoje prisiimti atsakomybę už smurto spiralės sustabdymą ir ieškoti taikių sprendimų, kurie išsaugotų žmogaus orumą ir tautos vienybę. Mes meldžiamės už Dievo apsaugą Sirijai ir jos žmonėms bei už tai, kad visoje šalyje įsivyrautų taika“, – užbaigia patriarchai.

Sirai vėl atsidūrė ant pilietinio karo slenksčio

Italijos vyskupų naujienų portalui Agensir pranciškonas Šv. Žemės kustodijos tėvas ir Alepo lotynų katalikų parapijos klebonas t. Bahjatas Elias Karakachas pasakojo apie padėtį Sirijoje.

Pranciškonų vienuolis patikino, kad kovo 6 dieną prasidėjo ginkluotas pasipriešinimas oficialioms pajėgoms, kurias atmetė didelė dalis gyventojų už tariamą smurtą ir kerštą civilams mažumų gyventojams.

„Sirai vėl atsidūrė ant pilietinio karo slenksčio. Mums tikrai neramu“, – pažymėjo Alepo parapijos klebonas. Jis pasakojo, kad visi laukė kovo 1 dienos, kai turėjo būti suformuota nauja pereinamojo laikotarpio vyriausybė, tačiau taip neįvyko.

Daugelis liko nusivylę, nes laukė aiškaus žodžio iš savo valdžios, kurios lyderiai ir toliau elgiasi su žmonėmis kaip su banda, o ne kaip su tikrais partneriais, pastebėjo Agensir t. B. E. Karakachas OFM. Pasak jo, valdžios tylą nutraukė ginklai, kuriais grasinama sunaikinti tai, kas liko iš Sirijos gyventojų vilties.

Išsakęs ypatingą susirūpinimą dėl kai kuriose Sirijos vietovėse atsinaujinusio smurto popiežius išsakė viltį, kad jis galutinai liausis visapusiškai gerbiant visus etninius ir religinius visuomenės sluoksnius, ypač civilius gyventojus.

Smurtas Sirijoje prasidėjo ketvirtadienį, kai B. al Assadui lojalūs kovotojai užpuolė šalies naująsias saugumo pajėgas. Per kilusius susirėmimus žuvo dešimtys žmonių abiejose pusėse.

The post Po smurto bangos Sirijoje - krikščionių lyderių nerimas appeared first on LAIKMETIS.

Tyrimas buvo atliktas šių metų sausio-gegužės mėnesiais ir atspindi duomenis, gautus atlikus nacionaliniu mastu reprezentatyvias apklausas, kuriose dalyvavo daugiau kaip 53 000 respondentų 35 šalyse.

Indonezijos, Bangladešo ir Filipinų gyventojai išsiskyrė tarp tų, kurie labiausiai nori, kad šalies vadovai gintų religinių įsitikinimų turinčius žmones. Daugiausia suaugusiųjų (90 proc.), manančių, kad tai labai / šiek tiek svarbu, yra Indonezijoje.

Indoneziečiai ir filipiniečiai, kartu su Ganos, Kenijos, Nigerijos ir Pietų Afrikos Respublikos gyventojais, taip pat užėmė pirmąsias vietas šalių, kuriose respondentai norėtų, kad jų lyderis turėtų tvirtus religinius įsitikinimus, sąraše. Indoneziečiai ir Bangladešo gyventojai dažniausiai teigė norintys, kad jų lyderiai turėtų bendrus įsitikinimus. Abiejose šalyse daugumą gyventojų sudaro musulmonai.

Švedijos gyventojai mažiausiai linkę teigti, kad jiems gyvybiškai svarbus tvirtus religinius įsitikinimus turintis ministras pirmininkas - tik 6 proc. jų pritaria tokiai nuomonei.

Visose šalyse religinių įsitikinimų neturintys žmonės mažiausiai linkę teigti, kad lyderiai turėtų ginti religinių įsitikinimų turinčius žmones. Nors to ir buvo galima tikėtis, tyrimas atskleidė vieną ypatybę: nors kalbant apie religingumą dažnai pastebimas amžiaus skirtumas, Pew apklausoje jaunesni ir vyresni žmonės daugiausia sutiko, kad jų prezidentas ar ministras pirmininkas turėtų palaikyti religingus piliečius ir turėti savo tikėjimą.

Išimtis, pasak Jonathano Evanso (Džonatano Evanso), Pew tyrimų centro vyresniojo bendradarbio, yra Lotynų Amerika, kur jaunesni nei 39 metų suaugusieji „nuolat rečiau teigia, kad kiekviena iš šių normų yra svarbi“.

Evansas sakė, kad Pew nustatė, jog Jungtinės Amerikos Valstijos išsiskiria tarp turtingesnių šalių: 64 proc. JAV respondentų teigė, kad svarbu turėti lyderį, kuris gina religinius įsitikinimus, t. y. daugiau nei kitose pramoninėse šalyse. Vokietijoje su tuo sutiko tik 42 proc. respondentų, o Prancūzijoje - 25 proc. respondentų.

The post Piliečiai teikia pirmenybę lyderiams, ginantiems rinkėjų religinius įsitikinimus - apklausa appeared first on LAIKMETIS.

Tai dar vienas ženklas, kad šalies vadovas didina savo asmenybės kultą iki tokio lygio, koks buvo suteiktas velioniams jo tėvui ir seneliui.

Šiaurės Korėjos gyventojai privalo prie širdies nešioti ženklelius, ant kurių dešimtmečius buvo vaizduojamas šalies įkūrėjas Kim Il Sungas (Kim Ir Senas), jo sūnus Kim Jong Ilas (Kim Čen Iras) arba abu.

Kim Jong Unui skirtų ženkliukų egzistavimas nebuvo patvirtintas, kol sekmadienį valstybinė žiniasklaida paskelbė nuotraukų, kuriose matyti, kaip valdančiosios Darbininkų partijos posėdyje pareigūnai nešioja tokius atributus.

Šie ženkleliai yra dalis valstybės remiamos mitologijos apie Kimų šeimą, kurioje Kim Il Sungas ir Kim Jong Ilas laikomi dievais.

Jie yra įamžinti daugybėje statulų visoje Šiaurės Korėjoje, jų gimtadieniai yra dvi pagrindinės šalies šventės, o jų portretai kabo visuose namuose ir biuruose.

Mažai kas abejoja dabartinio lyderio Kim Jong Uno valdžia, tačiau nuo tada, kai jis 2011 metų pabaigoje perėmė šalies vairą po savo tėvo mirties, viešai rodyta nedaug 40-metį pagerbiančių atvaizdų. Vis dėlto pastaruoju metu jis ėmėsi veiksmų savo asmenybės kultui stiprinti, kartu bandydamas dar labiau pasitraukti iš tėvo ir senelio palikimo šešėlio.

Gegužę atidengtas jo portretas šalia kitų dviejų Kimų Darbininkų partijos vadovaujamoje mokykloje.

Sausį Kim Jong Unas paskelbė, kad jis daugiau nesieks taikaus susivienijimo su P. Korėja, dešimtmečius puoselėtos jos tėvo ir senelio politikos. Stebėtojai taip pat sako, jog Šiaurės Korėja, atrodo, susilaiko nuo tokių terminų, kaip „Saulės diena“, kai balandžio 15-ąją minimas Kim Jong Uno senelio gimtadienis.

„Naujausios pastangos garbinti Kim Jong Uną vertinamos kaip siekis sumenkinti jo pirmtakų reikšmę ir kartu įtvirtinti jo, kaip nuo jų besiskiriančio lyderio, autoritetą“, –  pirmadienį žurnalistams teigė Pietų Korėjos suvienijimo ministerijos atstovo spaudai pavaduotoja Kim Inae (Kim Inajė).

Ji taip pat sakė, kad Kim Jong Unas, tikėtina, bando didinti vietinę paramą savo vadovavimui, nes šalis susiduria su ekonominiais sunkumais ir Pietų Korėjos popkultūros įtaka.

Seulo „Ewha“ universiteto tarptautinių studijų profesorius Leifas-Ericas Easley (Leifas Erikas Izlis) teigė, kad Kim Jong Uno ženkliukų nešiojimas nestebina, nes jis jau daugiau nei dešimtmetį stiprina savo valdžią.

„Dabar, kai Kimas išėjo iš savo pirmtakų šešėlio, kyla klausimas, ar jis imsis politinių korekcijų, kad nutrauktų ankstesnes Šiaurės Korėjos ekonomines nesėkmes“, – sakė L.-E. Easley.

Pastaraisiais metais dėl griežtų pandeminių apribojimų, nuolatinių Jungtinių Tautų sankcijų ir prasto Šiaurės Korėjos valdymo, jos trapi ekonomika patyrė papildomų sunkumų.

Šeštadienį per Darbininkų partijos posėdį Kim Jon Unas kalbėjo apie „kai kuriuos nukrypimus, trukdančius“ pastangoms pagerinti šalies ekonominę padėtį, praneša valstybinė žiniasklaida.

Kai kurie ekspertai teigia, kad šie Kim Jong Uno žingsniai taip pat susiję su pranešimais, kad jis siekia, jog jo nepilnametė dukra taptų jo įpėdine ir įvyktų dar vienas valdžios perdavimas paveldėjimo keliu.

Pietų Korėjos žvalgybos agentūra sausį pareiškė, kad Kim Jong Uno dukrą, kuri, kaip pranešama, vardu Ju Ae (Džu Ae) ir kuriai yra apie 11 metų, laiko tikėtina tėvo įpėdine. Tačiau kai kurie analitikai sako, kad ją dar per anksti vadinti įpėdine, atkreipdami dėmesį į jos amžių ir Šiaurės Korėjoje vyraujančią vyrų hierarchiją.

The post Šiaurės Korėjos gyventojai pradėjo segėti ženkliukus su lyderio atvaizdu appeared first on LAIKMETIS.

„Afrikos krikščionių profesionalų forumas (ACPF), siekiantis skatinti ir saugoti gyvybės šventumą, šeimos vertybes ir gerą valdymą, solidarizuojasi su Ruanda minint 30-ąsias genocido metines", - sakoma sekmadienį, balandžio 7 d., paskelbtame organizacijos pareigūnų pareiškime.

Forumo nariai prisijungia prie „Ruandos vyriausybės, jos piliečių, Afrikos Sąjungos valstybių narių ir pasaulio bendruomenės, prisimindami tragišką nekaltų žmonių žūtį", - tęsiama pareiškime.

Prisimindami 1994 m. Ruandos genocido, kuris truko maždaug 100 dienų, įvykius, fondo pareigūnai teigė: „Prieš trisdešimt metų žmonija tapo neapsakomo smurto, nusinešusio daugybę nekaltų žmonių gyvybių, liudininke".

The post Afrikos krikščionių lyderiai mini Ruandos genocido 30 metų sukaktį appeared first on LAIKMETIS.

„Šios trys sąjungininkės yra NATO lyderės, skiriančios reikšmingą indėlį savo gynybos biudžetams (...), taip pat lyderės remiant Ukrainą tuo metu, kai ši parama yra gyvybiškai svarbi“, – prieš susitikimą Vašingtone sakė A. Blinkenas. 

Jis pabrėžė, kad reikia „padaryti dar daug darbo“ dėl Ukrainos paramos bei kuriant NATO ateitį.

Baltijos šalys ateinančiais metais siekia skirti 3 proc. BVP gynybos biudžetus, Lietuva šiuo metu tam skiria 2,75 proc. BVP, tačiau baigiant galioti vadinamajam bankų solidarumo įnašui, šiuo metu gynybos finansavimui ieškoma papildomų finansavimo šaltinių.

Baltijos valstybės taip pat yra vienos didžiausių Ukrainos rėmėjų vertinant indėlį pagal skiriamą dalį nuo biudžeto.

Kaip informavo Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, susitikime Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis padėkojo JAV už karinių pajėgų buvimą regione sakydamas, kad transatlantinis ryšys yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių Europos saugumą.

JAV karinių pajėgų ilgalaikis buvimas Lietuvoje ir regione yra stipriausia ir nepakeičiama atgrasymo priemonė

„JAV karinių pajėgų ilgalaikis buvimas Lietuvoje ir regione yra stipriausia ir nepakeičiama atgrasymo priemonė. Esame dėkingi už JAV batalioną, dislokuotą Lietuvoje ir už investicijas į bendrų gynybinių pajėgumų vystymą“, – susitikimo metu sakė G. Landsbergis.

Pasak URM, Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai susitikimo su JAV kolega metu aptarė regioninio saugumo klausimus, pagalbos Ukrainai tęstinumą ir svarbiausius NATO viršūnių susitikimo Vašingtone tikslus.

G. Landsbergis pakartojo, kad brėžiant raudonas linijas, „o ne Ukrainos pergalės planus“, Rusija bei kitos autokratinės šalys toliau agresyvės.

„Be JAV lyderystės Ukraina laimėti karo nepajėgs“, – pabrėžė G. Landsbergis. 

Prieš susitikimą G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys mini 75-ąsias sovietų deportacijų metines, pabrėžė, jog šie prisiminimai leidžia geriau suprasti pastarųjų dienų vertybes: saugumą bei „klestėjimą, kurį pavyko pasiekti per dešimtmečius“.

„Taip pat – žvelgti į ateitį, kad tai nenutiktų ir vėl: nei mūsų valstybėse, nei kitose šalyse, kurios kovoja už savo saugumą, laisvę šiandien, kaip Ukraina ir Moldova, laukiančios priėmimo į Europos Sąjungą, ir Sakartvelas, kuris buvo užpultas 2008-aisiais“, – sakė G. Landsbergis.

Prieš tai pirmadienį G. Landsbergis ir Latvijos bei Estijos kolegos Krišjanis Karinis bei Margusas Tsahkna dalyvavo diskusijoje Hudsono (Hadsono) instituto analitiniame centre,

Kovo 25 dieną užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, kartu su Latvijos bei Estijos kolegomis dalyvaus diskusijoje Nacionaliniame spaudos klube (angl. „The National Press Club“) Vašingtone, vėliau ketina dalyvauti diskusijoje Nacionaliniame spaudos klube Vašingtone.

Ministrai ketina aptarti Baltijos šalių ir JAV vaidmenį remiant Ukrainą, sulaikant Rusiją bei stiprinant NATO gynybą bei atgrasymą.

G. Landsbergis savo ruožtu Vašingtone taip pat susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Kurtu Campbellu ir aptarė Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono klausimais.

Paskutinį kartą užsienio reikalų ministras G. Landsbergis lankėsi Vašingtone ir susitiko su JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu prieš metus – pernai kovo pradžioje.

The post A. Blinkenas Baltijos šalis vadina NATO lyderėmis dėl karinių biudžetų, paramos Ukrainai appeared first on LAIKMETIS.

„Europos Vadovų Taryba reiškia didžiausią susirūpinimą dėl blogėjančios humanitarinės padėties Gazoje ir ragina užtikrinti nuolatinę, greitą, saugią ir netrukdomą humanitarinę prieigą ir pagalbą, kad ji pasiektų tuos, kuriems jos reikia, taikant visas būtinas priemones, įskaitant humanitarinius koridorius ir pertraukas humanitariniams poreikiams tenkinti“, – sakoma pareiškime.

Po penkias valandas trukusių derybų pirmąją EVT dieną 27 šalių lyderiai pareiškė, kad ES „glaudžiai bendradarbiaus su partneriais regione, kad apsaugotų civilius gyventojus, teiktų pagalbą ir sudarytų palankesnes sąlygas [jiems] gauti maisto, vandens, medicininės pagalbos, kuro ir pastogę“.

Po to, kai spalio 7 dieną „Hamas“ surengė netikėtą išpuolį prieš Izraelį, ES dėjo pastangas dėl vienybės ir įtakos Vidurio Rytus apėmusios krizės akivaizdoje.

Didėjantis kraujo praliejimas prikaustė Europos dėmesį tuo metu, kai vis dažniau abejojama, ar Vakarai sugebės toliau remti Ukrainą kovoje su Rusija.

27 šalių blokas jau seniai pasidalijęs į labiau palestiniečiams palankias nares, pavyzdžiui, Airiją ir Ispaniją, ir ištikimas Izraelio rėmėjas, įskaitant Vokietiją ir Austriją.

„Hamas“ išpuolis, per kurį, Izraelio teigimu, žuvo mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių ir daugiau kaip 200 buvo paimti įkaitais, sulaukė plataus pasmerkimo.

Tačiau buvo mažiau sutarimo dėl raginimo nutraukti Izraelio vykdomą atsakomąjį Gazos Ruožo bombardavimą, per kurį, „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, žuvo daugiau kaip 7 tūkst. žmonių.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą; ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Fantazijos“

Naujausiame ES raginime, kitaip nei Jungtinių Tautų pareiškime, nekalbama apie ugnies nutraukimą, nors Ispanija paskutinę minutę stengėsi sugriežtinti formuluotę.

Vokietija ir kitos tvirtos Izraelio rėmėjos siekė sušvelninti bet kokias formuluotes, kurios galėtų būti vertinamos kaip Izraelio rankų surišimas kovojant su „Hamas“.

„Visos fantazijos apie ugnies nutraukimus, paliaubas ir t. t. stiprina „Hamas“ ryžtą tęsti savo veiksmus ir tęsti šį baisų terorą“, – prieš derybas sakė Austrijos kancleris Karlas Nehammeris (Karlas Nehameris).

Savo pareiškime ES lyderiai teigė, kad pritaria Ispanijos pasiūlymui „netrukus surengti tarptautinę taikos konferenciją“, kurioje būtų aptarti bandymai rasti ilgalaikį dviejų valstybių sprendimą.

Kai kurių bloko šalių diplomatai įspėjo, kad delsimas ieškant tinkamų žodžių, kai Gazos Ruože daugėja žuvusiųjų, kenkia bloko reputacijai pasaulyje.

„Galime jausti, jog kai kas pasaulyje naudojasi šiomis aplinkybėmis, kad bandytų sutelkti dalį tarptautinės bendruomenės ir pulti Europos Sąjungą“, – sakė EVT pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

The post EVT ragina užtikrinti tinkamą humanitarinę pagalbą Gazos Ruože appeared first on LAIKMETIS.

96 metų karalienė mirė rugsėjo 8 dieną, po rekordinių septynių valdymo dešimtmečių. Jungtinės Karalystės visuomenės nariai ilgose eilėse iki 24 valandų laukia galimybės praeiti pro Vestminsterio salėje pašarvotos karalienės karstą.

Nuo trečiadienio, kai Elizabeth II karstas buvo atlydėtas į JK parlamento kompleksą, eilės palei Temzės upę driekiasi kilometrus, žmonės nepaiso net naktinės žvarbos.

Policija monarchės laidotuvėms pirmadienį rengia didžiausią per Britanijos istoriją saugumo operaciją, nes laukiama šimtų svarbių svečių iš užsienio, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną).

Naujasis karalius Charlesas III (Karolis III) šeštadienį susitiks su 14 Sandraugos šalių – buvusių kolonijų, kurių valstybės galva tapo perėmęs britų sostą – ministrais pirmininkais.

Šios šalys, nuo Australijos ir Naujosios Zelandijos iki Kanados, oficialiai paskelbė jį savo naujuoju suverenu. Tačiau stiprėjant respublikos šalininkų judėjimams, svarbus Charleso III valdymo elementas bus pastangos išlaikyti esamą Sandraugos valstybių santvarką.

Penktadienį Charlesas III vizitu Velse užbaigė savo, kaip monarcho, pirmuosius apsilankymus keturiose JK provincijose. 

Kardife didelės minios skandavo „Dieve, sergėk karalių“, jam spaudžiant rankas jo pasveikinti atėjusiems žmonėms.

Charlesas III susitiko su Velso pirmuoju ministru, respublikos šalininku Marku Drakefordu (Marku Dreikfordu). Karaliui paskelbus savo sūnų Williamą naujuoju Velso princu, gatvėse pasigirdo pavienių nepritarimo šūksnių.

„Emocijų banga“

Sugrįžęs į Londoną Charlesas III penktadienį vakare su seserimi princese Anne (Ana) ir broliais princais Andrew (Endriumi) bei Edwardu (Edvardu) surengė 15 minučių „princų budynes“ prie velionės karalienės.

Visuomenės nariams einant pro šalį, jie tyliai, nuleidę akis, stovėjo prie karsto.

Andrew, iš kurio šiais metais dėl lytinio smurto skandalo buvo atimti karališkieji titulai, vienintelį kartą per 11 dienų gedulo periodą buvo leista vilkėti karinę uniformą. Jorko kunigaikštis per 1982 metų Folklando salų karą su Argentina skraidė Karališkojo karinio jūrų laivyno sraigtasparniais.

Šeštadienį vakare šeimos budynes pakartos aštuoni velionės karalienės vaikaičiai, tarp jų naujasis sosto įpėdinis princas Williamas ir nuo karališkųjų pareigų atsitraukęs jo brolis Harry.

Harry, kuris dvi pamainas tarnavo britų kontingente Afganistane, kaip pranešama, taip pat buvo duotas specialus leidimas vilkėti savo karinę uniformą.

Šis sprendimas atrodo kaip dar viena karališkosios šeimos princui ištiesta alyvmedžio šakelė po jo ir jo žmonos Meghan (Megan) pareikštų kaltinimų rasizmu.

Karalienės šeimai tenka gedėti viso pasaulio akivaizdoje, bet jauniausias karalienės sūnus Edwardas sakė: „Mus labai sujaudino užliejusi emocijų banga ir žmonių, pasistengusių išreikšti savo meilę, susižavėjimą bei pagarbą, skaičius.“

Laukiančiųjų eilėje – D. Beckhamas

Įspūdingiausia visuomenės pagarbos karalienei apraiška yra didžiulės šimtų tūkstančių žmonių, norinčių atsisveikinti su velione, eilės.

Pareigūnai penktadienį įspėjo, kad tikėtinas laukimo eilėse laikas viršijo 24 valandas, ir buvo trumpam sustabdę priėmimą.

Tarp žmonių, atėjusių atsisveikinti su karaliene, buvo Anglijos futbolo rinktinės buvęs kapitonas Davidas Beckhamas (Deividas Bekemas). Eilėje prie Vestminsterio salės jam teko laukti 12 valandų.

„Viskas labai emocinga; tylą ir salėje [tvyrančius] jausmus labai sunku paaiškinti“, – praėjęs pro velionės monarchės karstą žurnalistams sakė jis.

„Mes visi atėjome padėkoti Jos Didenybei už visus tuos metus rodytą gerumą, rūpestį, nuraminimą“, – pridūrė D. Beckhamas.

Visuomenė atsisveikinti su karaliene galės iki pirmadienio ryto, o vėliau prasidės Elizabeth II laidotuvės – pirmosios JK valstybinės laidotuvės po beveik šešių dešimtmečių pertraukos.

Per įspūdingą ceremoniją Vestminsterio abatijoje, kurią turėtų žiūrėti milijonai televizijos žiūrovų visame pasaulyje, lafetą su karalienės karstu trauks 142 jūreiviai.

Laidotuvėse dalyvaus daugiau kaip 2 tūkst. svečių, tačiau tokių šalių kaip Rusija, Baltarusija ir Afganistanas lyderiai nebuvo pakviesti.

Po diplomatinio ginčo, kai kinų delegacijai nebuvo leista apsilankyti prie karalienės karsto, Kinijai laidotuvėse atstovaus viceprezidentas Wang Qishanas (Vang Čišanas), šeštadienį pranešė šios šalies Užsienio reikalų ministerija. 

Po oficialių laidotuvių karalienė per privačią ceremoniją bus palaidota Vindzoro pilyje.

Anksti šeštadienį Vindzore laidotuvių procesijos repeticijoje dalyvavo šimtai britų armijos, oro pajėgų ir karinio jūrų laivyno narių.

The post Pasaulio lyderiai pradeda rinktis į karalienės Elžbietos II laidotuves appeared first on LAIKMETIS.

Nepriklausomybės rūmuose vykstantį religijų lyderių kongresą trečiadienio rytą atidarė Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas. Po jo į maždaug šimtą kongrese dalyvaujančių delegacijų iš penkiasdešimties šalių kreipėsi popiežius Pranciškus.

„Brangieji pasaulinių ir tradicinių religijų vadovai ir atstovai, esame žemėje, per kurią šimtmečiais senuoju Šilko keliu keliavo karavanai, kur susipynė daugybė istorijų, idėjų, tikėjimų ir vilčių, – sakė popiežius. – Tegul Kazachstanas vėl tampa vieni nuo kitų nutolusių žmonių susitikimo šalimi. Tegul prasideda naujos kokybės bendravimas, kurio centre būtų žmoniškumas, pagarba, nuoširdus dialogas, broliškas ėjimas kartu taikos link.“

„Broliai ir seserys, pasaulis iš mūsų laukia sielos taurumo ir blaivaus proto pavyzdžio, laukia autentiško religingumo. Reikia atmesti fundamentalizmą, kuris teršia ir griauna kiekvieną religiją; reikia parodyti tyrą ir atjaučiančią širdį. Taip pat reikia palikti praeityje senas kalbas, kurios taip ilgai skiepijo įtarumą ir panieką religijai, tarsi ji būtų visuomenę destabilizuojantis veiksnys. Ši šalis gerai atsimena dešimtmečiais diegto valstybinio ateizmo palikimą – tą slegiantį ir smaugiantį požiūrį, kai vien žodžio „religija“ vartojimas kėlė susierzinimą.

Iš tikrųjų religijos yra ne problemos, bet problemų sprendimo dalis, padedanti darniau sugyventi. Transcendencijos siekis ir šventa brolybės vertybė gali įkvėpti ir apšviesti pasirinkimus, kuriuos reikia priimti siekiant įveikti geopolitines, socialines, ekonomines, ekologines, taip pat į dvasines krizes, ištikusias daugelį šiuolaikinių institucijų, taip pat demokratijas, ir keliančias pavojų saugumui bei tautų darniam sambūviui. Todėl reikia, kad religijos atsilieptų į taikos pasaulyje troškimą ir begalybės troškimą, glūdintį kiekvieno žmogaus širdyje.“

Toliau savo kalboje popiežius pabrėžė, kad esminė sąlyga tikrai žmogiškam ir integraliam vystymuisi yra religijos laisvė. „Religijos laisvė yra pagrindinė, pirminė ir neatimama teisė, kuri turi būti visur skatinama ir kuri negali apsiriboti vien tik kulto laisve. Kiekvienas asmuo turi teisę viešai liudyti savo tikėjimą: siūlyti jį, tačiau niekada jo neprimetinėti. Tikrasis skelbimas, – sakė Pranciškus, –  skiriasi nuo prozelitizmo ir indoktrinacijos, kuriuos visi turėtų atmesti.

Tikėjimo uždarymas privatumo sferoje atima iš visuomenės brangų turtą, o skatinimas tų kontekstų, kuriuose pagarbiai sugyvena religiniai, etniniai ir kultūriniai skirtumai, yra geriausias būdas išryškinti kiekvieno specifinius bruožus, vienyti žmones jų nesuvienodinant, skatinti jų kilniausius siekius.“

Tikėjimo uždarymas privatumo sferoje atima iš visuomenės brangų turtą.

Toliau savo kalboje popiežius paminėjo keturis, jo įsitikinimu, didžiausius dabartinio meto iššūkius, kurie reikalauja vieningo visos žmonijos veikimo ir kurie labiausiai įpareigoja visų pasaulio religijų tikinčiuosius. Pirmasis iššūkis – tai pandemija ir jos padariniai. „Pirmiausia mes, tikintys Dievą, turime padėti žmonėms atsiminti mums visiems būdingą pažeidžiamumą, nepasiduoti apgaulingai visagalybės pagundai, kurią kursto technologinė ir ekonominė pažanga; atsiminti, kad vien pelno kriterijais besiremiančios priemonės negali išspręsti visų problemų; atmesti netvarų vystymąsi, kuris nepaiso kūrinijos; neleisti, kad mus apsvaigintų vartotojiškumas.“

Kitas svarbus iššūkis, kuris ypač rūpi tikintiesiems, – yra taikos iššūkis. Pastaraisiais dešimtmečiais religijų vadovų dialoge šiam klausimui buvo skiriama labai daug dėmesio. Vis dėlto matome, kad mūsų dienomis pasaulį vis dar slegia karai, konfrontacijos atmosfera, nesugebėjimas žengti žingsnio atgal ir ištiesti kitam ranką. Tai nepriimtina ir pirmiausia tikintieji turi jausti pareigą tai pakeisti, nes juk Dievas yra taika ir jis visada veda į taiką, o ne į karą.

Trečiasis popiežiaus paminėtas  dabartinio meto iššūkis – tai būtinumas suprasti, kad visi žmonės yra broliai ir seserys. „Kiek daug brolių ir seserų miršta paaukoti ant pelno aukuro, apgaubti šventvagiškais abejingumo smilkalais“, – sakė Pranciškus ir ragino skatinti svetingumą, priėmimą ir atjautą.

Ketvirtasis visuotinis iššūkis yra pareiga rūpintis gamta. Reikia atmesti išnaudotojišką mentalitetą, kuris niokoja namus, kuriuose gyvename.

Baigdamas savo kalbą Pasaulinių ir tradicinių religijų lyderių kongreso dalyviams popiežius pacitavo kazachų poetą Abajų Kunanbajuly (1845–1904): „Netikras draugas panašus į šešėlį: kai tau šviečia saulė, jis tavęs nepaleidžia, bet kai virš tavęs susitelkia debesys, jo niekur nesimato“ (Žodis 37). „Tegul Aukščiausiasis išlaisvina mus nuo įtarumo ir melo šešėlių, tepadeda mums puoselėti saulėtą ir brolišką draugystę nuoširdžiu bendravimu ir tyrais ketinimais“, – sakė Pranciškus, prašydamas vengti sinkretizmo, bet saugoti savo tapatybę nebijant kitų tapatybės, būti atviriems broliškam susitikimui. „Tik taip tamsiais laikais, kuriais gyvename, galime skleisti savo Kūrėjo šviesą.“

Po Pasaulinių ir tradicinių religijų lyderių kongreso atidarymo popiežius privačiai susitiko su kelių į Kazachstaną atvykusių delegacijų vadovais. Pranciškus pirmiausia pasisveikino su Kazachstano Senato pirmininku Maulenu Ašimbajevu, kuris yra Nur Sultane vykstančio kongreso generalinis sekretorius.

Popiežius taip pat susitiko su Kairo Al Azharo didžiuoju imamu Ahmadu al-Tayyebu, su Kazachstano didžiuoju muftijumi, Izraelio aškenazių ir sefardų vyriausiaisiais rabinai, Pasaulinės liuteronų federacijos viceprezidentu, Jeruzalės ortodoksų patriarchu, taip pat su Maskvos patriarchato išorinių bažnytinių santykių departamento pirmininku, kuris atstovavo į Kazachstaną neatvykusiam Maskvos patriarchui.

The post Pranciškus: pasaulis iš mūsų laukia autentiško religingumo appeared first on LAIKMETIS.

Rusijos užpultos Ukrainos lyderis tai sakė trečiadienį, savo tradiciniame dienos pareiškime, vokiečių žiniasklaidoje pasirodžius G. Schroederio interviu. Jame buvęs kancleris ragino derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Gera naujiena ta, kad Kremlius nori suderėto sprendimo“, – sakė 78 metų G. Schroederis, Vokietijos kanclerio poste dirbęs prieš Angelą Merkel. Jis patvirtino praėjusią savaitę Maskvoje susitikęs su V. Putinu.

G. Schroederis taip pat paragino Berlyną persvarstyti savo poziciją dėl dujotiekio „Nord Stream 2“, baigto tiesti, bet užblokuoto Vokietijos vyriausybės prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.

„Paprasčiausiai bjauru, kai buvę galingų valstybių su europinėmis vertybėmis lyderiai dirba Rusijai, kovojančiai su šiomis vertybėmis“, – sakė V. Zelenskis savo vaizdo pareiškime, tiesiogiai G. Schroederio nepaminėdamas.

Rusijos invazija į Ukrainą nulėmė didžiulį viešą spaudimą Vokietijoje G. Schroederiui nusigręžti nuo V. Putino ir nutraukti savo ryšius su rusų energijos milžinėmis

Rusijos invazija į Ukrainą nulėmė didžiulį viešą spaudimą Vokietijoje G. Schroederiui nusigręžti nuo V. Putino ir nutraukti savo ryšius su rusų energijos milžinėmis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), kuris kaip ir G. Schroederis yra iš Socialdemokratų partijos, taip pat ne kartą viešai ragino buvusį lyderį atsisakyti savo darbų Rusijoje.

Gegužės mėnesį Vokietijos parlamentas nusprendė atimti iš G. Schroederio privilegijas, įskaitant biurą ir apmokamus darbuotojus, skirtus jam kaip buvusiam kancleriui.

G. Schroederis, kanclerio poste dirbęs 1998–2005 metais, Rusijos invaziją Ukrainoje yra pavadinęs nepateisinama, bet sakė, kad dialogą su Maskva būtina tęsti.

The post V. Zelenskis: buvę Europos lyderiai dirba Rusijai appeared first on LAIKMETIS.

Kasmet vykstantis pasaulio politikos, ekonomikos ir verslo elito susitikimas paprastai rengiamas sausį idiliškai snieguotame Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose. 

Tačiau nuo 2020 metų sausio, nepaisant ne vieno atidėjimo ir netgi siūlymo perkelti diskusijas į Singapūrą, šis forumas nebuvo organizuotas tiesioginių susitikimų būdu.

„Po visų virtualių susitikimų, vykusių per pastaruosius dvejus metus, politikos, verslo ir pilietinės visuomenės lyderiai pagaliau vėl turi susirinkti asmeniškai“, – sakoma PEF įkūrėjo Klauso Schwabo (Klausas Švabo) pranešime.

„Mums reikia sukurti pasitikėjimo atmosferą, kurios tikrai reikia norint paspartinti bendradarbiavimą ir sprendžiant daugybę iššūkių, su kuriais susiduriame“, – teigiama jame.

Susibūrimas, kurio tema „Dirbti kartu, atkurti pasitikėjimą“ (Working Together, Restoring Trust), suteiks lyderiams galimybę įvertinti pasaulio būklę ir formuoti iš esmės svarbią politiką ateityje, nurodė PEF.

„Į darbotvarkę bus įtraukti [tokie klausimai kaip] atsigavimas po pandemijos, kova su klimato kaita, geresnės ateities darbui kūrimas, suinteresuotųjų šalių kapitalizmo spartinimas ir ketvirtosios pramonės revoliucijos technologijų panaudojimas“, – sakoma jame.

PEF šią savaitę surengė internetinį apskritojo stalo renginių ciklą, kuriame pasaulio ir verslo lyderiai dalinosi savo nuomone apie pasaulio ekonomikos perspektyvas.

Ženevoje įsikūrusi organizacija nurodė, kad glaudžiai bendraus su Šveicarijos vyriausybe, stebėdama COVID-19 situaciją šioje turtingoje Alpių valstybėje.

„Susitikimas įvyks, jeigu bus sudarytos visos būtinos sąlygos užtikrinti jo dalyvių ir [juos] priimančios bendruomenės sveikatą ir saugumą“, – rašoma pranešime.

8,6 mln. gyventojų turinti Šveicarija šiuo metu išgyvena penktąją COVID -19 pandemijos bangą. Trečiadienį šalyje buvo registruota beveik 38 tūkst. naujų atvejų – gerokai daugiau  nei aplinkinėse šalyse.

2020 metų sausį vykęs PEF viršūnių susitikimas vyko tuo metu, kai pasaulis tik sužinojo apie Kinijoje plintančią naują koronavirusinę infekciją. Jis į Davoso kaimelį sutraukė daugiau nei 50 valstybių ir vyriausybių vadovų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir švedų paauglė klimato aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) tuomet buvo tarp pagrindinių forumo pranešėjų.

The post K. Schwabas apie Davoso forumą lyderiams: turime susirinkti asmeniškai appeared first on LAIKMETIS.