„Aš manau, kad galiu ir toliau būti Seimo pirmininke“, – antradienį žurnalistams į klausimą, ar gali vadovauti parlamentui, atsakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat teigė, kad, kad bandymai ją kaip Liberalų sąjūdžio pirmininkę ar Seimo pirmininke sieti „su istorija, kuri įvyko daugiau nei prieš septynerius metus“, yra teismo sprendimo pritempinėjimas prie politinių realijų.

Vėliau antradienį Seime V. Čmilytė-Nielsen atsakys į opozicijos klausimus dėl tolesnio darbo Apeliaciniam teismui jos vadovaujamą partiją pripažinus kalta korupcijos byloje.

Keturių opozicinių frakcijų vadovai parlamento vadovės klausia, ar ji sau taiko valdančiosios koalicijos sutarties preambulėje įrašytą teiginį apie skaidrumą ir aukščiausius politinės etikos standartus. 

V. Čmilytė-Nielsen neketina stabdyti narystės „nuteistoje Liberalų sąjūdžio partijoje ir aiškiai atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su nuteista partija

Taip pat teiraujamasi, ar matydama didelį gyventojų nepasitikėjimą Seimu ir sudėtingą geopolitinę situaciją, V. Čmilytė-Nielsen neketina stabdyti narystės „nuteistoje Liberalų sąjūdžio partijoje ir aiškiai atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su nuteista partija, jos praeitimi bei asmenimis, kurie šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę“.

„Jei narystės partijoje sustabdyti neplanuojate, kaip įsivaizduojate tolesnį Seimo darbą Jums vadovaujant ir kodėl pati neinicijuojate pasitikėjimo pasitikrinimo procedūros?“ – teigiama raštu pateiktuose klausimuose.

Lietuvos apeliacinis teismas lapkritį Liberalų sąjūdį pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, nes 2015–2016 metais reikšmingas pareigas ėjusių šios partijos atstovų Eligijaus Masiulio, Šarūno Gustainio ir Gintaro Steponavičiaus korupciniai veiksmai buvo atliekami ir partijos naudai. Dėl to Liberalų sąjūdžiui skirta 376,6 tūkst. eurų bauda.

Šioje byloje taip pat nuteista Darbo partija, jos atstovas Seimo narys Vytautas Gapšys, koncernas „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) ir buvęs jo prezidentas Raimondas Kurlianskis.

The post Teistos partijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen: galiu toliau būti Seimo pirmininke appeared first on LAIKMETIS.

Ji sako, kad atėjo „tinkamas laikas man, mano partijai ir šaliai“, ir nurodžiusi savo partijai pradėti naujo lyderio rinkimų procesą.

52-ejų N. Sturgeon sakė liksianti pareigose, kol bus išrinktas jos įpėdinis.

„Šis sprendimas nėra reakcija į trumpalaikį spaudimą, – teigė ji. – Šis sprendimas priimtas atlikus gilesnį ir ilgalaikį vertinimą.“

N. Sturgeon pripažino kelias savaites svarsčiusi šį sprendimą ir turėjusi sau atsakyti į du klausimus: „Ar man derėtų tęsti karjerą? Ir dar svarbiau, ar tai yra teisinga mano šaliai, mano partijai ir nepriklausomybės siekiui, kuriam paskyriau savo gyvenimą?“

Ji sakė supratusi, kad atsakymas į abu šiuos klausimus yra „ne“.

N. Sturgeon, daugiau nei aštuonerius metus vadovavusi decentralizuotai vyriausybei Edinburge, pastaruoju metu buvo spaudžiama dėl įstrigusio nepriklausomybės siekio ir translyčių teisių.

Savo vaidmenį ji pavadino „pačiu geriausiu darbu pasaulyje“ ir sakė, kad tai buvo „nepaprasta privilegija“. 

Ji taip pat sakė besididžiuojanti, kad yra pirmoji moteris šiame poste ir ilgiausiai dirbusi Škotijos pirmoji ministrė. 

N. Sturgeon savo kalboje taip pat pareiškė esanti įsitikinusi, jog galėtų vesti SNP į sėkmę rinkimuose, ir tikinti, kad nepriklausomybės idėja Škotijoje turi daugumos palaikymą.

Tačiau, pasak jos, naujas lyderis galėtų geriau įveikti nesutarimus, kad tai būtų įgyvendinta.

„Tvirtai tikiu, kad mano įpėdinis ves Škotiją į nepriklausomybę“, – sakė ji.

N. Sturgeon sakė, kad ji nesiruošia visiškai pasitraukti iš politikos.

Lyčių įstatymas ir nepriklausomybė

Nepaisant tebesitęsiančių ginčų dėl Škotijos lyčių teisės akto, N. Sturgeon sprendimas nustebino politikos apžvalgininkus.

Minimas įstatymas, translyčių teisių gynėjų vadinamas itin svarbiu, leistų 16 metų ir vyresniems Škotijos gyventojams paprasčiau pakeisti lyties žymėjimą savo asmens tapatybės dokumentuose, panaikinant būtinybę nustatyti medicininę lyties disforijos diagnozę.

Šiuo teisės aktu Škotija skirtųsi nuo likusios Jungtinės Karalystės dalies, kurioje norint pakeisti lytį, būtina medicininė diagnozė.

Centrinė JK vyriausybė pažadėjo jį blokuoti, o N. Sturgeon pareiškė, kad jos vyriausybė yra pasirengusi ginti lyčių lygybės teisės aktus iki pat šalies Aukščiausiojo Teismo

Centrinė JK vyriausybė pažadėjo jį blokuoti, o N. Sturgeon pareiškė, kad jos vyriausybė yra pasirengusi ginti lyčių lygybės teisės aktus iki pat šalies Aukščiausiojo Teismo.

Dėl šio klausimo N. Sturgeon patyrė vieną didžiausių vidinių maištų per visą savo aštuonerių metų kadenciją.

Tačiau savo vadovavimo metais ji nekart sulaukė pagyrų, pavyzdžiui, dėl reakcijos į COVID-19 pandemiją, kai buvo giriama už tiesmuką kalbėjimą.

Be to, Škotijos nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės idėja – sena N. Sturgeon nacionalistinės vyriausybės svajonė – vėl tapo politinės darbotvarkės prioritetu.

Pernai JK Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Škotija neturi galių surengti naujo referendumo dėl nepriklausomybės be britų vyriausybės sutikimo.

JK konservatorių vyriausybė Londone atsisako pritarti balsavimui, teigdama, kad šis klausimas buvo išspręstas 2014 metų referendume, kai Škotijos rinkėjai nepriklausomybę atmetė 55 proc. balsų. Už nepriklausomybę tuomet balsavo 45 proc. škotų.

Tačiau nepriklausomybę remianti vyriausybė Edinburge nori peržiūrėti šį sprendimą, argumentuodama, kad JK išstojimas iš Europos Sąjungos, kuriam nepritarė dauguma Škotijos rinkėjų, iš esmės pakeitė politinį ir ekonominį kraštovaizdį.

Apklausos rodo, kad škotai yra susiskirstę į dvi apylyges nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų stovyklas ir kad dauguma rinkėjų artimiausiu metu nenori naujo referendumo.

The post Atsistatydina Škotijos lyderė N. Sturgeon appeared first on LAIKMETIS.

Jis sako neabejojantis, kad konservatoriai jai patikėtų ir partijos vadovės postą, jei ši pati to norėtų.

„(Vertinu – BNS) su dideliu džiaugsmu širdy. Jos apsisprendimas. Ar žmonės ja pasitikėtų? Manau, be abejonės“, – žurnalistams antradienį sakė G. Landsbergis, paklaustas, ar I. Šimonytė galėtų tapti naująja partijos vadove.

Jis sako neabejojantis, kad konservatoriai jai patikėtų ir partijos vadovės postą, jei ši pati to norėtų

G. Landsbergis TS-LKD vadovauja nuo 2015 metų, šiuo metu jis einą paskutinę savo, kaip partijos pirmininko, ketverių metų kadenciją, ji turėtų baigtis 2025-aisiais.

Premjerė naujienų agentūrai „Elta“ praėjusią savaitę patvirtino, kad yra apsisprendusi stoti į TS-LKD.

„Aš anksčiau ar vėliau vis tiek prisijungsiu prie partijos“, – tvirtino I. Šimonytė.

I. Šimonytė buvo finansų ministrė 2009-2012 metų konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, ji kaip TS-LKD atstovė buvo išrinkta į Seimą 2016-aisiais, 2020-aisiais, pastaruosiuose rinkimuose vedė ir partijos sąrašą bei po jų buvo deleguota vadovauti Vyriausybei. Anksčiau buvo partijos kandidatė Prezidento rinkimuose.

The post G. Landsbergis sveikina I. Šimonytės sprendimą jungtis prie TS-LKD, mato partijos vadove appeared first on LAIKMETIS.