„Jis pirmadienį išsibraukė iš partijos sąrašų, šeštadienį pakomentavo pasitraukimo iš aktyvios politikos priežastis – jo investicijos, numatyti planai, jis nori vengti interesų konflikto, todėl traukiasi iš aktyvios politinės veiklos, tai traukiasi ir iš partijos sąrašų tuo pačiu“, – BNS penktadienį sakė „valstiečių“ atstovė Dalia Vencevičienė.

Pirmasis šią žinią pranešė portalas „lrytas.lt“.

Su pertraukomis R. Karbauskis LVŽS vadovavo nuo 1997 metų, o nuo 2012-ųjų politinei jėgai pirmininkavo 13 metų iš eilės.

Kaip rašė BNS, praėjusį savaitgalį vykusiame partijos suvažiavime jis paskelbė, kad nebesieks perrinkimo, naujuoju „valstiečių“ lyderiu tapo europarlamentaras Aurelijus Veryga.

Praėjusiais metais vykusiuose Seimo rinkimuose „valstiečiai“ iškovojo aštuonis mandatus, tačiau pasididino frakciją iki 11 narių prie jos prisijungus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovams.

LVŽS Seimo rinkimuose dalyvavo jungtiniu sąrašu ir vos įveikė privalomą 7 proc. rinkimų barjerą. Daugiamandatėje apygardoje partija gavo 7,02 proc. balsų.

The post Ramūnas Karbauskis pasitraukė iš partijos appeared first on LAIKMETIS.

„Galima konstatuoti, jog mano pasiūlyta strategija, remiant Igno Vėgėlės kandidatūrą prezidento rinkimuose, o vėliau jungtinio sąrašo sudarymas Seimo rinkimuose, nepasiteisino. Ypatingai tai akivaizdu Seimo rinkimuose, kuriuose mano tikėjimas, jog Igno komandos dalyvavimas padidins rinkėjų skaičių, visiškai nepasiteisino“, – partijos nariams skirtame laiške teigė R. Karbauskis.

Jo teigimu, už LVŽS kandidatus Seimo rinkimuose balsavo 9,4 proc., o už bendrą sąrašą – 7,02 procento.

Tuo metu I. Vėgėlė nesutinka su tokiu skaičiavimu, pasak Seimo nario, jis su komanda „valstiečių“ sąrašui papildomai atnešė apie 30 tūkst. balsų ir ragino atlikti išsamesnę rinkimų rezultatų analizę.

„Aš matau kitokius kampus. Mano supratimu tai, ką paminėjo Ramūnas Karbauskis, nėra tikslu, bet tai jo matymas“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo narys.

Anot politiko, LVŽS parama jam per prezidento rinkimus neatnešė laukto rezultato ir papildomo pagreičio kampanijai.

Prezidento rinkimuose kandidatavęs I. Vėgėlė liko trečias, nepateko į antrąjį rinkimų turą.

„Dabar jau nebereikėtų akcentuotis į klaidų paiešką. Vieną skaičių ištraukus tikros analizės negalime padaryti“, – sakė jis.

I. Vėgėlė taip pat ragino tokius dalykus aiškintis ne viešai.

„Ar tai reikia daryti viešai? Ar reikėtų toliau gilintis ir aštrinti situaciją ir žaizdas krapštyti? Ko gero, kad ne, tai reikėtų padaryti viduje. Dabar reikėtų susitelkti darbui“, – tvirtino jis.

Politikas sakė dar lapkričio pradžioje kvietęs R. Karbauskį pokalbiui, bet atsakymo nesulaukė.

I. Vėgėlė taip pat ragino tokius dalykus aiškintis ne viešai.

LVŽS lyderis laiške taip pat ragino partijos narius būti aktyvia, racionalia opozicija, veikti per šešėlinę Vyriausybę, frakciją Seime ir savivaldą.

„Artėjančių savivaldos rinkimų perspektyvoje LVŽS gali pasinaudoti socialdemokratų problemomis nacionalinėje politikoje ir sustiprinti savo pozicijas, kaip tai padarė konservatorių sąskaita praėjusiuose savivaldos rinkimuose“, – rašė „valstiečių“ lyderis.

Anot jo, kitų metų pradžioje planuojamas LVŽS suvažiavimas, kurio metu bus renkamas partijos pirmininkas.

„Galvoju, jog pajėgčiau vadovauti LVŽS tame kelyje, jei sąjungos suvažiavime sulaukčiau palaikymo. Tuo pačiu esu pasiruošęs garbingai pasitraukti, jei dauguma sąjungos narių pasirinks kitą lyderį“, – teigė R. Karbauskis.

Jis taip pat paragino iš partijos pašalinti narius, kurie po rinkimų suspendavo savo narystę LVŽS ir „dabar ieško naudos kitų partijų aplinkoje, o neradus tokios, susigrąžintų narystę LVŽS“.

„Tai nepriimtina situacija kitų LVŽS narių atžvilgiu ir trukdytų stiprinti sąjungos skyrius artėjant savivaldos rinkimams“, – rašė R. Karbauskis.

Jis taip pat pasiūlė dar iki Naujųjų metų patvirtinti LVŽS šešėlinės Vyriausybės sudėtį.

„Artėjant sąjungos suvažiavimui, ji parengtų alternatyvią Vyriausybės programą, kuri Lietuvos žmonėms parodytų, kaip valstybės reikalus tvarkytų LVŽS vyriausybė“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

I. Vėgėlė savo ruožtu abejoju šešėlinės Vyriausybės nauda.

„Sunku būtų matyti, kad šešėlinė Vyriausybė su tokiu mažu Seimo narių skaičiumi galėtų efektyviai veikti“, – sakė jis.

„Mes visų pirma turime koncentruotis darbui Seime, nes mūsų yra labai mažai, kad spėtume viską aprėpti“, – pridūrė politikas.

LVŽS Seimo rinkimuose dalyvavo jungtiniu sąrašu ir vos įveikė privalomą 7 proc. rinkimų barjerą. Daugiamandatėje apygardoje jis gavo 7,02 proc. balsų ir užsitikrino šešis mandatus Seime. Dar du „valstiečiai“ išrinkti vienmandatėse apygardose.

Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partiją buvo pakvietusi LVŽS konsultuotis dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje, tačiau kvietimo pradėti derybas dėl to nebesulaukė. 

The post R. Karbauskis kirto I. Vėgėlei - visiškai nepasiteisino appeared first on LAIKMETIS.

LSDP ir TS-LKD koalicija – neįmanoma misija

Nors Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gana įkyriai siūlosi į koalicijos partneres socialdemokratams, tokia koalicija nėra nei įmanoma, nei reikalinga. Socialdemokratai ne tik yra pirmi daugiamandatėje apygardoje, bet ir turi net 35 kandidatus, patekusius į antrąjį rinkimų turą.

Iš Seimo, savivaldos ir net Prezidento rinkimų matome, kad TS-LKD yra poliarizuojanti politinė jėga. Todėl labai dažnai antruosiuose turuose yra susivienijama prieš partijos keliamą kandidatą. Įvertinus dar ir tai, kad šiuo metu šalyje stebime socialdemokratų bangą, abejonių, kad socialdemokratai bus valdančiosios koalicijos ašimi, lieka labai mažai.

Dar daugiau – net jeigu TS-LKD per stebuklą taptų rinkimų nugalėtoja, ši partija uoliai dirbo, kad susigadintų santykius su valstybės vadovu. Žinant, kad kadaise Gitanas Nausėda buvo matomas kaip TS-LKD kandidatas į Prezidento postą, tenka pripažinti, kad taip sujaukti santykius, kai dėl išorės grėsmių Lietuvoje labai svarbus susitelkimas, reikia neeilinio talento.

Žinant, kad kadaise Gitanas Nausėda buvo matomas kaip TS-LKD kandidatas į Prezidento postą, tenka pripažinti, kad taip sujaukti santykius, kai dėl išorės grėsmių Lietuvoje labai svarbus susitelkimas, reikia neeilinio talento.

Iš Eugenijaus Gentvilo ir Aušrinės Armonaitės pasisakymų matyti, kad santykiai buvo kaip reikiant jaukiami ir su koalicijos partneriais. Taigi, nepaisant nedidelės dalies šviesesnių ir bent kiek plačiau palankiai vertinamų partijos narių, iš esmės šiandienė TS-LKD yra destruktyvi politinė jėga, kurios nenori nei potencialūs koalicijos partneriai, nei valstybės vadovas.

Atvirai kalbant, apmaudu, kad partijos lyderių pasirinkimai seniai išmušė partiją iš jos kažkada deklaruotos vertybinės linijos, ir dabar tik šypseną keliančių įsipareigojimų dėl aukštų skaidrumo bei atsakomybės standartų. Kodėl su tokiu CV ji turėtų būti valdančiojoje daugumoje?

Sauliaus Skvernelio dilema

Reikia pripažinti, kad dar rinkimų naktį pas Viliją Blinkevičiūtę apsilankęs Saulius Skvernelis eilinį kartą parodė, kad yra ambicingas ir veržlus politikas. Labai anksti sutaręs dėl būsimos koalicijos su socialdemokratais, S. Skvernelis užsitikrino pagrindinio partnerio statusą, nepaisant to, kad dar nėra aišku, ar tikrai koalicijoje ši politinė jėga bus antra pagal dydį. Tarkime, jeigu antrasis rinkimų turas taip sujauktų reikalus, kad visgi stabili koalicija be Remigijaus Žemaitaičio paramos būtų sunkiai įmanoma, tai Demokratų sąjunga "Vardan Lietuvos" (DSVL) tikrai nebūtų didžiausia frakcija.

Ir čia tenka apgailestauti, kad vedamas asmeninių antipatijų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) pirmininko atžvilgiu, S. Skvernelis, mano vertinimu, padarė vieną esminę komunikacinę klaidą. Jam atrodo, kad Liberalų sąjūdis (LS) gali būti puikus partneris koalicijoje, bet prisiminkime, kad S. Skvernelio politinės sėkmės šaknys lydi į gūdų 2015 m. lapkričio 19-osios vakarą, kai legenda tapęs bėglys Igoris Molotkovas, pagrobęs iš policijos automobilio kalašnikovo automatą, slapstėsi Vilniaus gatvėse.

Tuomet Skvernelis padarė kelis viešoje erdvėje kuo palankiausiai priimtus dalykus: pirma, nutildė jį kritikavusią Loretą Graužinienę ir, antra, sučiupo bėglį. Taip gimė S. Skvernelio kaip iššūkių akivaizdoje nesvyruojančio valstybininko legenda, paklojusi jam politinės karjeros pamatus. Dabar užduokime sau klausimą, kiek ši legenda ir koalicija su LS dera tarpusavyje. Vos prieš metus už politinę korupciją nuteista ir tavo politinei programai prieštarausianti partija yra geriausias pasirinkimas?

O prieštarauti LS tikrai turės, nes siekdamas pervilioti Laisvės partijos rinkėjus, jis turės kelti tuos klausimus, kuriems bent laikiną moratoriumą pažadėjo DSVL. Tai, kad LS yra pasirengęs aktyviems kultūriniams karams, liudija nesenas kultūros ministro Simono Kairio politinis sprendimas atmesti buvusio Valstybinės lietuvių inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos kandidatūrą toliau eiti pareigas, nors pastarasis jau buvo sėkmingai perėjęs ypač sudėtingus ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančios įstaigos vadovo atrankos procesus. S. Kairiui iš esmės atrodė tinkama susidoroti su savo (galimai neliberalią) nuomonę turinčiu profesionalu.

Žinoma, LS gali nuspręsti, kad buvimas valdančiojoje daugumoje jiems yra vertesnis nei partnerystės klausimai, o susidorojimas su A. Valotka gali atrodyti priimtinas ir S. Skverneliui. Tuomet situacija pasikeistų iš esmės. Visgi lemiamas balsas čia ir vėl tenka socialdemokratų lyderiams, ir nors jie yra pasirinkę leftistinę pusę kultūrinių karų fronte, jų pačių rinkėjams ir nariams regionuose sprendimas formuoti koaliciją su liberalais būtų sunkiai suprantamas ir lygiai taip pat nepageidaujamas kaip koalicija su TS-LKD.

O kaip Žemaitaitis?

Žemaitaičio situaciją nemaža dalimi lems jo sėkmė rinkimuose. Taip pat ir politinis kontekstas. Šiandien jis toks, kad Lietuvos Vyriausybė, drauge su Prezidentu G. Nausėda, turės būti aktyvi tarptautinėje arenoje. Net jeigu R. Žemaitaitis tik sėkmingai prisidengė antisemitizmo korta kaip rinkimine technologija, tai jau kenkia Lietuvos įvaizdžiui ir gali būti kliūtimi vykdant užsienio politiką. Lietuvai reikia koalicijos, kuri drauge su Prezidentu pajėgtų efektyviai veikti tarptautinėje arenoje.

Šiuo atžvilgiu Žemaitaitis galėtų tapti kliūtimi. Vadinasi, arba jis turi dalyvauti koalicijoje, nebūdamas Vyriausybėje, ir taip būtų minimizuojama žala, arba jo koalicijoje išvis neturi būti. Abu variantai yra realistiški. Jeigu Žemaitaitis bus sukalbamas, turėti didesnę koaliciją socialdemokratams yra gerai. Jeigu nebus, tuomet verta palikti jį opozicijoje. Kadangi opozicijoje turės būti ir TS-LKD, Žemaitaitis turės atsakyti sau į klausimą, ką jis labiau nori remti balsavimuose – konservatorius ar valdančiąją daugumą? Kai tavo visa rinkiminė kampanija yra pastatyta ant priešpriešos prieš konservatorius, pasirinkimas tampa aiškus.

Ir visgi pačiam Žemaitaičiui dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje yra turbūt svarbesnis negu bet kuriai kitai partijai. Jeigu „Nemuno aušra“ liks, o tai labiausiai tikėtinas scenarijus, opozicijoje, tuomet R. Žemaitaičio apkalta yra beveik neišvengiama. Tuomet jo iš vienas kito nepažįstančių žmonių greitai sudėliotas sąrašas Seime turi realų pavojų subyrėti ir papildyti kitų frakcijų bei mišrios grupės gretas.

Koalicijos pamatas – LSDP, DSVL ir LVŽS

Lietuvai reikia pakankamai vieningos koalicijos, kurioje būtų profesionalių politikų ir ekspertų, galinčių kurti ir stiprinti šalį šiuo neramiu metu. Tokios, kuri keltų ne įtarimus, o pagarbą užsienio partneriams. Deja, visiškai vieningos savo pažiūromis valdančiosios daugumos mes neturėsime – tai pakankamai akivaizdu jau dabar, bet su rinkėjų valia politikams tenka skaitytis ir rinktis mažesnį blogį.

Todėl manau, kad po antrojo rinkimų turo LSDP, DSVL ir LVŽS visgi sudarys naująją valdančiąją koaliciją, o jų lyderiams, matant, kad neturi aiškios persvaros parlamente, pavyks išvengti kultūrinių ginčų, nepamatuotų asmeninių ambicijų ir visuomenę skaldančių klausimų eskalavimo.

Kadangi šių trijų politinių jėgų branduolius sudaro realią valstybės valdymo patirtį turintys asmenys, drįstu viltis, kad išmintinga ir pirmiausiai į šalies saugumą orientuota koalicinė sutartis leis konstruktyviai dirbti iki kitų Seimo rinkimų mūsų vis dar nepriklausomoje ir demokratinėje Lietuvos Respublikoje.

The post Vytis Turonis. 2024 m. Seimo rinkimai: kokios koalicijos šiandien reikia Lietuvai? appeared first on LAIKMETIS.

„Seimo narys ir jūsų kandidatas parlamento rinkimuose“, – sakė laikraštį senjorei paduodamas L. Savickas.

Kandidatas laikraščio viršelyje prisistato esantis politikoje tam, kad dirbtų „realius darbus žmonių gerovei“.

„Man patinka žmonės su krepšiais, nes jie turi, kur įsidėti mūsų laikraštį“, – kalbėdamas su du ryšulius nešančia vilniete juokauja bendražygį lydėjęs parlamentaras Domas Griškevičius.

Šeškinėje L. Savickas siekia pakartoti dabartinio partijos kolegos Virginijaus Sinkevičiaus sėkmę 2016-aisiais, kuomet jis šioje vienmandatėje apygardoje laimėjo iškeltas dar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS).

Būtent ten ir galima ieškoti demokratų, įsisteigusių po jos lyderių atsiskyrimo nuo „valstiečių“, užuomazgos.

Užpernai įsikūrusi partija Seimo rinkimuose dalyvauja pirmą kartą, bet jos pavadinimas balsavimo biuleteniuose jau matytas. Demokratai dalyvavo pernykščiuose savivaldos ir šių metų prezidento bei Europos Parlamento rinkimuose.

Naujienų agentūra BNS tęsia rašinių ciklą, parengtą artėjant Seimo rinkimams. Jame įvairiais pjūviais apžvelgiamos su būsimuoju balsavimu susijusios tendencijos, populiariausių partijų pažadai ir pristatytos pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujančios politinės jėgos.

Ne iki galo aiški centro-kairė

Pirmajame demokratų rinkimų sąrašo devintuke dominuoja parlamentarai, buvusi ekonomikos viceministrė ir net du buvę ministrai pirmininkai. Dar vienas laikinai premjero pareigas ėjęs politikas yra dvyliktas, o paskutiniuoju numeriu įrašytas buvęs eurokomisaras, neseniai į Europos Parlamentą išrinktas Virginijus Sinkevičius.

Nepaisant antraštėse ir televizijoje matomų veidų, partijai iki šiol sunkiai sekasi atrasti savo ideologinę tapatybę.

Politinės jėgos lyderiui Sauliui Skverneliui dar 2021 metais išvedus bendražygius iš „valstiečių“, o po to įkūrus partiją, dalis politikos stebėtojų jau tada kėlė klausimą dėl „Vardan Lietuvos“ ideologinio pagrindo.

Pasak Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili, „politinio veido“ demokratams atrasti dar nepavyko.

„Turėti ideologinę tapatybę arba bent jau bandyti ją deklaruoti, kad mes būtent esame tokie arba turėti kokį kitą išskirtinumą sukurtą, būtent tą tapatybinį – nebūtinai jis turi būti paremtas ideologija, – to aš nematau“, – BNS sakė politologė.

„Čia ir yra didžiausia problema“, – pridūrė ji.

S. Skvernelis nuo partijos susikūrimo sakė, kad tai bus centro kairės politinė jėga.

„Vadovaujamės ta filosofija, kuri yra būdinga šitai krypčiai. Mes pasisakome už socialinių-ekonominių problemų sprendimą, už tai, kad mūsų gyvenime valstybės būtų kuo įmanoma daugiau“, – BNS sakė politikas.

„Galbūt esame šiek tiek konservatyvesni, kalbant apie tuos klausimus, kurie nėra mūsų darbotvarkės klausimai“, – pridūrė jis.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė sako, kad partija bando patikti „statistiniam rinkėjui“ socioekonominiu pjūviu pasistūmėjusi į kairę, tačiau būdama konservatyvi žmogaus teisių klausimais.

„Jie tiesiog bando plaukti labiau pasroviui atliepdami tai, ko galbūt šiandien rinkėjas norėtų“, – BNS teigė ji.

Atsakydamas į kritiką, L. Savickas sako, kad tokios nuostatos tik rodo norą siekti plačių politinių susitarimų, ir ragino politikos neskirstyti į „juodą ir baltą“.

„Realybėje, kai susiduriame su atsakingu valstybės valdymu, reikalingi kompromisai, reikalingi sprendimai, kurie telkia sprendimų priėmėjus iš įvairių politinių jėgų tam, kad tai taptų tvariais ir ilgalaikiais sprendimais“, – kalbėjo politikas.

Kuo skiriasi nuo „valstiečių“?

Pasak vienos iš demokratų steigėjų, nuo 2004-ųjų parlamentare dirbančios Rimos Baškienės, partija susikūrė norėdama veikti kitaip nei „valstiečiai“.

„Tas skirtumas, kurį aš minėjau, susikalbėjimo siekimas ir skirtingų nuomonių priėmimas, girdėjimas, daugiau įsiklausanti aplinka“, – tvirtino Seimo narė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto projekte „Mano balsas.lt“, kuriame politikai atsako į iš įvairių sričių sudarytą klausimyną, demokratai požiūriu į rinką ir valstybę, ekologiją bei užsienio ir gynybos politiką ašyse yra netoli „valstiečių“.

S. Skvernelis tvirtina, kad partija šiuose rinkimuose atstovauja visiškai skirtingam žmogui nei LVŽS.

„Šita partija („valstiečiai“ – BNS) pasirinko tokią radikalią retoriką ir atstovauja galbūt tiems visuomenės sluoksniams, kurie tiki įvairiomis sąmokslo teorijomis, visko neigimu, visur matymu tik negatyvo, blogio“, – kalbėjo jis.

„Mes nesame partija, kuri iš galinės sėdynės yra vairuojama vieno iš oligarchų“, – partijos pirmininkui antrino L. Savickas, turėdamas galvoje LVŽS lyderį Ramūną Karbauskį. Jis vadovauja partijai, formuoja jos politiką, bet rinkimuose nekandidatuoja.

Tuo metu „valstiečiai“ demokratus nuosekliai vadina liberalia politine jėga.

Politikos stebėtojams spėliojant, ar po viešų konfliktų S. Skvernelis ir R. Karbauskis sugebėtų dėl ko nors susitarti, demokratai vengia tiesaus atsakymo, ar dirbtų su LVŽS valdančiojoje daugumoje. Pasak S. Skvernelio, partija yra linkusi eiti į dialogą, bet ne su bet kuo ir ne bet kokia kaina. 

Potencialiu valdančiosios koalicijos partneriu partijos pirmininkas yra įvardijęs Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų partiją.

„Mes esame centro kairės politinė jėga, tad mūsų prioritetas yra tos politinės jėgos, kurios veikia šitam lauke, pirmiausia tie patys socialdemokratai. Ir natūralu, kad yra centro dešinė, kur, matyt, pagrindinė ašis yra Tėvynės sąjunga ir dabar tik klausimas, ar švytuoklė suveiks, ar ne?“ – sakė jis.

Ministrų kabinetas

Demokratai iki rinkimų yra vienintelė partija, pristačiusi savo Ministrų kabinetą. Premjeru jie matytų S. Skvernelį, vadovavusį 2016–2020 metų Vyriausybei.

„Mūsų frakcijoje iš tiesų yra pakankamai daug labai kompetentingų, patirties turinčių politikų. (...) yra buvę premjerai, buvę ministrai – tvirti žmonės, kurie rodo, kad mūsų komanda turi labai daug patirties“, – teigė R. Baškienė.

Politologės teigia, kad potencialių ministrų pristatymas prieš rinkimus suteikia rinkėjui daugiau aiškumo, tačiau kelia klausimus dėl pačių kandidatų atrankos.

„Na, tikrai tas sąrašas nėra toks, kad mes matytumėme žmones, kurie būtų super populiarūs kaip politikai, kurie turėtų labai didelį savo sukurtą politinį kapitalą“, – sakė R. Urbonaitė.

Pasak S. Skvernelio, partijos sąrašas Seimo rinkimuose siūlo žmones, kurie turi darbo patirties tiek vykdomojoje valdžioje, tiek parlamente, tiek savivaldoje.

„Pagrindinis dalykas, ką norime padaryti, grąžinti į politiką profesionalumą ir atsakingumą“, – sakė jis.

Pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvili, vargu, ar tai galėtų būti laikoma išskirtinėmis savybėmis.

„Aš manau, kad jeigu reikėtų kalbėti apie profesionalumą, tai visos politinės jėgos pradėtų kalbėti, kad mes esam patys profesionaliausi. Ar tuo tikrai galime išsiskirti? Aš kažkaip labai drįsčiau abejoti“, – kalbėjo politologė.

Tuo metu R. Urbonaitė teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše pasigendanti „politikos žvaigždžių“.

„Aš manau, kad yra ta Sauliaus korta labai stipriai žaidžiama“, – tvirtino MRU politologė.

Rinkimų programoje demokratai žada toliau didinti vaiko pinigus, užtikrinti nemokamą maitinimą mokiniams, didinti finansavimą vaikų būreliams, kelti algas viešojo sektoriaus darbuotojams, įsteigti tarėjų institutą teismuose.

Laikraščių kampanija

Prieš finišo tiesiąją demokratai pripažįsta jaučiantys nuovargį – Seimo rinkimai yra tretieji šiemet.

„Kampanija yra tokia, kokia yra. (...) Nuovargis tikrai yra. Kalbant ir apie politines jėgas, ir apie visuomenę“, – sakė S. Skvernelis.

Skirtingai nei kitos naujos šiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės jėgos, demokratai gauna valstybės biudžeto dotaciją.

Anot L. Savicko, partijos nacionalinės kampanijos biudžetas turėtų peržengti 150 tūkst. eurų ribą, prie šios sumos dar prisidės vienmandatininkų išlaidos.

Politikas pažymi, kad šiuose rinkimuose partija balsus pritraukti bando dalydama laikraščius.

„Turime nemažą tiražą išleidę laikraščių, kurie, manome, yra tinkama priemonė, kadangi siekiame kuo arčiau ateiti prie rinkėjų ir tikimės turėti galimybę bendrauti betarpiškai gyvai susitikę“, – kalbėjo demokratų rinkimų štabo vadovas.

Daugiau nei 30 puslapių laikraštyje, kurį rinkėjams Šeškinėje dalijo L. Savickas, publikuojami demokratų komentarai įvairiomis temomis, pristatomas kandidatų sąrašas.

Partija politinei reklamai pasitelkė ir žurnalistę Editą Mildažytę, dariusią interviu su jos kandidatais.

Visgi politologės sakė rinkimų komunikacijos iš demokratų pasigedusios.

Anot G. Burbulytės-Tsiskarishvili, „Vardan Lietuvos“ reklamuojasi vangokai, o kitos politinės jėgos partiją užgožė.

„Tų reklaminių triukų mažai, nėra iš demokratų pusės. Nieko nematome. Tai jeigu jie agresyviau nesielgs rinkimų kampanijos metu, gali sudrebėti tas kartelės (penkių procentų barjero – BNS) peržengimas“, – sakė politologė.

Rugpjūčio pradžioje paskelbta „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodė, jog už demokratus balsuotų 7,1 proc. apklaustųjų.

The post Kuo „Vardan Lietuvos“ skiriasi nuo „valstiečių“ ar kitų partijų? appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS po LVŽS tarybos posėdžio patvirtino partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, jungtiniame sąraše taip pat yra politinės jėgos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas Stanislovas Buškevičius, „Lietuva – visų“ narys Valdas Vasiliauskas.

„Jie yra sąraše, nėra aukštai, pirmame trisdešimtuke. (...) Kitų partijų žmonės yra keturi mūsų sąrašuose ir keturiose apygardose dalyvaus keturi kitų partijų atstovai, po du iš kiekvienos mano minėtos partijos“, – nurodė R. Karbauskis.

Jo teigimu, pirmas žmogus iš paskutiniu numeriu su LVŽS į Seimą einančio Igno Vėgėlės komandos yra šeštoje sąrašo vietoje.

I. Vėgėlė BNS nurodė, kad tai yra Kristina Zamarytė, su kuria „kartu veikė, rinkimų štabe ji padėjo“.

Kaip įvardijo I. Vėgėlė, apskritai „tai yra nemažas būrys žmonių, bent kiekviename penketuke bus po vieną visuomenininką, teisininką, mokslininką ir panašiai, išskyrus pirmą penketuką“.

Pasak R. Karbauskio, dešimtoje sąrašo vietoje yra Žydrūnas Savickas, taip pat patvirtinta eksprokuroro Kęstučio Vagnerio kandidatūra, vienmandatėje apygardoje Šiaulių mieste keliamas buvęs krepšinio treneris Antanas Sireika.

Kaip skelbta anksčiau, pirmame penketuke – LVŽS nariai. Sąrašą ves Aurelijus Veryga, toliau rikiuojasi buvęs europarlamentaras Bronis Ropė, Seimo nariai Aušrinė Norkienė, Valius Ąžuolas ir Eugenijus Jovaiša.

„Jeigu mes rašytumėm nors vieną žmogų ne mūsų partijos, būtų galima teigti, kad kažkas kažko reikalavo, kažko siekė. Tie penki turi tam tikrą saugiklį Seimo rinkimuose dėl reitingavimo ypatybių“, – teigė R. Karbauskis.

Pats I. Vėgėlė sąraše įrašytas paskutiniu 141-u numeriu.

„Šiandien mes patvirtinome, kad I. Vėgėlė yra kandidatas į Seimo pirmininkus, o A. Veryga yra mūsų kandidatas į premjerus. (...) Šešėliniu žemės ūkio ministru buvo patvirtintas Bronis Ropė“, – pridūrė LVŽS pirmininkas.

Anot jo, sąraše dar galimi nedideli pakeitimai.

„Iki trečiadienio turime terminą, per kurį galime pakeitimus daryti. Trečiadienį turėsime nuotolinį tarybos posėdį, kai dar sykį galutinai pasitvirtinsime, ką patvirtinome šiandien“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Pats LVŽS lyderis anksčiau paskelbė rinkimuose nedalyvausiantis. Jis tvirtina to negalįs daryti, nes bus rudenį vyksiančių rinkimų štabo vadovas.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

The post LVŽS patvirtintame Seimo rinkimų sąraše – Ž. Savickas, A. Sireika, K. Zamarytė appeared first on LAIKMETIS.

„Didžioji dalis tikimybės, kad jungtinis sąrašas vis dėlto bus“, – Žinių radijui penktadienį sakė R. Karbauskis.

„Iš tikrųjų mes esame linkę vienyti žmones, ir nepriklausomus žmones, ir partijos žmones, kad tas sąrašas būtų labai konkurencingas“, – pridūrė jis.

Pasak LVŽS lyderio, tai nebus partijų koalicija, kuri reikštų, kad rinkimuose ji turėtų dalyvauti su atskiru pavadinimu. Sąrašo pavadinime turėtų išlikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

„Koalicinio sąrašo tikrai nebus, – BNS sakė R. Karbauskis. – Tiesiog neegzistuoja partijos, kurios galėtų pasiūlyti kažką tokio, dėl ko būtų verta jungtis į koaliciją“.

„Bet tarybai siūlysiu, kad sąraše būtų keli žmonės, du arba daugiau, kitų partijų narių“, – pridūrė jis.

Pagal Rinkimų kodeksą, jungtiniam kandidatų sąrašui yra prilyginamas politinės organizacijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ar daugiau kandidatų, priklausančių kitai politinei organizacijai ar kitoms politinėms organizacijoms.

Jungtiniams sąrašams, kaip ir koalicijoms, taikoma 7 proc. kartelė gauti Seimo narių mandatų per balsavimą daugiamandatėje apygardoje.

„Mums 7 proc. kartelė nėra svarbi, vis tiek ją įveiksime, dėl to neprašysiu kitų partijų narių stabdytis narysčių savo partijose“, – BNS sakė R. Karbauskis.

Penktadienį turėtų paaiškėti, ar su šia partija kandidatuos ir prezidento rinkimuose dalyvavęs advokatas Ignas Vėgėlė.

„Padariau viską, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir visi kiti asmenys, kurie Lietuvoje atstovauja tradicinėms vertybėms, kurie nenori, kad Lietuva virstų narkotikų kraštu, kad nebūtų priimtas partnerystės įstatymas, Stambulo konvencija, (...) kad jie susivienytų kiek įmanoma“, – Žinių radijui kalbėjo R. Karbauskis.

LVŽS lyderis tvirtino negalintis už I. Vėgėlę atskleisti jo sprendimo.

Naujienų portalas „Lrytas“ šią savaitę skelbė, kad LVŽS dėl bendro dalyvavimo rinkimuose tarėsi su partijų „Jaunoji Lietuva“ ir „Lietuva – visų“ atstovais.

Birželio pabaigoje „valstiečiai“ nusprendė, kad partijos sąrašą Seimo rinkimuose ves europarlamentaras Aurelijus Veryga.

R. Karbauskis teigė, kad A. Veryga atsisakytų europarlamentaro mandato, jeigu po rinkimų LVŽS formuotų Vyriausybę.

„Čia klausimų ir diskusijų nėra“, – sakė politikas.

Jis tvirtino besitikintis, jog socialdemokratų sąrašo lyderė Vilija Blinkevičiūtė irgi aiškiai įvardins savo vaidmenį būsimoje Vyriausybėje, nors to iki šiol nepadarė.

„Sunku balsuoti už partiją, kada tu nesupranti, kas būtų premjeras. Mes pasakėme aiškiai – tai būtų A. Veryga“, – kalbėjo R. Karbauskis

LVŽS lyderis sakė opozicijai siūlantis sutarti neremti valdančiosios daugumos kandidatų antruose Seimo rinkimų turuose vienmandatėse apygardose. Anot jo, tokiu atveju valdantieji rinkimuose „patirs triuškinamą pralaimėjimą“.

Pats R. Karbauskis rinkimuose nedalyvaus, jis tvirtina to negalįs daryti, nes bus spalį vyksiančių rinkimų štabo vadovas. 

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

The post R. Karbauskis - už jungtinį Seimo rinkimų sąrašą su kitų politinių jėgų nariais appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba nusprendė, kad į rinkimus sąrašą ves Aurelijus Veryga“, – žurnalistams penktadienį sakė partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Pats R. Karbauskis teigė taip pat siūlęs A. Verygos kandidatūrą.

Partijos pirmininkas Seimo rinkimuose nedalyvaus, jis tvirtino to negalįs daryti, nes bus spalį vyksiančių rinkimų štabo vadovas.

„Rinkimų štabui vadovausiu aš. Dėl to negaliu kandidatuoti į Seimą“, – teigė R. Karbauskis.

Tarybos metu „valstiečiai“ iškėlė kandidatus, kurie rinkimų sėkmės atveju eitų premjero pareigas, tarp jų: pats R. Karbauskis, A. Veryga bei europarlamentaro kadenciją baigiantis Bronis Ropė.

A. Veryga tvirtino, kad būtų pasiruošęs partijos sėkmės atveju rinkimuose atsisakyti europarlamentaro kedės, grįžti į Lietuvą ir eiti premjero pareigas. Jis teigė, jog rinkimų pasiruošimo laikotarpiu stengsis darbus suderinti.

„Didelė atsakomybė – dar vieni rinkimai. Tikrai didelis kolegų pasitikėjimas, nes laukia rimtas darbas, pristatyti partijos idėjas nacionalinei politikai, tos, kurios yra suteiktos parlamentui, Vyriausybei“, – kalbėjo jis.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras pažymėjo, jog šiuo metu su kitomis partijos dėl bendradarbiavimo per rinkimus derimasi nėra.

„Antrame rinkimų ture jau yra tam tikrų tokių pasišnekėjimų, pasikalbėjimų, kas, ką galbūt galėtų remti. Mūsų partijos pirmininkas yra pasakęs: jeigu taip susiklostytų, kad vienmandatėje apygardoje susidurtų mūsų kandidatas su kitais mes kviestume tuos, kurie yra opozicijoje, remti mus ir analogiškai“, – kalbėjo A. Veryga. 

R. Karbauskis teigė planuojantis, jog prasidės pokalbiai su socialdemokratais dėl galimo bendradarbiavimo.

„Jeigu jie neprasidės tai reiškia, kad jie nenori šnekėtis, bet mūsų pokalbis su pirmininke (Vilija Blinkevičiūte – BNS) buvo visai nesenai, kad mes susitiksime po Europos Parlamento rinkimų“, – sakė jis.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

The post A. Veryga: didelė atsakomybė – dar vieni rinkimai appeared first on LAIKMETIS.

Klausimų tik daugėja

„Visi sutarėme, kad darome redakcinę komisiją, pildome klausimus ir judame į priekį“, – BNS ketvirtadienį sakė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

„Man atrodo, kad po šios dienos straipsnių tikrai yra pagrindas kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl galimo neteisėto praturtėjimo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė politikas.

„Dėl vyro įmonių verslo, kuris, kaip šiandien vienoje žiniasklaidos priemonėje skelbiama, kad vykdomi mega projektai, o įmonės finansiniai rodikliai atrodo gana silpni tokiems projektams įgyvendinti“, – pridūrė jis.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas Seime žurnalistams teigė, kad klausimų M. Navickienei tik daugėja. Anot jo, reikia išsiaiškinti, ar nebuvo daroma politinės įtakos buvusios ministrės sutuoktinio verslui.

„Iš tikrųjų terminas trumpas, labai abejoju, kad iki apkaltos būtų prieita, bet pačios komisijos inicijavimas, klausimų surašymas privers apie tai diskutuoti ir valdančiuosius, ir kolegas konservatorius atsakinėti“, – tvirtino G. Paluckas.

Laikinosios tyrimo komisijos sudarymą dėl M. Navickienės įtartinų asmeninių ryšių ketvirtadienį pasiūlė opozicinė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija.

„Sudaryta komisija galės gauti visą su Seimo narės M. Navickienės veikla susijusią informaciją, kurią turi specialiosios tarnybos, tačiau negali viešai atskleisti. Visuomenė privalo būti detaliai informuota apie situaciją kuri kasdien kelia vis daugiau klausimų“, – ketvirtadienį paskelbtame pranešime cituojama LVŽS frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.

Kolegų teisė - M. Navickienė

„Valstiečiams“ siekiant sudaryti parlamentinę komisiją dėl buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės įtartinų asmeninių ryšių, pati politikė sako negalinti uždrausti kolegoms kelti klausimų.

„Kolegų teisė, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė parlamentarė. – Aš negaliu kolegoms uždrausti kelti klausimų. Tiek, kiek priklauso nuo manęs, aš atsakomybę prisiėmiau. Dėl kitų dalykų – kolegų teisė kelti klausimus.“

Norima įvertinti buvusios ministrės veiksmus

M. Navickienė iš ministrės pareigų atsistatydino praėjusią savaitę paaiškėjus, kad su sutuoktiniu Mindaugu Navicku, dirbusiu teisėsaugos akiratyje atsidūrusioje finansinių technologijų įmonėje „Foxpay“, jos savininke Ieva Trinkūnaite ir jos sugyventiniu Vilhelmu Germanu pernai privačiu lėktuvu skrido į Dubajų atostogauti.

M. Navickienė iš ministrės pareigų atsistatydino praėjusią savaitę paaiškėjus, kad su sutuoktiniu Mindaugu Navicku, „Foxpay" savininke Ieva Trinkūnaite ir jos sugyventiniu Vilhelmu Germanu pernai privačiu lėktuvu skrido į Dubajų atostogauti.

Anot „valstiečių“, Seimo komisija įvertintų „galimus M. Navickienės veiksmus tarpininkaujant galimai neskaidriai veikiančioms įmonėms, buvusiems ir esamiems nusikalstamo pasaulio asmenims, ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekiant paveikti po 2020-2024 metų Seimo rinkimų sudarytos valdančiosios koalicijos partijas, atskirus jų atstovus, Vyriausybę, ministrus, Seimo narius, kitas valstybės institucijas bei jų sprendimus“.

Pasak LVŽS, parlamentinis tyrimas padėtų apsispręsti, ar reikia M. Navickienei inicijuoti apkaltą.

Komisiją sudarytų 12 Seimo narių, kurie turi teisę dirbti su įslaptinta informacija su slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ ir iki 2024 metų rugpjūčio 1 dienos pateiktų Seimui išvadas ir pasiūlymus.

Speciali komisija būtų įpareigota nustatyti, kokie ryšiai sieja M. Navickienę ir jos vyrą Mindaugą Navicką su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu bei jų verslo įmonėmis.

Komisija turėtų nustatyti, ar buvusi ministrė, nedeklaruodama savo ryšių su V. Germanu ir I. Trinkūnaite, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų ir kitų teisės aktų.

Komisija taip pat siektų išsiaiškinti, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jai pavaldžios įstaigos M. Navickienės vadovavimo metu yra viešųjų pirkimų būdu įsigijusios prekes ar paslaugas iš bendrovės „Foxpay“ ir kitų Navickų ar I. Trinkūnaitės ar V. Germano valdomų įmonių.

Būtų siekiama nustatyti, ar M. Navickas, dirbdamas „Foxpay“, buvo kaip nors susijęs su paslaugų teikimu valstybės įstaigai Informacinės visuomenės plėtros komitetui.

Komisija taip pat aiškintųsi, ar buvusi ministrė siekė paveikti valdančiosios koalicijos partijas, atskirus jų atstovus, Vyriausybę, ministrus, Seimo narius, kitas valstybės institucijas bei jų sprendimus, savo sutuoktinio ir/arba asmenų, iš kurių yra gavusi brangių dovanų, naudai.

„Valstiečiai“ siekia išsiaiškinti, kiek kainavo ir kas bei iš kokių lėšų apmokėjo M. Navickienės ir jos šeimos kelionę privačiu lėktuvo reisu į Dubajų, kuriuo skrido ir I. Trinkūnaitė bei V. Germanas, bei visas atostogų išlaidas (įskaitant maitinimą ir apgyvendinimą).

Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

The post Seimo opozicija - už tyrimą dėl įtartinų M. Navickienės asmeninių ryšių appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pirmadienį pranešė partija, tokį sprendimą priėmė jos taryba.

Antrajame rinkimų ture G. Nausėda susitiks su premjere Ingrida Šimonyte.

„Valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis žmones ragina ateiti balsuoti ir išreikšti palaikymą kandidatui, kuris atstovauja „tradicinėms vertybėms“.

„Šiandien tik tokiu būdu galima šiai valdžiai parodyti, kad jų politikos, kurią formuoja ir įgyvendina I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė, nepalaiko absoliuti dauguma“, – teigė R. Karbauskis.

Politikas taip pat teigia viešojoje erdvėje pasigendąs raginimų ateiti balsuoti ir mano, kad mažesnis rinkėjų aktyvumas būtų naudingesnis konservatorių kandidatei.

„Didelė G. Nausėdos persvara pirmame ture gali lemti, kad į antrą turą ateis mažiau žmonių, nes visi jau kalba apie G. Nausėdos pergalę. Tai gali tapti „meškos paslauga“ G. Nausėdai. Jo pergalę lems tik didelis žmonių aktyvumas antrame ture, nes konservatorių rinkėjas yra labiau mobilizuotas ir į rinkimus tikrai ateis“, – sakė R. Karbauskis.

„Todėl mes raginame visus turinčius teisę balsuoti ateiti balsuoti gegužės 26 dieną ir atiduoti savo balsą tam, kuris Lietuvai atstovaus penkerius metus“, – pridūrė jis.

Išankstinis balsavimas antrajame prezidento rinkimų ture prasidės antradienį.

Pirmajame rinkimų ture LVŽS rėmė teisininko Igno Vėgėlės kandidatūrą. Jis rinkimuose liko trečias.

Pirmajame rinkimų ture G. Nausėda gavo 632 tūkst. arba beveik 44 proc. balsų, I. Šimonytė sulaukė 288 tūkst. arba 20 proc. rinkėjų palaikymo.

The post „Valstiečiai“ ragina ateiti balsuoti, reiškia paramą G. Nausėdai appeared first on LAIKMETIS.

„Į gynybos susitarimą grįžtame, nes mes pasisakome už Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimą ir piliečių saugumą, tačiau ir toliau akylai stebėsime situaciją, konservatorių siūlymus, kurie susiję su visų mokesčių mokėtojų pinigais“, – sako „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Generalinė prokuratūra šią savaitę pranešė palikusi galioti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

Ji taip pat konstatavo, kad į lobistinio pobūdžio veiksmus bei korupcijos pasireiškimo rizikas Krašto apsaugos ministerija reagavo ir jas valdė tinkamai, todėl nebuvo pagrindo apie jas pranešti ikiteisminio tyrimo institucijoms.

STT aplinkybių tikslinimą pradėjo po to, kai atsistatydinimo pareiškimą kovo viduryje įteikęs buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

A. Anušauskas vėliau patikslino, kad tokiais pasisakymais kėlė nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

Po šio pareiškimo LVŽS pranešė stabdanti dalyvavimą partijų susitarime dėl gynybos.

Taip pat dėl šios situacijos šiuo metu nevyksta ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbas. Opozicijai nedalyvaujant NSGK posėdžiuose, komitetas negali išsirinkti naujojo pirmininko. Šios pareigos laisvos tapo buvusį komiteto vadovą L. Kasčiūną prezidentui paskyrus krašto apsaugos ministru.

„Valstiečiai“ po teisėsaugos verdikto žada tęsti „aktyvų darbą“ ir NSGK.

The post „Valstiečiai" atnaujins dalyvavimą partijų susitarime dėl gynybos appeared first on LAIKMETIS.