DERYBININKAS. Kremlius trečiadienį pranešė, kad jo derybininkas Kirilas Dmitrijevas šią savaitę gali apsilankyti JAV, amerikiečių žiniasklaidai paskelbus, kad jis turėtų atvykti į Vašingtoną susitikti su prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiuntiniu Steve'u Witkoffu (Stivu Vitkofu).

GRENLANDIJA. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) trečiadienį vyksta trijų dienų vizito į Grenlandiją, siekdama įgyti grenlandų pareigūnų pasitikėjimą tokiu metu, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija reiškia norą perimti šios didžiulės Arkties teritorijos kontrolę. 

REKORDININKAS. JAV demokratų įstatymų leidėjas antradienį pasiekė ilgiausios Senato istorijoje kalbos rekordą: jis daugiau nei 25 valandas stovėjo ant kojų ir įnirtingai protestavo prieš, jo teigimu, antikonstitucinius prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) veiksmus.

BRUVERIS. Naujienų agentūros ELTA vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris vėl įkliuvo neblaivus prie vairo, jam fiksuotas 1,8 promilės girtumas, trečiadienį pranešė naujienų portalas „15min“.

PENSIJOS. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo nustatyti, kad individualiosios pensijos dalies indeksavimui skirtos lėšos siektų bent 20 proc. planuojamo „Sodros“ biudžeto perviršio.

SOCIALDEMOKRATAI. Premjeras Gintautas Paluckas trečiadienį patvirtino dalyvausiąs Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partijos pirmininko rinkimuose.

VAIKAI. Vyriausybė trečiadienį pasiūlė Seimui kol kas nesvarstyti socialdemokratės Orintos Leiputės iniciatyvos didinti be vieno iš tėvų augančių vaikų išlaikymo išmokų „lubas“.

ŽALIMAS. Europos parlamento narys Dainius Žalimas socialiniame tinkle ironiškai reagavo, jog Laisvos visuomenės institutas savo renginiu siunčia žinutę, kad bendrojo gėrio klausimai esą priklauso vyrams, o moterys neturėtų dalyvauti diskusijose šia tema. Tokia pozicija atspindinti priešiškumą lyčių lygybei ir liberaliajai demokratijai.

The post Naujienų telegrafas: sugauti pedofilai, girtas Bruveris, užsipulta LVI appeared first on LAIKMETIS.

Išsiųstame rašte teigiama, jog viziją kūrę analitikai taikosi atitikti valdančios daugumos ideologines nuostatas, o didžiosios tautos dalies poziciją atmeta kaip pasenusią ir net sieja ją su totalitarizmu.

„Kadangi šiandien [valdančiosios daugumos nuostatos] vadinamos „liberalia demokratija“, pateiktame dokumente visiškai nuvertinamas prigimtinės šeimos institutas, paramą šeimai siejant su totalitarizmu, žmogaus teisės suprantamos kaip tam tikrų privilegijų suteikimas kai kurioms piliečių grupėms ir tyčiojamasi iš visko, ką didžioji lietuvių tautos dalis laiko savo kultūrine savastimi“, - rašome LVI pateiktose įžvalgose.

Tarp pateiktų įžvalgų yra ir pastebėjimas, kad bandant prognozuoti Lietuvos ateitį, dalyvavo ne tik valstybinė agentūra STRATA ar Vilniaus universiteto mokslininkai, bet ir valstybės valdymo institucijos, tokios kaip Vyriausybės kanceliarija ar Seimo Ateities komitetas, o tai yra savaime žalinga praktika.

„Valstybės institucijų dalyvavimas eo ipso žvilgsnį į ateitį daro šališką, o vieno iš daugelio universitetų, o ne, tarkim, įvairių pažiūrų mokslininkų ar jų grupių pasitelkimas liudija siekį kliautis saugiais ir kontroliuojamais instituciniais priklausomybės ryšiais. Jei LR Vyriausybei tikrai rūpėtų ateities prognozės, ji siektų raginti savo nuomonę išdėstyti vienodai nuo valdžios aparato nepriklausomas tyrimo institucijas, kurios atstovautų įvairias Lietuvoje esamas mąstymo kryptis ir politines sroves“, - pastebi rašto autoriai.

LVI teigimu, kuriama tik vienai politinei Lietuvos augimo krypčiai atstovaujanti pažangos strategija negali būti laikoma kokią nors direktyvinę galią turinčiu dokumentu, prie kurio ateityje turėtų būti derinami LR Seimo priimami įstatymai bei LR Vyriausybės nutarimai. Pasak rašto autorių, tai laikytina greičiau Lietuvos visuomenės perauklėjimo programa, o ne tikra analitine studija.

Atsižvelgiant į šiuos pastebėjimus, LVI rašte siūloma plėtojant Lietuvos ateities viziją pasitelkti ekspertus bei jų grupes, kurios atstovautų įvairias Lietuvoje esamas mąstymo kryptis ir politines sroves bei pasiūlytų autentiškas perspektyvas atspindinčias didelės dalies visuomenės požiūrius, kurie nebuvo atspindėti dabartiniame variante.

The post LVI: strategija „Lietuva 2050“ - ne analitinė prognozė, o visuomenės perauklėjimo programa appeared first on LAIKMETIS.

LR Seimo nario, žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus balandžio 25 dienos prašymas „dėl palaikymo partnerystės įstatymui“ buvo išgirstas. Trys dėstytojos dr. Milda Ališauskienė, dr. Dovilė Jakniūnaitė ir dr. Rūta Žiliukaitė išsiuntinėjo kolegoms Seimo nariams adresuotą raštą, kuriuo būtų palaikomas Partnerystės įstatymas.

Kuo šis raštas skiriasi nuo bet kokios demokratinei santvarkai įprastos peticijos ar kreipimosi?Pirma, kreipimasis pasirašomas ateities data – gegužės 16 d. Matyt, iškart po jos galima tikėtis partnerystės įstatymo projekto pateikimo Seime.

Antra, kol kas partnerystės įstatymo projekto nematė nei visuomenė, nei dauguma Seimo narių, nei akademinė bendruomenė, kuriai siūloma pasirašyti kreipimąsi. Kreipimosi tekste paliktas dr. D. Jakniūnaitės komentaras „Įstatymo apibūdinimas bus patikslintas“.

Taigi, nei įstatymo turinys, nei pavadinimas dar nėra žinomi, tačiau akademinė bendruomenė jau raginama jį palaikyti. Taigi, raginama palaikyti ne konkretų sprendimą, bet tam tikrą ideologinę klišę. Kaip atrodys tas įstatymo projektas, kokias nuostatas bus jame siūloma įtvirtinti – jau ne pasirašiusių raštą, o Seimo narių reikalas. Būtent tokio lojalumo ir aktyvizmo buvo reikalaujama iš piliečių ir sovietmečiu.

Kaip ir sovietmečiu, taip ir dabar sudaromas neformalus ideologijai lojalių ir nelojalių sąrašas. Pasirašiusiųjų sąrašas gali tapti atsparos tašku sprendžiant, kieno tyrimus, komandiruotes finansuoti, ką paaukštinti darbe ir pan.

Visuomenės nuomonė nuvertinama – ją galima ignoruoti ir įstatymu pakeisti. Visuomenės perauklėjimas taip pat buvo būdingas sovietmečiui. Primename, kad šių metų kovo mėn. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorus atlikta apklausa parodė, kad net 73,8 procentų gyventojų nepritaria Partnerystės įstatymui, kuris įstatymiškai įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas; taip pat 71 procentas nepritaria tokio įstatymo svarstymui Seime nepaprastosios padėties Lietuvoje sąlygomis dėl karo Ukrainoje.

Vilmorus atlikta apklausa parodė, kad net 73,8 procentų gyventojų nepritaria Partnerystės įstatymui, kuris įstatymiškai įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas

Žinoma, LGBT aktyvistai laisvi rinktis politinio veikimo būdus, ne visiems jie privalo patikti. Šiuo atveju daug svarbiau, kad Lietuvos visuomenėje esančios problemos nebūtų sprendžiamos manipuliacijomis ir klaidinimu. Ar aklai pritardami nežinomam įstatymo projektui mokslininkai taip pat palaiko ir galimai iš jo plaukiančią surogatinę motinystę ir pritaria, kad homoseksualios poros įsivaikintų vaikus? Ar jie pritaria ir LGBT lytinio švietimo įteisinimui mokyklų programose? Juk nežinia, kas numatyta slepiamame įstatymo projekte.

O gal, kaip ir dauguma Lietuvos piliečių, jie pritartų inciatyvai sureguliuoti įvairius praktinius homoseksualių žmonių gyvenimo klausimus ir sveikintų tam skirtas įstatymų iniciatyvas, pavyzdžiui, Bendro gyvenimo susitarimą?

Laisvosios visuomenės institutas kviečia Partnerystės įstatymo projekto autorius garbingai atskleisti jo turinį ir siūlant spręsti vienos ar kitos visuomenės grupės problemas atsižvelgti į visos visuomenės nuomonę .

The post LVI: Partnerystės projektas slepiamas, bet parašai jo palaikymui renkami appeared first on LAIKMETIS.

„Šiemet „nesišvenčia" man Vasario 16-oji oficialiuose renginiuose. Jų pompastiškos viešos kalbos ir rutininis džiugesys ryškiai kontrastuoja su represine tikrove, kurią kone visose gyvenimo srityse, nuo buities iki konstitucinių teisių varžymo, nuolat patiriu", - rašė kunigas.

„Netraukia jungtis ir į protestines akcijas - jos teisėtos ir pagrįstos, valdantieji jų nusipelnė; tačiau jos kažkaip disonuoja su pagarbia rimtimi, kurią jaučiu Vasario 16-tai - mūsų, Lietuvos, slaptajai, uždraustajai šventei, kuriai manosios kartos naivūs ir tyri berniokai, rizikuodami nusisukti sprandus ar papulti į KGB rūsius, naktimis kėlė Trispalves virš Petrašiūnų gamyklos kamino ar Kauno Jėzuitų bažnyčios bokšto", - prisimena buvęs disidentas.

„Pasimeldžiau prie Nežinomo Kareivio kapo Kauno karo muziejaus sodelyje. Padėjau trispalvę gėlę. Išlik Lietuvos šventė, Vasario 16. Netapdama privaloma biurokratine procedūra. Tyli ir tikra, išgyvenama sielų šventovėse", - baigė kun. R. Grigas.

Kiek anksčiau kunigas kreipėsi į Laisvos visuomenės institutą, kuris šventės išvakarėse ragino per Vasario 16-ąja susilaikyti nuo protestų. Kun. R. Grigas rašė:

„Gerbiami Bičiuliai iš LVI, būdamas nuoširdus su Jumis, negaliu nuslėpti, kad šis pareiškimas sukėlė nusivylimo jausmą. Eilę metų reikšdami teisingą kritiką dėl valdančiųjų vykdomo šeimos sampratos išplovimo, dėl viešosios erdvės genderistinio ideologizavimo, dėl teisėsaugos ir žiniasklaidos korupcinio suaugimo su tautos interesus paminančia valdžia - dabar, kai didelė tautos dalis pakilo prieš šias neteisybes teisėtai protestuoti, Jūs „maunate į krūmus", sakydami: neprotestuokite, pasilikite pokalbiams savo šeimose, skatinkime vienybę - išorės priešai grasina!

Vienybę - su kuo? Su valstybės valdymą uzurpuojančia, moralinį ir fizinį terorą prieš visuomenę vykdančia valdančiųjų grupuote? Su p. Šimonyte, p. Armonaite, p. Dulkiu? Su išponėjusiu ir didelę dalį tautos „ne Lietuvos žmonėmis" paskelbusiu prof. Vytautu?

Vienybę - su kuo? Su valstybės valdymą uzurpuojančia, moralinį ir fizinį terorą prieš visuomenę vykdančia valdančiųjų grupuote?

Tokios vienybės šūkis man primena „LKB Kronikos" leidimo laikus, kai dalis kunigų, iš įsitikinimo, ar sovietų valdžios inspiruotų, rašė raštus vyskupams, kaltindami tikinčiųjų teisių gynėjus „vienybės skaldymu".

Esą, mes visi, tos pačios Bažnyčios vaikai, turime laikytis vienybės, o dabar „jie" skaldo mūsų bendruomenę, jie gina sąžinės laisvę, o jų fone mes atrodome kaip kolaborantai. Tai esą nepriimtina, nereikia konfliktuoti su valdžia, tiktai melstis, gerai atlikti savo kasdienes pareigas, ir, žiūrėk, valdantieji suteiks daugiau raiškos erdvės Bažnyčiai, laimėsime daugiau, negu pogrindžio leidiniais ar protestais.

Atrodo, lyg panašią susitaikėlišką poziciją dabar skelbtų ir kai kurios šeimų organizacijos. Pagąsdinimai, kad reikia vienybės, nesvarbu su kuo ir kokiomis sąlygomis, nes grasina išorės priešai, taip pat yra valdančiųjų labai mėgstamas naratyvas. Lietuvos geopolitinėje padėtyje, išorės priešas, tai yra, Rusijos imperializmas, mums grasina nuo pat XVI amžiaus. Ir grasins dar ilgai.

Nejaugi tai turėtų reikšti, kad dėl šio realios grėsmės faktoriaus mes turėtume (neribotam laikui?) suspenduoti savo pilietinių teisių ir apskritai teisingumo siekį savo valstybėje, savo tautoje? Kad turėtume sutikti su visais valdančiųjų daromais absurdais, dažnu atveju jau gresiantiems lietuvių tautos išlikimui savo žemėje, šeimų autonomijai, vaikų saugumui ir visuomenės sveikatai (narkotikai, svaigalai, sodomijos propaganda)? Manau, kad tikrai ne.

Nes kuo tada mūsų valstybė ir visuomenės valios raiška joje skirtųsi nuo Rytų diktatūrų, kurioms norime atsispirti? Nesiruošiu dalyvauti oficialiuose minėjimuose, nes jie vis labiau tampa „nusavinti" valdančiųjų, su privalomais „apeiginiais" elementais, su perteklinėmis jėgos struktūrų kontrolėmis, tuo tyčia ar netyčia sutapatinant su sovietinėmis gegužės ar spalio „šventėmis".

Nedalyvausiu ir protestų bandymuose, jei tokių būtų, išreiškiančiuose visuomenės pagrįstą nusivylimą dabartinės valdžios atotrūkiu nuo Lietuvos visuomenės daugumos atstovavimo. Mano kartai, kuri slapčiomis kėlė Trispalves Vasario 16-ąją, ši šventė perdaug brangi, kad nupigintum ją susidūrimais kad ir su „sava", tačiau tapusia „nesava", partine oligarchija.

Tačiau suprantu žmones, kurie mėgins ir šią dieną taikiai protestuoti prieš skaudinančią neteisybę. Manau, kad neturėtume jų smerkti,neturėtume kviesti juos vienytis su Lietuvą griaunančiais, ne savąją tautą, o globalistines išorės jėgas atstovaujančiais politikais. Dar ir besityčiojančiais savo viešąja komunikacija iš paprastų, savo teises ginančių piliečių.

Jeigu jų, tų paprastų piliečių, išnešusių Lietuvą ant savo pečių per visus sunkmečius, pastangos, paprotins bent kiek susimąstyti valdančiuosius ir pakoreguoti savo destruktyvius sprendimus - tai bus visų mūsų laimėjimas. Tebūnie tos piliečių pastangos įgarsinti „tylinčiąją visuomenės daugumą" nors ir per Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją.

Ir tepadeda mums Dievas."

The post Kunigas Robertas Grigas: su kuo vienybė? appeared first on LAIKMETIS.

1918-ųjų Nepriklausomybės Aktas – pats svarbiausias Lietuvos dokumentas, kuris tapo kelių lietuvių kartų kovos dėl nepriklausomybės ir savo valstybės sukūrimo simboliu. Jis Tautai paskelbė valstybinę laisvę, nepriklausomybę ir leido sušaukti Steigiamąjį Seimą.

Tai buvo ne materialinės gerovės pažadas, o ilgamečių Tautos vilčių – puoselėti ir branginti savo kalbą, papročius, istoriją – išraiška. Ir kiekvienas iš mūsų, kuris visa tai brangina, jaučiame Vasario 16-osios prasmę, esame įsipareigoję šiuos dalykus perduoti ateities kartoms, savo vaikams.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA) ir Laisvos visuomenės institutas (LVI) ragina nesinaudoti valstybinėmis šventėmis įvairiems protestams ir nepasitenkinimui vykdoma politika reikšti.

„Kviečiame Vasario 16-ajai ir kitoms valstybės istorinėms šventėms rinktis šviesias, vienijančias alternatyvas. Tautiška giesmė, atjaučianti širdis, Lietuvos istorijos atmintis gyva mumyse, mūsų vaikuose, pokalbiai prie bendro stalo – tai vienija, telkia, jungia. To šiandien be galo mums trūksta. Pavargę nuo pykčio ir piktinimosi pametame vidinę kelrodę į tikrąją laisvę. O kai nežinome, kur einame, visada atsiduriame ten, kur nenorime“ – sako NŠTA regionų koordinatorė Žydrūnė Marčiulionienė.

Kviečiame Vasario 16-ajai ir kitoms valstybės istorinėms šventėms rinktis šviesias, vienijančias alternatyvas.

Šiais metais tokių telkiančių, šviesių iniciatyvų yra ne viena: valstybės sostinėje bene didžiausia yra jaunimo sambūrio „Pro Patria“ kasmetinėmis tapusios Vasario 16-osios deglų eitynės, daugiau tokių iniciatyvų kituose miestuose galima rasti čia.

Įvairios ideologijos, atskirų žmonių ar grupių aklas valdžios, šlovės ir turtų troškimas dalina vienos tautos vaikus į atskiras stovyklas – mūsų ir jų. Rašytojas Polis Valeri yra pasakęs: „Karas yra skerdynės žmonių, nepažįstančių vienas kito, kad pasipelnytų tie, kurie pažįsta vienas kitą, bet skerdynėse nedalyvauja.“

Teisingumo troškimas įrašytas į žmogaus prigimtį, tačiau priemonės turi būti pamatuotos, apgalvotos, kad teisingumo troškimas nevirstų vidiniu karu, kuris labai naudingas išorės priešams. Vienybė – aukščiausias tautos suvereniteto garantas. Individų puikybė – didžiausias jos priešas.

Tai, kad Lietuvoje šiandien kaip niekad daug nusivylimo, pykčio, susipriešinimo, keršto troškimo, rodo, jog tautos laisvė nėra duotybė. Neužtenka vieną kartą atkovoti laisvę, kova už ją tęsiasi visą laiką. Todėl turime branginti laisvę, ją puoselėti, saugoti ir ginti neprarandant budrumo, įžvalgumo.

Rinkdamiesi vietas ir žmones, kurie mus piktina, galbūt to nesuvokdami, patys sau skelbiame karą. Vietoje to, kaip sako rašytojas Robertas Fulghamas, geriau pagalvokime, kaip pagerėtų pasaulis, jeigu mes visi – visas pasaulis – kiekvieną popietę apie trečią valandą išgertume pieno su bandelėmis ir atsigultume nusnūsti pokaičio miego. Pailsėjęs protas atranda žymiai daugiau alternatyvų.

„Linkime širdyse ramybės ir šviesos, mintyse – daugiau giedros, vilties ir tylos. Tylos ne mus supančioje aplinkoje, bet pirmiausia savo pačių viduje. Nurimus triukšmui, chaosui gebame atskirti pelus nuo grūdų – kas tikra, o kas sąmoningai inicijuota. Tuomet sugebame atrasti teisingus kelius ir geriausius sprendimus. Chaosas reikalingas piktadariams, bet mums, mylintiems Lietuvą, reikia išminties“, – sako LVI direktorė Diana Karvelienė.

Susimąstykime, kad išsaugotume ir perduotume ateities kartoms tai, ką mums taip sunkiai atkovojo protėviai.

Mūsų Tautai svarbią dieną, kviečiame auginti save ant dorove paremtos valios pagrindo. Kovodami už gražius dalykus, nepamirškime paklausti savęs, ar mano puoselėjama laisvė padarys pasaulį geresniu? Ar jame bus gera gyventi mano, tavo – mūsų vaikams?

The post Švęskime Vasario 16-ąją: atkurkime taikos ir vienybės dvasią - nevyriausybinės organizacijos appeared first on LAIKMETIS.

Sausio 16 d. Delfi portalo publikacijoje LR Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius išsakė du tikrovės neatitinkančius teiginius, pareiškęs, jog „Praėjusiais metais buvo registruota 60 tūkst. skambučių į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš tų skambučių ikiteisminius tyrimus pradeda maždaug apie 15 procentų. Ne tik todėl (kad aukos atsiima pareiškimus), bet ikiteisminį tyrimą gali pradėti tada, kai yra baudžiamosios veikos sudėtis, pavyzdžiui, mėlyna akis, prakirsta lūpa. Bet smurtas artimoje aplinkoje nėra tik fizinis smurtas, ir fizinis smurtas dažniausiai būna jau pasekmė ilgo galios ir kontrolės santykio, kuris tarp partnerių vystosi. Buvo reikalinga Smurto artimoje aplinkoje nauja redakcija, kad ji įtvirtintų smurto artimoje aplinkoje orderį.“

LVI atkreipia dėmesį, kad, pirmiausia, tikrovės neatitinka Seimo nario teiginys, kad ikiteisminiai tyrimai nepradedami dėl to, jog aukos atsiima pareiškimus. Jau ne vienerius metus galioja Baudžiamojo kodekso pakeitimai, pagal kuriuos smurto artimoje aplinkoje atveju ikiteisminio tyrimo pradėjimas nebepriklauso nuo aukos pareiškimo.  Policijos pareigūnas, gavęs pranešimą, išnagrinėjęs įvykio aplinkybes ir konstatavęs, jog yra smurto artimoje aplinkoje požymių, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, privalo pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi, netgi jei auka apsigalvotų, esant smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas bus pradėtas privaloma tvarka.

Pirmiausia, tikrovės neatitinka Seimo nario teiginys, kad ikiteisminiai tyrimai nepradedami dėl to, jog aukos atsiima pareiškimus

Antra, publikacijoje sudaromas klaidingas įspūdis, jog pagal šiuo metu galiojančią tvarką į baudžiamosios veikos sudėtį įeina tik fizinio smurto atvejai („ikiteisminį tyrimą gali pradėti tada, kai yra baudžiamosios veikos sudėtis, pavyzdžiui, mėlyna akis, prakirsta lūpa.”). Pažymėtina, kad toks pat teisinis reguliavimas taikomas tiek fizinio, tiek psichinio smurto atveju. Baudžiamojo kodekso 145 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę pavojingo psichinio poveikio smurto artimoje aplinkoje atveju. Atsakomybės pagal šį straipsnį taikymas taip pat nebepriklauso nuo aukos pareiškimo:  nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas (BK 145 str. 3 d.).

Pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patvirtintą tvarką, policijos pareigūnui, atvykusiam į įvykio vietą, visais atvejais, nesvarbu, ar pasitvirtins smurto artimoje aplinkoje atvejis, ar ne, privaloma vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti pirminę įvykio aplinką. Apie smurto buvimo faktą sprendžiama ne tik pagal nukentėjusio asmens kūno sužalojimus, bet ir pagal bendrą jo būklę (įskaitant ir psichologinę), taip pat vertinama patalpų ar aplinkos, kur įvyko įvykis, būklė (tvarkinga ar ne, išmėtyti daiktai), ar yra sugadinto ar apgadinto turto (4. p.). Galimai smurtą patyręs asmuo yra apklausiamas (5.2.1. p.). Visų šių duomenų, o ne kurio nors vieno iš jų pagrindu yra priimamas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad nustačius nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas nedelsiant (10.).

Kadangi šie naujos Smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcijos pagrindinio iniciatoriaus T. V. Raskevičiaus išsakyti klaidingi teiginiai yra dažniausiai kartojami argumentai už siūlomus pakeitimus, kuriais grindžiamas jų būtinumas, logiška kelti klausimą, kam apskritai reikalingi siūlomi pakeitimai ir ar dabar galiojanti tvarka nėra pakankama.

Galimas atsakymas paaiškėja pasirodžius informacijai, jog siūlomoje naujoje įstatymo redakcijoje ėmė figūruoti viena iš kontroversiškai vertinamų Stambulo konvencijos nuostatų – „smurtas lyties pagrindu“, taip stengiantis kitu būdu įteisinti skandalingus Stambulo konvencijos punktus.

The post LVI: Agituojant už smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus pasitelkiama klaidinanti informacija appeared first on LAIKMETIS.

Mokslinio - praktinio seminaro tikslas – suteikti reikiamų žinių ir įgūdžių mokytojams, mokyklų visuomenės sveikatos specialistams, mokyklų socialiniams darbuotojams apie vaikų ir jaunimo lytinės sveikatos stiprinimą bei rizikingo lytinio elgesio prevenciją, kartu pristatant ir inovatyvias mokymo (IPU) bei mokymosi (IPUSi) priemones, skirtas Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos (SLURŠ) įgyvendinimui.

Projekto vadovės, Vytauto Didžiojo universiteto profesorės, Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos Birutės Obelenienės teigimu, projektas „Atviri gyvenimui“ suteikė galimybę padėti mokytojams jaunimo lytinės sveikatos ugdyme ir rizikingo elgesio prevencijoje mokslinę informaciją pateikti patraukliai ir suprantamai.

„Kurdami priemones subūrėme specialistus, kurie tiesiogiai dalyvavo rengiant ir SLURŠ programą: gydytoją neonatologę  doc. dr. E. Markūnienę, psichiatrą Gintautą Vaitošką, gydytoją genetiką prof. Danielių Serapiną ir kitus“,  – teigė B. Obelenienė. 

„Gyvename neribotos informacijos laikais, kai kiekvienas galime savarankiškai pasidomėti bet kuria mus dominančia tema. Visgi ši informacijos dovana kartu yra ir našta, nes žmogui, o ypač jaunam, joje sunku atsirinkti. Todėl mokyklų bendruomenių vaidmuo informuojant jauną žmogų yra nepamainomas, ypatingai temomis, kurios anksčiau ar vėliau ateina į kiekvieno gyvenimą. Tam, kad tai darytume kokybiškai, turime ir patys pasiruošti“, –  teigė seminarą organizuojančio Laisvos visuomenės instituto direktorė Diana Karvelienė.

Seminare prof. dr. B. Obelenienė aptars vaisingumo išsaugojimo principus, vaisingumo neurofiziologiją bei hormoninės kontracepcijos veikimo mechanizmą.

Doc. dr. Eglė Markūnienė kalbės apie besilaukiančios mamos ir vaiko prenatalinėje vystymosi fazėje poreikius.

Psichologė, šeimų konsultantė, LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė doc. dr. G. Širvinskienė seminaro dalyvius supažindins su nėščiosios emocine būsena, iššūkiais ir pagalbos jai galimybėmis.

Teisininkė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė prof. dr. V. Vasiliauskienė trumpai apžvelgs gyvybės apsaugą iki gimimo, o teisininkas, Rengimo šeimai asociacijos vadovas R. Aušrotas pristatys vaiko teisių ir tėvų atsakomybės teisinius aspektus.

Psichoterapeutas, psichologijos ir psichoterapijos paslaugų klinikos „Kitas aš“ gydytojas G. Vaitoška kalbės apie jaunimo pasirinkimus porų santykiuose.

Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė Julija Sinicienė apžvelgs projekto „Atviri gyvenimui“ sukurtų priemonių taikymo atnaujintam ugdymo dalykų turiniui galimybes.

Projekto koordinatorė Diana Karvelienė pristatys projekto interneto svetainę „Atviri gyvenimui“, apžvelgs temines IPU sritis.

Visi prelegentai pristatys projekto „Atviri gyvenimui: vaikų ir jaunimo lytinės sveikatos stiprinimo ir rizikingos lytinės elgsenos prevencijos inovatyvių mokymo priemonių taikymas“ metu sukurtus IPU ir IPUSI produktus.

Seminarą organizuoja VDU Katalikų teologijos fakultetas, Laisvos visuomenės institutas ir Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija.

Seminarą finansuoja Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

The post Sukurtų inovatyvių mokymo priemonių sveikatos ugdymui pristatymas mokykloms - mokslininkai appeared first on LAIKMETIS.

Raštą pasirašiusias organizacijas neramina tai, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. partijų priimtame Nacionaliniame susitarime tėvai nelaikomi strateginiais švietimo sistemos partneriais. Apie šeimą kalbama tik neigiamuose kontekstuose, kurios sukeltas vaiko raidos ir ugdymo problemas švietimo sistema turi išspręsti.

Toks tėvų vaidmens neįtraukimas rodo, kad tėvų vaidmuo švietimo sistemoje menksta, jie netraktuojami kaip lygiaverčiai partneriai, o valstybės - netiesiogiai iškeliamas kaip svarbesnis, įspėja tėvus ginančios visuomeninės organizacijos.

Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo, kad tėvai yra pagrindiniai vaikų ugdytojai, jie turi pirminę teisę auklėti savo vaikus ir nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas taip pat tėvus laiko lygiaverčiais švietimo proceso dalyviais. NŠTA ir kitos NVO pažymi, kad realiame švietimo procese ir strateginiuose švietimo srities dokumentuose tėvų vaidmuo neretai nuvertinamas. 

Tėvus atstovaujančios NVO atkreipia dėmesį, jog tėvų atsakomybė už vaikus neapsiriboja tik žinojimu, kaip vaikui sekasi mokykloje. Švietimas turi būti suprantamas kaip sistema, kurioje tėvai ir valstybė glaudžiai bendradarbiauja, siekdami suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus, o tėvai laikomi lygiaverčiais mokyklos partneriais, kai ugdymo procese yra gerbiama tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo dorovinius ir vertybinius įsitikinimus.

Rašte Seimo nariai raginami pritarti Seimo narės A. Kubilienės teikiamam Seimo rezoliucijos „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje" projektui, kuriame pabrėžiamas tėvų vaidmuo vaikų ugdymo procese ir prašoma imtis priemonių, užtikrinančių konstitucines tėvų teises.

Valstybinę švietimo sistemą kurti ir valdyti taip, kad būtų gerbiamas šeimos autonomijos principas  bei užtikrinama tėvų teisė nevaržomai ugdyti savo vaikus pagal savo religinius ir dorovinius įsitikinimus.

Užtikrinti Švietimo sistemoje tėvų ir valstybės glaudų bendradarbiavimą.

Pripažinti tėvus pagrindiniais strateginiais švietimo sistemos partneriais, turinčiais teisę dalyvauti formuojant ugdymo turinį bei organizuojant šio turinio įgyvendinimą.

Visokeriopai skatinti ir stiprinti tėvų įsitraukimą į mokyklos savivaldą bei dalyvavimą mokyklos bendruomenės veikloje, pripažįstant, kad švietimo veikla organizuojama ir įgyvendinama bendromis švietimo sistemos dalyvių - mokinių, jų tėvų ir mokytojų -  pastangomis, siekiant didesnio švietimo sistemos efektyvumo ir kokybės.

The post Tėvų vaidmuo švietimo sistemoje menksta, įspėja tėvus atstovaujančios organizacijos - kreipėsi į Seimą appeared first on LAIKMETIS.

Jūsų Ekscelencija Arkivyskupe Gintarai Grušai,

Jūsų Ekscelencija Arkivyskupe Kęstuti Kėvalai,

Gerbiamieji,

sveikinu visus šios prasmingos ir aktualios konferencijos organizatorius bei dalyvius.

Gyvename laiku, kai vyksta daugybė vertybinių pokyčių ir lūžių. Neaplenkia jie ir mūsų šeimų.

Šeimos instituciją vis dažniau bandoma pateikti ne kaip vertybę, kurią reikia visapusiškai stiprinti, o kaip problemą, iš kurios, neva, privalu išlaisvinti žmogų. Kodėl?

Juk mūsų šeimose šimtmečiais formavosi gražiausi heroizmo ir didvyriškumo pavyzdžiai. Lietuvių karo dainose išaukštintas kone sakralus vaikų ir tėvų, brolio ir sesers ryšys. Nes gindami valstybę žmonės pirmiausia gina savo šeimas. Ir gindami šeimas gina valstybę.

Kartais žiūrint į mūsų tautos, mūsų valstybės istoriją gali atrodyti, kad iki šiol išlikome tik dėl stebuklo.

Ne, išlikome drąsiai kovojančių brolių ir sūnų, mylinčių motinų, rūpestingų tėvų, išmintingų ir kantrių senelių dėka. Nes net ir gūdžiausiais priespaudos metais šeimose buvo puoselėjama gimtoji kalba, perduodama meilės laisvei, Tėvynei ir savo artimui dvasia.

Todėl tauta ir valstybė yra stipri tiek, kiek stipri šeima.

Tai suprato ir sovietų okupantai. Todėl siekiant palaužti tautą ir buvo nusitaikyta į patį valstybės ir visuomenės pagrindą – šeimą.

Prievartinė kolektyvizacija, ideologizuotas švietimas, kartų supriešinimas ir per amžius saugotų ir puoselėtų vertybių, tradicijų naikinimas turėjo išauginti naująjį žmogų, kurio auklėjimu, pasaulėžiūros formavimu rūpintųsi ne tėvai, o valstybė. Būtent todėl norint valdyti žmogų vietoj pasiaukojimo buvo būtina įskiepyti egoizmą, išplėšti jį iš šeimos. Nes vien savo interesais ir gerove besirūpinantis atomizuotas individas nesiaukos ir negins valstybės.

Iki šiol jaučiame viso to pasekmes.

Labai simboliška, kad šią konferenciją globoja Vilniaus ir Kauno arkivyskupai.

Bažnyčios vertybės ir principai Lietuvai visada reiškė daug. Viltimi ir stiprybe jie tapdavo nelaisvės ir priespaudos metais, kai žmonės dėl savo tikėjimo ir įsitikinimų kentėjo priespaudą ir patyčias. Būtent Bažnyčia likdavo tuo dvasiniu vertybiniu orientyru, kuris padėdavo išsaugoti mums savo tapatybę.

Kurdami Gerovės Lietuvą, privalome suvokti, kad šeimai šiame procese skirtas ypatingas vaidmuo. Finansinės ir moralinės paskatos šeimoms ne trukdo, o įgalina įgyvendinti teisingumą ir laisvės principus.

The post Prezidentas: gindami valstybę žmonės pirmiausia gina savo šeimas appeared first on LAIKMETIS.