Susitikimo dalyviai aptarė bendras pasaulinio saugumo problemas ir taikos bei stabilumo skatinimo konfliktų krečiamuose regionuose svarbą.

Austinas sakė, kad būtina mažinti įtampą Artimųjų Rytų regione, taip pat spręsti problemą Ukrainoje.

„Turime sumažinti įtampą Artimuosiuose Rytuose ir rasti būdą, kaip pasiekti pereinamąjį laikotarpį Ukrainoje. Kaip jau sakėme, mes ir toliau remsime Ukrainą, o jie patys turi nuspręsti, kada ateis laikas sėsti prie derybų stalo. Bet jūs jau girdėjote mane sakant anksčiau, kad šis konfliktas kada nors baigsis derybomis“, - kalbėdamas su žurnalistais Romoje sakė Austinas.

The post Popiežius Pranciškus susitiko su Pentagono vadovu appeared first on LAIKMETIS.

Tai pirmos reikšmingos gynybos ministrų derybos per kone pusantrų metų.

JAV stengiasi stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su savo sąjungininkais Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kad sukurtų atsvarą augančiai Pekino įtakai, tačiau taip pat nori išlaikyti komunikacijos linijas su Kinija, kad neleistų įtampai išsprūsti iš kontrolės.

„Abu pareigūnai aptarė JAV ir Kinijos gynybinius santykius bei regioninio ir pasaulinio saugumo klausimus“, – pranešime sakė Pentagono atstovas Patas Ryderis (Petas Raideris).

„Sekretorius Austinas pabrėžė, kad svarbu ir toliau laikyti atidarytas Jungtinių Valstijų ir Kinijos kariuomenių komunikacijos linijas“, sakoma Pentagono paskelbtame pareiškime.

L. Austinas taip pat „pakartojo, kad Jungtinės Valstijos ir toliau skraidys, plaukios ir vykdys operacijas – saugiai ir atsakingai – visur, kur tai leidžia tarptautinė teisė," ir „pabrėžė, kad svarbu gerbti tarptautinės teisės garantuojamą laivybos laisvę atviroje jūroje, ypač Pietų Kinijos jūroje“.

Ankstesnį kartą L. Austinas su kinų kolega reikšmingesnį pokalbį buvo surengęs 2022 metų lapkritį, kai Kambodžoje susitiko su tuometiniu ministru Wei Fenghe (Vei Fenghe).

Vėliau Wei Fenghe poste pakeitė Li Shangfu (Li Šangfu), kuris pernai birželį Singapūre vykusioje gynybos konferencijoje paspaudė L. Austinui ranką ir trumpai kalbėjosi su juo, tačiau oficialaus susitikimo su Pentagono vadovu nerengė.

Vašingtonas ir Pekinas nesutaria dėl daugelio klausimų, ypač dėl Taivano – demokratinės, savarankiškai valdomos salos, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir kurią žada vieną dieną susigrąžinti, jei reikės – jėga.

Pekinas sustabdė kai kuriuos abiejų šalių kontaktus gynybos klausimais 2022 metais, kad išreikštų nepasitenkinimą dėl tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizito į salą, tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) lapkritį aukščiausiojo lygio susitikime susitarė atnaujinti diskusijas.

Ginčai dėl Pietų Kinijos jūros, į kurią Pekinas reiškia pretenzijas, yra dar vienas galimas konflikto židinys, o Kinijos ir Filipinų laivų susidūrimai kelia baimę, kad gali kilti platesnio masto konfliktas.

Jungtinės Valstijos taip pat ne kartą atkreipė dėmesį į pastarųjų metų incidentus, kai, pasak jų, Kinijos karo lėktuvai ir laivai nesaugiai elgėsi šalia amerikiečių orlaivių ir laivų.

The post JAV ir Kinija kontaktavo aukšto lygio saugumo klausimais appeared first on LAIKMETIS.

„Gynybos sekretoriui išreiškiau Lietuvos pasirengimą priimti ir daugiau JAV karių, jeigu būtų toks administracijos sprendimas“, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.

Perklausta, ar pats L. Austinas pažadėjo sustiprinti amerikiečių karių buvimą Lietuvoje, I. Šimonytė teigė, jog „tokie pažadai taip paprastai nėra dalinami“.

Vyriausybės vadovė taip pat sakė iš JAV gynybos sekretoriaus išgirdusi įsipareigojimą, kad Baltijos šalių saugumui bus skiriamas „deramas dėmesys“.

Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius batalionus – apie 500 karių.

Lietuvos ir JAV pareigūnų susitikimas vyko Maskvai prie Ukrainos sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos.

Vakarai nuogąstauja dėl galimos karinės invazijos į šią šalį. Kijevas penktadienį perspėjo, jog prie Ukrainos sienų sutelktų Rusijos karių skaičius pastaruoju metu išaugo iki 149 tūkstančių.

Pretekstas kuriamas „atžagariomis rankomis“

Nepaisant Maskvos pareiškimų apie atitraukiamas pajėgas, NATO ir Vakarų valstybių lyderiai teigia nematantys reikšmingų ženklų, jog tai vyktų iš tikrųjų. Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas priėmė sprendimą veržtis į Ukrainą, o ataka gali prasidėti artimiausiomis dienomis.

Paklausta ar karas Ukrainoje yra neišvengiamas, I. Šimonytė teigė, jog jos manymas neturi didelės reikšmės, be to, ji pasitiki sąjungininkų žvalgybine informacija.

„Reikia žiūrėti į faktus, o faktai yra tokie, kad per praėjusią parą įvyko labai daug dalykų, kuriuos galima laikyti preteksto kūrimu. Aišku, kai kurie dalykai yra kuriami atžagariomis rankomis“, – dėstė ji.

Ministrė pirmininkė kaip pavyzdį įvardijo prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje paskelbtą civilių gyventojų evakuaciją.

Luhansko separatistų lyderis Leonidas Pasečnikas tokį raginimą paskelbė penktadienį, įraše paminėdamas ir pačią datą – vasario 18-ąją, nors meta duomenys atskleidžia, kad kreipimasis buvo įrašytas keliomis dienomis anksčiau.

„Tą matome, manau, kad tą mato ir mūsų partneriai, to naivumo yra mažiau“, – sakė I. Šimonytė.

Baltarusijos ginklavimasis

Dalis Rusijos karių šiuo metu dislokuota Baltarusijoje, o tai kelia papildomų įtampų prie rytinių NATO sienų.

„Galbūt kažkas turi vilties, kad karinės pajėgos pajudės atgal į Rusiją, bet realistiškesnis scenarijus yra, kad ne“, – sakė premjerė I. Šimonytė.

Pasak jos, tą patvirtina ir pastarasis V. Putino ir Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos susitikimas dėl saugumo situacijos.

„Šitas pokytis būtų labai didelis saugumo situacijos pokytis. Tuomet, galvojant apie Suvalkų koridoriaus ir Baltijos šalių gynybą, manau, kad tikrai bus reikalingi papildomi sprendimai ir mes jų sieksime“, – dėstė ministrė pirmininkė.

Vašingtono duomenimis, Rusija yra dislokavusi maždaug 30 tūkst. karių kaimyninėje Baltarusijoje per pratybas, turinčias trukti iki sekmadienio.

The post Išreiškiau pasirengimą priimti daugiau JAV karių - I. Šimonytė appeared first on LAIKMETIS.

„Nepaisant nieko, Jungtinės Valstijos yra išvien su NATO sąjungininkais ir partneriais. Kartu mes galime įveikti bet kokius iššūkius“, – spaudos konferencijoje šeštadienį sakė L. Austinas.

„Dėl papildomų pajėgumų, šiandien neturiu jokių naujienų. (...) Mes toliau vertinsime situaciją ir konsultuosimės su partneriais. Kas liečia saugumo situaciją, jei reikės, po konsultacijų priimsime tam tikrus pakeitimus“, – pridūrė jis.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius pabrėžė absoliutų JAV įsipareigojimą penktajam NATO straipsniui.

„Bet kokia ataka prieš Lietuvą yra ataka prieš mus visus“, – sakė L. Austinas.

Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius bataliono dydžio vienetus – apie 500 karių.

Tačiau su Pentagono vadovu susitikę Lietuvos valdžios atstovai tvirtino, kad tikisi daugiau.

Per bendrą spaudos konferenciją krašto apsaugos ministrą pavaduotojantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad Baltijos šalys tikisi „tvirtesnės paramos ir papildomų pajėgumų ginant mūsų tris Baltijos valstybes“, reaguojant į Rusijos bandymus perbraižyti Europos saugumo architektūrą.

„Turime būti labai rimtai nusiteikę ne tik dėl atgrasymo, bet ir dėl galimo poreikio gintis“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė gynybos sekretoriui išreiškusi pasirengimą priimti daugiau JAV karių, o prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, jog Rusijos atgrasymo priemones sustiprintų JAV nuolatinio rotacinio armijos bataliono dislokavimas Lietuvoje.

L. Austinas taip pat teigė, kad Lietuva yra „nepaprastai svarbi partnerė“, kuriai JAV yra dėkingos už „svetingumą priimant amerikiečių karius“.

Pasak Pentagono vadovo, Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienų tik sustiprino NATO, o JAV yra pasirengusi dislokuoti tūkstančius karių, jeigu Aljansas nuspręstų aktyvuoti Greitojo reagavimo pajėgas saugumui regione sustiprinti.

„Karas visada yra išvengiamas“

Nuogąstavimus dėl galimo karo Ukrainoje pastaruoju metu dar labiau sustiprino JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pareiškimas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė sprendimą veržtis, tai gali nutikti artimiausiomis dienomis, o Kremlius taikysis į Kijevą.

G. Landsbergis spaudos konferencijoje sakė, kad vieta prie diplomatijos stalo turi būti palikta tiems, kurie „nori prie to stalo sėsti“.

„Bet jeigu kėdė prie šio stalo liks tuščia, turime labai aiškiai pasakyti, kad esame pasiruošę gintis ir būti apginti“, – kalbėjo ministras.

Jis pabrėžė, kad Rusija bando perrašyti iki šiol galiojusią Europos saugumo architektūrą ir renkasi kelią, kuris yra grįstas jėga.

„Šis kelias tokioms valstybėms kaip Lietuva, Latvija ar Estija yra ypatingai pavojingas, nes mūsų saugumas priklauso nuo susitarimų laikymosi. Todėl šiandien mes turime pasiųsti labai aiškų ir nedviprasmišką signalą Rusijai, kad perrašant Europos saugumo architektūrą NATO nežiūrės į tai pro pirštus“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Pasak jo, Maskvai įsiveržus, „atsako sulauks Rusija – sankcijomis, atsako sulauks ir Ukraina – pagalba“.

Vis dėlto ministras pabrėžė, kad „karas visada yra išvengiamas“.

„Tačiau dabar tai priklauso nuo Rusijos ir pono Putino, kuriuo keliu jis pasirinks eiti“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Jie yra pasiruošę, bet jie dar gali žengti žingsnį atgal“, – pridūrė jis.

JAV duomenimis, Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi apie 150 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos.

Rusijos kariai yra „pasiruošę smogti“ Ukrainai – JAV gynybos sekretorius

Rusijos kariai yra „pasiruošę smogti“ Ukrainai, sako L. Austinas.

„Jie (rusų kariai – BNS) šiuo metu išsirikiuoja į pozicijas ir yra pasiruošę smogti Ukrainai“, – šeštadienį spaudos konferencijoje sakė JAV pareigūnas.

Pasak jo, Kremliaus pajėgos juda vis arčiau Ukrainos sienų. Vis dėlto Pentagono vadovas pabrėžė, kad iki paskutinės minutės situaciją vis dar galima išspręsti diplomatiniais keliais.

„Jungtinės Valstijos, bendradarbiaudamos su mūsų sąjungininkais ir partneriais, pasiūlė jam (Vladimirui Putinui – BNS) galimybę ieškoti diplomatinio sprendimo. Tikimės, kad jis juo pasinaudos. Tikimės, kad jis atsitrauks nuo konflikto slenksčio“, – kalbėjo L. Austinas.

Augant įtampai regione, praėjusią savaitę Pentagonas paskelbė iš Ukrainos išvedantis apie pusantro šimto karių, kurie šalyje apmokė nacionalines pajėgas. Vis dėlto L. Austinas pabrėžė, kad JAV ir toliau yra pasiryžusi šioje srityje bendradarbiauti su Kijevu.

JAV duomenimis, Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi apie 150 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos.

Vakarai nuogąstauja dėl galimos karinės invazijos į šią šalį. Nerimą dėl galimo karo Ukrainoje pastaruoju metu dar labiau sustiprino JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pareiškimas, kad Rusijos prezidentas V. Putinas priėmė sprendimą veržtis ir tai gali nutikti artimiausiomis dienomis.

Reaguodami į Rusijos veiksmus, NATO sąjungininkai dislokavo papildomus karius Lietuvoje ir kitose rytinėse Aljanso šalyse.

The post JAV gynybos sekretorius papildomų pajėgumų Lietuvai nežada, nors Rusijos kariai yra „pasiruošę smogti“ appeared first on LAIKMETIS.