Kaip praneša naujienų agentūra Associated Press, 2025 m. kovo 4 d. Suomijos Šv. Pauliaus liuteronų bažnyčioje pirmą kartą įvyko pamaldos, kurias daugiausia organizavo dirbtinis intelektas (DI).

Eksperimentinės DI pamaldos pritraukė į šiaurės rytinėje Helsinkio dalyje esančią bažnyčią daugiau nei 120 žmonių – gerokai daugiau, nei paprastą savaitės vakarą. Kai kurie dalyviai atvyko iš kitų miestų.

Pamaldoms DI sukūrė pamokslus, kai kurias giesmes, suvaidino gėrio ir blogio kovos istoriją, taip pat sukūrė muziką ir vizualinius efektus. Jėzus buvo vaizduojamas su apsiaustu, ilgais plaukais ir barzda, o šėtonas – šiuolaikiškesniais drabužiais ir rūsčia išraiška.

Be to, priešais tikinčiuosius pasirodė DI sukurti bažnyčios kunigų ir 1986 m. mirusio buvusio Suomijos prezidento avatarai, skaitę ištraukas iš Senojo Testamento.

Šios iniciatyvos autorius – Šv. Pauliaus bažnyčios kunigas Petya Kopperoinenas. Jis pasakojo, kad idėja kilo po konferencijos apie dirbtinį intelektą ir religiją Ženevoje. Po jos jis kelias savaites dirbo su įvairiais DI įrankiais, kad sukurtų 45 minučių trukmės pamaldas.

Pamaldose dalyvavę dvasininkai ir tikintieji teigė, kad jiems patiko ši patirtis, tačiau tokio formato nelaiko visaverte „gyvų“ pamaldų alternatyva.

„Tai buvo gana įdomu ir smagu, bet neatrodė kaip tikros pamaldos. Jaučiausi tarsi stebėdamas kažką atitolusio. Nejaučiau, kad jie kalbėtų su manimi“, – sakė vienas iš dalyvių Taru Nieminenas.

Kunigas Petya Kopperoinenas atkreipė dėmesį, kad DI nebuvo linkęs rašyti religinių tekstų. ChatGPT iš pradžių atsisakė sukurti dialogą tarp Jėzaus ir šėtono, bet galiausiai sutiko, kai Kopperoinenas patikino, kad yra liuteronų kunigas ir kad tokiame tekste nėra nieko blogo.

Taip pat ChatGPT atsisakė suteikti nuodėmių atleidimą ar palaiminimą. Šv. Pauliaus bažnyčios vikaras, kunigas Karis Kanala, pabrėžė, kad toks apribojimas yra svarbus, nes skiria dalykus, kurie yra „labai intymūs ir religiniai“.

Nepaisant to, liuteronų dvasininkai mano, kad bažnyčioje yra vietos DI technologijoms. Šv. Pauliaus bažnyčia jau naudoja DI buhalterijos vedimui, o kunigas Kopperoinenas kartais kreipiasi į ChatGPT pagalbos rašydamas pamokslus ar ieškodamas Šventojo Rašto eilučių tam tikromis temomis.

The post Suomijoje įvyko pirmosios pamaldos, organizuotos dirbtinio intelekto pagalba appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia (LELB), apskritai liuteronai pasaulyje pasižymi tuo, kad palaiko ryšius ir bendrauja su kitomis krikščioniškomis konfesijomis. Kodėl tai svarbu?

Liuteronai, kaip ir kitų konfesijų tikintieji, suvokia, kad Bažnyčios skilimai, susiskaldymai, nevienybė kyla ne iš Dievo, bet iš žmogiško silpnumo, iš nuodėmės. Pats Viešpats Jėzus Kristus, kol dar regimai buvo tarp mūsų, meldė Tėvą: „kad jie būtų viena", „tegul visi bus viena!" (Jn 17,11.21-22). Mes jau esame paveldėję mokymo, pamaldumo skirtumų. Tačiau svarbu, ką mes darome ir padarėme, kad Bažnyčios Galvos – Kristaus – troškimas būtų išpildytas. Į 21 amžių iš 20–ojo atsinešėme ne tik geras vienybės intencijas, bet ir realybės pojūtį, kad, nepaisant skirtumų, yra daug mus jungiančių dalykų. Kiekvienoje krikščioniškose tradicijoje yra dvasinių turtų, pamaldumo grožio, kuriais galime dalintis – ir dalijamės. Taip pat turime vieningai liudyti Kristaus Evangeliją, kuriai žmonių kasdienybėje liko visai mažai vietos.

Vienas naujausių ekumenizmo pavyzdžių – vasarą Klaipėdoje vykęs koncertas Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atstatymui paremti. Kodėl dėl šio kilnaus tikslo reikia jungtis skirtingoms konfesijoms?

Esame labai dėkingi broliui Benediktui, broliui Astijui ir visiems broliams, kad pranciškonai taip aktyviai ėmėsi iniciatyvos paremti Klaipėdos Švento Jono bažnyčios atstatymą. Mums, liuteronams, tai buvo labai džiugus netikėtumas. Juk mes dažniau girdėdavome, esą, „kam jums bažnyčia". Ir ne kartą iš įvairaus rango valdžios žmonių neoficialiai nuskambėdavo: „Juk patys suprantate, kad jūsų remti negalime. Jei būtumėte katalikai – būtų kitas reikalas."

O savo tokia ekumenine laikysena brolis Benediktas parodė labai platų ir gilų krikščionišką supratimą, kad Klaipėdos miestas yra visų, kad miesto dvasinis paveldas svarbus ne kuriai atskirai konfesijai, bet visiems krikščionims ir visiems geros valios žmonėms. Todėl Šv. Jono bažnyčia svarbi visiems, kuriems yra brangi ir svarbi Klaipėda.

Ryškiausiai šiame projekte buvote matomas Jūs, LELB Vyskupas, ir Klaipėdos brolis pranciškonas Benediktas. Kokių dar turite bendrų planų, tikslų, projektų? Galbūt prie Šv. Jono bažnyčios atstatymo jungiasi ir kitos bendruomenės?

Mūsų bendradarbiavimas ir artimesnė pažintis su broliu Benediktu prasidėjo maždaug prieš metus. Su juo ir aplink jį bendradarbiavimui buriasi ir Romos katalikai, ir liuteronai, ir kitų konfesijų žmonės. Per tą laiką turėjau galimybę pamatyti, kokie dideli darbai yra padaryti ir daromi sielovados, karitatyvinėje, pilietiškumo ugdymo srityse. Akivaizdus sutiktų žmonių nuoširdus dėkingumas broliams pranciškonams už jų darbus, dvasinį palydėjimą ir viltį.

Brolis Benediktas yra tikras klaipėdietis ir labai gerai suvokia Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos daugiakonfesinį, daugiakultūrinį paveldą bei tai, kiek dar reikia jo atkurti, jį suvokti. Šv. Jono bažnyčia, be abejo, yra vienas iš svarbiausių, jei ne pats svarbiausias, objektas. Tačiau egzistuoja ne tik materialaus, bet ir kultūrinio, dvasinio paveldo dalykų, kuriuos būtų nuostabu aktualizuoti, suprasti. Šioje srityje, jau neminint krikščioniško liudijimo svarbos, tikrai yra daug darbų, kuriuos ne tik galima, bet ir reikia nuveikti. Tad bendradarbiavimui erdvė tikrai labai plati.

Kodėl brolis Benediktas yra reikalingas Klaipėdoje dėl šio miestui svarbaus strateginio objekto – Šv. Jono bažnyčios?

Brolis Benediktas įkvėpė naujos gyvybės Šv. Jono bažnyčios atstatyme, iš visos širdies rodydamas ir kartodamas, kad tai nėra vien tik liuteronų projektas. Turime prisiminti, kad liuteronų parapija jau turėjo patvirtintą projektą mažesnės bažnyčios statybai. Tačiau visuomenė, miesto valdžia, paprastai tariant – visi pageidavo, kad bažnyčia būtų atkurta tokia, kokia buvo. Tik iki brolio Benedikto mums nelengvai sekėsi atkreipti žmonių dėmesį, kad ši istorinė miesto šventovė nėra tik vienos konfesijos sumanymas. Dabar tenka išgirsti vis daugiau balsų tiek Romos katalikų, tiek stačiatikių, tiek netikinčių žmonių, kad bažnyčia reikalinga visiems miestiečiams ir yra svarbus objektas atvykstantiems svečiams.

Su broliu Benediktu praėjusių metų birželį traukėme vežimaitį su simbolinėmis Šv. Jono bažnyčios atstatymo plytomis. Tikėjomės drauge jį traukti tol, kol bendra kelionė išsipildys tikromis plytomis bažnyčios sienose ir varpų skambesiu jos bokšte.

The post Liuteronų vyskupas: brolio Benedikto dėka Klaipėdos Šv. Jono bažnyčia tapo visiems svarbiu projektu appeared first on LAIKMETIS.

Iš 3060 įšventintų Švedijos Bažnyčios tarnautojų 1533, arba 50,1 proc. yra moterys.

1958 m. Švedijos sinode buvo nuspręsta, kad moterys gali būti įšventinamos į kuniges.

Tačiau tuo metu galiojo vadinamoji „sąžinės išlyga“, kuri reiškė, kad vyskupai, nepritariantys moterų įšventinimui, neprivalėjo to daryti. Todėl pirmieji moterų šventinimai įvyko tik 1975 m.

Leidinyje rašoma, kad nuo to laiko Bažnyčios feminizacijos procesas vyko daug sparčiau, nei Švedijos Bažnyčia buvo numačiusi.

1990 m. ataskaitoje teigta, kad prireiks maždaug šimtmečio, kol pusę dvasininkų sudarys moterys, tačiau ši riba buvo pasiekta tik po 30 metų, rašo „Telegrafi“.

Netrukus Švedijos Bažnyčioje liberalizacijos procesas buvo tęsiamas. Štai 2009 m. Eva Brunne tapo pirmąja pasaulyje vyskupe lesbiete.

Švedijos Bažnyčia yra didžiausia liuteronų struktūra pasaulyje. Jai priklauso apie 60 proc. gyventojų. Tačiau tik 2 proc. reguliariai lanko pamaldas.

The post Švedijoje moterų liuteronių dvasininkių yra daugiau nei vyrų appeared first on LAIKMETIS.

Būtingės bažnyčia, kurioje yra numatyta 320 sėdimų vietų, vakar vos talpino susirinkusiuosius. Čia matėme ir tuos, kurie jau ne vieną dešimtmetį pajūrio keliais ir takeliais skuba į pamaldas, ir tuos, kurie išvykę gyventi į kitus Lietuvos miestus ar užsienį vis tiek sako: mes – iš Šventosios, mes – iš Būtingės. Buvo be galo malonu matyti ir daug jaunų žmonių.

Būtingės bažnyčioje šventines pamaldas laikė ir kartu su tikinčiaisiais meldėsi Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, kaimyninės Rucavos (Latvija) parapijos dekanas Ainars Jaunskalže ir Būtingės parapijos klebonas kunigas Saulius Varanavičius.

Daug gražių, nuoširdžių ir prasmingų sveikinimo žodžių tarė ir kitų Lietuvos evangelikų liuteronų parapijų vadovai, tarp jų ir svečiai iš Kauno, Klaipėdos bei Šilutės.

Tarp garbingų svečių buvo ir Latvijos ambasadorė Lietuvoje Solveiga Silkana.

Giesmių bei šventinių sveikinimų atsivežė Šilutės choras „Laudamus“ ir gražiai tautiškai kostiumais pasipuošusios Rucavos etnografinio ansamblio moterys.

Dabartinė evangelikų liuteronų bažnyčia Būtingėje, kurios jubiliejus buvo minėtas, yra ne tik seniausia mūsų savivaldybėje, bet ir viena iš keturių seniausių veikiančių bažnyčių Lietuvoje. Tai jau penktoji bažnyčia šioje parapijoje. Prieš tai buvusios keturios buvo nedidukės medinės ir, atlaikiusios pusę amžiaus, sunykdavo bei sugriūdavo. O štai dabartiniai Būtingės Dievo namai vakar pradėjo skaičiuoti trečiąjį gyvavimo amžių, o virš jos įėjimo išdidžiai puikuojasi čia įamžinti statybos metai – 1824.

Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia bei parapija į Lietuvos istorijos puslapius įrašyta ir dėl to, kad ji pirmoji sovietmečiu pradėjo rengti stovyklas jaunimui. Pirmoji pievoje visai greta, šalia Šventosios upės, buvo surengta 1981 metais. Vakar prisiminta, kaip stovyklos rengėjams vėliau teko ne kartą pabuvoti ir aiškintis atitinkamuose sovietiniuose kabinetuose.

Dabartinė Būtingės bažnyčia pastatyta iš akmenų ir plytų – kad būtų tvirta ir galėtų minėti dar ne vieną jubiliejų. Džiaugiuosi, jog visiems kartu bei prisidėjus Palangos savivaldybei dabar šie Dievo namai iš pagrindų sutvarkyti bei restauruoti. Būtingės parapijos klebonas kunigas Saulius Varanavičius vakar ne kartą apie tai kalbėjo, džiaugėsi, dėkojo už tokį dėmesį bei pagalbą ir šypsojosi, jog paskutinieji – aplinkos tvarkymo darbai – buvo baigti visai šventės išvakarėse, o į talkas rinkosi ir patys parapijiečiai.

Būtingės bažnyčioje greta šviestuvų kabo išskirtinė bažnytinės bendruomenės relikvija – baltai mėlynas laivelis. Istorijos šaltiniai mini, kad pirmasis toks buvo pakabintas antroje šios parapijos bažnyčioje. Seniau prie šio bažnyčios prieangyje kabojusio jūrinio simbolio prieš išplaukiant į jūrą buvo „krikštijami“ Šventosios jūreivystės mokyklos kursantai. Dabartinis sukurtas maždaug prieš 30 metų, jo autorius – skulptorius Petras Baronas.

"Norėčiau palinkėti Būtingės bažnyčiai kartu su simboliniu laiveliu dar ne vieną šimtmetį būti žmonių širdyse ir dar ne vienai mūsų pajūriečių kartai padėti surasti Dievo palaimą.

Ačiū kunigui Sauliui, parapijos pirmininkui Edvardui Brigmanui ir visiems parapapijiečiams už tokią gražią, jautrią ir neišpasakytai šiltą bendruomenės šventę. Ačiū, kad esate, taip mylite ir taip rūpinatės savaisiais Dievo namais.

Man buvo labai didelė garbė vakar dieną būti kartu su Jumis," - savo feisbuko paskyroje rašė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Parengta pagal Palangos savivaldybės informaciją

The post Būtingės evangelikų liuteronų parapijos bažnyčia paminėjo 200 metų jubiliejų appeared first on LAIKMETIS.

Kandidatai yra Rygos LELB arkivyskupijos vyskupo pagalbininkas Rinaldas Grantas, LELB Piltenos prefektūros rektorius Kārlis Irbe, Rygos Senosios Gertrūdos parapijos rektorius Kristas Kalniņšas ir LELB Ikskilos prefektūros rektorius Dzintaras Laugalis.

Kaip skelbiama oficialioje LELB interneto svetainėje, visi kandidatai prisistatys gruodžio 7 d. vyksiančiame Rygos arkivyskupijos posėdyje.

Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios Rygos arkivyskupo rinkimai vyks 2025 m. birželio 7 d. per 30-ąjį LELB sinodą. Planuojama, kad 2025 m. rugpjūčio 29 d., baigdamas savo tarnystę, Janis Vanagas iškilmingai atiduos arkivyskupo lazdą.

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, ilgametis LELB vadovas arkivyskupas Janis Vanagas nusprendė išeiti į pensiją. Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Bažnyčios vadovo pareigas jis pradėjo eiti būdamas 34 metų amžiaus, pakeisdamas 1992 m. tragiškoje autoavarijoje žuvusį arkivyskupą Karolį Gailių. Vanagas buvo patvirtintas pareigose 1993 m. sausio 26 d.

Pagal LELB konstituciją vyskupas gali išeiti į pensiją, kai jam sukanka 65 metai, o iš pareigų turi pasitraukti sulaukęs 70 metų. Vanagas gimė 1958 m. gegužės 25 d., šiemet jam sukaks 66 metai.

Nuo 2023 m. kovo 1 d. iki spalio 1 d. Vanagas buvo išėjęs ilgesnių atostogų „sveikatai pagerinti“, o vadovavimą Bažnyčiai šiuo laikotarpiu organizavo vyskupo padėjėjas Rinaldas Grantsas.

Kaip rašo „Latvijas Avīze“, Vanagas laikomas konservatyviu teologu, o LELB vadinama viena konservatyviausių liuteronų bažnyčių pasaulyje.

Latvijos teisingumo ministerijos duomenimis, 2022 m. iš viso LELB priklausė 700 000 narių.

The post Atsistatydino Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios vadovas appeared first on LAIKMETIS.

Anot savivaldybės trečiadienį išplatinto pranešimo, rekonstruojant Liuteronų sodą siekta sukurti erdvę ramiam poilsiui senų medžių paunksmėje ir suteikti teritorijai memorialinį charakterį informuojant apie čia buvusias kapines.

„Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei ir visiems geros valios žmonėms, kad senosios evangelikų kapinės, sovietmečiu išniekintos, dabar atgijo kaip Liuteronų sodas. Šiuo darbu grąžiname skolą čia besiilsintiems Vilniaus kūrėjams. Nutiesėme dar vieną tiltą tarp jų ir ateities kartų, kurios mūsų miestą mylės, jame kurs ir melsis“, – per sodo atidarymo ceremoniją kalbėjo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.

Vykdant projektą buvo atlikti geofiziniai, archeologiniai tyrimai, perlaidoti kai kurie palaikai.

Be to, į teritoriją sugrąžinta 12 antkapinių paminklų iš Rasų ir Saltoniškių kapinių. Penkių paminklų pastatymo vietos identifikuotos pagal pateiktą 1938 metų kapinių planą ir jie grįžo į senąsias vietas, o likusieji pastatyti arčiau Niškovskių koplyčios.

Atnaujinant teritoriją įrengti paviršiniai nuotekų tinklai, koreguotas esamas takų tinklas rekonstruojant takų vietas, įrengti nauji suoliukai, mažosios architektūros elementai, santūrus apšvietimas. Teritorija papildomai apželdinta: pasėta nauja veja, pasodintos viršūnžiedės pachisandros, pavasarį sodo lankytojus mėlynais žiedais džiugins scylės.

Liuteronų sodą projektavo „ID Vilnius“ (anksčiau „Vilniaus planas“).

Ateityje planuojama restauruoti rytinėje buvusių kapinių teritorijoje išlikusius kapinių tvoros fragmentus, į atkurtas nišas grąžinti restauruotas senąsias antkapines plokštes, vienoje iš nišų bus atkurta sieninė tapyba, bus įrengtos granitinės plokštės su šioje teritorijoje besiilsinčių žmonių pavardėmis.

Liuteronų sodas įkurtas buvusių Vilniaus evangelikų liuteronų kapinių vietoje, kurių istorija siekia XVIII amžių. Sklypą kapinėms ant Bufalo (dabartinio Tauro) kalno XVIII amžiuje pabaigoje už 990 sidabrinių rublių nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas. Laidoti šiose kapinėse pradėta 1809 metais, iš pradžių kapinės buvo skirtos tik evangelikams liuteronams, o nuo 1830 metų – ir evangelikams reformatams (kalvinistams).

Kapinės uždarytos 1958 metais, likviduojant dalį, kurioje turėjo būti statomi Profsąjungos kultūros rūmai. 1962 metais nuspręsta visiškai likviduoti Evangelikų kapines, jas paverčiant parku. 1972 metų pabaigoje – 1973 metų pradžioje prieš pradedant statyti Santuokų rūmus, sunaikinti dar išlikusios kapinių pietinės dalies kapai ir antkapiai, nugriauta didžioji koplyčia. Išliko tik Niškovskių koplyčia-mauzoliejus ir kapinių rytinės tvoros fragmentas.

Liuteronų sodo rekonstrukcijai kainavo beveik 2,2 mln. eurų. Lėšos skirtos iš Europos Sąjungos, valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžetų.

The post Vilniuje po rekonstrukcijos pašventintas ir lankymui atidarytas Liuteronų sodas appeared first on LAIKMETIS.

Popiežius pastebėjo, kad pastarojo meto ekumeniniuose susitikimuose daugiausiai dėmesio skiriama pasirengimams visiems kartu minėti Nikėjoje 325 m. vykusio pirmojo visuotinio Bažnyčios susirinkimo 1700-ąsias metines.

Pernai Krokuvoje vykusios Pasaulinės liuteronų federacijos generalinės asamblėjos metu federacijos generalinės sekretorė pastorė Anne Burghardt ir asamblėjoje dalyvavęs Šventojo Sosto Krikščionių vienybės skatinimo dikasterijos prefektas kardinolas Kurtas Kochas pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje buvo pabrėžta, kad Nikėjos tikėjimo išpažinimas, kurio 1700-ąsias metines minėsime 2025 m., daro įmanomus krikščionių ekumeninius santykius, kurių centras yra Kristus. „Iš tiesų, – sakė Pranciškus, – Jėzus Kristus yra ekumenizmo šerdis. Jis yra įsikūnijęs dieviškasis gailestingumas, o krikščionių ekumeninė misija – tai liudyti.“

Popiežius taip pat priminė, kad šiemet rudenį sukaks 25 metai nuo katalikų ir liuteronų bendros deklaracijos dėl nuteisinimo tikėjimu pasirašymo. „Tai, kas įvyko 1999 m. spalio 31 d. Augsburge, yra dar vienas vilties ženklas mūsų susitaikymo istorijoje, – kalbėjo Pranciškus. – Saugokime jį savo atmintyje kaip kažką nuolat gyvo.“

Popiežius linkėjo, kad ši sukaktis būtų minima kaip vilties šventė, nuolat atsimenant, kad visų krikščionių bendras paveldas yra „vienas krikštas nuodėmėms atleisti“, kaip sakoma Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinime. „Tegul vilties Dievas būna su mumis ir toliau savo palaiminimu lydi mūsų tiesos ir meilės dialogą“, – sakė Pranciškus.

The post Popiežius Pranciškus susitiko su Pasaulinės liuteronų federacijos delegacija appeared first on LAIKMETIS.

Sent Luiso Konkordijos teologinė seminarija JAV (Concordia Seminary, Saint Louis) suteikė kun. doc. dr. habil. Dariui Petkūnui garbės daktaro vardą (Doctor of Letters).

Kaip pažymėjo seminarijos rektorius prof. dr. Thomas J. Eggeris, šiuo titulu pagerbiami Liuteronų Bažnyčios Misurio Sinodo arba partnerinių bažnyčių mokslininkai už išskirtinius bei ilgalaikius pasiekimus teologijos mokslų srityje, kurie savo originaliais darbais prisidėjo prie krikščioniško tikėjimo raiškos ir sklaidos.

Kun. D. Petkūną fakultetas šiuo titulu apdovanojo už mokslinius tyrimus bei publikacijas Baltijos šalių, Prūsijos ir Rusijos imperijos liuteronų bažnyčių istorijos ir liturgijos tematika bei už jo pasišventusią tarnystę Lietuvos liuteronų bažnyčioje.

Iškilmingoje ceremonijoje 2024 m. gegužės 17 d. kun. D. Petkūnas išreiškė nuoširdžią padėką už jo akademinės veiklos Klaipėdos universitete bei dvasinės tarnystės Lietuvos liuteronų bažnyčioje įvertinimą ir pažymėjo, kad šį pripažinimą jis vertina kaip jo nedidelį indėlį į Lietuvos liuteronų bažnyčios gyvenimą, kurioje jis tarnauja virš trisdešimties metų.

The post Kunigui Dariui Petkūnui JAV suteiktas garbės daktaro vardas appeared first on LAIKMETIS.

Kasmet organizuojamas renginys skatina labiau atkreipti dėmesį į onkologinėmis ligomis sergančių žmonių problemas, solidarizuotis su jais, sustiprinti jų ir artimųjų viltis įveikti ligą. Generalinis renginio rėmėjas – UAB „Aros Marine“.

„Klaipėdos pranciškonų vienuolių bendruomenės pradėta „Vilties bėgimo“ iniciatyva yra tapusi gražia vilties švente ne tik uostamiesčiui, bet ir visai Lietuvai. Šis renginys kasmet ne tik pritraukia gausų bėgikų ir geros valios žmonių būrį, verslo organizacijų, švietimo įstaigų, bet ir prisideda prie kitų reikšmingų socialinių iniciatyvų įgyvendinimo. Šiemet papildomai kviečiame susivienyti bendrai misijai – visiems kartu atstatyti šv. Jono bažnyčią Klaipėdoje“, - sako brolis Benediktas Jurčys.

Kvietė atstatyti šv. Jono bažnyčią

Tradicinius „Vilties bėgimo“ sporto renginius papildė turtinga kultūrinė programa.

„Vilties bėgimo“ renginiai uostamiestyje vyks gegužės 17 - 19 dienomis. Jų metu vyko šv. Jono bažnyčios atstatymo koncertas ir paramos akcija, jaunųjų atlikėjų koncertas „Jauni ir viltingi“, jau tradicija tapusi „Vilties treniruočių diena“.

Paramos akcija šv. Jono bažnyčios atstatymui, kurią įgyvendina bendram tikslui susivieniję pranciškonų vienuoliai ir liuteronų bendruomenė. Vakare Atgimimo aikštėje vyko koncertas, kuriame pasirodė įvairios krikščioniškos muzikos grupės iš Klaipėdos, Šilutės ir Tauragės. Prieš koncertą pranciškonų ir liuteronų dvasininkai kartu keliavo simbolinį kelią nuo Senojo turgaus iki Atgimimo aikštės, kartu tempdami simbolinį vežimą su kartoninėmis plytomis – Klaipėdos bendruomenės vienybės, solidarumo ir paramos simboliu. Jas įsigyti ir taip paaukoti bažnyčios statybai koncerto metu buvo kviečiami visi klaipėdiečiai ir miesto svečiai.

Aukcioninė plyta Šv. Jono bažnyčios atstatymui parduota už 400 eurų geradariui klaipėdiečiui Žilvinui. Surinktos lėšos bus skirtos šv. Jono bažnyčios atstatymui, kurią po II pasaulinio karo 1945 m. nugriovė sovietai.

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis laiške Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio broliams rašo: "Jūsų troškimas dalyvauti Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvoje įkvepia naujos vilties ir jėgų visiems geros valios žmonėms, laukiantiems, kad Klaipėdoje po daugelio dešimtmečių vėl stovėtų Šv. Jono bažnyčia. Aš taip pat esu tarp tokių pastiprintųjų. Esu dėkingas ir visa širdimi palaikau Jūsų brolišką ekumeninę iniciatyvą gegužės 17 d. „Vilties bėgimo“ koncerto metu rinkti aukas bažnyčios atstatymui. Taip pat Jūsų prašau ir toliau malda, žodžiu bei darbu dalyvauti Šv. Jono bažnyčios atstatyme. Atstatytoji Šv. Jono bažnyčia primins Klaipėdos miesto gyventojams ir svečiams, kad Kristus yra gyvas ir kad Jis yra tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. (Jn 1,9)“

„Džiaugiamės, kad prie šv. Jono bažnyčios atstatymo prisijungė ir broliai pranciškonai. Tikime, kad bendru darbu ir tikėjimu, klaipėdiečių atviromis širdimis išvysime pakylant šv. Jono bažnyčią“, – viliasi Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reincholdas Moras.

„Vilties treniruočių dieną“ papildė kultūrinė programa

Tradiciškai – dieną prieš „Vilties bėgimą“ – Atgimimo aikštėje buvo organizuojama ir „Vilties treniruočių diena“. Gegužės 18 dieną vyko specialiai bėgimui pasiruošti kviečiančios grupinės treniruotės: pilates, zumbos, jėgos ir kitos. Šeimoms ruošiamos linksmos ir azartiškos sportinės rungtys, kuriose galės dalyvauti visi – nuo kūdikių iki senjorų. „Vilties treniruočių diena“ organizuojama jau 8 – tąjį kartą. Tai paramos renginys - akcija, skirta šv. Pranciškaus onkologijos centro veiklai paremti.

Gegužės 18 dieną „Vilties bėgimo“ renginius Atgimimo aikštėje pratęsė jaunųjų atlikėjų kultūrinė programa „Jauni ir viltingi“. Savo muziką dovanojo vis dar besimokantys mokykloje, tačiau solidžią muzikinę patirtį festivaliuose, konkursuose jau sukaupę talentingi jaunuoliai. Scenoje pasirodė muzikantai iš Klaipėdos licėjaus, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos saksofonų kvartetas, J. Karoso muzikos mokyklos akademinio džiazo skyriaus grupė „Stop Jazz“ ir Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos džiazo orkestras „Big Bendas“.

Vyks 17 – tąjį kartą

Gegužės 19 dieną renginių ciklą užbaigs kasmetinis „Vilties bėgimas“ – vienas didžiausių renginių Vakarų Lietuvoje, kuriame tradiciškai dalyvauja apie 10 tūkst. žmonių ir apie 250 savanorių. Juos renginio metu šiemet apdovanos „Vilties bėgimą“ globojanti Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Klaipėda – vienintelis miestas Baltijos šalyse, turintis „Šv. Pranciškaus onkologijos centrą“, kuriame bėgimo metu surinktų aukų dėka onkologiniams ligoniams bei jų artimiesiems yra nemokamai teikiamos dvasinės terapijos ir psichosocialinės paslaugos. Džiaugiuosi, kad per 17 metų tūkstančiai žmonių dalyvavo ir toliau dalyvauja šiame bėgime bei brandina savyje savanorystę, kaip solidarumo dovaną sergantiesiems“, - kalba br. Benediktas.

The post Klaipėdoje 17–tąjį kartą vyksta „Vilties bėgimas“ appeared first on LAIKMETIS.

„Arkivyskupas Urmas Viilma ir Bažnyčios asesorius Marko Tiitus pateikė pasiūlymą Riigikogu (parlamentui - red. pastaba) surengti referendumą dėl religijos mokymo įtraukimo tarp privalomų dalykų mokyklose", - sakoma pranešime.

Peticiją pasirašė daugiau kaip 1 000 žmonių. Joje raginama mokyklose įvesti tikybos pamokas. To pagrindas, pasak iniciatorių, yra sąžinės laisvė, kuri yra viena iš Estijos piliečių konstitucinių teisių. Iniciatoriai mano, kad bet kokių įsitikinimų žmogui svarbu išklausyti bent elementarų religijos studijų kursą.

The post Estijos evangelikų liuteronų bažnyčia siekia privalomų religijos pamokų mokyklose appeared first on LAIKMETIS.