1975 m. tuometinis LĖLB arkivyskupas Janis Matulis įšventino pirmąsias moteris kuniges – Heleną Valpetere, Bertą Strožą ir Vairą Bitenę, o netrukus ir Irmą Kaleją, Aidą Predelę, Sarmitę Fišerę.

Dar kiek anksčiau – 1974 m. gegužę – Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčia užsienyje Vokietijoje įšventino Agnese Pone, tapusią pirmąja latvių liuteronų kunige moterimi.

1993 m. išrinkus LĖLB vadovų arkivyskupą Janį Vanagsą, moterų ordinacijos praktika buvo nutraukta, o į Bažnyčios statutą įrašytas atitinkamas draudimas. Tačiau Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčia pasaulyje iki šiol tęsia moterų ordinaciją užsienyje.

Per visus šiuos metus kunigėmis įšventinta daugiau kaip penkiasdešimt latvių liuteronių moterų. 1995 m. buvo įkurta Latvijos liuteronių moterų teologinė draugija, vienijanti studentes, teologes ir kuniges.

Jubiliejaus minėjimo programoje Rygoje numatyta akademinė konferencija „Called and Uncovered: Women, Church“ („Pašauktos ir atvertos: moterys, Bažnyčia“) bei dokumentinio filmo peržiūra šia tema.

Rugsėjo 6 d. Rygos Liuterio bažnyčioje įvyks iškilmingos jubiliejinės pamaldos, po kurių bendruomenės namuose bus surengtas priėmimas.

The post Latvijoje bus minimas liuteronių ordinacijos jubiliejus appeared first on LAIKMETIS.

Šių pamaldų iniciatorius ir sumanytojas – Donatas Kazlauskas – pernai jau kvietė į Vištytį atvykusius krepšinio rungtynių dalyvius ir jų sirgalius aplankyti tvarkomą bažnyčią. Tuomet apsilankiusieji patys sukalbėjo maldą, o šiemet Kazlauskas pakvietė vyskupą M. Sabutį vesti pamaldas. Vyskupas atvyko į Vištytį su visa savo šeima ir atsivežė pamaldų eigos lapelius su giesmėmis, kurie buvo padalinti visiems dalyviams.

Pamaldos prasidėjo pirmąja, ilgamete parapijos pirmininke M. Šmitiene, pasirodžiusia bažnyčioje, po kurios pradėjo rinktis kiti tikintieji. Jonas ir Paulius Sabučiai, užlipę į bažnyčios bokštą, paskambino varpu, taip suteikdami šventei ypatingą simbolinę reikšmę.

Pamaldose buvo perskaitytas skaitinys, kurį parengė Mindaugas Lukošius, o pamokslą susirinkusiesiems pasakė vyskupas Sabutis. Ypač simboliška buvo tai, kad po pamaldų parapijos vardu buvo padėkota Donatui Kazlauskui už jo indėlį į bažnyčios tvarkymo darbus, kuriuos jis remia jau antrus metus.

Po pamaldų visi dalyviai susirinko prie bažnyčios, kur įsiamžino bendroje nuotraukoje, taip užbaigdami šią dvasinę ir bendruomenišką šventę.

The post Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčioje surengtos iškilmingos pamaldos appeared first on LAIKMETIS.

Kaip praneša naujienų agentūra Associated Press, 2025 m. kovo 4 d. Suomijos Šv. Pauliaus liuteronų bažnyčioje pirmą kartą įvyko pamaldos, kurias daugiausia organizavo dirbtinis intelektas (DI).

Eksperimentinės DI pamaldos pritraukė į šiaurės rytinėje Helsinkio dalyje esančią bažnyčią daugiau nei 120 žmonių – gerokai daugiau, nei paprastą savaitės vakarą. Kai kurie dalyviai atvyko iš kitų miestų.

Pamaldoms DI sukūrė pamokslus, kai kurias giesmes, suvaidino gėrio ir blogio kovos istoriją, taip pat sukūrė muziką ir vizualinius efektus. Jėzus buvo vaizduojamas su apsiaustu, ilgais plaukais ir barzda, o šėtonas – šiuolaikiškesniais drabužiais ir rūsčia išraiška.

Be to, priešais tikinčiuosius pasirodė DI sukurti bažnyčios kunigų ir 1986 m. mirusio buvusio Suomijos prezidento avatarai, skaitę ištraukas iš Senojo Testamento.

Šios iniciatyvos autorius – Šv. Pauliaus bažnyčios kunigas Petya Kopperoinenas. Jis pasakojo, kad idėja kilo po konferencijos apie dirbtinį intelektą ir religiją Ženevoje. Po jos jis kelias savaites dirbo su įvairiais DI įrankiais, kad sukurtų 45 minučių trukmės pamaldas.

Pamaldose dalyvavę dvasininkai ir tikintieji teigė, kad jiems patiko ši patirtis, tačiau tokio formato nelaiko visaverte „gyvų“ pamaldų alternatyva.

„Tai buvo gana įdomu ir smagu, bet neatrodė kaip tikros pamaldos. Jaučiausi tarsi stebėdamas kažką atitolusio. Nejaučiau, kad jie kalbėtų su manimi“, – sakė vienas iš dalyvių Taru Nieminenas.

Kunigas Petya Kopperoinenas atkreipė dėmesį, kad DI nebuvo linkęs rašyti religinių tekstų. ChatGPT iš pradžių atsisakė sukurti dialogą tarp Jėzaus ir šėtono, bet galiausiai sutiko, kai Kopperoinenas patikino, kad yra liuteronų kunigas ir kad tokiame tekste nėra nieko blogo.

Taip pat ChatGPT atsisakė suteikti nuodėmių atleidimą ar palaiminimą. Šv. Pauliaus bažnyčios vikaras, kunigas Karis Kanala, pabrėžė, kad toks apribojimas yra svarbus, nes skiria dalykus, kurie yra „labai intymūs ir religiniai“.

Nepaisant to, liuteronų dvasininkai mano, kad bažnyčioje yra vietos DI technologijoms. Šv. Pauliaus bažnyčia jau naudoja DI buhalterijos vedimui, o kunigas Kopperoinenas kartais kreipiasi į ChatGPT pagalbos rašydamas pamokslus ar ieškodamas Šventojo Rašto eilučių tam tikromis temomis.

The post Suomijoje įvyko pirmosios pamaldos, organizuotos dirbtinio intelekto pagalba appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia (LELB), apskritai liuteronai pasaulyje pasižymi tuo, kad palaiko ryšius ir bendrauja su kitomis krikščioniškomis konfesijomis. Kodėl tai svarbu?

Liuteronai, kaip ir kitų konfesijų tikintieji, suvokia, kad Bažnyčios skilimai, susiskaldymai, nevienybė kyla ne iš Dievo, bet iš žmogiško silpnumo, iš nuodėmės. Pats Viešpats Jėzus Kristus, kol dar regimai buvo tarp mūsų, meldė Tėvą: „kad jie būtų viena", „tegul visi bus viena!" (Jn 17,11.21-22). Mes jau esame paveldėję mokymo, pamaldumo skirtumų. Tačiau svarbu, ką mes darome ir padarėme, kad Bažnyčios Galvos – Kristaus – troškimas būtų išpildytas. Į 21 amžių iš 20–ojo atsinešėme ne tik geras vienybės intencijas, bet ir realybės pojūtį, kad, nepaisant skirtumų, yra daug mus jungiančių dalykų. Kiekvienoje krikščioniškose tradicijoje yra dvasinių turtų, pamaldumo grožio, kuriais galime dalintis – ir dalijamės. Taip pat turime vieningai liudyti Kristaus Evangeliją, kuriai žmonių kasdienybėje liko visai mažai vietos.

Vienas naujausių ekumenizmo pavyzdžių – vasarą Klaipėdoje vykęs koncertas Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atstatymui paremti. Kodėl dėl šio kilnaus tikslo reikia jungtis skirtingoms konfesijoms?

Esame labai dėkingi broliui Benediktui, broliui Astijui ir visiems broliams, kad pranciškonai taip aktyviai ėmėsi iniciatyvos paremti Klaipėdos Švento Jono bažnyčios atstatymą. Mums, liuteronams, tai buvo labai džiugus netikėtumas. Juk mes dažniau girdėdavome, esą, „kam jums bažnyčia". Ir ne kartą iš įvairaus rango valdžios žmonių neoficialiai nuskambėdavo: „Juk patys suprantate, kad jūsų remti negalime. Jei būtumėte katalikai – būtų kitas reikalas."

O savo tokia ekumenine laikysena brolis Benediktas parodė labai platų ir gilų krikščionišką supratimą, kad Klaipėdos miestas yra visų, kad miesto dvasinis paveldas svarbus ne kuriai atskirai konfesijai, bet visiems krikščionims ir visiems geros valios žmonėms. Todėl Šv. Jono bažnyčia svarbi visiems, kuriems yra brangi ir svarbi Klaipėda.

Ryškiausiai šiame projekte buvote matomas Jūs, LELB Vyskupas, ir Klaipėdos brolis pranciškonas Benediktas. Kokių dar turite bendrų planų, tikslų, projektų? Galbūt prie Šv. Jono bažnyčios atstatymo jungiasi ir kitos bendruomenės?

Mūsų bendradarbiavimas ir artimesnė pažintis su broliu Benediktu prasidėjo maždaug prieš metus. Su juo ir aplink jį bendradarbiavimui buriasi ir Romos katalikai, ir liuteronai, ir kitų konfesijų žmonės. Per tą laiką turėjau galimybę pamatyti, kokie dideli darbai yra padaryti ir daromi sielovados, karitatyvinėje, pilietiškumo ugdymo srityse. Akivaizdus sutiktų žmonių nuoširdus dėkingumas broliams pranciškonams už jų darbus, dvasinį palydėjimą ir viltį.

Brolis Benediktas yra tikras klaipėdietis ir labai gerai suvokia Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos daugiakonfesinį, daugiakultūrinį paveldą bei tai, kiek dar reikia jo atkurti, jį suvokti. Šv. Jono bažnyčia, be abejo, yra vienas iš svarbiausių, jei ne pats svarbiausias, objektas. Tačiau egzistuoja ne tik materialaus, bet ir kultūrinio, dvasinio paveldo dalykų, kuriuos būtų nuostabu aktualizuoti, suprasti. Šioje srityje, jau neminint krikščioniško liudijimo svarbos, tikrai yra daug darbų, kuriuos ne tik galima, bet ir reikia nuveikti. Tad bendradarbiavimui erdvė tikrai labai plati.

Kodėl brolis Benediktas yra reikalingas Klaipėdoje dėl šio miestui svarbaus strateginio objekto – Šv. Jono bažnyčios?

Brolis Benediktas įkvėpė naujos gyvybės Šv. Jono bažnyčios atstatyme, iš visos širdies rodydamas ir kartodamas, kad tai nėra vien tik liuteronų projektas. Turime prisiminti, kad liuteronų parapija jau turėjo patvirtintą projektą mažesnės bažnyčios statybai. Tačiau visuomenė, miesto valdžia, paprastai tariant – visi pageidavo, kad bažnyčia būtų atkurta tokia, kokia buvo. Tik iki brolio Benedikto mums nelengvai sekėsi atkreipti žmonių dėmesį, kad ši istorinė miesto šventovė nėra tik vienos konfesijos sumanymas. Dabar tenka išgirsti vis daugiau balsų tiek Romos katalikų, tiek stačiatikių, tiek netikinčių žmonių, kad bažnyčia reikalinga visiems miestiečiams ir yra svarbus objektas atvykstantiems svečiams.

Su broliu Benediktu praėjusių metų birželį traukėme vežimaitį su simbolinėmis Šv. Jono bažnyčios atstatymo plytomis. Tikėjomės drauge jį traukti tol, kol bendra kelionė išsipildys tikromis plytomis bažnyčios sienose ir varpų skambesiu jos bokšte.

The post Liuteronų vyskupas: brolio Benedikto dėka Klaipėdos Šv. Jono bažnyčia tapo visiems svarbiu projektu appeared first on LAIKMETIS.

Iš 3060 įšventintų Švedijos Bažnyčios tarnautojų 1533, arba 50,1 proc. yra moterys.

1958 m. Švedijos sinode buvo nuspręsta, kad moterys gali būti įšventinamos į kuniges.

Tačiau tuo metu galiojo vadinamoji „sąžinės išlyga“, kuri reiškė, kad vyskupai, nepritariantys moterų įšventinimui, neprivalėjo to daryti. Todėl pirmieji moterų šventinimai įvyko tik 1975 m.

Leidinyje rašoma, kad nuo to laiko Bažnyčios feminizacijos procesas vyko daug sparčiau, nei Švedijos Bažnyčia buvo numačiusi.

1990 m. ataskaitoje teigta, kad prireiks maždaug šimtmečio, kol pusę dvasininkų sudarys moterys, tačiau ši riba buvo pasiekta tik po 30 metų, rašo „Telegrafi“.

Netrukus Švedijos Bažnyčioje liberalizacijos procesas buvo tęsiamas. Štai 2009 m. Eva Brunne tapo pirmąja pasaulyje vyskupe lesbiete.

Švedijos Bažnyčia yra didžiausia liuteronų struktūra pasaulyje. Jai priklauso apie 60 proc. gyventojų. Tačiau tik 2 proc. reguliariai lanko pamaldas.

The post Švedijoje moterų liuteronių dvasininkių yra daugiau nei vyrų appeared first on LAIKMETIS.

Būtingės bažnyčia, kurioje yra numatyta 320 sėdimų vietų, vakar vos talpino susirinkusiuosius. Čia matėme ir tuos, kurie jau ne vieną dešimtmetį pajūrio keliais ir takeliais skuba į pamaldas, ir tuos, kurie išvykę gyventi į kitus Lietuvos miestus ar užsienį vis tiek sako: mes – iš Šventosios, mes – iš Būtingės. Buvo be galo malonu matyti ir daug jaunų žmonių.

Būtingės bažnyčioje šventines pamaldas laikė ir kartu su tikinčiaisiais meldėsi Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, kaimyninės Rucavos (Latvija) parapijos dekanas Ainars Jaunskalže ir Būtingės parapijos klebonas kunigas Saulius Varanavičius.

Daug gražių, nuoširdžių ir prasmingų sveikinimo žodžių tarė ir kitų Lietuvos evangelikų liuteronų parapijų vadovai, tarp jų ir svečiai iš Kauno, Klaipėdos bei Šilutės.

Tarp garbingų svečių buvo ir Latvijos ambasadorė Lietuvoje Solveiga Silkana.

Giesmių bei šventinių sveikinimų atsivežė Šilutės choras „Laudamus“ ir gražiai tautiškai kostiumais pasipuošusios Rucavos etnografinio ansamblio moterys.

Dabartinė evangelikų liuteronų bažnyčia Būtingėje, kurios jubiliejus buvo minėtas, yra ne tik seniausia mūsų savivaldybėje, bet ir viena iš keturių seniausių veikiančių bažnyčių Lietuvoje. Tai jau penktoji bažnyčia šioje parapijoje. Prieš tai buvusios keturios buvo nedidukės medinės ir, atlaikiusios pusę amžiaus, sunykdavo bei sugriūdavo. O štai dabartiniai Būtingės Dievo namai vakar pradėjo skaičiuoti trečiąjį gyvavimo amžių, o virš jos įėjimo išdidžiai puikuojasi čia įamžinti statybos metai – 1824.

Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia bei parapija į Lietuvos istorijos puslapius įrašyta ir dėl to, kad ji pirmoji sovietmečiu pradėjo rengti stovyklas jaunimui. Pirmoji pievoje visai greta, šalia Šventosios upės, buvo surengta 1981 metais. Vakar prisiminta, kaip stovyklos rengėjams vėliau teko ne kartą pabuvoti ir aiškintis atitinkamuose sovietiniuose kabinetuose.

Dabartinė Būtingės bažnyčia pastatyta iš akmenų ir plytų – kad būtų tvirta ir galėtų minėti dar ne vieną jubiliejų. Džiaugiuosi, jog visiems kartu bei prisidėjus Palangos savivaldybei dabar šie Dievo namai iš pagrindų sutvarkyti bei restauruoti. Būtingės parapijos klebonas kunigas Saulius Varanavičius vakar ne kartą apie tai kalbėjo, džiaugėsi, dėkojo už tokį dėmesį bei pagalbą ir šypsojosi, jog paskutinieji – aplinkos tvarkymo darbai – buvo baigti visai šventės išvakarėse, o į talkas rinkosi ir patys parapijiečiai.

Būtingės bažnyčioje greta šviestuvų kabo išskirtinė bažnytinės bendruomenės relikvija – baltai mėlynas laivelis. Istorijos šaltiniai mini, kad pirmasis toks buvo pakabintas antroje šios parapijos bažnyčioje. Seniau prie šio bažnyčios prieangyje kabojusio jūrinio simbolio prieš išplaukiant į jūrą buvo „krikštijami“ Šventosios jūreivystės mokyklos kursantai. Dabartinis sukurtas maždaug prieš 30 metų, jo autorius – skulptorius Petras Baronas.

"Norėčiau palinkėti Būtingės bažnyčiai kartu su simboliniu laiveliu dar ne vieną šimtmetį būti žmonių širdyse ir dar ne vienai mūsų pajūriečių kartai padėti surasti Dievo palaimą.

Ačiū kunigui Sauliui, parapijos pirmininkui Edvardui Brigmanui ir visiems parapapijiečiams už tokią gražią, jautrią ir neišpasakytai šiltą bendruomenės šventę. Ačiū, kad esate, taip mylite ir taip rūpinatės savaisiais Dievo namais.

Man buvo labai didelė garbė vakar dieną būti kartu su Jumis," - savo feisbuko paskyroje rašė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Parengta pagal Palangos savivaldybės informaciją

The post Būtingės evangelikų liuteronų parapijos bažnyčia paminėjo 200 metų jubiliejų appeared first on LAIKMETIS.

Kandidatai yra Rygos LELB arkivyskupijos vyskupo pagalbininkas Rinaldas Grantas, LELB Piltenos prefektūros rektorius Kārlis Irbe, Rygos Senosios Gertrūdos parapijos rektorius Kristas Kalniņšas ir LELB Ikskilos prefektūros rektorius Dzintaras Laugalis.

Kaip skelbiama oficialioje LELB interneto svetainėje, visi kandidatai prisistatys gruodžio 7 d. vyksiančiame Rygos arkivyskupijos posėdyje.

Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios Rygos arkivyskupo rinkimai vyks 2025 m. birželio 7 d. per 30-ąjį LELB sinodą. Planuojama, kad 2025 m. rugpjūčio 29 d., baigdamas savo tarnystę, Janis Vanagas iškilmingai atiduos arkivyskupo lazdą.

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, ilgametis LELB vadovas arkivyskupas Janis Vanagas nusprendė išeiti į pensiją. Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Bažnyčios vadovo pareigas jis pradėjo eiti būdamas 34 metų amžiaus, pakeisdamas 1992 m. tragiškoje autoavarijoje žuvusį arkivyskupą Karolį Gailių. Vanagas buvo patvirtintas pareigose 1993 m. sausio 26 d.

Pagal LELB konstituciją vyskupas gali išeiti į pensiją, kai jam sukanka 65 metai, o iš pareigų turi pasitraukti sulaukęs 70 metų. Vanagas gimė 1958 m. gegužės 25 d., šiemet jam sukaks 66 metai.

Nuo 2023 m. kovo 1 d. iki spalio 1 d. Vanagas buvo išėjęs ilgesnių atostogų „sveikatai pagerinti“, o vadovavimą Bažnyčiai šiuo laikotarpiu organizavo vyskupo padėjėjas Rinaldas Grantsas.

Kaip rašo „Latvijas Avīze“, Vanagas laikomas konservatyviu teologu, o LELB vadinama viena konservatyviausių liuteronų bažnyčių pasaulyje.

Latvijos teisingumo ministerijos duomenimis, 2022 m. iš viso LELB priklausė 700 000 narių.

The post Atsistatydino Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios vadovas appeared first on LAIKMETIS.

Anot savivaldybės trečiadienį išplatinto pranešimo, rekonstruojant Liuteronų sodą siekta sukurti erdvę ramiam poilsiui senų medžių paunksmėje ir suteikti teritorijai memorialinį charakterį informuojant apie čia buvusias kapines.

„Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei ir visiems geros valios žmonėms, kad senosios evangelikų kapinės, sovietmečiu išniekintos, dabar atgijo kaip Liuteronų sodas. Šiuo darbu grąžiname skolą čia besiilsintiems Vilniaus kūrėjams. Nutiesėme dar vieną tiltą tarp jų ir ateities kartų, kurios mūsų miestą mylės, jame kurs ir melsis“, – per sodo atidarymo ceremoniją kalbėjo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.

Vykdant projektą buvo atlikti geofiziniai, archeologiniai tyrimai, perlaidoti kai kurie palaikai.

Be to, į teritoriją sugrąžinta 12 antkapinių paminklų iš Rasų ir Saltoniškių kapinių. Penkių paminklų pastatymo vietos identifikuotos pagal pateiktą 1938 metų kapinių planą ir jie grįžo į senąsias vietas, o likusieji pastatyti arčiau Niškovskių koplyčios.

Atnaujinant teritoriją įrengti paviršiniai nuotekų tinklai, koreguotas esamas takų tinklas rekonstruojant takų vietas, įrengti nauji suoliukai, mažosios architektūros elementai, santūrus apšvietimas. Teritorija papildomai apželdinta: pasėta nauja veja, pasodintos viršūnžiedės pachisandros, pavasarį sodo lankytojus mėlynais žiedais džiugins scylės.

Liuteronų sodą projektavo „ID Vilnius“ (anksčiau „Vilniaus planas“).

Ateityje planuojama restauruoti rytinėje buvusių kapinių teritorijoje išlikusius kapinių tvoros fragmentus, į atkurtas nišas grąžinti restauruotas senąsias antkapines plokštes, vienoje iš nišų bus atkurta sieninė tapyba, bus įrengtos granitinės plokštės su šioje teritorijoje besiilsinčių žmonių pavardėmis.

Liuteronų sodas įkurtas buvusių Vilniaus evangelikų liuteronų kapinių vietoje, kurių istorija siekia XVIII amžių. Sklypą kapinėms ant Bufalo (dabartinio Tauro) kalno XVIII amžiuje pabaigoje už 990 sidabrinių rublių nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas. Laidoti šiose kapinėse pradėta 1809 metais, iš pradžių kapinės buvo skirtos tik evangelikams liuteronams, o nuo 1830 metų – ir evangelikams reformatams (kalvinistams).

Kapinės uždarytos 1958 metais, likviduojant dalį, kurioje turėjo būti statomi Profsąjungos kultūros rūmai. 1962 metais nuspręsta visiškai likviduoti Evangelikų kapines, jas paverčiant parku. 1972 metų pabaigoje – 1973 metų pradžioje prieš pradedant statyti Santuokų rūmus, sunaikinti dar išlikusios kapinių pietinės dalies kapai ir antkapiai, nugriauta didžioji koplyčia. Išliko tik Niškovskių koplyčia-mauzoliejus ir kapinių rytinės tvoros fragmentas.

Liuteronų sodo rekonstrukcijai kainavo beveik 2,2 mln. eurų. Lėšos skirtos iš Europos Sąjungos, valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžetų.

The post Vilniuje po rekonstrukcijos pašventintas ir lankymui atidarytas Liuteronų sodas appeared first on LAIKMETIS.

Popiežius pastebėjo, kad pastarojo meto ekumeniniuose susitikimuose daugiausiai dėmesio skiriama pasirengimams visiems kartu minėti Nikėjoje 325 m. vykusio pirmojo visuotinio Bažnyčios susirinkimo 1700-ąsias metines.

Pernai Krokuvoje vykusios Pasaulinės liuteronų federacijos generalinės asamblėjos metu federacijos generalinės sekretorė pastorė Anne Burghardt ir asamblėjoje dalyvavęs Šventojo Sosto Krikščionių vienybės skatinimo dikasterijos prefektas kardinolas Kurtas Kochas pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje buvo pabrėžta, kad Nikėjos tikėjimo išpažinimas, kurio 1700-ąsias metines minėsime 2025 m., daro įmanomus krikščionių ekumeninius santykius, kurių centras yra Kristus. „Iš tiesų, – sakė Pranciškus, – Jėzus Kristus yra ekumenizmo šerdis. Jis yra įsikūnijęs dieviškasis gailestingumas, o krikščionių ekumeninė misija – tai liudyti.“

Popiežius taip pat priminė, kad šiemet rudenį sukaks 25 metai nuo katalikų ir liuteronų bendros deklaracijos dėl nuteisinimo tikėjimu pasirašymo. „Tai, kas įvyko 1999 m. spalio 31 d. Augsburge, yra dar vienas vilties ženklas mūsų susitaikymo istorijoje, – kalbėjo Pranciškus. – Saugokime jį savo atmintyje kaip kažką nuolat gyvo.“

Popiežius linkėjo, kad ši sukaktis būtų minima kaip vilties šventė, nuolat atsimenant, kad visų krikščionių bendras paveldas yra „vienas krikštas nuodėmėms atleisti“, kaip sakoma Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinime. „Tegul vilties Dievas būna su mumis ir toliau savo palaiminimu lydi mūsų tiesos ir meilės dialogą“, – sakė Pranciškus.

The post Popiežius Pranciškus susitiko su Pasaulinės liuteronų federacijos delegacija appeared first on LAIKMETIS.

Sent Luiso Konkordijos teologinė seminarija JAV (Concordia Seminary, Saint Louis) suteikė kun. doc. dr. habil. Dariui Petkūnui garbės daktaro vardą (Doctor of Letters).

Kaip pažymėjo seminarijos rektorius prof. dr. Thomas J. Eggeris, šiuo titulu pagerbiami Liuteronų Bažnyčios Misurio Sinodo arba partnerinių bažnyčių mokslininkai už išskirtinius bei ilgalaikius pasiekimus teologijos mokslų srityje, kurie savo originaliais darbais prisidėjo prie krikščioniško tikėjimo raiškos ir sklaidos.

Kun. D. Petkūną fakultetas šiuo titulu apdovanojo už mokslinius tyrimus bei publikacijas Baltijos šalių, Prūsijos ir Rusijos imperijos liuteronų bažnyčių istorijos ir liturgijos tematika bei už jo pasišventusią tarnystę Lietuvos liuteronų bažnyčioje.

Iškilmingoje ceremonijoje 2024 m. gegužės 17 d. kun. D. Petkūnas išreiškė nuoširdžią padėką už jo akademinės veiklos Klaipėdos universitete bei dvasinės tarnystės Lietuvos liuteronų bažnyčioje įvertinimą ir pažymėjo, kad šį pripažinimą jis vertina kaip jo nedidelį indėlį į Lietuvos liuteronų bažnyčios gyvenimą, kurioje jis tarnauja virš trisdešimties metų.

The post Kunigui Dariui Petkūnui JAV suteiktas garbės daktaro vardas appeared first on LAIKMETIS.