Apie tai dar pirmadienio rytą remdamasi keturių šaltinių informacija paskelbė BNS.  

Manoma, kad tokia alternatyva prekybai svarbią elektros jungtį leistų turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, kur kas pigiau kainuotų tokio projekto įgyvendinimas. 

Vis dėlto tokiai alternatyvai būtinas politinis susitarimas tarp Vilniaus ir Varšuvos bei Europos Komisijos (EK) pritarimas. 

Tikėtina, kad naujo sprendimo dėl „Harmony Link“ paieškos nėra susijusios su spalio pradžioje Baltijos jūroje įvykusiais incidentais, kai buvo pažeisti dujotiekis ir telekomunikacijų kabelis tarp Suomijos ir Estijos.

Pigesnės alternatyvos paieška tapo aktuali po to, kai rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus „Harmony Link“ numatytą 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorės – „Litgrid“ ir PSE – šiemet pavasarį nutraukė jų konkursus ir nusprendė nedidinti projekto biudžeto, būsimus pirkimus išskaidyti, tačiau dėl papildomo finansavimo kalbėtis su EK ir kitomis institucijomis. 

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis BNS anksčiau teigė, jog iš pradžių 2025-aisiais, o vėliau 2027–2028-aisiais planuotas nutiesti aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) „Harmony Link“ kabelis turėtų būti užbaigtas tik kito dešimtmečio pradžioje.

Apie tai, kad „Harmony Link“ gali būti užbaigta anksčiau nei 2030 metais, spalį interviu BNS sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, vėluojantį ir beveik 2,5 karto pabrangusį projektą gali paspartinti laukiamos „geros naujienos“ iš Briuselio. 

„Nenoriu dabar leistis į detales, tačiau šiuo metu kalbamės su Europos Komisija dėl įvairių dalykų. Darbai tikrai vyksta labai intensyviai, ir aš manau, kad turbūt po vieno–dviejų mėnesių bus labai reikšmingų ir gerų naujienų šioje srityje, kurios galbūt netgi leis teigti, kad jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos atsiras 2028 metais“, – interviu BNS sakė D. Kreivys. 

turbūt po vieno–dviejų mėnesių bus labai reikšmingų ir gerų naujienų šioje srityje

2020-ųjų gegužę pasirašyta sutartimi PSE ir „Litgrid“ pasidalino maždaug 680 mln. eurų vertės projekto darbus: „Litgrid“ atsakinga už nuolatinės srovės aukštos įtampos kabelio Baltijos jūroje tiesimą, o PSE – už keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje statybą.

Kovą Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad Japonijos energetikos korporacijos „Hitachi Energy“ bei Lenkijos statybos gigantės „Budimex“ konsorciumas konkursui pateikė 2,4 karto brangesnį nei numato biudžetas pasiūlymą keitiklių stočių projekte.

Tuo metu tiesti jūrinį kabelį, BNS žiniomis, pretendavo dvi kompanijos: viena jūrinių ir sausumos kabelių gamybos bei statybos lyderių pasaulyje Danijos grupė „NKT Cables Group“ (ji perėmė Švedijos ABB, tiesusios jūrinę jungtį „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos, kabelių gamybos verslą) bei viena didžiausių pasaulyje kabelių gamintojų Italijos „Prysmian Group“. 

Pradinė viso „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų yra europinė parama.  

700 megavatų (MW) galios 330 kilometrų ilgio aukštos įtampos nuolatinės srovės jūrinės jungties kabelis sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje. Pastotes iki Baltijos jūros pakrantės sujungs požeminiai 20 kilometrų ilgio kabeliai. Tuo metu jūrinio kabelio ilgis bus 290 kilometrų. 

The post Pokyčiai: „Litgrid“ ir PSE vietoje „Harmony Link“ jūroje svarsto tiesti jungtį sausumoje appeared first on LAIKMETIS.

„Bandymui pasibaigus, šiuo metu Lietuvos elektros sistema sklandžiai veikia IPS/UPS sistemoje, kartu su kitomis Baltijos šalimis“, – teigiama šeštadienio vakarą išplatintame „Litgrid“ pranešime.

Daugiau detalių apie bandymą operatorė nepateikė. Tuo metu savo feisbuke „Litgrid“ skelbia, jog bandymas įvyko sėkmingai. 

Bandymo, kuris tęsėsi nuo 11 iki 21 val., metu Lietuvos elektros tinklas buvo atjungtas nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos – Latvijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities – ir pirmą kartą istorijoje veikė savarankiškai. Elektra vartotojams buvo tiekiama iš šalies elektrinių bei jungtimis su Lenkija ir Švedija, tačiau sistemos balansą ir dažnį valdė tik „Litgrid“ dispečeriai.

Pasak „Litgrid“, bandymas yra vienas svarbiausių pasiruošimo sinchronizuoti Lietuvos elektros tinklus su Vakarų Europa žingsnių. 

„Žingsnis link energetinės nepriklausomybės“

„Litgrid“ atliktą Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą šeštadienio vakarą pasveikino premjerė Ingrida Šimonytė bei energetikos ministras Dainius Kreivys. 

„Begalinis pasididžiavimas mūsų energetikais, „Litgrid“ komanda ir visais, prisidėjusiais prie sėkmingo bandymo! Dar žingsniu, ir itin reikšmingu, arčiau dienos, kai būsime ten, kur mūsų vieta – Europos tinkle!“, – feisbuke teigė I. Šimonytė. 

Pasak D. Kreivio, bandymo metu buvo užtikrinta pakankama vietinė elektros gamyba, o kurį laiką Lietuvoje pagaminta elektra buvo eksportuojama. 

„Šiandieninis bandymas – didelis žingsnis energetinės nepriklausomybės link“, – feisbuke teigė energetikos ministras.

Lietuvos izoliuoto darbo bandymas planuotas dar pernai rugsėjį, tačiau jis buvo atidėtas argumentuojant tuo metu susiklosčiusia sudėtinga situacija elektros rinkoje.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai norint sinchronizuotis su Vakarų Europa taip pat reikės atlikti bendrą visų trijų šalių izoliuoto darbo bandymą. Lietuvos pareigūnai teigė siekę, kad prie šeštadienį vykusio bandymo prisijungtų ir latviai bei estai, tačiau pastarųjų perdavimo sistemų operatorės motyvuodamos techniniu nepasirengimu nusprendė jame nedalyvauti. 

Pasak energetikos ekspertų, tai, kad šeštadienį vykusį izoliuoto darbo bandymą Lietuva rengė viena, rodo Baltijos šalių nesutarimus energetikoje.

Lietuvos pareigūnai tvirtino, kad pavykus izoliuoto darbo bandymui šalis svarstys 2024 metų vasarį pasitraukti iš posovietinės BRELL sutarties su Rusija ir Baltarusija. Jei to padaryti nepavyktų, pagal sutarties nuostatas Lietuva kitąkart iš jos galėtų pasitraukti tik 2025 metais, o tai, anot šalies pareigūnų, gali kliudyti paankstintos sinchronizacijos planams. 

Sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais Lietuva siekia užbaigti 2024 metais, tačiau Latvija ir Estija nori laikytis anksčiau pasiektų susitarimų susijungti su Europa 2025 metais.

Europos Komisija (EK) Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją laiko svarbiu politiniu bei finansiniu prioritetu bei šiam projektui yra skyrusi daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.  

The post „Litgrid“ baigė šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą appeared first on LAIKMETIS.

Tai reiškia, kad Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas vietine generacija bei importu per turimas jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija. 

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, importas iš minėtų šalių pernai sudarė viso 83 proc. viso šalies elektros importo, o rusiškos elektros įsigijimas šalyje pastaraisiais metais mažėjo.

Nuo 2020 metų lapkričio pradžios taip pat yra sustabdyti komerciniai srautai su Baltarusija per Lietuvos turimas jungtis. 

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos įmonės taip pat jau yra atsisakiusios rusiškos naftos ir gamtinių dujų importo.

The post Baltijos šalyse sustabdytas rusiškos elektros importas appeared first on LAIKMETIS.

* Seimas po pateikimo pritarė siūlymui Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą. Per pateikimą už jį balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo 24 ir lygiai tiek pat susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai, o į Seimo posėdžių salę svarstymu jis grįš rudens sesijoje.

* Seimas taip pat ėmėsi konstitucinio Referendumo įstatymo, kuris parengtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą.

Koronaviruso situacija:

* Praėjusią parą nustatyta 40 naujų COVID-19 atvejų, mirčių neužfiksuota. Lietuva pagal sergamumo rodiklius įžengė į geriausią, žaliąją, zoną. Premjerė Ingrida Šimonytė paragino gyventojus skiepytis, teigdama, jog nuo to priklausys, kiek ilgai Lietuvoje laikysis palanki epidemiologinė situacija.

* Užsienio lietuviams nuo šiol leidžiama pasiskiepyti nuo COVID-19 Lietuvoje. Taip pat sudaryta galimybė persirgusiems paankstinti skiepų galimybę.

* Lietuvoje nustatyta dar 11 nerimą keliančios Delta koronaviruso atmainos atvejų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia, jog pastebimas šios atmainos plitimas šalies viduje.

* Latvijoje nustatyta 100 naujų COVID-19 atvejų, mirė penki užsikrėtusieji. Estijoje nustatyti 36 nauji atvejai, mirčių nefiksuota.

* Rusijoje per parą nuo COVID-19 vėl mirė rekordinis skaičius žmonių – 669. Prezidentas Vladimiras Putinas gyventojus paragino „klausyti specialistų“ ir pasiskiepyti, tačiau tuo pat metu pareiškė prieštaraujantis privalomai vakcinacijai.

* Šiaurės Korėjoje dėl „rimto COVID-19 incidento“ atleisti keli aukšti pareigūnai. Kas įvyko pranešimuose nedetalizuojama. Šalis iki šiol nėra pranešusi nė apie vieną COVID-19 atvejį, tačiau šie oficialūs pareiškimai laikomi signalu, jog Šiaurės Korėja susiduria su sunkumais.

* Jungtinės Karalystės valdžia paragino Anglijos futbolo rinktinės fanus nekeliauti į šeštadienį Romoje vyksiantį Europos futbolo čempionato ketvirtfinalį prieš Ukrainos rinktinę dėl pavojingos Delta atmainos plitimo grėsmės.

* Estijoje dėl pakilusios temperatūros sugadinta apie 100 tūkst. dozių vakcinų nuo koronaviruso ir įvairių kitų medicininių preparatų, kurių bendra vertė siekia maždaug 3 mln. eurų.Estija ketino paaukoti didžiąją dalį šių vakcinų Rytų Partnerystės šalims.

„Litgrid“ investicijos. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ paskelbė iki 2030-ųjų planuojantis investuoti beveik 1,4 mlrd. eurų. Pusė šių investicijų bus skiriama sinchronizacijos projektams, likusi pusė – tinklo patikimumo užtikrinimui. Bendrovė ruošiasi sparčiai augsiančiai elektros paklausai, augsiančiai daugėjant elektromobilių, šilumos siurblių, vykstant geležinkelio iki Klaipėdos elektrifikavimui bei „Rail Baltica“ projektui.

Gražulio teismas. Prieš teismą stojo piktnaudžiavimu kaltinamas Seimo narys Petras Gražulis. Jis teismui sakė kaltės nepripažįstantis. Jis kaltinamas už atlygį neteisėtai veikęs bendrovės „Judex“ naudai.

Biudžetas. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo patikslintą 2021 metų valstybės biudžetą. Prezidento teigimu, jis didina šalies saugumą, tačiau valdantieji nepasinaudojo proga pristabdyti pajamų nelygybės.

Mirtys Kanadoje. Kanados Vankuverio miesto regione tvyrant rekordiniams karščiams, su jais siejamos dešimtys mirčių. Regione nuo penktadienio staiga mirė mažiausiai 134 žmonės. Antradienį Kanadoje trečią dieną iš eilės buvo fiksuojama rekordinė oro temperatūra – netoli Vankuverio buvo užfiksuotas 49,5 Celsijaus laipsnio karštis.

The post Svarbiausi birželio 30 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.