„Šiandien spręsime, svarstysime (ar Darbo partija turi ateitį – BNS). Visi variantai yra įmanomi, ir pasileidimas, ir visi kiti variantai, viskas yra įmanoma“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Mazuronis.

„Pavargome aiškintis dėl kitų žmonių prikurtų problemų, kuriose mes nei mes dalyvavome, nei mes žinome ir išgirdome tik prieš dvi dienas“, – pridūrė jis.

Pats partijos pirmininkas tarybos posėdyje ketina siūlyti „darbiečiams“ nebedalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, bet, anot A. Mazuronio, diskusija posėdyje bus platesnė.

„Pasišnekėsime ir apie ateitį, kaip kas mato“, – sakė A. Mazuronis.

Anot jo, tarybos posėdyje bus kalbamasi ir apie dalyvavimą Seimo rinkimuose.

„Kažkokia forma vis tiek dalyvausime, jeigu liksime politikoje“, – teigė partijos pirmininkas.

A. Mazuronio teigimu, jo, kaip partijos pirmininko, siūlymas bus likti politikoje.

„Klausimas, ar mes matome dar save dalyvaujame politiniuose procesuose, ar nematome? Aš matau. (...) Mes turime ieškoti būdų, kaip mes dalyvausime toje politikoje ir rasti tokius būdus, kurie padėtų mums šiek tiek atsikratyti šleifo, kuris nėra labai malonus“, – sakė partijos pirmininkas.

Tas, kas vyksta, tos istorijos, kurios yra prasidėjusios ir susidėjusios per tiek metų partijoje mane nuoširdžiai vargina. Aš pavargau nuo visų istorijų, kurios juda kartu su Darbo partija

Kitas „darbietis“ Viktoras Fiodorovas teigė, kad pavargo nuo partiją lydinčių skandalų.

„Tas, kas vyksta, tos istorijos, kurios yra prasidėjusios ir susidėjusios per tiek metų partijoje mane nuoširdžiai vargina. Aš pavargau nuo visų istorijų, kurios juda kartu su Darbo partija“, – teigė V. Fiodorovas.

„Keisti partijos, mesti, pabaigti, palikti komandą čia ir dabar nesu nei pasirengęs, nei noriu tai daryti. Pasiūlymų visokiausių turiu, vienas iš jų – galbūt laikas pasileisti“, – pridūrė jis.

A. Mazuronis antrino V. Fiodorovui ir teigė, kad istorijos apie Darbo partiją vargina ir jį.

„Labai pavargau. Iš vieno „š“ į kitą „š“, kuriame aš net nedalyvavau. Ir pats pavargau, man ir vaikų gaila, kurie į mokyklą eina ir turi aiškintis. (...) Ne aš vienas ar vienas Fiodorovas pavargęs. Skyriuose žmonės demotyvuoti, pavargę, girdi komentarus iš kaimynų, iš bendradarbių, iš pažįstamų, iš laiptinėje gyvenančių žmonių, iš meilužių. Visiems nėra malonus tas dalykas“, – sakė partijos pirmininkas.

Jis teigė matantis riziką, kad iš Darbo partijos frakcijos Seime ir pačios partijos gali pasitraukti žmonės.

Nors tarybos posėdyje bus keliamas klausimas dėl dalyvavimo EP rinkimuose ir partijos ateities, A. Mazuronis neketina trauktis iš prezidento rinkimų.

„Nesvarstau (trauktis iš rinkimų – BNS). Gerbiu tuos žmones, tuos skyrius, kurie rinko parašus, rinko popierinius parašus ir labai sunkiomis aplinkybėmis“, – teigė A. Mazuronis.

Jis trečiadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė beveik 26 tūkst. kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. VRK duomenimis, surinkti 22 842 parašai rinkimų lapuose, dar 3085 rinkėjai pasirašė elektroniniu būdu.

Posėdyje taip pat ketinama aptarti Europos prokuratūros atliekamą tyrimą, kurio metu teisėsauga atliko procesinius veiksmus „darbiečių“ būstinėje Vilniuje.

A. Mazuronis trečiadienį teigė, kad tyrimas susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla EP. Vienintelis Darbo partijos atstovas EP yra jos įkūrėjas, garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis taip pat šiemet turėjo vesti partiją į Europos Parlamento rinkimus.

„Darbiečių“ lyderis sakė, kad tyrimas nėra susijęs „su kuo nors iš dabartinės partijos vadovybės arba kokias nors pareigas šiuo metu partijoje einančių asmenų“.

Jis V. Uspaskicho pavardės neįvardijo, tačiau netiesiogiai leido suprasti, jog tyrimas atliekamas dėl partijos įkūrėjo veiklos. 

A. Mazuronis teigė siūlysiąs partijai stabdyti V. Uspaskicho narystę partijoje.

Antradienį Darbo partijos būstinėje teisėsauga atliko procesinius veiksmus, tyrimą kontroliuoja Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Teisėsauga kol kas nekomentuoja nei tyrimo pobūdžio, nei kieno atžvilgiu jis atliekamas.

The post A. Mazuronis: taryboje svarstysime ir Darbo partijos likimą politikoje appeared first on LAIKMETIS.

Frakcijos seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius BNS sakė, kad pasitraukimo priežasčių reikia klausti Z. Streikaus, tik pridūrė, kad „bet kuriuo atveju, išsiskyrimas vyksta gražiai, abipusiu sutarimu“.

„Linkime geriausios sėkmės jam tolesnėse veiklose“, – BNS sakė D. Griškevičius.

Z. Streikus BNS sakė frakciją palikęs dėl asmeninių priežasčių.

Jis nekomentavo versijos, kad frakciją paliko ateinantiems Seimo rinkimams negavęs galimybės kandidatuoti Jotvingių apygardoje

„Nėra kaltų, visiškai asmeninė nuomonė, asmeninis sprendimas“, – BNS sakė Z. Streikus.

Jis nekomentavo versijos, kad frakciją paliko ateinantiems Seimo rinkimams negavęs galimybės kandidatuoti Jotvingių apygardoje. „Interpretacijos“, – sakė Seimo narys.

Pasitraukęs iš demokratų ir neperėjęs į jokią kitą frakciją, Z. Streikus tapo Seimo narių Mišrios grupės nariu.

Išėjus Z. Streikui, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija sumažėjo iki 16 narių.

Pasak šaltinių, frakcijos gretas artimiausiomis savaitėmis gali papildyti nauja atstovė – Agnė Širinskienė.

The post S. Skvernelio „Vardan Lietuvos“ frakciją paliko Z. Streikus appeared first on LAIKMETIS.

„Tai, kaip Kinija ir Jungtinės Valstijos sutars viena su kita kintančio ir neramaus pasaulio akivaizdoje, nulems žmonijos ateitį ir likimą“, – sakė Kinijos lyderis.

Kinijos ir JAV ryšius jis pavadino svarbiausiais dvišaliais santykiais pasaulyje.

Xi Jinpingas pirmadienį susitiko su JAV Senato daugumos lyderio Chucko Schumerio (Čako Šumerio) vadovaujama delegacija, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida.

Daug kartų sakiau, taip pat ir keliems prezidentams, kad turime 1 000 priežasčių gerinti Kinijos ir JAV santykius ir nė vienos priežasties juos gadinti

„Daug kartų sakiau, taip pat ir keliems prezidentams, kad turime 1 000 priežasčių gerinti Kinijos ir JAV santykius ir nė vienos priežasties juos gadinti, – sakė Rytų Azijos milžinės lyderis. – Kinija ir Jungtinės Valstijos privalo demonstruoti didžiųjų šalių platų požiūrį, viziją ir atsakomybę, didinant abiejų tautų gerovę ir skatinant žmonijos pažangą.“

Jis pridūrė, kad Kinijos ir Jungtinių Valstijų santykiai patyrė daug pakilimų ir nuosmukių, tačiau bendra kryptis buvo judėjimas į priekį.

„Pasaulis vystosi ir laikai keičiasi, tačiau istorinė Kinijos ir Jungtinių Valstijų taikaus sambūvio logika nepasikeitė“, – kalbėjo Xi Jinpingas.

Anksčiau Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi (Vang I) išreiškė viltį, kad Vašingtonas ir Pekinas racionaliau spręs savo nesutarimus.

The post Xi Jinpingas: JAV ir Kinijos santykiai nulems žmonijos likimą appeared first on LAIKMETIS.

Tertschas, buvęs "El Pais" korespondentas Varšuvoje paskutiniaisiais komunizmo metais, šiame straipsnyje demonstruoja savo supratimą apie realijas, su kuriomis susiduria Lenkija. Jis rašo, kad per pastarąjį dešimtmetį Lenkija tapo ekonominės sėkmės ir socialinio stabilumo pavyzdžiu - nepaisant politinės poliarizacijos, karo pasienyje ir priešiškumo ES institucijose.

Tertschas Lenkiją apibūdina kaip "konservatyviosios revoliucijos lyderę", nes, be ekonominių, socialinių ir kultūrinių pasiekimų, ji tapo svarbiu Vakarų gynybos ir saugumo veiksniu.

Jis pažymi, kad pokyčiai prasidėjo dar prieš karą, tačiau konfliktas Ukrainoje lėmė, kad Lenkija tapo pagrindine Amerikos sąjungininke Europoje ir natūralia tautų, atmetančių dekadentišką Prancūzijos ir Vokietijos ašį ES viduje, lydere. Jis įsitikinęs, kad senoji sistema, kai Vokietija ir Prancūzija kontroliavo Europos Komisiją ir primetinėjo savo valią kitoms valstybėms narėms, nebegrįš.

Lenkija tapo pagrindine Amerikos sąjungininke Europoje ir natūralia tautų, atmetančių dekadentišką Prancūzijos ir Vokietijos ašį ES viduje, lydere

A. Tertschas mano, kad artėjantys rinkimai Lenkijoje yra lemiami visos Europos ateičiai, ir teigia, kad jų rezultatai padės išspręsti didžiulę dilemą, su kuria nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos susiduria Europos centro dešinieji. Europą kontroliavusi sąjunga su socialistais pastūmėjo centro dešinės evoliuciją link progresyvizmo, kuris yra priešiškas nacionalinių valstybių suverenitetui ir ekonomikos augimui, tačiau atviras socialinei inžinerijai, radikaliam ekologizmui ir klimato beprotybei.

Jis sako, kad Donaldo Tusko partija, Pilietinė platforma (PO), remia visus kairiųjų siūlomus kultūrinės ir socialinės transformacijos elementus, apibūdindamas ją kaip leftistinę iki kaulų smegenų.

Valdančioji Teisė ir teisingumas (PiS) kartu su Vox Europos konservatorių ir reformistų (ECR) frakcijoje gina nacionalines valstybes, sienas, šeimas, žemės ūkį, tradicines vertybes ir priešinasi socialinei inžinerijai.

Pasak A. Terčo, Lenkija, kaip ir visa Europa kitų metų birželį, kai vyks rinkimai į Europos Parlamentą, spalį turės rinktis tarp sveiko proto, laisvės, saugumo ir verslo ekonomikos ir kairiųjų egalitarizmo, nesibaigiančio kontrolės troškimo ir netolerancijos.

"Tertium non datur" (trečio pasirinkimo nėra), - užbaigia jis.

The post Herman Tertsch. Europos ateitis priklausys nuo rinkimų Lenkijoje appeared first on LAIKMETIS.

„Buvome tą klausimą nutarę aptarti kitą savaitę, bet, matyt, kad kolegos turi papildomų įžvalgų ir klausimų. Matyt, rytoj neabejotinai tą klausimą aptarsime. Ar priimsime kokius nors sprendimus – sunku pasakyti“, – BNS trečiadienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Negali ignoruoti šio fakto (sprendimo siekti mero posto – BNS)“, – pridūrė konservatorių atstovė.

Ji pabrėžė, kad tokiais veiksmai pats M. Majauskas „minimizuoja bet kokias sąsajas su šita bendruomene“.

tokiais veiksmai pats M. Majauskas „minimizuoja bet kokias sąsajas su šita bendruomene“

Taip politikė kalbėjo iš partijos praėjusią savaitę išmestam parlamentarui pranešus apie ketinimus dalyvauti kitąmet vyksiančiuose Vilniaus mero rinkimuose.

Ji teigė M. Majausko apsisprendimą dalyvauti rinkimuose vertinanti kaip „nenuoširdų veiksmą vilniečių atžvilgiu“.

„Mūsų partijos bendruomenėje nominavimai, išsikėlimai į kandidatus į merus vyko prieš pusę metų, nebuvo jokių indikacijų iš pono Majausko, kad jis norėtų kandidatuoti šiuose ar kituose rinkimuose į merus“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Jei buvo noras ir ketinimai, tos indikacijos galėjo būti duodamos, o dabar tai atrodo nenuoširdžiai. (...) Toks viražas ir posūkis atrodo keistas, bet tai – jo sprendimas“, – pridūrė ji.

M. Majauskas šią savaitę taip pat pranešė pasitraukiantis iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų.

Konservatoriai kandidatuoti į Vilniaus mero postą kitąmet pavasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose yra iškėlę Valdą Benkunską.

Abejoja sėkme

Konservatorė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė nesureikšminanti M. Majausko sprendimo kandidatuoti.

„Taip atsitinka turbūt politikams vienu ar kitu gyvenimo momentu, kai norisi štai tiesiog galbūt papildomo dėmesio, papildomų veikimo vektorių. Aš žiūriu visiškai ramiai. Čia jo pasirinkimo klausimas. Tikrai tikiu, kad konservatorių kandidatas stipriai Vilniaus mieste dirbo ir turi stiprią kampaniją“, – sakė politikė.

„Mykolas jau yra bandęs sėkmę mero rinkimuose, ji buvo gana vidutiniška, kažkaip negalvoju, kad bus stipriai kažkas pasikeitę. Tikrai nesureikšminu“, – kalbėjo ministrė.

M. Majauskas dėl Vilniaus mero posto varžėsi 2015 metais, tačiau tuomet į antrą turą nepateko, likęs ketvirtas. Jis tada sakė, kad nesėkmę lėmė vėlyva rinkimų kampanija.

Politikas praėjusią savaitę buvo pašalintas iš TS–LKD partijos, nes palaikė su Vyriausybe nederintą siūlymą visiems 2023-iesiems pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo sektoriui.

Apie dalyvavimą mero rinkimuose trečiadienį paskelbęs M. Majauskas tvirtino, jog nepriklausydamas nuo politinių partijų galės atstovauti visiems miestiečiams ir skirti visas jėgas Vilniui. 

„Man atrodo, kad komandinis darbas turbūt kitaip įsivaizduojamas, bet kolega, matyt, pasirinko savo veikimo metodus. Na, dabar rinkėjai vertins ar tas komandinis darbas yra labiau vertinamas, ar individualus žaidimas“, – BNS sakė konservatorė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Įdomu, ar Mykolo rinkimų kampaniją Zuokas finansuos? Nes tiesiog labai aišku, kam to reikėjo labiausiai“, – feisbuke teigė kita konservatorė, Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė.

Laisvės partija į Vilniaus merus kelia parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių, konservatoriai – dabartinį vicemerą Valdą Benkunską, socialdemokratai – parlamentarę Rasą Budbergytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – parlamentarą Luką Savicką, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – europarlamentarą Stasį Jakeliūną, partija „Laisvė ir teisingumas“ – buvusį sostinės merą Artūrą Zuoką, Lietuvos regionų partija – buvusį kariuomenės vadą Valdą Tutkų.

The post M. Majausko ambicijos savivaldoje ankstina svarstymus dėl jo likimo TS–LKD frakcijoje appeared first on LAIKMETIS.