Šventojo Sosto spaudos salė informavo, kad sprendimas popiežiaus audiencijas surengti jo namuose priimtas dėl jį užklupusio bronchito ir siekiant užtikrinti, kad jis galėtų tęsti savo įsipareigojimus savo namuose – Casa Santa Marta. Paprastai popiežiaus audiencijos rengiamos Apaštališkuosiuose rūmuose.

Popiežius pastarosiomis dienomis per audiencijas neskaitė parengtų kalbų, o prašė bendradarbių perskaityti tekstus arba juos įteikti jį aplankiusiems maldininkams.

The post Dėl popiežiaus ligos keičiasi jo audiencijų tvarka appeared first on LAIKMETIS.

Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Žodynas – tai nedidelis, 88 puslapių leidinys, kuriame aptariami etiniai klausimai, susiję su gyvenimo pabaiga, visų pirma eutanazija ir paliatyvioji slauga. Kai kas Italijoje šio žodynėlio pasirodymą sutiko kaip Bažnyčios požiūrio šiais klausimais kaitą.

Arkivyskupas V. Paglia po susitikimo su popiežiumi davęs interviu Vatikano radijui pakartojo, kad Bažnyčiai visiškai nepriimtina jokia eutanazijos ir savižudybės su pagalba forma. Tačiau Bažnyčia ragina pamąstyti ir apie tai, kad neproporcingas užsispyrėliškas gydymas nėra autentiškos medicinos ir priežiūros išraiška, tarnaujanti ligonio gerovei. Mirtis, deja, yra žmogaus gyvenimo dalis, ji neišvengiama, sakė arkivyskupas. Žinoma, niekada neturime trumpinti gyvenimo trukmės, tačiau taip pat neturime trukdyti jo eigai. Esame pažeidžiami. Dėl to turime, kiek tik įmanoma, rūpintis vieni kitais. Turime palydėti žmones paskutiniame jų egzistencijos etape, žinodami, kad mums, tikintiesiems, mirtis nėra paskutinis žodis.

Arkivyskupas sakė, kad politikoje šiais klausimais būtina siekti kuo didesnio sutarimo, atsižvelgiant ir į žmonių religinį jautrumą. Tačiau taip pat reikia atsiminti, kad šioje srityje Bažnyčia yra atsakinga už sąžinės formavimą, o ne už įstatymus.

The post Bažnyčiai visiškai nepriimtina jokia eutanazijos ir savižudybės su pagalba forma - V. Paglia appeared first on LAIKMETIS.

„Siūlymo, pagrindimo įtraukti į visuotinio naujagimių tikrinimo sąrašą sutrikimus, susijusius su imuniniais mechanizmais, Sveikatos apsaugos ministerija nėra gavusi ir atitinkamai nesvarstė“, – BNS pateiktame komentare nurodė SAM atstovas Julijanas Gališanskis.

Jo teigimu, pernai patvirtintam sąrašo išplėtimui nuo keturių iki dvylikos ligų siūlymus ir pagrindimą teikė Lietuvos žmogaus genetikos draugija, Lietuvos retų plaučių ligų gydytojų draugija ir Lietuvos vaikų neurologų asociacija.

Paraiškas taip pat gali teikti universitetų ligoninės.

Kaip BNS sakė Vilniaus krašto alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė, Santaros klinikų gydytoja Laura Malinauskienė, po balandžio pabaigoje vykusios spaudos konferencijos klinikų genetikai susidomėjo iniciatyva įtraukti į sąrašą naujagimių testavimą dėl imunodeficito, tačiau procesas yra sudėtingas.

„Realybėje, galvoju, kad paraiška galėtų būti pateikta kitų metų kovą. (...) Paraiškos ruošimas apima ekonominio pagrįstumo įvertinimą, mokslinius, kitus aspektus. Mes esame šiame procese, tačiau ypač ekonominį pagrįstumą ne mediko jėgoms padaryti, labai sudėtingas dalykas“, – kalbėjo L. Malinauskienė.

„Yra niuansas, iš alergologų-klinikinių imunologų prieš porą metų buvo atimta teisė konsultuoti vaikus, tai čia iniciatyva mūsų laisvalaikio yra. Vaikų alergologai turėtų užsiimti šitais dalykais, bet jie kažkaip nejuda“, – pridūrė medikė.

Pasak J. Gališanskio, vertinant visuotinio naujagimių tikrinimo ligų sąrašo papildymą remiamasi penkiais kriterijais pagal Tarptautinės naujagimių tikrinimo draugijos rekomendacijas.

Ministerija vertina, ar liga yra svarbi sveikatos problema ir pakankamai dažnai pasitaiko, ar gerai suprasta ligos eiga, ar jos tyrimo metodai nesudėtingi ir netraumuojantys, ar diagnozavus ligą užtikrinama sisteminga paciento sveikatos priežiūra ir ar yra efektyvūs gydymo metodai bei pagrįsta ankstyvo patikrinimo nauda naujagimiui.

„Tam, kad minėtas ligų sąrašas būtų plečiamas, turi būti pateikta paraiška ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetui, siūloma įtraukti liga turi atitikti Vilson&Jungner kriterijus, turi būti suplanuotos papildomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos“, – nurodė SAM atstovas.

Fiksuota per pusantro tūkstančio naujų imunodeficito atvejų

Higienos instituto 2023 metų išankstiniais duomenimis, pernai sergančiųjų įvairaus tipo imunodeficitais Lietuvoje buvo apie 2,7 tūkst., naujų susirgimų registruota per pusantro tūkstančio – tai yra didžiausias naujų ligos atvejų skaičius nuo 2018 metų.

Anot J. Gališanskio, imunodeficito pacientams PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos ambulatorinės konsultacijos kaina svyruoja nuo 25 iki 100 eurų, per metus vieno paciento konsultacijoms apmokėti reikia apie tūkstančio eurų.

Kompensuojamų vaistų išlaidos siekia nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų, gydymo stacionare kaina – nuo 464 iki 5,5 tūkst. eurų.

Už alogeninę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją, kurią atlikus ankstyvoje ligos stadijoje, pasak medikų, vaikas gali gyventi normalų gyvenimą, PSDF lėšomis kompensuojama nuo 200 tūkst. iki 250 tūkst. eurų.

Visuotiniam naujagimių tikrinimui – milijonas eurų

J. Gališanskio pateiktais duomenimis, naujagimių patikros dėl retų ligų paslaugai apmokėti iš PSDF biudžeto užpernai skirta 384 tūkst. eurų, pernai – daugiau nei milijonas eurų. 2023 metais per patikras diagnozuota 16 susirgimų.

Kaip pažymėjo SAM atstovas, pasaulyje naujagimių tikrinimas dėl retų ligų gyvuoja daugiau nei penkis dešimtmečius, ligų skaičius, dėl kurių gali būti tikrinami naujagimiai, viršija 60.

Italijoje naujagimiai tikrinami dėl 48 ligų, Lenkijoje – 29, Švedijoje – 26, Estijoje – 20, Vokietijoje – 18, Latvijoje – 6, Bulgarijoje – 4, Kipre ir Rumunijoje – dėl 2 ligų.

Lietuvoje naujagimiai pradėti tikrinti 1975 metais dėl fenilketonurijos, 1993 metais – dėl įgimtos hipotirozės, 2015 metais – dėl galaktozemijos ir įgimtos antinksčių hiperplazijos. Per šį laikotarpį diagnozuoti 405 minėtų ligų atvejai.

Balandį vykusioje spaudos konferencijoje medikai paragino kūdikius tikrinti ir dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą.

„Lietuvoje kūdikių patikra dėl imunodeficito nevykdoma, tai yra labai gaila ir tikimės, kad ateityje situacija pagerės“, – konferencijoje kalbėjo Kauno klinikų Pirminio imunodeficito centro vadovė Edita Gasiūnienė.

Pasak jos, jeigu kaulų čiulpų transplantacija atliekama vaikui dar neturėjus pirmų infekcijų, bet nustačius ženklų genetinį defektą, iš principo vaikas yra sveikas ir gali gyventi visiškai normalų gyvenimą.

The post SAM teigia iki šiol nesvarsčiusi apie naujagimių tikrinimą dėl imunodeficito appeared first on LAIKMETIS.

Jos vyras Lamaras pasidalijo žinia apie jos mirtį savo instagramo paskyroje.

„Ketvirtadienį [jai] tėvas Canonas Sharpe'as suteikė ypatingąjį patepimą ir apaštališkąjį atleidimą. Šeštadienį ji labai ramiai, apsupta mylinčios šeimos, iškvėpė paskutinį atodusį. Vėžys buvo tiesiog per daug agresyvus. Paskutinėmis dienomis ji kentėjo išlaikydama džiugesį ir be baimės. Prašome melstis už mūsų šeimą".

2022 m. Hanna prisijungė prie „EWTN Pro-Life Weekly" ir pasidalijo savo kovos už gyvybę liudijimu. Prieš dvejus metus, būdama 14 savaičių nėščia, ji išgirdo krūties vėžio diagnozę. Keli gydytojai patarė jai pasidaryti abortą, tačiau moteris atsisakė.

Po operacijos jai buvo pranešta, kad auglys yra 13 cm dydžio, o vėžys taip pat buvo rastas 43 limfmazgiuose. Dėl jos nėštumo gydytojai negalėjo nuskenuoti likusios kūno dalies ir patikrinti, ar vėžys neplito.

Hanna buvo ypač pamaldi. Nėštumo metu, kovodama su krūties vėžiu, po kiekvienos chemoterapijos ji meldėsi.

Po gimdymo nebuvo jokių požymių, kad vėžys būtų išplitęs į kitus organus ar limfmazgius. Tačiau 2022 m. vėžys sugrįžo, tą kartą - jau 4 stadijos.

The post Mirė amerikietė, atsisakiusi vėžio gydymo dėl savo dar negimusio vaiko appeared first on LAIKMETIS.

„Nutarimo projektu siūloma papildyti Lietuvos profesinių ligų sąrašą COVID-19 liga“, – teikime Vyriausybei teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Anot SAM, minėta profesinė liga bus taikoma dirbantiesiems gydymo, slaugos, visuomenės sveikatos įstaigose, taip pat teikiant slaugos paslaugas namuose, „arba pandemijos aplinkybėmis sektoriuose, kuriuose įvyko protrūkis, veiklos srityse, kuriose įrodyta SARS-CoV-2 infekcijos rizika“.

Ši liga jau įrašyta į Europos profesinių ligų sąrašą.

Anot SAM, nors į Lietuvos profesinių ligų sąrašą COVID-19 iki šiol dar nėra įtraukta, ji gali būti pripažinta profesine liga vadovaujantis šio sąrašo punktu „Kitos infekcinės ligos, sukeltos darbų, kuriuos dirbant patvirtinta infekcijos rizika“.

SAM duomenimis, iki šiol profesinių ligų valstybės registre užfiksuotas vienas atvejis, kai COVID-19 buvo pripažinta profesine liga.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje iš viso registruotas beveik 1,4 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejis.

The post SAM siūlo į profesinių ligų sąrašą įrašyti COVID-19 appeared first on LAIKMETIS.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėjos Rugilės Pilvinienės teigimu, Prancūzijoje gyventojai yra perspėjami dėl vaisto „Actifed“ – rekomenduota vaistininkams vaistų nesiūlyti ir nereklamuoti.

Pseudoefedrino (kraujagysles sutraukianti medžiaga dėl to labai veiksminga gydant užburkusią nosį) yra ir kituose preparatuose: „Yra „Coldrex“, „Theraflu“, „Gripex“, „Cold3“. Taip pat nosies lašuose – „Olynth“, „Xmylin“, „Otrivin“, – sakė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Zita Janušauskienė 

Po gautų pranešimų apie galimas šalutines reakcijas, vaistų informaciniuose lapeliuose atsiras papildoma eilutė. Vaistų kontrolės tarnyba sako, kad dabar vaistinėse esantys preparatai nebus išimami, o naujose pakuotėse informacija atsiras per kelis mėnesius.

„Dabar irgi bus priimtas sprendimas, kad šito vaistinio preparato nebūtų vartojama pacientų, kurie turi didelį negydomą kraujo spaudimą ar kurių didelis kraujo spaudimas nepasiduoda gydymui. Taip pat, kad šito vaisto negalima vartoti ūminėmis inkstų ligomis, lėtinėmis inkstų ligomis sergantiems pacientams“, – teigė R. Pilvinienė.

Anot jos, tikėtina, jog, pasibaigus formaliai procedūrai, dėl preparato nepageidaujamo poveikio pranešimus gaus gydytojai ir farmacininkai. 

Uždrausti vaistus parduoti gali tik Europos vaistų agentūra.

The post Vaistų kontrolieriai atskleidė: preparatai nuo peršalimo gali pridaryti žalos appeared first on LAIKMETIS.

Devyniolikmetė mergina, įvardijama tik kaip ST, serga mitochondrijų liga ir yra priklausoma nuo reguliarios dializės, tačiau yra visiškai sąmoninga ir nori, kad jai būtų leista išvykti į Kanadą eksperimentiniam gydymui.

Ją gydanti Anglijos ligoninė teigia, kad merginos būklė blogėja ir kad ji lėtai miršta. Ji prašo Apsaugos teismo leidimo nutraukti gydymą ir pereiti prie gyvybės pabaigos priežiūros.

Krikščioniškasis teisės centras (CLC), kuris palaiko paauglę ir jos šeimą šioje byloje, teigia, kad perėjimas prie paliatyvios priežiūros „reikštų, kad jai nebebus atliekamos dializės ir ji per kelias dienas mirs nuo inkstų nepakankamumo".

Ši byla turi atgarsių Charlie Gard (Čarlio Gard), kūdikio, kuris sirgo panašia reta genetine mitochondrijų liga, byloje. Jis mirė 2017 m. po to, kai jo tėvai pralaimėjo ilgą teisminę kovą, kad būtų sustabdytas jo gyvybės palaikymo aparatų nutraukimas.

Mergina sakė suprantanti, kad Kanadoje taikomas eksperimentinis gydymas gali būti nesėkmingas, tačiau ji norėtų išbandyti jį.

Neseniai paskelbtame sprendime teisėja nusprendė, kad ST neturi gebėjimo pareikšti nuomonę dėl sprendimų, susijusių su jos gydymu, ir kad juos turėtų priimti Apsaugos teismas, remdamasis jos geriausių interesų įvertinimu.

„Mano sprendimu … ST negali pati priimti sprendimo dėl savo būsimo gydymo, įskaitant siūlomą perkėlimą į paliatyviąją slaugą, nes ji netiki gydytojų jai suteikta informacija", - sakė teisėja.

CLC teigė, kad „glaudžiai susijusi" krikščionių šeima išleido savo gyvenimo santaupas, kad užginčytų sprendimą nutraukti medicininį gydymą.

The post Anglijos krikščionių šeima teisme kovoja už paauglės dukros gydymo tęsimą appeared first on LAIKMETIS.

Liga nustatyta „iš viso septyniems žmonėms, [kuriems pasireiškė] tokie simptomai kaip karščiavimas, vėmimas, kraujavimas iš įvairių kūno dalių ir inkstų nepakankamumas“, teigiama sveikatos apsaugos ministerijos vėlai ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Vyriausybė išsiuntė greitojo reagavimo grupę į šiaurės vakarų Kageros regioną, kuris ribojasi su Uganda, ištirti „užkrečiamąją ligą“, sakoma Tanzanijos vyriausiojo gydytojo Tumaini Nagu (Tumainio Nagu) pranešime.

„Iš pacientų ir mirusiųjų paimti mėginiai, siekiant nustatyti ligos šaltinį ir rūšį“, – teigė ji, ragindama visuomenę išlikti ramią, bet imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta užsikrėtimo.

Tyrimas pradėtas po beveik keturis mėnesius Ugandoje trukusio Ebolos viruso protrūkio, kuris nusinešė 55 žmonių gyvybes, kol sausio mėnesį vyriausybė paskelbė jo pabaigą.

Praėjusiais metais Tanzanijoje nustatytas leptospirozės arba „žiurkių karštligės“ protrūkis, nuo kurio pietrytiniame Lindžio regione mirė trys žmonės.

Bakterinė infekcija dažniausiai plinta vartojant užkrėstu gyvūnų šlapimu užterštą vandenį ar maistą.

Tanzanijos prezidentė Samia Suluhu Hassan (Samija Suluhu Hasan) tuo metu sakė, kad ligą galėjo sukelti „didėjanti sąveika“ tarp žmonių ir laukinių gyvūnų dėl aplinkos būklės blogėjimo.

The post Tanzanija praneša apie paslaptingą ligą appeared first on LAIKMETIS.

„Nuo tada, kai 2022 metų pavasarį paskelbėme, kad Bruce'ui diagnozuota afazija, Bruce'o būklė progresavo ir dabar žinome tikslesnę diagnozę: frontotemporalinė demencija“, – sakoma pareiškime.

„Deja, bendravimo problemos yra tik vienas iš ligos, su kuria susiduria Bruce'as, simptomų. Nors tai skausminga, tačiau aplankė palengvėjimas, kad pagaliau žinome aiškią diagnozę. Šiuo metu ši liga yra nepagydoma, tačiau tikimės, kad artimiausiais metais situacija pasikeis. Kadangi Bruce'o būklė progresuoja, tikimės, kad visas žiniasklaidos dėmesys bus sutelktas į šią ligą, apie kurią reikia kur kas daugiau informacijos ir tyrimų“, – priduriama pareiškime. 

The post Aktoriaus B. Williso šeima: aplankė palengvėjimas, nes žinome aiškią diagnozę appeared first on LAIKMETIS.