Ketvirtadienio naktį bei penktadienio rytą į Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyrių Vilniuje kreipėsi 17 pacientų, dalyvaujančių Dainų šventėje, ir besiskundžiančių pilvo skausmais, viduriavimu, vėmimu.

Pasak Santaros klinikų pranešimo, iš jų iki 10 val. į ligoninę hospitalizuoti devyni pacientai.

„Kai kurie dar apžiūrimi medikų, jiems atliekami tyrimai“, – nurodė klinikos.

Jų duomenimis, besikreipusieji yra ne iš vienos Vilniaus miesto vietos – tai skirtingų kolektyvų atstovai.

Medikų teigimu, pacientų būklė nėra sunki ar grėsminga gyvybei.

Teigiama, jog Suaugusiųjų Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nepastebima stipriai padidėjusio pacientų srauto iš šventės.

„Norime atkreipti dėmesį, kad ši situacija smarkiai nesiskiria nuo kitų didelio masto renginių, kurių metu pasitaiko paviduriuojančių, užsigavusių“, – teigiama pranešime.

Santaros klinikos tvirtina glaudžiai bendradarbiaujančios su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir yra pasirengusios galimam didesniam pacientui skaičiui šiomis dienomis.

Šią savaitę Vilniuje vyksta šimtmečio Dainų šventė, joje dalyvauja apie 37 tūkst. žmonių.

The post Į ligoninę pateko 17 šimtmečio Dainų šventės dalyvių appeared first on LAIKMETIS.

Šiomis laidotuvėmis bus iki galo įgyvendintas LR Sveikatos apsaugos ministro (SAM) 2019 m. birželio 11 d. įsakymas (Nr. V-697), kuriuo medicinos įstaigos įpareigotos embrioną ir vaisių iki 22-osios nėštumo savaitės atskirti nuo medicininių atliekų, rinkti iki pusės metų, kremuoti ir palaidoti.

Kauno arkivyskupija bendradarbiauja su medicinos įstaigomis dėl paskutinio šio įsakymo punkto – palaidoti. Buvo kreiptasi į Raseinių rajono savivaldybę, kuri skyrė Šiluvos kapinėse kapavietę, kur bus laidojami Kauno arkivyskupijos teritorijoje veikiančiose ligoninėse palikti minėtų vaikelių palaikai.

Lietuva yra viena pažangiausių Europos valstybių, kur embrionas nuo pat prasidėjimo laikomas žmogaus palaikais, o ne medicinine atlieka. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. mūsų šalyje įsigalioję LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimai pripažino žmogumi vaisių iki 22-osios nėštumo savaitės ir suteikė teisę būti palaidotam. Po to SAM ministro įsakymu (Nr. V-570) buvo leista tėvams pasiimti palaidoti tokius vaikelius šeimos ar neatlygintinai skirtame naujame kape, užpildant ligoninėje prašymą per keturias dienas nuo įvykusio persileidimo ar aborto.

Ukmergės ligoninė, prieš uždarant Ginekologijos skyrių, įvykdė SAM ministro įsakymą, ir 2020 m. gruodį urna su kremuotais žmogaus embrionais bei vaisiais iki 22-osios nėštumo savaitės buvo palaidota Ukmergės Dukstynos kapinėse. Tokių kapų galima rasti Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje, Amerikoje bei kitose šalyse.

Šiluvoje tai bus pirma Lietuvoje tokia bendra, būtent šitokiems vaikeliams skirta kapavietė, nuolat pildoma; prie jos bus specialiai sukurtas paminklinis antkapis, čia bet kas galės užsukti, prisėsti, pasimelsti ar tiesiog pabūti.

Kontaktinis asmuo – Svetlana Adler-Mikulėnienė, mob.+370 618 415 00.

Pagalbą po persileidimo ar aborto teikia:

Kauno arkivyskupijos Šeimos centras, tel. (37) 321 122.

Krizinio nėštumo centras, mob +370 603 579 12.

Ugdymo ir konsultavimo centras, mob. +370 676 875 45.

Būsimų ir esamų mamyčių ir tėvelių asociacija „Gandras“ (Klaipėdos regione), FB paskyra, El. p. Jelena.bachlina@gmail.com, mob. +370 614 109 25.

Asociacija „Padedu augti“, mob. +370 677 815 70.

The post Šiluvoje bus palaidoti Kauno ligoninėse po persileidimo ar aborto mirę kūdikiai appeared first on LAIKMETIS.

Politikai reaguoja į kelių medikų pateiktus prašymus išeiti iš darbo, daliai jų suabejojus atrankos į ligoninės vadovus skaidrumu.

„Šiandien buvo rajono tarybos posėdis, pasikvietėm ligoninės direktorių, kuris papasakojo apie situaciją. Trumpai kalbant, pristatė tai, kad ne tik dėl konkurso, dėl kitų dalykų irgi medikai pateikė prašymus išeiti, bet prašėm ligoninės vadovo pakalbėti su medikais, kad drastiškų veiksmų nesiimtų. Mes pirmadienį savo ruožtu planuojame susitikti su medikais, kurie ketina trauktis, ir kalbėti“, – ketvirtadienį BNS sakė A. Nekrošius.

„Man kaip merui situacija neeilinė, septynių medikų išėjimas tikrai būtų reikšmingas, tektų susidurti su dideliu iššūkiu“, – sakė Raseinių rajono vadovas.

Stabdyti konkursą paraginęs A. Dulkys tvirtina, kad pasitikėjimo konkurso skaidrumu nebeįmanoma užtikrinti, net jei konkurso komisija būtų papildyta atstovais iš ministerijos, medikų ar kitų organizacijų.

„Jei šiame atrankos etape iš ministerijos ar kitų organizacijų būtų deleguotas papildomas atstovas į komisiją, jis jau negalėtų patikrinti jau atrinktų kandidatų tinkamumo ir nebūtų išsklaidytos medikų abejonės“, – feisbuke ketvirtadienį paskelbė ministras.

Ministras pažymi, kad vietos ligoninės medikai išreiškė abejonę ne tik dėl savivaldybės organizuojamo konkurso atrankos procedūrų, bet ir dėl kandidatų atitikimo kriterijams, taip pat nuogąstauja, kad tai bus ne konkursas, o paskyrimas.

A. Nekrošius patvirtino, jog šiuo metu prašymus išeiti iš darbo yra pateikę bent septyni Raseinių ligoninės medikai, tačiau situaciją sakė eskaluojant vietos politikus.

„Kadangi rugsėjo mėnesį Raseinių rajone rinkimai į Seimą, šiek tiek ta tema politizuota, politikai ją dabar kaip laivelį jūroje siūbuoja į vieną ar kitą pusę, tačiau nelabai įsiklausoma į medikų pageidavimus. Jie nerimauja, kad laimės vienas ar kitas žmogus, kuris kartu darbuojasi“, – teigė meras.

A. Nekrošius teigė kreipęsis į medikų organizacijas, siūlydamas deleguoti atstovus stebėti konkurso.

Konkursą vadovauti Raseinių ligoninei savivaldybė paskelbė birželį. Meras patvirtino, kad jame dalyvauja penki kandidatai.

The post Raseinių meras: pasikvietėm ligoninės direktorių, kuris papasakojo apie situaciją appeared first on LAIKMETIS.

Sprendimas buvo priimtas remiantis religijos laisvės pagrindais.

„Šis sprendimas yra didelė sąžinės teisių ir užjaučiančios medicinos pagalbos Amerikoje pergalė", - rugpjūčio 26 d. sakė teisinės grupės „Becket" patarėjas Josephas Davisas (Džozefas Deivisas).

„Gydytojai negali dirbti savo darbo ir laikytis Hipokrato priesaikos, jei vyriausybė reikalauja, kad jie atliktų žalingas, negrįžtamas procedūras, prieštaraujančias jų sąžinei ir medicininei kompetencijai", - sakė jis.

Teismo byla vadinasi „Pranciškonų aljansas prieš Becerrą". Pranciškonų aljansas - ligoninių tinklas, kurį įkūrė Šventojo Pranciškaus nuolatinės adoracijos seserys. „Becket" yra šio aljanso teisinis atstovas. Prie ieškinio prisijungė devynios valstijos, taip pat kitos grupės, įskaitant Krikščionių medikų ir odontologų asociaciją.

Penktadienį Penktosios apygardos apeliacinis teismas pritarė žemesnės instancijos teismo nutarčiai ir visam laikui uždraudė JAV Sveikatos ir socialinių paslaugų departamentui reikalauti, kad katalikiškų ligoninių tinklas atliktų abortus ar lyties keitimo operacijas „pažeidžiant jo nuoširdžiai puoselėjamus religinius įsitikinimus".

Teismas pažymėjo, kad kitos bylos rodo, jog nuolatinė apsauga yra pagrįsta. Tarp jų - Amerikos pilietinių laisvių sąjungos (angl. American Civil Liberties Union), kurios Teksaso filialas stojo vyriausybės pusėn prieš minėtą aljansą ir kitus ieškovus, iškeltos bylos.

Lyties keitimo kritikai rėmėsi moksliniais, moraliniais ir religiniais prieštaravimais.

Abortų priešininkai teigia, kad abortų metu nužudomas dar negimęs žmogus ir nurodo moralinius ir mokslinius bei religinius prieštaravimus.

2016 m. B. Obamos administracijos įgaliojime nebuvo numatyta sąžinės išimties, todėl beveik visi gydytojai ir ligoninės visoje šalyje buvo priversti atlikti lyties keitimo procedūras jiems pateikus psichikos sveikatos specialisto siuntimą, neatsižvelgiant moralinį ar profesinį nepritarimą. Tai apėmė ir procedūras, kurios turi būti atliekamos vaikams.

„Daugelį metų mūsų klientai teikė puikią medicininę pagalbą visiems pacientams, kuriems jos reikėjo, - sakė J. Davisas. - Šiandienos sprendimas užtikrina, kad šie gydytojai ir ligoninės toliau galės atlikti svarbų darbą pagal savo sąžinę ir profesinį medicininį sprendimą."

The post JAV katalikiškos ligoninės negali būti verčiamos atlikti abortų ir keisti pacientų lytį - teismas appeared first on LAIKMETIS.

Šių metų ligonių dienos tema: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36). Palydėti tuos, kurie kenčia, einant meilės keliu“. Pagrindiniai renginiai šiemet turėjo vykti Peru Arekipos mieste, tačiau dėl pandemijos teko juos atšaukti. Vietoj tarptautinio susitikimo Lotynų Amerikoje,  vasario 11 d. popiežius aukos Mišias Šv. Petro bazilikoje.

Jėzaus žodžiai „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ mus ragina kelti akis į Dievą, gailestingumo šaltinį, kuris visada su tėviška meile žvelgia į savo vaikus, net kai jie nuo jo nuklysta, rašo Pranciškus. Gailestingumas yra Dievo vardas. Didžiausias gailestingos Tėvo meilės liudytojas yra jo Sūnus Jėzus. Evangelijose daug kartų pasakojama apie ypatingą Jėzaus meilę sergantiems žmonėms. Jis „vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negales“ (Mt 4, 23).

Jėzaus žodžiai „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ mus ragina kelti akis į Dievą, gailestingumo šaltinį...

Tiek daug vietos skiriama pasakojimams apie stebuklingus išgydymus, kad savaime kyla klausimas: kodėl Jėzus skiria tokį ypatingą dėmesį ligoniams? Pasak Pranciškaus, tokio nepaprasto Jėzaus  dėmesingumo kančios kamuojamiems žmonėms priežastį nurodo dvidešimtojo amžiaus prancūzų mąstytojas Emmanuelis Lévinas: „Skausmas absoliučiai izoliuoja, ir būtent iš tokios absoliučios izoliacijos gimsta troškimas kreiptis į kitą, šauktis kito“. Štai kodėl taip labai svarbu, kad šalia kenčiančio žmogaus visada būtų Dievo gailestingumo liudytojų, sekančių Jėzaus pavyzdžiu, rašo popiežius.

Jėzaus kvietimas būti gailestingiems kaip Tėvas įgauna ypatingą reikšmę sveikatos priežiūros darbuotojams. Popiežius Pranciškus su dėkingumu mini gydytojus, slaugytojus, tyrimų laboratorijų darbuotojus, visus, kurie rūpinasi ligoniais ir juos gydo, taip pat savanorius, kurie aukoja brangų laiką kenčiantiems žmonėms.

Skausmas absoliučiai izoliuoja, ir būtent iš tokios absoliučios izoliacijos gimsta troškimas kreiptis į kitą, šauktis kito.

„Turime būti dėkingi Viešpačiui už medicinos mokslo pažangą, ypač pastaruoju metu. Naujos technologijos leido sukurti naujus terapijos būdus, moksliniai tyrimai padeda įveikti senas ir naujas patologijas, tobulėja reabilitacinė medicina. Tačiau visa tai niekada neturi užgožti kiekvieno paciento unikalumo ir orumo“, -  rašo popiežius.

Pacientas visada yra svarbesnis už savo ligą, todėl taikant kiekvieną terapijos metodą negalima ignoruoti paciento, jo istorijos, nerimo ir baimės. Net ir tada, kai neįmanoma išgydyti, visada įmanoma slaugyti, visada įmanoma guosti, visada įmanoma liudyti artumą.

Pasaulinė ligonių diena taip pat skatina atkreipti dėmesį į slaugos vietas, kurios turi būti kaip to svetinga užeiga, apie kurią kalbama Kristaus palyginime apie gerąjį samarietį. Ne visiems žmonėms pasaulyje yra prieinamos geros ligoninės su kvalifikuotu personalu, konstatuoja popiežius, galvodamas, visų pirma, apie skurdžiausių pasaulio regionų gyventojus.

Net ir tada, kai neįmanoma išgydyti, visada įmanoma slaugyti, visada įmanoma guosti, visada įmanoma liudyti artumą.

Dabartiniu pandemijos metu neturtingose šalyse trūksta vakcinų nuo COVID-19. Šioje savo žinios Pasaulinės ligoninių dienos proga dalyje popiežius su dėkingumu pamini katalikiškas sveikatos apsaugos institucijas: jos yra brangus lobis, kurį reikia saugoti ir remti; jų buvimas Bažnyčios istorijoje išsiskyrė visada liudijamu artumu vargingiausiems žmonėms.

Galiausiai paminėta ir sveikatos apsaugos sielovados svarba. Norėčiau priminti, rašo Pranciškus, kad artumas ligoniams ir jų sielovadinis palydėjimas nėra tik ypatingai tam pasiaukojusių asmenų užduotis. Lankyti ligonius Kristus ragina visus savo mokinius. Paguodos tarnystė yra kiekvieno pakrikštytojo užduotis, prisimenant Jėzaus žodžius: „Buvau ligonis – mane aplankėte“ (Mt 25, 36).

Savo žinią Pasaulinės ligonių dienos proga popiežius baigia malda, kad Mergelės Marijos, Ligonių Sveikatos, užtarimas visada lydėtų sergančiuosius ir visus, kas stengiasi jiems padėti.

The post Popiežiaus žinia Pasaulinės ligonių dienos proga appeared first on LAIKMETIS.

„Jei (reforma) tokia, kaip yra, bus atnešta į Seimą, akmens ant akmens iš jos neliks, ją sudaužys ir valdantieji, ir opozicija“, – pirmadienį po frakcijos susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu žurnalistams sakė G. Paluckas.

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys savo ruožtu tvirtina, kad pertvarka būtina siekiant geresnių sveiko gyvenimo trukmės, išvengiamo mirtingumo, išvengiamos hospitalizacijos rodiklių.

„Mažiau (gydymo) ligoninėse, daugiau – namuose, daugiau ambulatorijos paslaugų“, – tvirtino ministras.

Socdemų frakcijos Seime seniūnas G. Paluckas teigia, jog atsakymų į daugelį klausimų apie reformą per valandą trukusį susitikimą taip ir neišgirdo, o tai „neįkvepia“ ir nedidina pasitikėjimo planuojama pertvarka.

Pasak jo, socialdemokratai laikosi pozicijos, kad sveikatos priežiūros paslaugos neturi būti perkeliamos į centrus, o išlaikomos regionuose.

„Vyksta paslaugų centralizavimas, aibės paslaugų tiesiog neliks, nepaisant to, kad dabar sėkmingai tos ligoninės tiekia paslaugas, lygiai taip pat su chirurgijos skyriais tam tikruose rajonuose. Viso šito nereikia centralizuoti į Kauną, Vinių, apskričių centrus, reikia išlaikyti, puoselėti ir aplink tai lipdyti sveikatos priežiūros sistemą“, – kalbėjo G. Paluckas.

Vyksta paslaugų centralizavimas, aibės paslaugų tiesiog neliks, nepaisant to, kad dabar sėkmingai tos ligoninės tiekia paslaugas

Klausiamas, ar po susitikimo su ministru tapo aišku, kaip socialdemokratai balsuos dėl A. Dulkiui pateiktos interpeliacijos, G. Paluckas teigė, jog interpeliacijoje įrašyti klausimai sąmoningai nebuvo keliami.

„Interpeliacijos yra kiti klausimai, daugiau susiję su pandemijos valdymu, mes sąmoningai šitų klausimų nekėlėm, nes pandemijos ateina ir praeina, o sveikatos paslaugų teikimas bus aktualus ir iki, ir po pandemijos“, – sakė G. Paluckas. 

Sveikatos apsaugos ministras žurnalistams sakė, kad sveikatos priežiūros įstaigų reforma reikš „greitesnį aptarnavimą, trumpesnį žmogaus kelią pas paslaugų teikėją“.

„Tam ,kad pakeistume paslaugų kokybę, vienu metu turime veikti keliomis kryptimis. Vienas dalykas, pokyčiai greitojoje medicinos pagalboje išsaugant ir plėtojant apskritai skubią pagalbą kiekvienoje savivaldyje. Antras dalykas svarbus – visur išsaugoti terapinį stacionarą“, – kalbėjo A. Dulkys.

„Trečias dalykas – judame link daugiau ambulatorinių paslaugų, daugiau dienos paslaugų, senyvo amžiaus žmonėms būtent (paslaugos) vietoj labai svarbu, ko žmonėms reikia labiausiai, tai socialinių paslaugų, pavežėjimo, kitų dalykų“, – pridūrė jis.

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą, sutartimis skatinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą.

Pagal ministerijos parengtą modelį, iki 2030 metų reikės mažinti apie pusantro tūkstančio aktyvaus gydymo lovų nuo esamų daugiau kaip 16 tūkstančių.

Taip pat bus siekiama didinti dienų, kai lova yra aktyviai naudojama, skaičių nuo daugiau kaip 270 iki 300 dienų per metus.

The post G. Paluckas apie ligoninių reformą: tokią atnešus į Seimą, akmens ant akmens neliks appeared first on LAIKMETIS.

Savivaldybės iki gruodžio 10 dienos įpareigotos ministerijai pateikti informaciją apie situaciją konkrečioje savivaldybėje bei savo siūlymus dėl savo sveikatos priežiūros įstaigų reformavimo.

Tačiau Jonavos meras bei savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad reforma savivaldą paliestų labai netolygiai – anot jo, yra „dešimtys savivaldybių“ kurias pertvarka dėl galinčio sumažėti paslaugų prieinamumo paveiktų skaudžiausiai, o dalies siūlymai nepaveiktų apskritai.

„Dalies kolegų siūlymai arba ministerijos matymas neliečia – ar tai būtų Kėdainiai, Marijampolė, ar Vilkaviškis. Jų niekaip nesiūloma transformuoti, tad jie nereiškia pretenzijų“, – BNS sakė savivaldybių asociacijos vadovas.

„Bet yra savivaldybių, kaip Jonava, Pakruojis – paprastai, vidutinių arba mažesnio dydžio savivaldybių, kurių ligoninėms iškyla realios dilemos dėl ateities perspektyvų“, – teigė jis.

Anot M. Sinkevičiaus, mažesnėms savivaldybėms siūloma įkurti sveikatos centrą sujungiant jos ligoninę, pirminės sveikatos priežiūros centrą, sveikatos biurą, atsisakyti dalies ligoninėse vykdomų paslaugų, o jas užtikrinti per sutartis su artimiausio didmiesčio įstaiga.

Siūlymus vadina „susinaikinimu“

„Toje pačioje Jonavoje ar Pakruojyje juk ne visi gyvena mieste, ne visi turi savo transportą. O net ir nuvykus, pavyzdžiui, iš Pasvalio į Šiaulius arba iš Jonavos į Kauną – per kiek laiko tas senjoras, atvykęs iš kaimo, gaus tą paslaugą? Ar jis, atvykęs iš kaimo dieną, vakare dar galės parvažiuoti į tą savo kaimą? Čia reikia žiūrėti ne mechaniškai“, – svarstė M. Sinkevičius.

Anot jo, Jonava iki gruodžio 10-osios pateiks savo siūlymus ministerijai, tačiau jie bus priešingi – plėsti medicinines paslaugas, pavyzdžiui, paliatyviosios slaugos, geriatrijos skyrius ligoninėje.

„Pasiūlysime, kaip galima Jonavos visuomenę daryti sveikesnę, bet ne supaprastinant tai, ką jau turime, o išplečiant. Bus labai įdomi reakcija ministerijos, tada, turbūt, pasimatys: ar tai yra valdymo reformą, nuimant dalį „šaškių“ nuo lentos, ar bus grįžtama prie esminių pokyčių sveikatos sistemoje – pirminio lygio stiprinimo, kokybės ir prieinamumo“, – dėstė meras.  

Net ir nuvykus, pavyzdžiui, iš Pasvalio į Šiaulius arba iš Jonavos į Kauną – per kiek laiko tas senjoras, atvykęs iš kaimo, gaus tą paslaugą?

„Pažiūrėsime, ar ministerija davė tą pratimą matydama ir laukdama savęs susinaikinimo, ar priima ir siūlymus, reikalingus vietos bendruomenei“, – pridūrė jis.

M. Sinkevičiaus nuomone, ministerija, grasindama nebeskirti finansavimo už sveikatos paslaugas savivaldybėms, kurios nieko nekeis, arba sugriežtinti kriterijus paslaugoms skiriant lėšas, pasveria ir politines rizikas, t.y. pertvarką inicijuoja pati, tačiau nepopuliarius sprendimus paveda priimti vietos valdžiai.

„Ministerija sako: žiūrėkite, esate steigėjai sveikatos priežiūros centrų, pirminio lygio ir antrinio, jūs pasiūlykite, kaip jūs norite save išpreparuot, ką norite sau nusipjauti – ranką, koją? Jie perduoda savo įstaigų paslaugų sumenkinimo atsakomybę mums, jie tą daro dėl išskaičiavimo, nes visą laiką galės pasakyti – taigi rajono valdžia pasisiūlė savo ligoninę preparuoti (...). Tai nepanašu į derybas“, – tvirtino Jonavos meras.  

Kaišiadorys didelių problemų nemato

Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus sako, kad savivaldybės ligoninė jau perėjusi „visus pertvarkos etapus“, tad iš esmės didesnių permainų neturėtų įvykti.

Jis neatmetė, kad savivaldybėje galėtų būti viena iš pirmųjų, kuriose būtų vykdomi bandomieji pertvarkos projektai.

„Pas mus seniai nėra Akušerijos-ginekologijos skyriaus, Chirurginio, Neurologinio, yra tik dienos paslaugos, yra Terapinis skyrius, slauga, priėmimas. Tad mums kažkokių didelių problemų neturėtų būti. Turime dar kol kas Pediatrijos skyrių, tad, panašu, kad teks pertvarkyti į dienos pediatrijos paslaugas, t.y. nebus budėjimo visą parą“, – pasakojo V. Tomkus.

Anot jo, savivaldybė sieks išlaikyti terapijos, priėmimo paslaugas – svarstoma, kad siekiant atitikti reikalavimus, ligoninė galėtų statyti priestatą.

Esminė diskusija, anot mero, vyksta dėl gydymo įstaigų sujungimo – dar ir dėl to, kad tik pertvarkius įstaigų tinklą, nebūtų skiriamos lėšos, investicijoms būtina pertvarkyti ir įstaigų paslaugas.

„Rajone kol kas turime šešis pirminės sveikatos priežiūros centrus, poliklinikas – dėl to, kad juos reikia jungti, visi kaip ir sutaria. Bet pagrindinis klausimas yra, ar jungti į tą bendrą centrą ir ligoninę, ar sujungti tik centrus-poliklinikas, o ligoninė liktų atskirai“, – kalbėjo meras.

„Jei jungimasis padės išlaikyti paslaugas, mes tikrai rimtai tai vertinsime“, – pridūrė V. Tomkus.

Siekis – 1,5 tūkst. mažiau lovų

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą, sutartimis skatinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą.

Šią savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, jog, nors investicijoms yra suplanuota 800 mln. eurų, jis netvirtins projektų tik tam, kad pinigai būtų įsisavinti. Jis pabrėžė, kad finansavimo pirmiausia gali tikėtis tos savivaldybės, kurios pirmos įsijungs į reformą.

Pagal ministerijos parengtą modelį, iki 2030 metų reikės mažinti apie pusantro tūkstančio aktyvaus gydymo lovų nuo esamų daugiau kaip 16 tūkstančių.

Šią reformą Vyriausybė tikisi baigti įgyvendinti per kadenciją, pirmasis finansavimas įstaigas turėtų pasiekti kitų metų pirmąjį pusmetį.

The post Dalis savivaldybių SAM inicijuotą ligoninių reformą vadina susinaikinimu appeared first on LAIKMETIS.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai teigia, jog daugiau paslaugų bus siekiama teikti ambulatoriškai, tačiau jų prieinamumas dėl to nesumažės.

„Dabar iš tiesų rajonuose pats didžiausias yra chirurgijos klausimas. Aišku, visos savivaldybės yra linkusios, kadangi finansavimas vyksta ne iš savivaldybių, o iš sveikatos draudimo fondo, išlaikyti keletą chirurgijos lovų, kurias jei dabar turi, su visais įmanomais specialistais“, – Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdyje ketvirtadienį sakė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.

Ji akcentavo, kad nebūtinų hospitalizacijų skaičių mažinti siekiama norint efektyvinti sistemą.

„Pakeitus stacionarinę pagalbą į ambulatorinę, ambulatorinių (paslaugų) plėtra turi būti labai didelė ir labai gausi, jos anksčiau ir nebuvo“, – kalbėjo ji.

Pasak viceministrės, tendencija daugiau paslaugų teikti ambulatoriškai pastebima visoje Europoje. Ji pateikė Šveicarijos pavyzdį, kur 80 proc. visų chirurginių operacijų atliekama dienos chirurgijos sąlygomis, kai Lietuvoje – tik 20 proc.

Nerimauja dėl skubios pagalbos

Tuo tarpu Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Dalis Vaigintas abejojo, ar tai tikrai nepaveiks paslaugų prieinamumo.

„Ar priartės ta paslauga, ar nutols po tokių atliktų veiksmų – abejoju, ar pagerės prieinamumas“, – kalbėjo jis.

Ligoninių atstovas teigė, jog regionų gyventojams gali nutolti skubioji, ypač chirurginė ir trauminė pagalba ir pabrėžė, jog sprendžiant dėl gydymo įstaigų tinklo, reikėtų galvoti ne tik apie tvarumą, bet ir teikti prioritetą būtiniausių paslaugų užtikrinimui.

mes jį taip pasveikatinsime, kad jo daugiau gydyti nebereiks – jis pasibaigs tiesiog šis žmogus

„Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Laima Mogenienė taip pat abejojo, ar modelis, kai paslaugos žmonėms bus teikiamos neguldant jų į stacionarą, tikrai bus patogios regionuose.

„Įsivaizduojant tą pakeitimą stacionaro į ambulatorinį, jeigu galvoje vizualizuoti, kas tai yra ir įsivaizduoti vienišą žmogų iš vienkiemio, sergantį, ligotą, kuris turi iš to savo kaimo išvažiuoti ir kažkur gauti tą ambulatorinę paslaugą, paskui kažkur palaukęs šaltyje grįžti namo, tai mes jį taip pasveikatinsime, kad jo daugiau gydyti nebereiks – jis pasibaigs tiesiog šis žmogus“, – kritikavo planus parlamentarė.

Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius savo ruožtu pastebėjo, jog pagal ligonių kasos parengtą modeliavimą, apie 5 procentams pacientų po pertvarkos tektų pakeisti gydymo įstaigą.

„Tai reiškia, kad prieinamumas tikrai išliktų pakankamas, bet pasikeistų tik 5 proc. pacientų, kurie šiuo metu vyksta į stacionarus“, – kalbėjo jis.

Valstybinės ligonių kasos direktorius taip pat pabrėžė, kad nebūtinos hospitalizacijos mažinimas leistų taupyti daugiau lėšų.

Norėtų pradėti nuo bandomųjų projektų

D. Vaigintas teigė, jog regioninės ligoninės norėtų, kad pertvarka būtų išdėliota per ilgesnį laikotarpį – ne dvejus, o bent penkerius metus. Tuomet dalis personalo galėtų baigti darbą ir išeiti į pensiją.

Ligoninių atstovas taip pat teigė, jog ne visada aišku, pagal ką sprendžiama, kurioje įstaigoje teikti kurias paslaugas, nes skirtingai traktuojamos panašios įstaigos su panašiu potencialu.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigė, jog savivaldybės dėl pertvarkos neturi vieningos nuomonės, nes situacija jose yra labai skirtinga.

Jos teigimu, galimybė stiprinti pirminę sveikatos priežiūra savivaldybėms yra priimtina, tačiau kalbant apie ligoninių pertvarką, lūkestis būt pradėti nuo bandomųjų projektų tose savivaldybėse, kurios yra pasiruošusios veikti pagal naująją sistemą.

„Yra didžiulis noras savivaldybių pradėti nuo pilotų, nuo tų savivaldybių, kurios yra pasiruošusios, kuriose situacija yra tokia, kuri visiškai atitina reformos tikslus“, – pastebėjo R. Žakaitienė.

Viceministrė patikino, jog yra planuojama daryti bandomuosius projektus kiekviename regione tiek dėl finansavimo, tiek dėl paslaugų teikimo organizavimo.

Problema – privačios įstaigos

Pasak Savivaldybių asociacijos atstovės, neišspręstas lieka privačių įstaigų įsitraukimo į šią sistemą klausimas.

Demokratų frakcijos narys Algirdas Stončaitis taip pat pastebėjo, jog pertvarkoje numatoma daugiau atsakomybių atiduoti privačioms įstaigoms, tačiau šiuo metu jos nėra suinteresuotos teikti kai kurių paslaugų.

„Šiandieną aiškiai jūs žinote ir visi žinome, kad yra nepatrauklūs įkainiai ir privatus verslas paima tas paslaugas, kurios finansiškai apsimoka, tačiau sunkesnės, lėtinių ligų, sunkių ligų gydymas, jis šiandien neapsimoka ir verslas šito neima, yra paliekama valdiškoms įstaigoms, kas irgi šiandien nepakeliama našta jau yra“, – kalbėjo jis.

D. Jankauskienė pripažino, kad klausimas dėl privačių įstaigų klausimus kelia ir savivaldybės.

„Mes esame parengę parengę bendradarbiavimo sutarties projektą, kurį dabar atvirai pasakysiu, mums labai užprotestuoja pačios privačios įstaigos, nes tą bendradarbiavimo modelį – jos bijosi jo, kad valstybinės įstaigos jų neuzurpuotų, kad neleistų nedalyvauti reformoje, kad tai būtų savanoriškumo principas dalyvauti ar ne, kad ta sutartis būtų tik bendradarbiavimo, ne jokių paslaugų teikimo, ką aš galiu garantuoti“, – pasakojo viceministrė.

Norėtų bendradarbiavimo

D. Jankauskienė teigė jog reformą siekiama įgyvendinti ne „iš viršaus“, o skatinant bendradarbiavimą.

„Šį modelį mes pasiskolinome iš COVID bendradarbiavimo platformos, kai įstaigos pradėjo bendradarbiauti ir mato tame prasmę, todėl mes tikrai labai daug tikimės. Aišku, netgi daugiau tikėjomės iš visų šių regioninių posėdžių – kad savivaldybės tarpusavyje ims tartis,  ims susikalbėti. Truputėlį nuvylė, kad savivaldybės nenorėtų to daryti“, – teigė ji.

numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių

Savivaldybių šiuo metu prašoma pateikti savo pastabas apie paslaugas, kurias norėtų teikti gyventojams bei tam reikalingas investicijas.

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą, sutartimis skatinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą.

Pagal ministerijos parengtą modelį, iki 2030 metų reikės mažinti apie pusantro tūkstančio aktyvaus gydymo lovų nuo esamų daugiau kaip 16 tūkstančių.

Taip pat bus siekiama didinti dienų, kai lova yra aktyviai naudojama, skaičių nuo daugiau kaip 270 iki 300 dienų per metus.

The post Savivaldybės ir ligoninės nerimauja, ar gydymo įstaigų pertvarka nesumažins prieinamumo appeared first on LAIKMETIS.

„Iš tiesų tos kalbos, kad negydyti šitų nepasiskiepijusių asmenų, jos nėra irgi tokios, kad tai būtų sprendimo būdas. Sveikatos paslaugas turime suteikti visiems, bet tuomet galbūt riboti hospitalizacijas, kaip mes sakome, taip, jie gali būti gydomi namuose taip nebedidinant lovų ligoninėse kovidiniams pacientams“, – LRT laidai „Savaitė“ sekmadienį sakė Ž. Gudlevičienė.

Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1,8 mln. žmonių, pilnai vakcinuota – 1,6 mln., dar 84,4 tūkst. pilnai paskiepytų gyventojų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. 

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 64,8 proc. gyventojų.

Mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – kiek mažiau nei trečdalis. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 67,3 procentai.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo daugiau 408 tūkst. žmonių, šiuo metu serga daugiau nei 31 tūkst. žmonių.

The post Premjerės patarėja: nepasiskiepijusieji galėtų būti gydomi namuose appeared first on LAIKMETIS.

Medicinos mokslų daktaras majoras Danielis E. O'Connellas, (O'Konelis) apdovanojimą gavo per Los Andželo arkivyskupijos Mišias, kuris skirtas katalikų sveikatos priežiūros specialistams.

„Danas savo kelione pasidalijo per patį COVID įkarštį Niujorke, ir jo tarnystė tikrai išsiskyrė“, - sakė Elise Frederick (Elisė Frederikė), Misijų gydytojų asociacijos, skiriančios apdovanojimą, vykdomoji direktorė.

„Gebėjimas leisti savo tikėjimui vadovauti aplinkoje, kurioje esi apsuptas kitų žmonių, kurie pritaria tavo tikėjimui, yra vienas dalykas, tačiau tai daryti, tyliai liudijant savo vertybes tokiais kritiškais ir sudėtingais laikais, reikia tikro lyderio.“ O'Connellas buvo auklėjamas Katalikų Bažnyčioje ir sakė, kad katalikų tikėjimas yra neatsiejamas nuo jo medicininės karjeros.

Tikrai neįsivaizduoju savęs dirbant medicinos srityje be katalikiško krikščioniško pagrindo. Manau, kad tai yra pagrindinis, jei ne pagrindinis, veiksnys, skatinantis mane tai daryti.

Iki medicinos mokyklos jis mokėsi valstybinėse mokyklose. „Specialiai ieškojau katalikiškos medicinos mokyklos, o tai, manau, šiuolaikiniame amžiuje yra šiek tiek unikalu“, - sakė O'Conellas. „Niekada neturėjau katalikiškos mokyklos patirties ir... norėjau, kad mano, kaip gydytojo, pagrindai būtų katalikiški.“

Jis mokėsi medicinos mokykloje Lojolos universitete Čikagoje. O'Connellas sakė, kad Lojolos universitete buvo akcentuojamas etiškas elgesys su pacientais, o jo pagrindą sudarė katalikiškas dvasingumas. Jis prisiminė pirmąją anatomijos pamokos dieną. Medicinos studentai anatomijos mokėsi iš asmenų, kurie mokyklai paaukojo savo kūnus po mirties. O'Connellas prisimena, kad katalikų kunigas palaimino lavonus ir meldėsi už kūnus paaukojusių asmenų sielas.

Pirmą kartą jis buvo paskirtas 2019 m. į Jungtinę „Pearl Harbor-Hickam“ („Perl Harboro – Hikamo“) bazę Havajuose, nes valstijoje trūko medicinos personalo.

2020 m. balandžio 4 d. O'Connellas buvo paprašytas per 24 valandas išvyktii į Niujorką, reaguojant į COVID-19 pandemiją. Jis susitiko su kitais rezervistais  Jungtinėje „McGuire Dix-Lakehurst“ („McGuire'o Diks Lakehurst'o“) bazėje Naujajame Džersyje.  „Iš ten maždaug per dieną autobusais nuvykome į apleistą „Times“ aikštę“, - pasakojo jis.  O'Connellas buvo gerai susipažinęs su Niujorku, nes atliko vidaus ligų praktiką Niujorko medicinos koledže.

„Jis net nesijautė kaip Niujorkas... Tai visiškai pakeitė mano požiūrį į miestą. Kai atvykome, tai buvo miestas vaiduoklis, visiškai apleistas“, - teigė jis.

O'Connellis manė, kad tarnaus Javitso konferencijų centre, kuris buvo paverstas laikina ligonine COVID-19 pacientams. Tačiau ją valdyti padėjo aktyviosios tarnybos kariai.

„Paaiškėjo, kad didžiausias poreikis yra aplinkinėse bendruomenės ligoninėse ir įvairiuose Niujorko rajonuose, kurie yra labai tankiai apgyvendinti ir - ypač tose vietovėse, į kurias buvome paskirti - dėl daugelio priežasčių neproporcingai paveikti COVID krizės“.

O'Connellas buvo paskirtas tarnauti į Linkolno ligoninę Bronkse, kuri, pasak jo, tuo metu buvo antra labiausiai nukentėjusi ligoninė mieste. Jo darbas apsiribojo devintuoju aukštu, kuriame buvo medicinos chirurgijos skyrius, pertvarkytas į medicinos intensyviosios terapijos skyrių.

Jis sakė, kad aukšte buvo apie 30 kambarių, kuriuose buvo laikoma apie 60 pacientų. Jis prisimena, kad ligoninė sienose išgręžė skyles, per kurias iš kambariuose esančių pacientų į koridoriuje esančius aparatus buvo nutiesti laidai.

„Situacija buvo beviltiška“, - sakė O'Connellas. „Kambariuose reikėjo įrengti laikinus ventiliatorius, o lauke, koridoriuje, nes pačiose patalpose nebuvo vietos, jos nėra pritaikytos medicinos intensyviosios terapijos skyriui, reikėjo nutiesti lašelines.“ O'Connellas yra neurologas, tačiau jo išsilavinimą sudarė metai vidaus ligų ir treji metai stacionarinės neurologijos. Vis dėlto jis nebuvo tikras, kaip jo įgūdžiai atitiks prieš jį stovinčių pacientų poreikius.

„Iš pradžių nežinojau, ko tikėtis, bet buvau paskirtas į komandą kartu su rezidentais“, - sakė jis. „Ir, patikėkite manimi, paskutinis dalykas, kurio norėjau, buvo vėl būti rezidentu. Visi, kas ką nors išmano apie mediciną, gali suprasti, kodėl. Tai tikrai buvo žeminanti patirtis.“

„Mano nuomone, slaugytojos ir kvėpavimo terapeutai atliko didžiąją dalį darbo, nes priežiūra buvo daugiausia palaikomoji.“ Jis taip pat teigė, kad didžiąją laiko dalį praleisdavo iš esmės atlikdamas grubų medicininį darbą, nors retkarčiais atlikdavo neurologinį tyrimą. Nuo keturių iki šešių dienų per savaitę O'Connellas tikrino pacientus ir padėdavo gydyti bet kokias ligas, kuriomis jie sirgo ne tik COVID-19. Daugelis jo pirmųjų pacientų buvo vyresnio amžiaus ir turėjo sveikatos sutrikimų, kurie dažnai paūmėdavo dėl koronaviruso.

Niujorko Linkolno ligoninėje O'Connellas praleido du mėnesius ir, jo skaičiavimais, per tą laiką kelios dešimtys jo pacientų mirė nuo su COVID-19 susijusių kvėpavimo takų pažeidimų arba nuo gretutinių ligų pablogėjimo užsikrėtus COVID-19 infekcija. Iki tarnybos pabaigos COVID-19 pacientų skaičius jo aukšte gerokai sumažėjo, todėl kariuomenės rezervistai galėjo sklandžiai palikti ligoninę.

Praėjo daugiau nei metai nuo O'Conello komandiruotės dėl COVID-19 pandemijos, ir jis vis dar išgyvena šią patirtį „Mano analogija - 100 metų potvynis... Tai kažkas, ko visiškai nesitiki, bet kam stengiesi tam tikru lygiu pasiruošti“, - teigė jis.

The post Katalikų gydytojas apdovanotas už tarnystę COVID-19 pandemijos metu appeared first on LAIKMETIS.