Posėdyje dalyvavęs apaštalinės nunciatūros sekretorius mons. Da Woon Cheong pasveikino Lietuvos vyskupus ir palinkėjo jiems sėkmingo darbo.

Posėdžio pradžioje savo trejų metų veiklą trumpai apžvelgė LVK pirmininkas arkivysk. G. Grušas bei visų konferencijos komisijų ir tarybų pirmininkai. Pasibaigus jų kadencijai, buvo renkami nauji LVK struktūrų vadovai. Trejų metų kadencijai Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininku buvo išrinktas Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas, o vicepirmininku – Vilkaviškio vyskupas R. Norvila.

Buvo atnaujinta LVK Nuolatinės tarybos sudėtis. Jos nariais ir toliau bus arkivysk. G. Grušas, vysk. R. Norvila ir vysk. A. Jurevičius. LVK Liturgijos komisijos pirmininku išrinktas vysk. R. Norvila, Švietimo reikalų komisijos pirmininku – vysk. A. Jurevičius, Visuomenės informavimo priemonių komisijos pirmininku – vysk. S. Bužauskas, Vienuolijų reikalų komisijos pirmininku – vysk. L. Vodopjanovas, Ekumeninių reikalų tarybos pirmininku – vysk. D. Trijonis, Jaunimo reikalų tarybos pirmininku – vysk. S. Bužauskas, Ryšių su Lenkijos vyskupų konferencija tarybos pirmininku – vysk. J. Ivanauskas, Socialinių reikalų tarybos pirmininku – arkivysk. K. Kėvalas, o Šeimos reikalų tarybos pirmininku – vysk. A. Poniškaitis. Nuspręsta, kad LVK Užsienio lietuvių sielovados tarybos pirmininku ex officio visada yra LVK nacionalinis delegatas užsienio lietuvių sielovadai. Šias pareigas jau beveik dvejus metus eina arkivysk. L. Virbalas, tad jis ir toliau vadovaus Užsienio lietuvių sielovados tarybai.

Toliau posėdyje tvirtintos LVK komisijų personalinės sudėtys. LVK Liturgijos komisijos nariai yra vysk. R. Norvila (pirmininkas), vysk. L. Vodopjanovas, vysk. A. Poniškaitis, arkivysk. L. Virbalas, o sekretorius – kun. M. Grigalius. LVK Visuomenės informavimo priemonių komisijos nariai – vysk. S. Bužauskas (pirmininkas), arkivysk. K. Kėvalas, vysk. A. Jurevičius, arkivysk. G. Grušas, o sekretorius – kun. M. Sotničenka. LVK Švietimo komisijos nariai yra vysk. A. Jurevičius (pirmininkas), arkivysk. K. Kėvalas, vysk. J. Ivanauskas, vysk. L. Vodopjanovas, o sekretorius – mons. R. Gudlinkis. LVK Vienuolijų reikalų komisijos nariai – vysk. L. Vodopjanovas (pirmininkas), vysk. A. Poniškaitis, vysk. E. Bartulis, o sekretorė – s. A. Venskauskaitė.

Pasibaigus jų kadencijai, buvo renkami nauji LVK struktūrų vadovai.

Daug dėmesio skirta neseniai pasibaigusiai XVI Generalinės ordinarinės Vyskupų sinodo asamblėjos antrajai sesijai. Dalyvavę sinode Lietuvos vyskupai – arkivysk. G. Grušas ir A. Jurevičius – papasakojo apie antrosios sesijos darbą ir svarstytas temas. Šio visuotinės Bažnyčios forumo pabaigoje arkivysk. G. Grušas buvo išrinktas Sinodo generalinio sekretoriato Ordinarinės tarybos nariu. Jis posėdžio dalyviams pristatė popiežiaus Pranciškaus patvirtintą šios sinodo asamblėjos Baigiamąjį dokumentą, kuris netrukus bus išverstas į lietuvių kalbą.

Posėdžio metu ganytojai daug dėmesio skyrė popiežiaus Pranciškaus paskelbtų 2025-ųjų, Jubiliejinių metų šventimui Lietuvoje. Patvirtintas Jubiliejaus himno teksto vertimas į lietuvių kalbą, dviejų Jubiliejaus plakatų projektai. Aptarti jubiliejinės Nacionalinės piligrimystės į Romą 2025 m. kovo 1–4 d. ir Vilties šventės Kaune 2025 m. birželio 28 d. organizaciniai aspektai.

LVK atstovas nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugai vysk. A. Poniškaitis išsamiai papasakojo apie Romoje vykusią konferenciją, skirtą nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugai. Posėdžio dalyviai patvirtino dokumentą, padėsiantį rinkti galimų nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų seksualinio išnaudojimo Lietuvoje atvejų bei tokio išnaudojimo prevencijos ir suteiktos pagalbos statistiką.

Posėdyje aptarti nuolatinės kunigų formacijos klausimai. Vilniaus kunigų seminarijoje 2025 m. sausio mėnesį kunigams organizuojamas seminaras Biblijos klausimais. Jo metu keturi Lietuvos biblistai skaitys paskaitas apie Šventąjį Raštą. Šis renginys – pirmasis iš įvairioms disciplinoms skirtų seminarų, kuriuos ketina organizuoti Šv. Juozapo teologijos institutas.

Plenarinio posėdžio dalyviai aptarė šeimų sielovados Lietuvos vyskupijose aktualijas. Ū. Dusevičienė vyskupams pristatė vyskupijų šeimos centrų tinklo analizę.

Lietuvos Caritas generalinė sekretorė D. Bukeikaitė pristatė ir aptarė su vyskupais Lietuvos Caritas leidybinės veiklos ateities strategiją ir galimybes.

Posėdžio metu svarstyti ir užsienio lietuvių sielovados klausimai. Arkivysk. L. Virbalas informavo vyskupus apie Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslo kopiją, kuri keliaus į Argentinos Luchano Mergelės Marijos šventovę. Toje Argentinos katalikų pamėgtoje šventovėje gerbiama apie 100 garsiausių pasaulyje Mergelės Marijos paveikslų kopijų. Italijos lietuvių kapelionu kitai penkerių metų kadencijai patvirtintas kun. A. Arštikaitis. Italijos vyskupų konferencijai bus siūloma patvirtinti jį šioms pareigoms.

LVK atstovu COMECE išrinktas vysk. R. Norvila, LVK atstovu Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje – V. Kilpys. LVK delegatais Lietuvos Biblijos draugijoje išrinkti vysk. J. Ivanauskas, kun. K. Smilgevičius, br. kun. R. Mizgiris, kun. M. Mitkevičius, kun. L. Nedveckas ir s. B. Rollin. Lietuvos katalikių moterų sąjungos dvasios tėvu išrinktas kun. V. Rapalis. Nacionaliniu delegatu Eucharistinių kongresų reikalams išrinktas ir iki šiol šias pareigas ėjęs vysk. R. Norvila.

Lietuvos Respublikos Seimui 2027-uosius paskelbus Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio ir Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato metais, Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserys pasiūlė, rengiantis paminėti šias sukaktis, sudaryti Koordinacinį komitetą ir darbo grupes. Vyskupai pritarė šiam pasiūlymui.

Posėdžio pabaigoje aptartos visuomenės aktualijos ir santykių su valstybe aspektai.

Kitas Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis įvyks 2025 m. sausio 16 d. Kaune.

The post Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininku naujai kadencijai išrinktas Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas appeared first on LAIKMETIS.

Vienydamiesi su popiežiumi Pranciškumi, Lietuvos vyskupai kviečia tikinčiuosius ir visus geros valios žmones pirmadienį, spalio 7 d., pasninkauti ir melstis už taiką Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir visame pasaulyje. Tebūna tą dieną ir Rožinio malda bendruomenėse bei pavieniui meldžiamasi taikos pasaulyje intencija. 

The post Lietuvos vyskupai kviečia tikinčiuosius pasninkauti ir melstis už taiką appeared first on LAIKMETIS.

Posėdžio dalyvius pasveikino apaštalinės nunciatūros patarėjas mons. Da Woon Cheong. Šių metų kovo 11 d. popiežius Pranciškus paskyrė arkivysk. P. Rajič apaštaliniu nuncijumi Italijoje ir San Marine. Gegužės 8 d. arkivysk. P. Rajič išvyko iš Lietuvos ir jau pradėjo eiti savo naująsias pareigas. Dabar laukiama naujo nuncijaus Lietuvai paskyrimo. Kol bus paskirtas naujas nuncijus, mons. Da Woon Cheong eis reikalų patikėtinio pareigas. Baigdamas savo sveikinimą, mons. Da Woon Cheong palinkėjo Lietuvos vyskupams gero darbo.

Posėdyje daug dėmesio skirta Bažnyčios sinodiniam keliui. Vyskupai apsvarstė ir patvirtino nacionalinį sinodinių įžvalgų apibendrinimą, kuris netrukus bus išsiųstas į Vyskupų sinodo generalinį sekretoriatą Romoje. Į posėdį atvykęs Krekenavos klebonas kun. G. Jankūnas išsamiai papasakojo vyskupams apie 2024 m. balandžio 28 – gegužės 2 d. Sakrofane (Roma) vykusį tarptautinį sinodinį renginį Klebonai dėl Sinodo bei apie šio renginio pabaigoje paskelbtą popiežiaus Laišką klebonams. Šį laišką ir renginyje svarstytus klausimus kun. G. Jankūnas pristatys ir vyskupijų kunigų susirinkimuose. XVI Generalinės ordinarinės Vyskupų sinodo asamblėjos antroji sesija prasidės 2024 m. rugsėjo 30 d. dviejų dienų rekolekcijomis.

Vyskupai toliau svarstė artėjančių 2025-ųjų Jubiliejinių metų šventimo galimas formas bei renginius. Gegužės 9 d. popiežius Pranciškus savo bule Viltis neapgauna paskelbė 2025-uosius Jubiliejinius metus; paskelbtos ir Normos visuotiniams atlaidams gauti per Jubiliejinius metus. Gegužės 20 d. į posėdį rinksis Jubiliejaus koordinatoriai Lietuvos vyskupijose. Jie, drauge su Lietuvos nacionaliniu delegatu 2025 m. Jubiliejui kun. A. Kazlausku atsižvelgę į posėdyje išsakytas vyskupų mintis, rengs išsamesnę Jubiliejaus šventimo Lietuvoje programą. Primename, kad Lietuvos nacionalinė piligrimystė į Romą vyks 2025 m. kovo 1–4 d.

Nemažai laiko posėdyje skirta nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos klausimams. Gegužės 16 d. Lietuvos ganytojai bei vyskupijų delegatai nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos klausimams dalyvavo seminare, kurį vedė Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos atstovė Rytų Europai E. Kusz. Iš Lenkijos atvykusi nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos ekspertė susirinkusiesiems pristatė Bažnyčios Lenkijoje patirtį, papasakojo apie Lenkijoje veikiančias nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos struktūras, veiklos būdus, išklausymo tarnystę, nusikaltimų prevenciją, pagalbą nukentėjusiesiems. Remiantis užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje bus tobulinama informacijos apie galimus nusikaltimus prieš nepilnamečius ir pažeidžiamus suaugusiuosius apskaitos tvarka.

Lietuvos vyskupų konferencijos nariai šio posėdžio metu daug laiko paskyrė katalikiškojo ugdymo, apimančio tikybos mokymą ir katechezę, klausimams. Vyskupai patvirtino kandidatų į Lietuvos katalikiškojo ugdymo asociacijos pirmininkus sąrašą, pritarė siūlymui dalyvauti Stiubenvilio (JAV) Katechetikos instituto veikloje, aptarė Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje, Lietuvos kunigų seminarijų einamuosius klausimus.

Lietuvos nacionalinė piligrimystė į Romą vyks 2025 m. kovo 1–4 d.

Posėdžio metu apsvarstyti ir liturgijos klausimai. Nutarta išleisti papildytą Laidotuvių apeigyną (Laidotuvių apeigos). Pirmasis nesutrumpintas Laidotuvių apeigų leidimas pasirodė 2004 m.

Ganytojai išrinko kun. M. Sotničenką LVK Visuomenės informavimo priemonių komisijos sekretoriumi. Kun. A. Narbekovas išrinktas LVK ekspertu COMECE Bioetikos komisijoje.

Posėdžio metu aptartos įvairios sielovados rūšys. Nacionalinė kalėjimų sielovados koordinatorė M. Žičkutė-Lindžienė ir šios sielovados srities vicekoordinatorė R. Dubauskė pristatė vyskupams kalėjimų sielovados padėtį po 2023 m. įvykusios kalėjimų sistemos reformos, papasakojo apie bendradarbiavimą su valstybės institucijomis šioje svarbioje srityje. Popiežiškųjų misijų draugijų nacionalinis direktorius ir Nacionalinės misijų tarnybos direktorius kun. A. Barelli pristatė šių Bažnyčios misijomis besirūpinančių organizacijų veiklą mūsų šalyje. Vyskupai pritarė Lietuvos Caritas iniciatyvai Dosnumo krepšelis, kuri papildys jau daugelį metų vykdomą kitą Caritas iniciatyvą Gerumas mus vienija.

Toliau posėdyje svarstyti užsienio lietuvių katalikų sielovados klausimai. Arkivysk. L. Virbalas apžvelgė lietuvių sielovados situaciją įvairiose šalyse. Dublino (Airija) lietuvių kapelionu išrinktas kun. R. Gerdauskas, o Bergeno (Norvegija) lietuviais ir toliau rūpinsis kun. S. Stumbra. Aptarta lietuvių katalikų sielovados situacija Norvegijoje, JAV, Lenkijoje ir Vokietijoje.

Posėdžio metu apsvarstyti ir aktualūs Bažnyčios santykių su valstybe klausimai, taip pat nustatytos 2025 m. vyksiančių Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinių posėdžių datos.

Kitas Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis įvyks 2024 m. rugsėjo 25 d. Telšiuose.

The post Lietuvos vyskupai savo posėdyje daug dėmesio skyrė Bažnyčios sinodiniam keliui appeared first on LAIKMETIS.

2024 metai yra ypatingi ir Lietuvai, ir visai Europai. Šiemet mūsų Tėvynėje vyks net treji labai svarbūs rinkimai. Gegužės 12 d. rinksime Lietuvos Respublikos prezidentą, o kartu vyks ir referendumas dėl galimybės mūsų tautiečiams išsaugoti Lietuvos pilietybę įgijus kitos, mūsų šaliai draugiškos valstybės pilietybę. Birželio 9 d. rinksime mūsų atstovus į Europos parlamentą, o šių metų spalio 13 d. – į Lietuvos Respublikos Seimą.

Rinkimai – tai labai svarbi laisvo ir demokratiniais pagrindais tvarkomo krašto gyvenimo dalis, tad labai svarbus yra ir piliečių aktyvus, sąmoningas bei atsakingas dalyvavimas savo valstybės valdyme. Nuo to priklauso laisvo asmens ir demokratinės visuomenės klestėjimas. Dalyvavimas balsavime ir jo rezultatai lemia viso krašto bendrąjį gėrį, parodo mūsų vienybę ir solidarumą, formuoja tautos ateitį. 

Kokie žmonės yra verti imtis šios labai atsakingos krašto valdymo tarnystės? Pirmiausia tie, kuriems rūpi visuomenės gėris, jos saugumas, laisvės apsauga. Tai tie, kurie savo darbais gali parodyti rūpestį dėl piliečių reikalų, kurie savo nuostatas remia bendražmogiškomis vertybėmis ir yra drąsūs jas apginti. Tai žmonės, kurie savo proto aštrumu ir mylinčia širdimi pasiruošę tarnauti savo kraštui. Jie turi būti pasirengę dovanoti save dėl bendrojo gėrio.

Kokiomis nuostatomis ir vertybėmis turėtų vadovautis žmogus, vertas piliečių pasitikėjimo jiems atstovauti Lietuvos prezidento poste, Seime ar Europos Parlamente? Demokratija yra grindžiama suvokimu, kad egzistuoja savaime suprantamos tiesos, kuriomis turi vadovautis žmonės ir visuomenė. Tai žmogaus prigimtyje atpažįstami gėriai, kuriuos valdžios institucijos turi saugoti: asmens gyvybės apsauga, jos užsimezgimo lopšys – vyro ir moters sąjunga, šeima ir laisvė gyventi pagal savo įsitikinimus, nepažeidžiant bendrojo gėrio, socialinis teisingumas, reali pagarba žmogaus sąžinės laisvei ir jo orumo apsauga. Visuomenė išsaugo laisvę ir klesti tik tada, kai valdžioje esantys vyrai ir moterys yra pajėgūs atpažinti ir apginti šiuos gėrius. 

žmonės, kurie savo proto aštrumu ir mylinčia širdimi pasiruošę tarnauti savo kraštui. Jie turi būti pasirengę dovanoti save dėl bendrojo gėrio.

Krikščionys vadovaujasi nuostata, kad šių prigimtinių gėrių autorius yra žmogaus ir visatos Kūrėjas. Iš čia kyla žmogaus teisės ir pareigos. Jei šios teisės grindžiamos vien valdžios institucija, kyla pavojus, kad dėl įvairių ideologijų jos bus susiaurintos, apribotos ar net atimtos. Tai mums rodo istorinė ir dabartinė pasaulio patirtis. Demokratija neišlieka be objektyvios tiesos sampratos ir ja grindžiamų moralinių vertybių. Krikščioniška pasaulėžiūra visada ieškojo būdų, kaip įtvirtinti pagarbą žmogui, šeimai ir valstybei remdamasi Kūrėjo autoritetu. Bažnyčia žvalgosi žmonių, kurie supranta šią tiesą. Ji tiki, kad asmenys, norintys atstovauti kitiems, vadovausis ne savo interesais, bet išmintimi, suformavusia Vakarų civilizaciją.

Šia išmintimi vadovavosi suvienytos Europos tėvai steigėjai. Jie tikėjo, kad mus sieja kai kas daugiau nei politiniai ir ekonominiai interesai. Mus jungia Kūrėjo įdiegtas ilgėjimasis vienybės, bendrystės, solidarumo ir taikos. Dauguma jų buvo aktyviai praktikuojantys krikščionys, kurie sėmėsi įkvėpimo iš Evangelijos. Šiandien džiaugiamės jų svajonės išsipildymu – Europos Sąjunga. Ji yra laimėjimas prieš buvusį Europos tautų susiskaldymą. Šiandien Europai labai reikia žmonių, pajėgių tęsti šį vienybės projektą.

Brangieji, nuoširdžiai kviečiame Jus visus aktyviai dalyvauti ateinančiuose rinkimuose ir referendume! Išrinkime asmenis, vertus atstovauti mums ir Lietuvoje, ir Europoje. Apsispręskime ir dėl mūsų tautiečių užsienyje, kurie laukia pritarimo, kad būtų išsaugota jų Lietuvos Respublikos pilietybė. Nuo mūsų aktyvumo ir atsakingo pasirinkimo priklausys, kokioje Lietuvoje ir Europoje gyvensime. Kiekvienas mūsų balsas yra labai svarbus. Nelikti abejingiems šiai svarbiai pareigai reiškia mūsų meilę Tėvynei ir laisvos bei nepriklausomos Lietuvos išsaugojimą.

The post Lietuvos vyskupai paskelbė laišką, kviečiantį į rinkimus appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, kuris prisiminė, kad vysk. A. Vaičiaus laidotuvių dieną pirmą kartą lankėsi Telšiuose. Tuomet net negalvojo, kad teks kada nors čia tarnauti...

Homilijoje vyskupo generalvikaras kan. Vilius Viktoravičius komentavo skaitinį iš 1 Makabiejų knygos apie šventyklos apvalymo apeigas ir prisiminė, jog vysk. A. Vaičiui teko daug bažnyčių „apvalyti“ nuo sovietinio tvaiko. Generalvikaras ypač akcentavo 1988 m. lapkričio 25 d. grąžintą Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kurioje vysk. Antanas tą pačią dieną aukojo vakaro Mišias nelaukdamas, kol bus įrengtas altorius ar kiti bažnytiniai reikmenys. Toks vyskupo entuziazmas uždegė ir kitus tikinčiuosius atstatyti sovietų nuniokotas bažnyčias, o ypač rūpintis savo vidaus šventove.

Po šv. Mišių tikintieji išėjo prie vysk. A. Vaičiaus kapo ir pasimeldė už mirusįjį. Vyskupo giminaitis kan. Juozas Vaičius padėkojo visiems susirinkusiems už nuoširdžią maldą.

The post Telšiuose paminėtos vyskupo Antano Vaičiaus 15-osios mirties metinės appeared first on LAIKMETIS.

Vyskupai aptarė Bažnyčią ir visuomenę sukrėtusią žinią apie kun. K. Palikšos padarytą nusikaltimą, už kurį jam buvo teisėsaugos institucijų skirta bausmė. Ganytojai labai apgailestauja ir visų atsiprašo dėl padaryto didelio papiktinimo, pakertančio pasitikėjimą.

Vyskupai yra pasiryžę bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis ir kompetentingais specialistais, kad būtų kiek įmanoma užkirstas kelias panašiems nusikaltimams, tinkamai ir operatyviai reaguojama į gautus pranešimus, pagelbstima aukoms ir padedama nusikaltusiems prisiimti atsakomybę. Vilniaus arkivyskupo pranešimas šiuo klausimu numatomas penktadienį, birželio 2 d.

Posėdyje dalyvavęs apaštalinis nuncijus arkivysk. P. Rajič pasveikino vyskupus ir palinkėjo jiems Šventosios Dvasios vedimo.

LVK Liturgijos komisijos pirmininkas vysk. R. Norvila pristatė vyskupams paruoštą Romos mišiolo naujojo leidimo lietuvių kalba projektą. Iki rugsėjo 15 d. vyskupai galės atsiųsti pastabas dėl šio projekto. Liturgijos komisijos nariams padėkota už didelį darbą, įdėtą rengiant šį naują Romos mišiolo leidimą.

Toliau posėdyje svarstyti kunigų seminarijų ir Vilniaus Šv. Juozapo teologijos instituto reikalai. Dalintasi nuomonėmis apie diakonato šventimų organizavimą, tradicinę šeštakursių piligrimystę į Romą, aptarti personalijų klausimai.

M. Žičkutė-Lindžienė pristatė vyskupams sielovados bausmių vykdymo sistemoje organizavimo projektą, papasakojo apie šiandienę šios sielovados rūšies situaciją. Ganytojai patvirtino M. Žičkutę-Lindžienę sielovados bausmių vykdymo sistemoje programos koordinatore, patvirtinta ir šios programos veiklų koordinatoriaus pareigybė. Programa veiks Lietuvos Caritas struktūroje.

Posėdyje aptarta diecezinių teisių pašvęstojo gyvenimo institutų kanoninės vizitacijos tvarka, kurią pristatė Vienuolijų reikalų komisijos pirmininkas vysk. L. Vodopjanovas.

LVK nariai aptarė Bažnyčios ir valstybės santykių klausimus, kai kurių katalikiškų žiniasklaidos priemonių situaciją. Šeimos reikalų tarybos pirmininkas vysk. A. Poniškaitis pristatė Trečiąją pasaulinę senelių ir pagyvenusių žmonių dieną, kurią minėsime liepos 23 d.

LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai arkivysk. L. Virbalas pristatė užsienio lietuvių katalikų bendruomenių ir jų sielovados padėtį, taip pat šiemet įkurto Užsienio lietuvių sielovados centro veiklą. Arkivysk. L. Virbalas papasakojo apie artėjantį Europos užsienio lietuvių kapelionų susitikimą, kuris 2023 m. rugsėjo 11–13 d. vyks Londone. Paryžiaus lietuvių kapelionu trejų metų kadencijai išrinktas kun. A. Toliatas.

Penkerių metų kadencijai patvirtinti LVK ekspertai keturiose Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) struktūrose: ES Išorinių ryšių komisijoje LVK atstovaus I. Vaišvilaitė, Teisinių reikalų – V. Malinauskas, Socialinių reikalų – A. Kučikas, o Švietimo ir kultūros komisijoje – R. Šalkauskienė.

Posėdyje taip pat aptarti artėjančių svarbių sukakčių minėjimai: 2023 m. rugsėjį sukanka 30 metų nuo popiežiaus šv. Jono Pauliaus II ir penkeri metai nuo popiežiaus Pranciškaus vizitų į mūsų šalį, o 2026 m. – 100 metų nuo Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo. Pasidalinta informacija ir daugeliu kitų Bažnyčios veiklos einamųjų klausimų.

Plenarinis posėdis baigėsi gegužės 31 d. bendra Lietuvos vyskupų maldos valandėle Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos šventovėje, kur  melsta Marijos globos Bažnyčios sinodiniam keliui bei spalio mėnesį vyksiančiai pirmajai Vyskupų sinodo XVI Generalinės ordinarinės asamblėjos daliai.

Kitas Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis įvyks 2023 m. lapkričio 20–22 d. Vilniuje.

The post Lietuvos vyskupai atsiprašo dėl padaryto didelio papiktinimo appeared first on LAIKMETIS.

Jos įžangoje rašoma: „Dieviškąja teise visi tikintieji, kiekvienas sau tinkamu būdu, įpareigojami daryti atgailą, bet, siekiant, kad visi tarpusavyje būtų sujungti bendru atgailos laikymusi, yra nustatytos atgailos dienos, kai tikintieji ypatingu būdu dalyvauja malda, atlieka gailestingumo ir meilės darbus, aukoja save, ištikimiau atlikdami savo pareigas ir ypač laikydamiesi pasninko ir abstinencijos (plg. CIC kan. 1249)".

Vyskupai rašo, kad susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas taikomas visais metų penktadieniais (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa su iškilmės diena), Pelenų trečiadienį ir, pagal seną Lietuvos tradiciją, – Kūčių dieną. Šis abstinencijos įstatymas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.

Tuo tarpu pasninko įstatymas leidžia per dieną valgyti sočiai tik kartą. Šio įstatymo privalu laikytis nuo 18 iki 60 metų amžiaus (plg. CIC kan. 1252).

Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) ir pasninko reikia laikytis Pelenų dieną ir Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančios ir Mirties penktadienį (plg. CIC kan. 1251).

Vyskupai primena, kad „Sielų ganytojai ir tėvai privalo rūpintis, kad taip pat ir dėl jauno amžiaus neturintys pareigos laikytis pasninko ir abstinencijos asmenys būtų ugdomi kilnia atgailos dvasia (plg. CIC kan. 1252)".

Taip pat vyskupai pateikė išaiškinimą, kad susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes.

Ganytojai primena, kad pasninko įstatymas leidžia per dieną sočiai valgyti tik kartą. Kitus du kartus (pvz., ryte ir vakare) – tik lengvai užkąsti. Vanduo, pienas, vaisių sultys pasninko nelaužo.

Vyskupai akcentuoja įstatymo dvasią. „Visiems svarbu gerai suprasti, jog fizinis kūno apmarinimas nėra tikslas, bet yra taip sutvarkytas, kad palaikytų ir sustiprintų dvasinį apsimarinimą, kuris yra tikrasis apsimarinimas, tai yra ko nors atsisakymas dėl Kristaus.

Kūno apmarinimas dėl pakankamai svarbių priežasčių gali visiškai nesaistyti arba būti pakeistas, tačiau dvasinis apsimarinimas nepripažįsta išimčių ir pateisinimų. Jis saisto visus, taip pat ir vargšus, sergančius, kenčiančius.

Apsimarinimą turi lydėti sąmoningas ir maldingas dalyvavimas sekmadienio Eucharistijos šventime, nuoširdi Atgailos sakramento praktika, kasdienė malda, Šventojo Rašto skaitymas, artimo meilė, tarpusavio bendravimas, stropus atsidėjimas geriems darbams, santarvė šeimoje ir su kitais žmonėmis.

Reikia taip pat atsiminti, jog susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) ir pasninko įstatymai visuomet turi karitatyvinį bei socialinį pobūdį. Bažnyčia atkreipia dėmesį į tai, jog artimo meilė reikalauja dalį išlaidų skirti vargšams, ypač tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.

Tikras apsimarinimas taip pat visuomet įpareigoja atkurti pažeistą socialinį teisingumą, pvz.: mokėti teisingą atlyginimą, sugrąžinti neteisėtai pasisavintą nuosavybę, atitaisyti skriaudą, atlyginti žalą, atšaukti šmeižtą ir t. t."

Dažnai per pasninką akcentuojamas tik mėsos nevalgymas, tačiau ganytojai teigia: „Pasninko dvasia reikalauja susilaikyti nuo prabangaus maisto. Tikintieji taip pat skatinami atsisakyti tų maisto produktų, kuriems jaučiamas ypatingas pomėgis ar net priklausomybė nuo jų, pvz.: kava, saldumynai, alkoholis, tabakas ir pan.

Susilaikymą nuo mėsiškų valgių (abstinenciją) bei pasninką lydinti atgailos dvasia įpareigoja tikinčiuosius Gavėnios metu nerengti triukšmingų pasilinksminimų, griežčiau, negu paprastai, vengti svaigalų, atsakingiau vertinti laiką, skiriamą darbui, laisvalaikiui, pramogoms ar asmeniniams pomėgiams, laiką, praleidžiamą prie televizoriaus ar kompiuterio.

Atgailą ir apsimarinimą turi lydėti kova su blogais polinkiais, įpročiais ir ydomis."

Nesilaikyti susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) ir pasninko įstatymų galima tik dėl pakankamai svarbios priežasties: negalimumas laikytis, didelis nepatogumas, liga, sunkūs darbai ar kitos teisėtos priežastys.

Nuo šių įstatymų laikymosi yra atleidžiami:
a) ligoniai ir kūdikių laukiančios bei juos maitinančios motinos;
b) visi negalintys pasirinkti sau maisto, o turintys valgyti tai, kas jiems duodama;
c) krikštynų, jungtuvių, laidotuvių, mirusiųjų minėjimų dalyviai;
d) dirbantys sunkų fizinį ar protinį darbą.

Visais šiais atvejais susilaikymas nuo mėsiškų valgių (abstinencija) lieka galioti Pelenų trečiadienį, Didįjį penktadienį ir Kūčių dieną.

„Tikintieji turi svarbią pareigą laikytis atgailos dienų. Todėl susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) ir pasninko įstatymams sunkiai nusikalstų tas, kuris, neturėdamas pakankamai svarbios priežasties, kiekybės ar kokybės požiūriu apleistų daugumą įsakytų laikytis atgailos darbų," - baigia savo instrukciją Lietuvos vyskupai.

The post Kaip pasninkauja katalikai? appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvoje pradedami svarstyti donorystės reguliavimo pakeitimai, kuriais norima įteisinti numanomą organų donoro sutikimą donorystei. Tokie pakeitimai mirusio asmens organą paimantiems sveikatos priežiūros specialistams leistų daryti prielaidą, kad donoras sutinka atiduoti savo organus, jei jis iki savo mirties būtų neišreiškęs prieštaravimo donorystei įstatymų nustatyta tvarka.  

Popiežiškosios sveikatos apsaugos darbuotojų pastoracijos tarybos 1995 m. paskelbtoje Sveikatos apsaugos darbuotojų chartijoje pabrėžiama išskirtinė sąmoningo asmens sutikimo atiduoti organą vertė: „90. Transplantacijų medicininė intervencija „yra neatskiriama nuo humaniškojo davimo akto“. Gyvas ar miręs asmuo, kurio organas yra imamas, privalo turėti teisę būti pripažintas davėju – donoru, t.y. tuo, kuris savo noru sutiko netekti organo. Persodinimo prielaida yra išankstinis, savanoriškas ir sąmoningas donoro arba teisėtai jam atstovaujančio asmens, dažniausiai jo artimiausių giminaičių, apsisprendimas“. 

Donorystė yra kilnus veiksmas, dovanojantis kitam žmogui gyvybę, tačiau akivaizdu, kad sąmoningas asmens apsisprendimas dovanoti organą turi būti išreikštas jo aktyviais asmeniniais veiksmais ir negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti ir iš nežinojimo ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus. Valstybė turėtų skatinti sąmoningą žmogaus norą po jo mirties dovanoti savo organus.

Valstybė turėtų skatinti sąmoningą žmogaus norą po jo mirties dovanoti savo organus.

Bažnyčia visuomet rėmė donoro kortelės, išreiškiančios asmens sąmoningą sutikimą idėją, tačiau negali remti tokios situacijos įteisinimo, kai asmens tyla donorystės klausimu traktuojama kaip jo sutikimas atiduoti organus. Tai diskredituotų donorystės procesą, mažintų pasitikėjimą juo, taip pat kurtų terpę, palankią mitams apie donorystę plisti.

Praktika rodo, kad ne visose valstybėse tokie reguliavimo pakeitimai pasiekia tikslą – yra atvejų, kai donorų skaičius ima mažėti, nes žmonės pradeda aktyviai prieštarauti donorystei.

Bažnyčia dalijasi troškimu padėti ligoniams, kuriems donoro organai yra vienintelė viltis išgyventi, tačiau kviečia rinktis tokius būdus, kurie užtikrintų donorystės sėkmę nepažeidžiant fundamentalios žmogaus apsisprendimo teisės: donorystės koordinatorių pareigybių įsteigimą, visuomenės švietimą, donoro kortelės žinomumo didinimą ir t. t. 

The post Lietuvos vyskupai: asmens apsisprendimas dovanoti organą turi būti išreikštas aktyviais veiksmais appeared first on LAIKMETIS.

Posėdyje dalyvavęs apaštalinis nuncijus arkivysk. P. Rajič pasveikino Lietuvos vyskupus, ypač arkivysk. G. Grušą, 2021 m. rugsėjo 25 d. išrinktą Europos vyskupų konferencijų tarybos (toliau CCEE) pirmininku. Apaštalinis nuncijus pasidžiaugė sklandžia sinodinio kelio Lietuvoje pradžia ir palinkėjo vyskupams sėkmingo darbo.

LVK generaliniam sekretoriui kun. K. Smilgevičiui pristačius Lietuvos vyskupų konferencijos komisijų ir tarybų sąrašą, savo ketverių metų veiklą trumpai apžvelgė LVK pirmininkas arkivysk. G. Grušas bei visų konferencijos komisijų ir tarybų pirmininkai.

Arkivyskupas Gintaras Grušas perrinktas LVK primininku.

Pasibaigus jų kadencijai, buvo renkami nauji LVK struktūrų vadovai. Trejų metų kadencijai Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininku buvo išrinktas Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas, o vicepirmininku – Vilkaviškio vyskupas R. Norvila.

Buvo atnaujinta LVK Nuolatinės tarybos sudėtis. Jos nariai nuo šiol yra arkivysk. G. Grušas, vysk. R. Norvila ir vysk. A. Jurevičius. LVK Liturgijos komisijos pirmininku išrinktas vysk. R. Norvila, Švietimo reikalų komisijos pirmininku – arkivysk. K. Kėvalas, Visuomenės informavimo priemonių komisijos pirmininku – arkivysk. G. Grušas, Vienuolijų reikalų komisijos pirmininku – vysk. L. Vodopjanovas, Ekumeninių reikalų tarybos pirmininku – vysk. D. Trijonis, Jaunimo reikalų tarybos pirmininku – vysk. A. Jurevičius, Ryšių su Lenkijos vyskupų konferencija tarybos pirmininku – vysk. J. Ivanauskas, Socialinių reikalų tarybos pirmininku – arkivysk. K. Kėvalas, o Šeimos reikalų tarybos pirmininku – vysk. A. Poniškaitis.

Pagrindinį dėmesį vyskupai skyrė spalio 10 d. Romoje, o spalio 17 d. vietinėse Bažnyčiose prasidėjusiam XVI Generalinės ordinarinės Vyskupų sinodo asamblėjos dieceziniam etapui. Kaip žinoma, šios Vyskupų sinodo asamblėjos tema yra „Dėl sinodinės Bažnyčios: bendrystė, dalyvavimas ir misija“.

Vyskupijose jau suformuotos sinodinio kelio komandos.

Laikotarpis, per kurį bus meldžiamasi bei apmąstomas sinodinis Bažnyčios charakteris, suskirstytas į keletą etapų, kurių pirmasis – diecezinis baigsis 2021 m. rugpjūčio 15 d.

Lietuvoje jau veikia internetinė svetainė, į lietuvių kalbą išversti ir paskelbti visi Sinodo dokumentai bei pagalbinė medžiaga, vyskupijose jau yra paskirti sinodinio kelio koordinatoriai, suformuotos sinodinio kelio vyskupijose komandos. Sinodinio kelio Lietuvoje Nacionalinis referentas vysk. A. Jurevičius posėdžio metu išsamiai apžvelgė nuveiktus darbus, Kaune vykstančių vyskupijų koordinatorių susitikimų metu svarstomas temas, analizavo vyskupijose vykstančio sinodinio kelio moderatorių parengimo eigą. Aptarti kiti su sinodinio kelio dieceziniu etapu susiję klausimai.

LVK Švietimo reikalų komisijos pirmininkas arkivysk. K. Kėvalas aptarė tikybos mokymo ir katechezės Lietuvoje aktualijas, taip pat – būsimųjų kunigų rengimo seminarijose aspektus.  Atsiliepdami į būtinybę Lietuvoje parengti daugiau tikybos mokytojų, vyskupai aptarė šių mokytojų rengimo stiprinimo Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete galimybes.

LVK Liturgijos komisijos pirmininkas vysk. R. Norvila pristatė baigiamą rengti spaudai Skaitinių knygos A, B ir C liturginiams metams projektą. Aptarti šios liturginės knygos meninio apipavidalinimo, medžiagų pasirinkimo aspektai, tiražas. Posėdžio dalyviai apsvarstė ir kai kuriuos pasiūlymus rengiamam naujam Romos mišiolo leidimui.

Plenarinio posėdžio metu aptarta Katalikų interneto tarnybos, Lietuvos jaunimo pastoracijos centro, Lietuvos „Caritas“ veikla. Svarbią vietą posėdžio metu užėmė ir naujausios aktualijos: aptarta didelį rūpestį kelianti situacija prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos, apžvelgta Lietuvoje esančių pabėgėlių krikščionių sielovada, dvasinė ir materialinė pagalba jiems, pabėgėlių apgyvendinimo sąlygos.

būtina dvasiškai palydėti pabėgėlius ir toliau rūpintis jų poreikiais.

Konstatuota, kad būtina ir toliau dvasiškai lydėti Lietuvos teritorijoje laikinojo apgyvendinimo vietose sutelktus pabėgėlius bei per „Caritas“ toliau padėti pasirūpinti jų kitais poreikiais. Vyskupai, kurie asmeniškai dvasiškai palydi krikščionių pabėgėlių šeimas, pabrėžė, kad siektina, jog apgyvendinimo sąlygos visose laikinojo apgyvendinimo vietose atitiktų bent minimalius žmogiškąjį orumą atitinkančius reikalavimus. Šiuo metu šios apgyvendinimo sąlygos ne visur yra vienodos. Kviesdami maldai, posėdžio pabaigoje vyskupai paskelbė savo kreipimąsi „Perženkime slenkstį“.

Vyskupai aptarė Norvegijoje, taip pat Niujorke, Los Andžele, Čikagoje (JAV) bei D. Britanijoje gyvenančių lietuvių katalikų sielovados klausimus. Kitai trejų metų kadencijai lietuvių kapelionu patvirtintas Los Andželo Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. T. Karanauskas, o kun. V. Lisovski išleidžiamas darbuotis Niujorko lietuvių sielovadoje. Naujai trejų metų kadencijai Londono lietuvių kapelionu patvirtintas šio miesto Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius kun. P. Tverijonas. Norvegijos lietuvius papildomai lankys reguliariai iš Lietuvos atvykstantys kunigai: kun. R. Norkui patikėta Oslo ir jo apylinkių, o kun. V. Širvinski – Molde lietuvių sielovada.

išrinkta lietuvos atstovų delegacija.

LVK vicepirmininkas vysk. R. Norvila išrinktas LVK delegatu 2024 m. Quito (Ekvadore) vyksiančiame Pasauliniame eucharistiniame kongrese. LVK atstove COMECE Kultūros ir švietimo ekspertų grupėje išrinkta Lietuvos katalikiškojo ugdymo asociacijos pirmininkė R. Šalkauskienė, o LVK atstovu COMECE Socialinių reikalų komisijoje ir toliau dirbs S. Matulevičius. Be arkivysk. G. Grušo ir vysk. R. Norvilos, Lietuvai 2022 m. kovo 17–20 d. Bratislavoje (Slovakija) vyksiančiose CCEE, COMECE ir Slovakijos vyskupų konferencijos organizuojamose Trečiosiose Europos katalikų socialinėse dienose atstovaus LVK Socialinių reikalų tarybos pirmininkas arkivysk. K. Kėvalas, svarstytos ir kitos kandidatūros į Lietuvos delegaciją.

Vyskupai nusprendė pritarti Kultūros ministerijos pasiūlymui 2022 m. organizuoti šv. Mišias, kurių metu būtų pagerbtas spaustuvininkas ir leidėjas P. Skorina. Patvirtinta atnaujinto Kanonų teisės kodekso vertimo rengimo komisija, kurios koordinatoriumi išrinktas kun. R. Zdanys.

Atsakingasis už pašaukimų sielovadą arkivysk. K. Kėvalas pristatė nuolatinės pašaukimų sielovados Lietuvoje organizavimo pasiūlymus. Ties šiuo projektu bus dirbama ir toliau. Posėdyje išsamiai aptartos visuomenės aktualijos, santykių su valstybe aspektai bei įvairių institucijų pasiūlymai.

Kitas Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis įvyks 2022 m. sausio 7 d. Kaune.

The post LVK pirmininku perrinktas arkivyskupas Gintaras Grušas appeared first on LAIKMETIS.

Libano Respublika nuo 2019 m. patiria nesibaigiančius išbandymus: politinę ir ekonominę krizę gerokai apsunkino 2020 m. rugpjūčio 4 d. Beiruto uoste įvykęs milžiniškas sprogimas, sugriovęs didelę miesto dalį. Tiek sostinėje, tiek visoje šalyje labai trūksta medikamentų, degalų, o dėl elektros energijos trūkumo miestai naktį dažnai lieka neapšviesti. Nepaisydami sunkumų libaniečiai rūpinasi 2 milijonais pabėgėlių, dabar besiglaudžiančių mažytės šalies teritorijoje.

Kviečiami tikintieji ir visi geros valios žmonės malda bei auka padėti savo broliams Libane. Spalio 31 d. visose Lietuvos bažnyčiose bus renkamos aukos, o jau nuo dabar galima aukoti į specialią Lietuvos vyskupų konferencijos paramos Libanui sąskaitą LT40 7044 0600 0107 0355, nepamirštant nurodyti mokėjimo paskirtį: Pagalba Libanui.

Lydėkime Libano žmones savo malda, ištieskime jiems pagalbos ranką!

The post Lietuvos vyskupai kviečia prisiminti Libano krikščionis appeared first on LAIKMETIS.