Politikė padėkojo už galimybę pakalbėti apie krikščionybę su "Laikmečio" skaitytojais. A. Norkienė užsiima parlamentine veikla jau aštuonerius metus, ir kaip pati sako jos darbas "reikalauja įsigilinimo į problemas, derybų ir daugybės vertybinių apsisprendimų."

Ar galėtumėte pasidalinti savo patirtimi, kokį vaidmenį jūsų gyvenime užima krikščionybė?

• - Kasdieniai sprendimai, išsiugdytos žinios padėjo man nuosekliai laikytis vertybinių nuostatų, kurių gilumoje – krikščioniškos moralės pasaulis, puikiai derantis tarnaujant mūsų piliečiams ir Lietuvos valstybei.

Krikščionybė turi gilų ir svarbų vaidmenį daugelio lietuvių gyvenime, tiek istoriniu, tiek kultūriniu, tiek ir moraliniu požiūriu. Mūsų šalis per šimtmečius tapo ne tik religine, bet ir kultūrine šalimi, kur krikščioniškos vertybės formavo mūsų visuomenės pamatinius principus – šeimą, dorumą, pagarbą žmogaus gyvybei ir orumui.

Krikščioniškos vertybės ir jų pagrindu formuojamos tradicijos vis dar išlieka svarbios mūsų kasdienybėje. Tai atsispindi tiek švietimo sistemoje, tiek socialinėse programose, tiek ir valstybės požiūryje į žmogaus orumą ir teises.

Politikoje mes turime užtikrinti, kad krikščioniškos vertybės būtų gerbiamos, tačiau tuo pačiu metu būtina gerbti ir kitų žmonių tikėjimo pasirinkimus. Tai reikalauja jautrumo ir atsakomybės, kad nesukurtume jokios diskriminacijos ar spaudimo, bet kartu palaikytume tas vertybes, kurios stiprina mūsų bendruomenę ir visuomenę kaip visumą.

Kodėl būtent su jūsų atstovaujama politine jėga susiejote savo politinį kelią?

• - Man priimtina, kad krikščionybė turi didelę įtaką šeimai, nes šeima, kaip esminis visuomenės pagrindas, yra stipriai įtvirtinta tiek krikščioniškoje doktrinoje, tiek mūsų įstatymuose. Taip pat mūsų teisinė sistema remiasi humanistiniais principais, kurie daugeliu atvejų yra derinami su krikščioniškais idealais apie teisingumą, atjautą ir gailestingumą.

Dėl šių ir kitų svarbių priežasčių, savo politinį kelią susiejau su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ši partija ne tik viena iš seniausių politinių partijų Lietuvoje, bet ir vienintelė tradicinėms ir tautinėms vertybėms ištikima nacionalinė politinė jėga. Šiai partijai priklausau 17 metų ir niekada nenusivyliau savo pasirinkimu.

Kaip planuojate atstovauti krikščionišką poziciją Seime?

• - Esu tikra, kad Seimo narys neturėtų balsuoti kitaip, nei žadėjo savo rinkėjams per rinkimus, jau pasirinkus konkrečią partiją ir jos idėjas. Toliau palaikysiu prigimtinės šeimos sampratą, toliau nepritarsiu translytiškumo įteisinimui, taip pat bandymams įteisinti Stambulo konvenciją. Gerbsiu žmogaus gyvybę nuo pat pirmosios akimirkos iki natūralios mirties.

Ačiū už atsakymus.

The post Išrinktoji Seimo narė Aušrinė Norkienė: krikščionybė turi didelę įtaką šeimai appeared first on LAIKMETIS.

Kodėl apsisprendėte iš savo įprastinių veiklų pasukti į politinį veikimą?

Vaidotas Vaičaitis: Visų pirma, labai dėkoju už galimybę pasisakyti Jūsų skaitytojams apie šį sprendimą. Aš tikrai labai myliu savo akademinį ir pedagoginį darbą Vilniaus Universitete, bet šiuo metu mes, kaip Lietuvos visuomenė ir galbūt visa Vakarų kultūrinė erdvė, esame didelėje dvasinėje ir moralinėje krizėje, kuri sąlygoja krizę ir kitose socialinėse srityse: šeimoje, mokykloje, politikoje ir net Bažnyčioje. Ši krizė ypač pasimatė kovido epidemijos metu prieš keletą metų, bet ji niekur nedingo ir dabar. Dėl šios priežasties, manau, kad nebegaliu stovėti šalia politinių procesų, o turiu daug aktyviau įsitraukti į politinių sprendimų priėmimo procesą. Aišku, tai, kad kartu su manimi tuo pačiu keliu pasuko Kristina Zamarytė-Sakavičienė, Vytis Turonis ir Ramūnas Aušrotas, kuriais labai pasitikiu, taip pat padėjo man apsispręsti.

Kristina Zamarytė-Sakavičienė: Aš esu šešių vaikų mama, kuriai labai rūpi, kokioje visuomenėje auga mano vaikai ir kokioje jie gyvens. Žinau, kad Lietuvos ateitis rūpi ir kitoms mamoms bei tėčiams. Ne tik ekonomine, bet ir dvasine, moraline prasme.Pastaruosius dešimt metų dirbau Seimo kanceliarijoje, vadovavau advokacijos organizacijoms ir koordinavau pilietines iniciatyvas, kuriomis gynėme prigimtines teises ir krikščioniškas, šeimos vertybes. Veikdama politikos užkulisiuose aiškiai mačiau, kad Seime sparčiai stiprėja krikščionybei priešiškos jėgos, darosi vis sunkiau apginti tuos pamatinius gėrius, ant kurių laikosi mūsų visuomenė. Man akivaizdu, kad Seime labai reikalinga rimta atsvara – būtent todėl su Igno Vėgėlės komanda ir savo idėjiniais bendražygiais nutariau kandidatuoti šiuose Seimo rinkimuose.

Ramūnas Aušrotas: Mano apsisprendimas eiti į politiką subrendo prieš ketverius metus, kai dirbau LR Seimo nario patarėju. Tada iš arti teko stebėti politinę virtuvę, pamatyti dešinės pakraipos partijose vykstančią ideologinę transformaciją, ir suprasti,  jog realybėje jos nebeatstovauja toms vertybėms, dėl kurių buvo sukurtos. Tą labai gerai parodė LR Seimo narių balsavimai esminiais prigimtinės šeimos, gyvybės apsaugos ir tėvų teisių klausimais. Suvokimas, jog būsimajame Seime pamatinės krikščioniškos vertybės gali būti dar mažiau atstovaujamos ir lėmė mano apsisprendimą kandidatuoti į Seimą.

Vytis Turonis: Labai norėčiau, kad galėčiau tiesiog ramiai dirbti savo darbą ir pasitikėti, kad politikai jeigu ir nepadarys kažkokio proveržio tai bent jau nekenks. Deja, kaip jau minėjo kolegos, matome, kad nesidomėti politika ar joje nedalyvauti yra labai pavojinga. Rinkimų metu visi gražiai šneka, stengiasi pasirodyti kaip norintys įsiklausyti ir telkti, o po rinkimų piliečių nuomonė, ypatingai krikščionių, dažnai politikų nebedomina. Po šios kadencijos kai kurie esami Seimo nariai skelbia, kad dar turi nebaigtų reikalų, man net baisu pagalvoti, kas būtų, jeigu jie užbaigtų įgyvendinti visą savo neomarksistinę darbotvarkę. Neketiname to leisti. Norime, kad mūsų pažiūrų žmonių balsas Tautos atstovybėje skambėtų aiškiai ir profesionaliai, nes jis prisideda prie visų mūsų bendrojo gėrio puoselėjimo.

Dažnai tarp katalikų kalbama, kad politinė veikla yra nešvari, kad į politiką einama dėl galios ir naudos. Kas lėmė, kad jūs, būdami aktyvūs katalikų bendruomenės nariai, nepaisėte šios neigiamos nuomonės apie politiką? O gal priešingai, patyrėte didelių abejonių?

Vytis. Ši frazė yra padariusi Lietuvai labai daug žalos. Ji stabdo padorius piliečius nuo politinės tarnystės kelio, o tada mažėja konkurencija ir į valdžią ateina nebūtinai patys geriausi ir sąžiningiausi, kuriems padori politika apskritai tėra tušti žodžiai.

Vaidotas. Žinoma, kad ten, kur galia ir valdžia, neįmanoma išvengti intrigų ir manipuliacijos, todėl man apsispręsti nebuvo lengva. Visgi, kaip sakė Vytis, negalima politikos atiduoti tiems, kurie ja naudojasi vien dėl savo privačių ar partinių interesų tenkinimo. Man politika yra ne tikslas, o priemonė siekti bendrojo gėrio, o kartu ir – įgyvendinti tai, kas parašyta mūsų Konstitucijoje – puoselėti Lietuvoje tautinę santarvę bei kurti atvirą ir teisingą pilietinę visuomenę bei teisinę valstybę.

Kristina. Pasaulis nėra šventas. Mes turime nešti šventumą į pasaulį. Ir į politiką, kuri yra labai svarbi valstybės gyvenimo dalis. Taip, valstybės valdyme susiduria daug didelių interesų ir koncentruojasi galia, kuria dažnai piktnaudžiaujama. Būtent todėl joje labai reikalingi sąžiningi, tiesai ir bendrajam gėriui įsipareigoję žmonės. Aišku, kad nemaloni ta neigiama nuomonė ir nepatogu būti akylai stebimiems, marginalizuojamiems, kaltinamiems įvairiais nebūtais dalykais. Tačiau matydama, kas vyksta, aš savęs – klausiu – kas jei ne mes? Kada, jeigu ne dabar? Jaučiu moralinę pareigą įveikti šį barjerą, nepaisyti savo patogumo, bet daryti tai, ką manau esant reikalinga ir teisinga.

Ramūnas. Taip, kai kurių žmonių sąmonėje politika asocijuojasi su nešvariais dalykais. Tenka pripažinti, jog prie politikos, kaip veiklos kompromitacijos prisideda netinkamas kai kurių politikų elgesys, vis pasikartojantys politinės korupcijos skandalai prisideda prie politinio veikimo kompromitacijos.

Bet labai dažnai tai yra ir pačių rinkėjų turimų lūkesčių “projekcija”, t.y. lūkesčius, kuriuos jie patys turėtų ir norėtų realizuoti, jei būtų politikais, jie perkelia ir kandidatams. Čia reikia priminti, jog sąžinės neturintis politikas visada taikys į rinkėjo “pilvą”, panašiai kaip sukčius, siekiantis pigiai parduoti neva auksinį žiedą pirkėjui. Todėl svarbu klausyti kaip politikas šneka. Jei jis drįsta pasakyti, jog tas ar tas dalykas nėra įmanomas ar to ar to negali pažadėti, verta į tokį politiką atkreipti dėmesį.

Žmones taip galvoti verčia ir tai, kad jie ne kartą buvo “išduoti”, t.y. patikėjo gražiais politikų žodžiais ir pažadais, kurie realybėje netapo kūnu. Čia tenka rinkėjui priminti, jog politiką reikia rinktis ne pagal pažadus ir ne pagal deklaruojamas vertybes, bet pagal jo moralinį integralumą: ar nesiskiria jo žodžiai ir darbai, ar jis balsuoja pagal tas vertybes, kurias deklaruoja, ar jis ištesi rinkėjui duotus pažadus, o jei negali ištesėti - ar paaiškina to priežastis?

Kaip patekote būtent į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatų į Seimą sąrašą? Kodėl su šia politine jėga bandote patekti į Seimą? Juk egzistuoja ne viena partija, kurios pavadinime figūruoja žodis „krikščioniškas“.

Kristina. Man apsispręsti buvo paprasta, nes seniai kaip visuomenininkė ir Seimo kanceliarijos darbuotoja sukuosi politikoje, todėl turiu aiškią nuomonę apie partijas ne iš žiniasklaidos, o iš jų realių veiksmų ir rezultatų. Esmė, ne ką politikai kalba, o kaip balsuoja – nuo to priklauso sprendimai, kurie reguliuoja mūsų visų gyvenimus. Tais klausimais, kuriais aš dirbu (žmogaus gyvybė, šeima, sąžinės laisvė) LVŽS Seime visada duoda daugiausiai krikščioniškoms vertybėms palankių balsų (daugiausiai nepalankių visada duoda TS-LKD). LVŽS yra tikroji opozicija mirties kultūros politikai. Be to, tai sena, rimtą struktūrą turinti partija, kuri realiai veikia politikoje. Yra daug puikių žmonių, pabirusių po mažas partijas, tačiau jie vėl nepateks į Seimą - likti grynuoliais politikos užribyje nėra veiksmingas kelias.

Vaidotas. Tikrai yra dalis mano kolegų ir pažįstamų, kurie nustebo sužinoję apie mano sprendimą kandidatuoti į Seimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše. Visgi, esu šios partijos sąraše todėl, kad ši partija pasiūlė bendradarbiavimą Ignui Vėgėlei, su kuriuo jau apie tris metus pasisakome prieš valdžios melą ir manipuliacijas. Būtent Ignas man pasiūlė jungtis į šį sąrašą. Be to, manau, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga šiuo metu yra vienintelė politinė jėga Lietuvoje, kuri galėtų pasipriešinti gender ideologijai ir vadinamajai atmetimo kultūrai bei kartu pasisakyti už tradicines vertybes.

Ramūnas. Pasirinkimą su Igno Vėgėlės komanda jungtis prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lėmė keletas aplinkybių. Pirma, labai atidžiai stebiu dabartinę Seimo veiklą, seku kaip visuomenei svarbiais vertybiniais klausimais balsuoja parlamentinės partijos. LVŽS buvo vienintelė opozicinė partija, kuri per šią kadenciją nė karto manęs nenuvylė balsuodama.

Antra, ankstesnių rinkimų rezultatų analize paremtas žinojimas, jog iš visų opozicinių vertybinių jėgų tik LVŽS yra pajėgi perkopti rinkimų barjerą ir patekti į Seimą. Neturime prabangos vadovautis ambicijomis ir žaisti savo asmenines partijas. Būsimo Seimo sudėtis gali būti dar blogesnė, todėl labai svarbu jame turėti stiprų vertybinį atstovavimą. Keli kompetentingi ir vertybiškai orientuoti žmonės gali padaryti tikrai daug.

Trečia, krikščionys dažnai yra išsibarstę per kelias partijas. Pirmą kartą šiuose Seimo rinkimuose galima balsuoti ne už pavienius katalikus skirtinguose sąrašuose, bet už visą komandą. Tai strateginis žingsnis konsoliduojant krikščionišką balsą politinėje erdvėje. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąraše mes esame nepartiniai kandidatai, kurie visų pirma įsipareigoja atstovauti tiesai.

Vytis. Man labai nepatinka kai religija ar Bažnyčia yra prisidengiama siekiant politinių tikslų. Tikėjimas man šventas reikalas, o su šventais dalykais turime elgtis pagarbiai ir atsargiai. Krikščionio vardo įdėjimas į pavadinimą gal ir gelbsti kaip komunikacinė priemonė, bet jeigu vadinamųjų krikščionių veikla tampa nekrikščioniška, tuomet tai daro žalą Evangelijos skelbimui ir klaidina rinkėją.

Daug kam LVŽS siejasi su baltiška pasaulėžiūra, o jūs esate krikščionys: kaip reaguotumėte į galimus priekaištus, kad „susidėjote“ su pagonimis?

Kristina. Kiek man žinoma, LVŽS sąraše daug katalikų ir pats šios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis nelaiko savęs pagonimi. Mano įsitikinimu, esmė ne tame. Politikoje priimami sprendimai dėl valstybės valdymo, todėl esmė yra tai, kaip Seimo nariai balsuoja, kokias iniciatyvas siūlo. LVŽS balsavimai geriausiai atliepia krikščioniškas vertybes, stipriausiai jas gina. Galbūt todėl, kad tiesiog remiasi į sveiką protą, kuris atitinka kiekviename iš mūsų įrašytą prigimtinį įstatymą, o ne į žmogaus prigimčiai priešiškas ideologijas.

Vaidotas. Svarbu suprasti, kad politinė partija nėra religinė bendruomenė, todėl joje gali būti įvairią pasaulėžiūrą išpažįstančių žmonių, bet man svarbu, kad partijoje sutartume dėl svarbiausių dalykų: tradicinių vertybių apsaugos ir būtinybės pasipriešinti gender ideologijai bei vadinamajai atmetimo kultūrai, siekiančiai užtildyti visus, kurie nepritaria vadinamųjų nuomonės formuotojų ir didžiosios žiniasklaidos primetamam naratyvui. Manau, kad šioje politinėje partijoje yra gana platus sutarimas dėl šitų dalykų.

Vytis. Vertindami Lietuvos politinį lauką per dažnai vadovaujamasi gandais ir medijų kuriamais įspūdžiais. Paradoksalu, kad krikščionys patys nuo to bene daugiausiai nukenčia, bet nepasimoko. Mane įtikino LVŽS lyderių ir Igno Vėgėlės noras telkti platesnį ratą žmonių, taip pat ir krikščionių, kad būtų apsaugotos pamatinės mūsų visuomenės vertybės ir sustabdyta korupcija. Mums besijungiant nebuvo iškeltos jokios sąlygos ar reikalavimai, apart siekio - prisidėti prie Lietuvos kūrimo vadovaujantis savo sąžine ir profesinėmis žiniomis. Tai leidžia manyti, kad jeigu esame LVŽS narių tarpe pagonių, tai jie šiandien ieško krikščionių, kurie laikosi savo mokymo. Tai puiki terpė parodyti, kad ne tik kalbame, bet ir gyvename kuo tikime. Jeigu situacija pasikeistų, būtinai Jus informuosiu.

Ramūnas. Esu pastebėjęs, kad kartais taip vadinami pagonys geriau supranta, kas yra prigimtinė šeima, kiek yra lyčių, kas yra vyras ir moteris, negu tie patys katalikai. Jiems to nereikia aiškinti, o štai ne vienam katalikui dažnai reikia įrodinėti akivaizdžias tiesas.

Man teko dirbti darbo grupėje, kuri sprendė ugdymo šeimoje įteisinimo klausimą. Priešingai, negu įprastą, šią idėją iškėlė ir siekė realizuoti ne krikščionys, o žmones, kuriuos mes pavadintume pagonimis, nors tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus yra svarbi ir katalikams. Manau yra klaida užsidaryti vienos konfesijos rėmuose, kai tos pačios vertybės yra būdingos kur kas platesniam ratui žmonių. Tokiu būdu mes tik susiaurintume savo veikimo galimybes. Esu Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas, ir kai kūrėme šią organizaciją, kuri rūpinasi tėvų teise ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus, mes sąmoningai atsisakėme konfesinio požiūrio, kad turėtume platesnį visuomenės atstovavimą. Ir iš to tik laimėjome.

Kaip tikitės būdami Seime konkrečiai įgyvendinti krikščioniškas vertybes įstatymų lygmenyje?

Kristina. Čia galima būtų kalbėti labai daug, todėl trumpumo dėlei vis tiek tenka atsirinkti prioritetus. Pirmiausia man svarbu, kad Lietuvos teisėje būtų išsaugota prigimtinė šeimos ir lyties sampratos (nepriimti Civilinės sąjungos, Lyties keitimo įstatymai, Stambulo konvencija). Taip pat Seime ginsiu žodžio, įsitikinimų, religijos laisves (priešinsimės cenzūrai, Stambulo konvencijos ratifikavimui, „neapykantos kalbos“ normų plėtrai ir t. t.); tėvų teisę ugdyti savo vaikus pagal savo moralinius įsitikinimus, nebijant, kad mokykloje jiems bus diegiami priešingi; jaunimo galimybę suprasti, kad šeima yra svarbiausias gyvenimo projektas (lytiškumo ugdymas nukreiptas į rengimą šeimai, kultūros ir meno finansavimas, atsižvelgiant į skatinamas vertybes); vaikų teisę pirmuosius metus augti su mama (garantuojant pakankamas motinystės išmokas); šeimų teisę į ekonominį saugumą, kad jos drąsiai gimdytų vaikus (vaiko pinigų didinimas, GPM lengvatos, nuo 2020 m. gimusiems vaikams 10 tūkst. eurų vertės Lietuvos ateities investicinio fondo vienetų, pagalba įsigyjant būstą) ir kt.

Bendrojo gėrio puoselėjimui labai svarbu skatinti visuomenės savarankiškumą, kad visi šalies gyventojai, šeimos, verslai, religinės ir kitos bendruomenės galėtų veikti, kurti ir stiprėti be perteklinio valstybės kišimosi, reguliavimo ir kontrolės.

Vaidotas. Pritariu Kristinai, Taip pat manau, kad krikščioniškų vertybių reikia ne tik vykdant įstatymų leidybą, bet ir puoselėjant vienas kito tarpusavio pagarbą. Be to, krikščioniško ar tiesiog – sąžiningo ir profesionalaus požiūrio (o tai ir yra krikščionio politiko uždavinys) reikia Seimui dalyvaujant valstybės pareigūnų skyrime bei apsisprendžiant dėl pritarimo tarptautinėms sutartims. Bet kuriuo atveju, krikščionis politikoje siekia ne kokio nors siauro pasaulėžiūrinio intereso, bet visos visuomenės bendrojo gėrio.

Ramūnas. Pridėsiu kelis dalykus, kurių nepaminėjo mano kolegos. Daugiau kaip dešimt metų dirbu akademinį darbą ir gerai matau, kaip į akademinę erdvę skverbiasi ideologinis mąstymas, ir  universitetas, užuot buvęs laisva idėjų raiškos vieta, tampa kitokios nuomonės persekiojimo ir susidorojimo su ja vieta. Matydamas, grėsmes, kurios kyla įsitikinimų ir sąžinės laisvei tiek akademinėje veikloje, tiek klinikinėje praktikoje, ketinu teikti įstatymų iniciatyvas, jog įstatymuose būtų įtvirtinta sąžinės prieštaravimo teisė. Manau, jog  ugdymo turinys, kiek tai susiję su pasaulėžiūra, negali prieštarauti tėvų išpažįstamoms vertybėms ar siekti jas jėga pakeisti. Todėl sieksiu sudaryti tėvams galimybę pasirinkti lytiškumo ugdymo programą, tiek būti informuotiems apie jos turinį, tiek ir teisę jos atsisakyti.

Vytis. Norėčiau prisidėti prie to, kad įstatymų pakeitimų ir visokių mažareikšmių pataisų teisinėje sistemoje būtų kuo mažiau, o tos, kurios priimamos būtų gerai parengtos ir apgalvotos. Kiekvienais metais Seimas priima tiek įstatymų ir jų pakeitimų, kad retas Seimo narys galėtų atsiminti bent dalį jų. Geras pavyzdys yra neseniai nuskambėjęs skandalas dėl prieš kurį laiką Seime priimto Rinkimų kodekso, drastiškai apribojusio antrojo rinkimų rato vienmandatėse rinkimų apygardose galimybes. Atrodo, kad net balsuodamas dėl pačios politinės sistemos pagrindus liečiančių įstatymų, Seimo nariai nesugeba tinkamai įvertinti tikrojo teisės akto normų turinio ir ilgalaikių atitinkamo pakeitimo pasekmių.

Šiandien taip pat būtina stiprinti pilietinės visuomenės galimybes kontroliuoti politikus, užtikrinti geresnį dialogą tarp politikų ir piliečių, kad jis nepasibaigtų tiesiog pasiūlymu - po ketverių metų išsirinkti geresnius. To nepavyks be didesnio politikų atvirumo ir politinės kultūros keitimo savo pavyzdžiu. Kol daugumą politikų tenkina mažas piliečių dalyvavimas valstybės valdyme, kol iš aukšto žiūrima į nuoširdų norą ir iniciatyvą patarti bei padėti sprendžiant įsisenėjusias problemas, negalime būti tikri, kad Lietuvoje bus vykdoma į bendrąjį gėrį orientuota politika. Bet galiausiai - visa tai liks tik gražiomis kalbomis ir norais, jeigu spalio 13 d. žmonės neateis ir nebalsuos už tai, ką čia pristatėme. Dabar viskas rinkėjų rankose.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos

The post Kaip aktyvūs katalikai pasuko į politiką appeared first on LAIKMETIS.

Antrasis sąraše yra dabartinis europarlamentaras Bronis Ropė, penketuke taip pat įrašyti parlamentarai Aušrinė Norkienė, Dainius Gaižauskas bei Giedrius Surplys.

Po Ž. Savicko sąraše rikiuojasi Seimo narės Asta Kubilienė, Ligita Girskienė, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, dešimtuką užbaigia parlamentaras Jonas Jarutis.

„Mūsų partija teikia 22 asmenų sąrašą, kurių kiekvienas pasiruošęs įgyvendinti partijos programą. Joje akcentuojamos ir tradicinės vertybės, ir Lietuvos saugumas, ir atsakingas atstovavimas Lietuvos piliečiams“, – partijos pranešime sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Jis ragino žmones ateiti į birželio 9 dieną vyksiančius rinkimus, jų metu Lietuva rinks 11 Europos Parlamento narių.

„Mažas aktyvumas lems, kad šiuos rinkimus laimės tie, kurie nieko dėl Lietuvos žmonių nepadarė ir sako, kad viską iš viršaus reguliuoja Briuselis“, – kalbėjo „valstiečių“ pirmininkas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dabar EP turi du atstovus.

Partijos rinkimų programoje akcentuojama tvirtos ir klestinčios šeimos, žemės ūkis, regioninė politika, didesnis ES narių suverenitetas, geresnės sąlygos verslui, galimybės jaunimui.

Anksčiau penktadienį partija atšaukė A. Verygos kandidatūrą prezidento rinkimuose ir parėmė advokatą Igną Vėgėlę.

The post Valstiečiai patvirtino kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui, atsižvelgiant  į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, patobulintas Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas.

Parlamentaras  siūlo numatyti, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą su KGB būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja, išskyrus tuos, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams.

„Naujame įstatymo pataisų variante numatyta išimtis, pagal kurią valstybės tarnautojų ar kandidatų į valstybės tarnautojo pareigas pateikta informacija ir duomenys apie juos, kurie yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, ir toliau bus laikomi valstybės paslaptį sudarančia informacija. Taip nebus pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai“, – Eltai sakė projektą patobulinęs parlamentaras S. Tumėnas.

Įstatymo pataisos numato ir nuslėpusių bendradarbiavimą su KGB valstybės tarnautojų veiklos apribojimą. Jeigu Seimas pritartų, asmenys, pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negalėtų eiti  pareigų valstybės tarnyboje, taip pat negalėtų užimti  savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų.

eigu Seimas pritartų, asmenys, pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negalėtų eiti  pareigų valstybės tarnyboje

Pasak S. Tumėno, priėmus įstatymo pataisas, pretendentai į valstybės tarnybą, taip pat į įstaigos vadovo pareigas, pildydami Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaraciją, sulauktų klausimo dėl slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Anot S. Tumėno, įstatymo pataisomis siekiama, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs asmenys, kurių ištikimybė, patikimumas ir reputacija nekelia jokių abejonių. Taip pat siekiama eliminuoti galimą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, Lietuvos valstybės konstitucinei sąrangai ir konstitucinėms vertybėms.

„Lojalumą Lietuvos Respublikai, valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos reikalavimą siūlau sieti ir su valstybės tarnautojo prisipažinimu slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, – sako politikas.

Be to, anot jo,  naujas teisinis reguliavimas galios tik asmenims, kurie pretenduos į pareigas valstybės tarnyboje nuo 2024 m. liepos 1 d., tai yra  nuo numatytos įstatymo įsigaliojimo datos.

Šiuo metu Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme numatyta, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.

Seimo teisininkai: siūlomas reguliavimas  yra klaidinantis

Dar kartą įvertinęs su liustracijos procesu susijusias įstatymo pataisas Seimo Teisės departamentas šį kartą nekalba apie projekto galimą prieštaravimą Konstitucijai, tačiau kritikos projektui negaili.

Seimo teisininkų nuomone, siūlomas reguliavimas  yra „klaidinantis ir nenustatantis jokių naujų reguliacinio pobūdžio normų“.

Anot teisininkų, nėra aišku, apie kokią valstybės tarnautojų grupę, kuriai nebūtų taikoma siūloma išimtis dėl duomenų nelaikymo valstybės paslaptį sudarančia informacija, šiuo atveju kalbama.

Teisės departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad savanoriško prisipažinimo slapta bendradarbiavus su KGB terminas jau yra pasibaigęs 2000 metais. Per nustatytą laikotarpį neprisipažinusiems asmenims jų duomenys apie slaptą bendradarbiavimą visais atvejais skelbiami Teisės aktų registre ir jiems taikomi įstatyme nustatyti veiklos apribojimai.

„Siūlomos nuostatos bet kuriuo atveju apimtų visus valstybės tarnautojus, kuriems ir taip jau yra numatyta prisipažinusių asmenų apsauga (...) , t. y. nebūtų tokių valstybės tarnautojų ar kandidatų į valstybės tarnautojo pareigas, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos nebūtų įslaptinta 75 metams ir saugoma įstatymų nustatyta tvarka“,  – sakoma Seimo teisininkų išvadoje. 

Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.

ELTA primena, kad pernai gruodžio mėnesį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvertinęs Seimo Teisės departamento išvadą, nutarė, kad įstatymo pataisos, siūlančios paviešinti valstybės tarnyboje dirbančius, Lietuvos valstybei prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius, prieštarauja Konstitucijai.

Seimo narys S. Tumėnas tikėjosi, kad Seimo valdyba sudarys darbo grupę, kuri patobulins įstatymą, tačiau ji šio klausimo nesiėmė.

The post Į Seimą grįžta siūlymas paviešinti valstybės tarnyboje dirbančius buvusius KGB bendradarbius appeared first on LAIKMETIS.

Analitinio centro vadovu paskirtas politologas Dovilas Petkus. Jis teigia, kad šio centro veiklos ašį – ginti prigimtinės šeimos ir valstybingumo idėjas – lėmė politinė situacija šalyje.

„Šiandien mūsų šalyje pastebimas precedento neturintis atotrūkis tarp tautos nuostatų ir to, kaip jos atstovaujamos mūsų valdžios viršūnėse. 70 – 80 proc. šalies gyventojų aiškiai pasisako už prigimtinės šeimos sampratą bei prieštarauja vienalytės partnerystės, translytiškumo projektams, kuriuos žūtbūt bando įteisinti valdantieji.

Mūsų krikščioniškame pavelde ir šimtametėse tautos tradicijose užgrūdinti  įsitikinimai apie šeimą, gyvybę ir visuomenės darną šiandien yra menkinami, o savo partijų pavadinimuose krikščionių vardą nešiojantys politikai yra praradę savo politinę orientaciją.

Nesutikdami, jog amžinieji įsitikinimai dėl šeimos, kalbos, tautiškumo būtų stumiami į užribius, nusprendėme steigti analitinį „smegenų centrą“. Manome, kad toks institutas pasitarnaus, jog galėtume argumentuotai, pasitelkdami išsamią politologinę analizę, tyrimus bei kitų šeimą ir valstybingumą ginančių organizacijų patirtį, puoselėti minėtas vertybes ir siekti, kad jos būtų atstovaujamos aukščiausiu lygmeniu“, – teigė Dovilas Petkus.

Nesutikdami, jog amžinieji įsitikinimai dėl šeimos, kalbos, tautiškumo būtų stumiami į užribius, nusprendėme steigti analitinį „smegenų centrą“

Pasak partijos pirmininko pavaduotojo Giedriaus Surplio, steigiamas centras aiškiai pozicionuos partijos nuostatas. „Krikščioniškosios demokratijos ir tradicinių vertybių centras geriausiai leis pristatyti krikščioniškojo socialinio mokymo idėjas šiuolaikiškai, akcentuojantis į savimi pasitikintį žmogų, stiprią šeimą, gyvus regionus, augančią vidurinę klasę, klestinčius verslus, Lietuvos tapatybės puoselėjimą stiprioje ES, ir planetos išsaugojimą ateities kartoms“, – sako G. Surplys.

LVŽS pirmininko pirmasis pavaduotojas Aurelijus Veryga teigia, kad panašia veikla užsiimantys centrai veikia daugelyje Europos valstybių, todėl „valstiečių“ analitinis centras sieks užmegzti tvirtus tarptautinius ryšius. „Tenka konstatuoti, kad valdančioji „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“ savo balsavimais dėl civilinės sąjungos ir narkotikų dekriminalizavimo tikrai nebeatstovauja krikščioniškajai demokratijai. Mes norime stiprinti šią tradicinę ideologiją ir siekti plataus Europinio bendradarbiavimo su tomis jėgomis, kurios yra artimos mūsų ideologijai “, – teigė A. Veryga.

Institutą steigiančios partijos pirmininkas R. Karbauskis pažymėjo, kad LVŽS – vienintelė parlamentinė politinė jėga nuosekliai ir be kompromisų ginanti tradicinę šeimą, gyvybę, lietuvių kalbą, papročius ir tradicijas. „Mūsų steigiamas analitinis centras padės pagrįsti šias idėjas moksliškai ir teisiškai bei skleisti jas visuomenėje. Kviečiame visus, kuriems rūpi Lietuvos ateitis ir kurie nepritaria chaotiškam ir visuomenei milžinišką spaudimą darančiam liberalizmo įsigalėjimui, prisidėti prie centro veiklos“, – sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

The post LVŽS įsteigė Krikščioniškos demokratijos ir tradicinių vertybių centrą appeared first on LAIKMETIS.

Jei kitą sekmadienį vyktų rinkimai, už LSDP balsuotų 18,2 proc. apklaustųjų (18,1 proc. kovą).

Reitingų lentelėje antrą poziciją išlaiko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 9,9 proc. balsų (9,7 proc. kovą).

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sulauktų 8,3 proc. apklaustųjų paramos (9 proc. kovą), opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 8,2 proc. (8,6 proc. kovą). Valdančiajam Liberalų sąjūdžiui paramą deklaravo 5,1 proc. apklaustųjų (4,6 proc. kovą). 

Pasak „Vilmorus“ vadovo sociologo Vlado Gaidžio, šios partijos peržengtų 5 proc. barjerą ir patektų į Seimą.

Apklausos duomenimis, maždaug du trečdaliai elektorato rinktųsi opozicines partijas.

„Reitingų lentelė nepasikeitė, o penkių procentų barjerą, jeigu skaičiuojant nuo balsuojančių, peržengtų penkios partijos. Matosi, kad dominuoja opozicinės partijos, maždaug du trečdaliai elektorato yra opozicinės partijos“, – BNS sakė V. Gaidys.

Už opozicinę Darbo partiją savo balsą atiduotų 2,5 proc. respondentų (2,8 proc. kovą), už opozicinę partiją „Laisvė ir teisingumas“ –  2,1 proc. (2,7 proc. kovą). 

Valdančiąją Laisvės partiją rinktųsi 2,6 proc. apklaustųjų (2,5 proc. kovą).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko balandžio 14–22 dienomis, gyvai ir telefonu apklausta 1000 pilnamečių Lietuvos gyventojų.

The post Sociologas Vladas Gaidys: maždaug du trečdaliai elektorato yra už opozicines partijas appeared first on LAIKMETIS.

Tokį LVŽS Valdybos sprendimą Ramūnas Karbauskis pristatė partijos nariams balandžio 22 d. vykusiame susitikime Palangoje. Šis centras telks Lietuvos ir užsienio politikus, mokslininkus, teisininkus, verslininkus, jaunimo ir bendruomenių lyderius, kad būtų puoselėjamos krikščioniškos demokratijos idėjos ir saugomos tradicinės vertybės.

„Likome vienintele politine jėga Lietuvoje, be kompromisų ginančia tradicinę šeimą, lietuvių kalbą, papročius, tradicijas ir žmogaus teisę gyventi sveikai ir oriai. Mūsų steigiamas analitinis centras padės pagrįsti šias idėjas moksliškai ir teisiškai bei skleisti jas visuomenėje. Kviesime visus, kuriems rūpi Lietuvos ateitis ir kurie nepritaria pamatines valstybės ir šeimos vertybes griaunančiam liberalizmo įsigalėjimui, prisidėti prie centro veiklos“, – sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Kviesime visus, kuriems rūpi Lietuvos ateitis ir kurie nepritaria pamatines valstybės ir šeimos vertybes griaunančiam liberalizmo įsigalėjimui

Pasak partijos pirmininko pavaduotojo Giedriaus Surplio, steigiamas centras aiškiai pozicionuos partijos nuostatas ir vertybes. „Pasitarėme su partijos kolegomis ir nusprendėme, kad Krikščioniškosios demokratijos ir tradicinių vertybių centras“ geriausiai leis pristatyti krikščioniškojo socialinio mokymo idėjas šiuolaikiškai, akcentuojantis į savimi pasitikintį žmogų, stiprią šeimą, gyvus regionus, augančią vidurinę klasę, klestinčius verslus, Lietuvos tapatybės puoselėjimą stiprioje ES, ir planetos išsaugojimą ateities kartoms“, – sako G. Surplys.

LVŽS pirmininko pirmasis pavaduotojas Aurelijus Veryga teigia, kad panašia veikla užsiimantys centrai veikia daugelyje Europos valstybių, ir „valstiečių“ analitinis centras sieks užmegzti tvirtus tarptautinius ryšius. „Tenka konstatuoti, kad valdančioji „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“ savo balsavimais dėl civilinės sąjungos ir narkotikų dekriminalizavimo tikrai nebeatstovauja krikščioniškajai demokratijai. Mes norime stiprinti šią tradicinę ir vis dar perspektyvią ideologiją, su kuria sutampa daugelis LVŽS programinių nuostatų“.

Krikščioniškos demokratijos ir tradicinių vertybių centrui vadovaus LVŽS narys, politologas Dovilas Petkus.

The post „Valstiečiai" steigia Krikščioniškos demokratijos ir tradicinių vertybių centrą, jam vadovaus Dovilas Petkus appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pirmadienį pranešė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), partijos kandidatų sąraše taip pat yra Kauno miesto skyriaus pirmininkė Vaida Pranarauskaitė, buvusi parlamentarė Audronė Jankuvienė, verslininkas, reklamos agentūros „Anona“ įkūrėjas ir direktorius Kazimieras Rimeikis, gydytoja oftalmologė Jūratė Jankauskienė.

„Savo komandą būriau atsakingai. Man svarbu, kad su manimi dirbtų išmintingi, sąžiningi, patirtį įvairiose srityse sukaupę, energingi, gebantys įsiklausyti į kito argumentus žmonės”, – sakė A. Veryga.

Toliau sąraše rikiuojasi Europos Parlamento nario Bronio Ropės komandos Lietuvoje vadovė Rūta Bičiuvienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos profesorius Rolandas Stankevičius, edukologijos mokslų daktarė Vilija Adaškevičienė, Lietuvos kultūrizmo federacijos prezidentas Karolis Žilinskas.

Toliau sąraše rikiuojasi Europos Parlamento nario Bronio Ropės komandos Lietuvoje vadovė Rūta Bičiuvienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos profesorius Rolandas Stankevičius

Kandidatų į Kauno miesto savivaldybės tarybą taip pat įrašytos A. Verygos padėjėjos Seime Aušra Daugėlienė ir Gintarė Veličkienė, bendrovės „Pažangios idėjos“ direktorius Vilius Meškauskas, programuotoja Jurgita Mitė, nekilnojamojo turto ekspertas Darius Kindurys, šeimų centro „Būkime kartu“ vadovė Inga Bradūnienė, IT įmonių grupės „Elsis“ kokybės ir saugos vadovas Gediminas Romančikas, ilgametę vadovavimo patirtį versle turinti Inesa Juronienė, farmacininkė Laura Grevė, aplinkosaugos aktyvistė Vita Siniauskaitė, LSMU Veterinarijos akademijos katedros asistentas Vilmantas Sirotka.

LVŽS Kauno komanda į rinkimus žengia su šūkiu „Už laimingą Kauno šeimą“.

Programoje siūlomas nemokamas viešasis transportas, visos dienos mokyklos modelis pirmose klasėse, nemokamas maitinimas mokyklose „švediško stalo“ principu, studijuojančių šeimų būsto programa, „budinčios apyrankės“ ir „socialinio recepto“ projektas senjorams, nemokamos patalpos bendruomenėms kiekvienoje seniūnijoje, kauniečio kultūros pasas.

Nauji savivaldos ir merų rinkimai vyks 2023 metų kovo 5 dieną.

The post Per savivaldos rinkimus Kaune „valstiečius“ ves ir į merus kandidatuojantis A. Veryga appeared first on LAIKMETIS.

Vyriausybės ekspertai laidose jau pripažįsta, kad galimybių pasas buvo pasirinktas kaip politinio spaudimo priemonė

Valdžios desperacija ir negebėjimas pasirinkti prevencinių priemonių nėra tai, kas pagrįstų priemonių, varžančių žmonių teises, proporcingumą ar užtikrintų jų teisėtumą. Priešingai – tokie pasisakymai rodo, kad esame teisūs abejodami galimybių paso draudimų pagrįstumu, būtinumu demokratinėje visuomenėje bei proporcingumu. Tokias abejones reiškia jau ir kitų valstybių teismai.

Antai, Ispanijos Galisijos regiono teismas savo 2021 m. rugpjūčio 21 d. sprendime vertindamas ispaniško „galimybių paso“ atitikmens teisėtumą nepalaikė šios priemonės ir pripažino ją prieštaraujančia teisės aktams ir tuo motyvu, kad nebuvo įrodytas priemonės būtinumas, nes nebuvo pabandyta taikyti mažiau teises ribojančių priemonių. Be to, šio teismo vertinimu, šios priemonės būtinumą paneigė ir tai, kad moksliniais duomenimis remiantis, paskiepyti žmonės taip pat gali užkrėsti kitus. Taigi, precedentų kitų valstybių teismų praktikoje jau turime.

Seimo narių grupė, motyvuodama tuo, kad galimybių pasą įteisinęs reguliavimas varžo pamatines didelės grupės žmonių teises, prašo Teismą nagrinėti kreipimąsi ne eilės tvarka, o suteikiant jam pirmenybę. Tokį sprendimą Konstitucinis Teismas gali priimti įvertinęs bylos aplinkybes.

Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, jį pagrindžiančius teisinius ir medicininius argumentus Seimo nariams padėjo parengti Sveikatos teisės institutas. Ačiū ekspertams, LVŽS šešėlinės Vyriausybės nariams bei LVŽS frakcijos Seime kolegoms, inicijavusiems šį kreipimąsi.

Jei kas ir žudo Lietuvos žmones, tai žudo šios valdžios arogancija, gebėjimo tvarkytis su situacija stoka ir nemokšiškai vieno asmens valdoma sveikatos sistema. Reikia sugebėti taip nustekenti situaciją, kad per tokį trumpą laiką su Lietuvos sveikatos sistema pasiektume blogiausius rodiklius Europoje, tiek sergamumo, tiek, deja, ir mirštamumo prasme. Apie teisinę viso to reikalo pusę ar komunikaciją, žmogišką išmintį jau nebekalbu – baigiame įprasti, kad savaitės pradžioje be galimybių paso uždraudžiama lankytis vaistinėse ir įsigyti būtiniausias prekes, o viduryje – draudimas atšaukiamas...

The post Ramūnas Karbauskis. Atsakymas G. Landsbergiui: tik nereikia apsimetinėti kvailiais appeared first on LAIKMETIS.

Šio klausimo šešėlinėje Vyriausybėje viešą svarstymą paskatino valdančiųjų parengtas partnerystės įstatymo projektas, kuriame partnerystei apibrėžti kopijuojama 2011 m. Konstitucinio Teismo nutarime suformuluota „šeimos“ sąvoka „šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“. Partnerystės įstatymo iniciatoriai vietoje žodžio „šeima“ įrašė žodį „partnerystė“ bei paliko visus Konstitucinio Teismo nutarime išvardintus „šeimos“ turinio ypatumus.

Šešėlinis kabinetas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors partnerystės įstatymo rengėjai deklaruoja bandą išvengti nuorodų į vaikus ir vaikų įsivaikinimą, jie tuo pačiu metu kuria dviejų rūšių šeimas, kurių viena neturės įsivaikinimo galimybės, taigi, galės bet kuriuo metu deklaruoti esanti diskriminuojama. Tai reiškia, kad taip sukuriama prielaida homoseksualių asmenų poroms ginti savo teises teisme ir reikalauti įsivaikinimo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuotos šešėlinės Vyriausybės posėdyje dalyvavo ir šeimos instituto klausimais teisėje pasisakė R. Clarke – advokatas, atstovaujantis EŽTT ir kitų aukštų teismų bylose, ADF international direktoriaus pavaduotojas, V. Turonis – teisininkas, konstitucinės teisės ekspertas, A. Globys – Laisvos visuomenės instituto valdybos pirmininkas, dr. P. Čerka – advokatas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas.

Šį posėdį galite žiūrėti Youtube kanale.

The post Šešėlinė Vyriausybė ragina Seimą nesvarstyti valdančiųjų parengto partnerystės įstatymo appeared first on LAIKMETIS.