Anot jo, neregistruoto standartinio laiško arba atvirlaiškio iki 20 gramų siuntimas kainuos 1,55 euro, o siuntinys – 3,27 euro (su PVM) bei 1,69 euro už kiekvieną jo kilogramą.

Tuo metu į užsienį siunčiant neregistruotą standartinį laišką arba atvirlaiškį kainos bus vidutiniškai 11–22 proc. didesnės. 

Bendra vidutinė į užsienį siunčiamų siuntinių kaina mažės 3 proc., didesnių – 0,5–2 kg sveriančių registruotų siuntų siuntimas į JAV, Nyderlandus,  Kanadą, Australiją ir Italiją mažėja vidutiniškai 4–16 procentų.

Anot Lietuvos pašto, universalioji pašto paslauga brangsta augant laiškininkų atlyginimams

Anot Lietuvos pašto, universalioji pašto paslauga brangsta augant laiškininkų atlyginimams, infliacijai, taip pat dėl brangusių degalų ir kitų energetinių išteklių.

Universalioji pašto paslauga – visų registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntų, korespondencijos siuntų iki 2 kilogramų, pašto siuntinių iki 10 kilogramų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas bei pašto siuntinių iki 20 kilogramų, gautų iš kitų valstybių, pristatymas.

Vyriausybės nutarimu Lietuvos paštas šią paslaugą teikti įpareigotas iki 2027 metų.

The post Lietuvos paštas: laiškai ir siuntos nuo kitų metų brangsta 20 proc. appeared first on LAIKMETIS.

Anot teismo pranešimo, šiemet VAAT pašto išlaidoms buvo numatyti 47 tūkst. eurų.

Praėjusiais metais smarkiai pabrangus šioms paslaugoms ir išaugus paštu siunčiamų dokumentų skaičiui, teismas 2022 metus baigė būdamas skolingas Lietuvos paštui daugiau kaip 33 tūkst. eurų.

„Šių metų pradžioje apmokėjus skolą, likusių pinigų pakako tik pusantro mėnesio mokėti už dokumentų siuntimą. Todėl, norėdami tinkamai vykdyti teismo funkcijas ir paštu siųsti bylos šalims procesinius dokumentus, esame priversti prašyti papildomo finansavimo pašto išlaidoms“, – pranešime sakė Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkas Gediminas Užubalis.

Be to, nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio teismą pasiekė labai daug prašymų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo. Teismo duomenimis, per paskutinius du praėjusių metų mėnesius tokių prašymų gauta apie 4,5 tūkstančio.

Pasak pranešimo, išaugus gaunamų administracinių bylų skaičiui, teismo pašto išlaidos padidėjo maždaug dešimteriopai, palyginti su laikotarpiu iki vietinės rinkliavos bylų antplūdžio.

Vienos registruotos siuntos su procesiniais dokumentais išsiuntimas teismui kainuoja 6,64 euro. Praėjusių metų lapkritį ir gruodį už dokumentų siuntimą teismas turėjo sumokėti beveik 31,5 tūkst. eurų.

2022-ųjų pradžioje, kai Lietuvos pašto įkainiai dar nebuvo pakilę ir siunčiamų dokumentų skaičius buvo mažesnis, teismas teigia už šias paslaugas kas mėnesį mokėdavęs nuo 1,5 tūkst. iki 2,5 tūkst. eurų, tai yra maždaug dešimt kartų mažiau.

Planuojama, kad teismo išlaidos pašto paslaugoms augs ir šiemet. Per pirmuosius du šių metų mėnesius teismas jau gavo 2300 administracinių bylų – maždaug trigubai daugiau negu kad pernai per tą patį laikotarpį.

Už procesinių dokumentų siuntimą per pirmus du mėnesius teismas jau sumokėjo 20,5 tūkst. eurų. 

Apie teismų įsiskolinimą paštui pranešta dar pernai rudenį. 2022-ųjų rugsėjį Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė BNS sakė, kad teismų skola už procesinių dokumentų pristatymą Lietuvos paštui tuomet siekė per 1 mln. eurų. Šioms išlaidoms apmokėti teismai prašė papildomo finansavimo.

The post Įdomi situacija - vienas iš Vilniaus teismų nebeturi lėšų pašto išlaidoms apmokėti appeared first on LAIKMETIS.

Nuo ketvirtadienio naikinamas nulinis PVM tarifas iki 22 eurų vertės prekėms, įsigytoms trečiųjų šalių elektroninėse parduotuvėse ir prekyvietėse. PVM bus taikomas visoms prekėms nuo 0,01 euro vertės.

Siekiant palengvinti procesą, pradeda veikti vadinamoji importo vieno langelio sistema. Jei trečiosios šalies pardavėjas taikys šią schemą, jis bus atsakingas už PVM sumokėjimą – mokestį pirkėjas sumokės pirkdamas prekę, o pardavėjas jį perves ES valstybei, į kurią siunčiama siunta.

Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos kliento portale (iMDAS) gyventojai galės prekes, kurių vertė neviršys 1 tūkst. eurų, deklaruoti savarankiškai. Deklaruoti bus galima ir per Lietuvos paštą ar kitą tarpininką.

Skubių siuntų gabentojų asociacija trečiadienį pareiškė, kad pokyčiams nėra tinkamai pasiruošta. Pasak jos, Muitinės departamento sukurta elektroninė siuntų deklaravimo sistema veikia su trikdžiais ar net visai neveikia.

Lietuvos paštas teigė, kad pokyčiams yra pasiruošęs, tačiau nerimą taip pat kelia muitinės sistemos.

Tuo metu Muitinės departamento vadovo pavaduotojas Jonas Miškinis BNS sakė, kad sistema pradžioje gali patirti iššūkių, tačiau muitinė tikisi su jais susitvarkyti.

The post Naikinama PVM lengvata mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių appeared first on LAIKMETIS.

Pašto ženklui panaudota Davydo Vizuno 1912-ųjų atviruko nuotrauka, jo nominalas 81 euro centas. Iš viso išleista 21 tūkst. tokių ženklų, pranešė Lietuvos paštas.

Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedra, esanti ant Vilnelės kranto, šalia Šv. Onos bažnyčios ir Bernardinų ansamblio, pasižymi skirtingų istorinių ir kultūrinių elementų gausa.

Ji pradėta statyti 1346-aisiais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo žmonos, Tverės kunigaikštytės Julijonos iniciatyva.

Laikui bėgant pastatas nyko ir 1511–1522 metais LDK etmono Konstantino Ostrogiškio pastangomis atstatytas. Soboro rūsiuose buvo sumūrytos laidojimo kriptos su nišomis karstams. Jose laidojo čia dirbusius metropolitus, kilmingus Vilniaus stačiatikius.

XVIII amžiuje vykę gaisrai soborą smarkiai apnaikino, todėl jis ne kartą atnaujintas. Be kita ko, per dešimtmečius keitėsi ir pastato paskirtis – jame buvo įkurdintos kareivinės, vėliau arsenalas, archyvas, kalvė. Kiek vėliau pastatas vėl pritaikytas cerkvei.

Pašto ženklus tautinėms mažumoms Lietuvos paštas pradėjo leisti 2014-aisiais, jie yra išleisti karaimams, žydams, totoriams, lenkams, baltarusiams.

The post Pašto ženkle įamžinta Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į dangų ortodoksų katedra appeared first on LAIKMETIS.