Diakonas Zenonas Turauskas skiriamas diakono tarnystei Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijoje.

Kunigas Donatas Liutika išleidžiamas penkerių metų kadencijai į Lietuvos kariuomenės ordinariatą paliekant inkardinaciją Telšių vyskupijoje.

The post Telšių vyskupas atliko dvasininkų paskyrimus appeared first on LAIKMETIS.

„Mes visi sutartinai sakėme, kad Vokietijos brigada turėtų būti čia dislokuota (...). Tai visi mes,  sakydami A, įvardijome, kad tos sąlygos bus sudarytos. Todėl dabar reikia ieškoti būdų, kaip jos bus sudarytos, nes tai yra mūsų tautos ir visos valstybės interesas, kad jie (vokiečiai – BNS) čia būtų“, – laidai „BNS Akiratyje“ sakė V. Rupšys.

Vokietija dislokuoti brigadą Lietuvoje žada per kelis artimiausius metus, kitąmet dėl to žadama pasirašyti tarpvalstybinę sutartį. Planuojama, kad Vokietija Lietuvoje dislokuos tankų, du manevro, artilerijos ir logistikos batalionus.

Vilnius ir Berlynas šiuo metu derasi, kokią infrastruktūrą Lietuva turės įrengti atvyksiantiems Vokietijos kariams. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius yra sakęs, kad Lietuva turės parengti ne tik karinę, bet ir vadinamąją socialinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, mokyklas, darželius, laisvalaikio erdves.

Pasak V. Rupšio, netg nutikus taip, kad Vokietijos karių šeimos turės geresnes sąlygas nei dalis Lietuvos gyventojų, visuomenei tai reikėtų suprasti, o prie paaiškinimų teks prisidėti ir Lietuvos kariuomenei.

„Reikia aiškinti visuomenei, kuo mūsų valstybė yra įsipareigojusi ir ką mes turime duoti tiems, kurie ateina su pačia sunkiausia gyvenimo užduotimi, tai yra ginklu ginti mūsų valstybę, mūsų žemę su didžiausia rizika, kad teks aukoti savo gyvybę arba sveikatą“, – sakė generolas.

V. Rupšys interviu BNS davė Lietuvos kariuomenei šią savaitę minint 105-ąsias atkūrimo metines.

Kitos interviu temos:

* Ar prasidėjo Trečiasis pasaulinis karas?

* Divizijos atsiradimo greitis priklausys nuo gynybos finansavimo

* „Negeltonsnapiai“: Vokietijos brigados Lietuvoje sudėtis

* Visuotinis šaukimas gali tapti nebeaktualus

* Kariuomenės vado žinia mokantiesiems valdyti ginklą

* Tebegyvena sūnaus bute, bet „butpinigių“ negauna

– Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 metais, kai Vokietija, o po to ir SSRS įsiveržė į Lenkiją. Tačiau pirmą kartą Antrasis pasaulinis karas Antruoju pasauliniu karu buvo pavadintas 1941 metais, kai tai padarė JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas. Kaip jūs manote, ar šiandien jau prasideda Trečiasis pasaulinis karas?

– Aišku, įdomi paralelė, tačiau nemanau, kad galima pavadinti Trečiuoju pasauliniu karu. Bet tai yra ženklas, kad jeigu nesielgsime atsakingai, jeigu nebus savo laiku teisingų sprendimų, tai gali išaugti ir iki Trečiojo pasaulinio karo.

Tarptautinė bendruomenė yra įsitraukusi į (Ukrainos ir Rusijos) karą, padėdama demokratinei Ukrainai nugalėti agresorių, bet tiesiogiai nedalyvauja tame kare. Net žiūrėdami į Izraelio karą Gazos ruože, dabar taip pat matome, kad visas demokratinis pasaulis pilnai remia Izraelį, remia politiškai, palaiko įvairiomis formomis, taip pat ir materialiai, ir karine forma. (...)

Yra tokia situacija, kai tikrai negalima pasakyti, kad čia yra Trečio pasaulinio karo pradžia. Tai nėra to masto karas. Bet tai aiškiai rodo, kad siekdamos išvengti karo, didesnio arba globalaus, arba didžiųjų valstybių konflikto, (...) Vakarų valstybės turi būti tiek stiprios, kad tas karas nekiltų.

– Lietuvoje pasirengimas galimam konfliktui yra labai plati tema, apima ir piliečių dalyvavimą, ir profesionalios kariuomenės pasirengimą, ir sąjungininkų priėmimo klausimus. Dalykai, apie kuriuos dabar turbūt kalbama daugiausiai viešojoje erdvėje, yra gynybos finansavimas, Vokietijos brigados priėmimas Lietuvoje ir Lietuvos kariuomenės divizija. Ar dabartinis krašto apsaugos sistemos finansavimo lygis leidžia ir sukurti diviziją, ir priimti brigadą?

– (...) Brigados dislokavimas Lietuvoje nėra koks nors epizodas ar atsitiktinis dalykas, tai yra bendro gynybos plano sumanymo dalis, kad vienos pajėgos yra iš anksto dislokuojamos, kitos pajėgos, dar didesnės ateina per atitinkamą laiką, bet taip pat prieš konfliktą. Šitos pajėgos, kurios yra čia, yra tokia logika, kad sudaro sąlygas didesnėms pajėgoms ateiti. Neatskleidžiant paties sumanymo detalių, būtų ne vienas sąjungininkų pajėgų dislokavimo Lietuvoje ir mūsų regione srautas ir tuo pačiu ne tik sausumos elemento kaip brigados. (...) Tai nėra tas vienetas, kuris yra lemiantis veiksnys kare su Rusija. (...)

– Vade, bet kad nekalbėtume apie ABC. Suprantama, kad tai, ką sąjungininkai dislokuos Lietuvoje, nebus viskas, daugiau dalykų yra. Grįžtant: bus Vokietijos brigada, kurią reikia priimti iki 2027 metų visą, ir divizija Lietuvos kariuomenėje, kurios kūrimas apima krūvą ginkluotės pirkimų, įskaitant tankus, kas bus labai brangu. Finansavimas gynybai kitais metais bus 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ar bus didesnis, ar mažesnis vėliau – nežinia. Ar galima ir priimti brigadą, ir sukurti diviziją pagal terminus su dabartiniu finansavimu?

– Dar noriu sukonkretinti – taip, brigada plius divizija ir gali būti dar papildomi (sąjungininkų – BNS) vienetai, bet tikrai už tos brigados stovi dar divizijos, kurios ateitų čia.

Mūsų sumanymas Lietuvoje vystyti diviziją yra išmokta pamoka iš Ukrainos karo. Kad turėtume privalumą kariaudami su Rusija, mums reikia panaudoti divizijos dydžio vienetus – pasiekti ugnies sutelkimą, ugnies nuotolį, gylį, efektyvumą. Todėl yra toks karinių ekspertų vertinimas, kad reikia turėti tas divizijas.

Kalbant apie finansavimą, aš manau, viskas įmanoma. Tik vadovaujuosi arba galiu pakartoti, ką sako valstybės vadovai, kad valstybė turi rasti būdų, kaip užtikrinti visus priimančiosios šalies įsipareigojimus – priimti ne tik brigadą, bet ir dar didesnius vienetus. (...) Dar nepamirškime, kad turime amerikiečius, turime oro policiją, kuri gali konvertuotis rotaciniu modeliu į oro gynybos vienetus, (...) pakrančių apsaugos vienetus ir taip toliau. Ir, aišku, turime vystyti savo ginkluotąsias pajėgas, kad su jomis galėtume kariauti ir būti viena iš kolektyvinės gynybos sudedamųjų dalių.

– Bet jeigu sakote, kad dabartinio finansavimo užtektų, tai kam tada tie 3 proc., apie kuriuos čia nemažai kalbama?

– Su dabartiniu finansavimu sukursime ir diviziją, ir pajėgumą, bet tai nusitęs laike, o laikas nėra mūsų sąjungininkas. Pasibaigus karui po Ukrainos pergalės, Rusija tikrai turės galimybę perdislokuoti dalį arba didžiąją dalį savo pajėgų į Rusijos Vakarų regionus ir galbūt į Baltarusiją, todėl tas grėsmės lygis iš karto sukils. Antras dalykas, reikia įvertinti vieną aspektą, kad Rusijos karinė pramonė dabar yra gerai užsikūrusi ir jie gamina, remontuoja bei tiekia ginkluotosioms pajėgoms didžiulius kiekius įprastos ginkluotės, technikos, amunicijos, ir tai nesustos. (...)

Taigi, laikas tikrai nėra mūsų sąjungininkas, turime paspartinti savo pajėgumų vystymą, kad būtume pasirengę tiek atgrasymui, tiek gynybai.

– Ar teisingai suprantu, kad dabartinis finansavimas leis priimti Vokietijos brigadą 2026–2027 metais, o diviziją Lietuvos kariuomenėje baigti kurti planuojama 2033–2035 metais? O jei finansavimas būtų 3 proc. BVP, divizija galėtų būtų suformuota 2030 metais? Teisingi terminai?

– Yra aiškūs politiniai sprendimai, kad brigados priėmimui, infrastruktūros vystymui (...) finansavimas yra atskiras nuo skiriamų asignavimų (...). Šiai dienai mes ilgalaikius vystymo planus planuojame vertindami biudžetą, kad bus skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP.

(Vyriausybė kitais metais krašto apsaugai planuoja skirti 2,71 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas – BNS).

– Tai 2,52 proc. leidžia 2033–2035 metais sukurti divizijos pajėgumą Lietuvoje?

– Taip. Aišku, kaip mes vertinsime tą diviziją, bet manyčiau, kad iki to laiko. (...) Mes turime aiškų planą, kad turėtume išvystyti valdymo ir vadovavimo elementą su ryšiais ir su galimybe, jeigu bus priskirti divizijai sąjungininkų vienetai, kol nebūsime jų išvystę, su aiškia sąlyga, kad sugebėsime užtikrinti valdymą, vadovavimą, duomenų perdavimą ir kitas karines procedūras, kurios numatytos.

– Kokius vienetus sąjungininkai priskirs divizijai?

– Tų, kurių mes neturime. Gali būti tolimosios artilerijos, raketinės artilerijos, žvalgybos vienetų arba aviacijos.

– Bet tai nereiškia, kad visi jie čia bus Lietuvoje?

– Kai NATO pajėgų vado Europoje (SACEUR) sprendimu bus įvedamos atitinkamos parengtys, tie vienetai bus priskirti prie divizijos. 

Pirmas divizijos vystymo etapas yra tas, kad turime gebėti vadovauti, priimti sprendimus ir planuoti mūšį. Kitas dalykas – patiems vystyti esamas dvi reguliariąsias Geležinio vilko ir Žemaitijos brigadas.

Trečioji brigada kažkokiu metu būtų sąjungininkų brigada, arba mes turėsime Aukštaitijos brigadą (formuojamą rezervo karių pagrindu  – BNS). Šiuo metu konceptualiai peržiūrime, kaip karo meto struktūroje transformuotume Aukštaitijos brigadą į kovojančią brigadą, nes situacija yra pakitusi, palyginti su tuo, ką turėjome prieš dvejus metus. Visi resursai, sukaupta ginkluotė Aukštaitijos brigadai iškeliavo į Ukrainą kaip parama. Žiūrint į vidutinio laikotarpio įsigijimo planus, nematome perspektyvos, kad mes taip imsime ir iki 2030 metų turėsime ginkluotę tai trečiai mūsų Aukštaitijos brigadai.

– Tai koks terminas prie dabartinio finansavimo divizijai?

– Būsiu realistas – su dabartiniu finansavimu 2035 metai. 2035 metais įmanoma, kad pasiektume visišką kovinį pajėgumą, bet aš esu optimistas, kad politikai tikrai supranta reikšmę, kad tą mes turime turėti, tai tas finansavimas padidės.

– Vade, 3 proc. BVP kitais metais būtų apie 2,28 mlrd. eurų maždaug ir toks gynybos biudžetas būtų 200 mln. eurų didesnis, nei dabar siūloma. Jeigu turėtumėte tuos pinigus, ką siūlytumėte su jais daryti?

– Mes turime dabar planą A ir planą B. Planas A parengtas turint patvirtintą 2,52 proc. biudžetą. (...) 

– Planą A žinome. Koks planas B būtų?

– „Geležinio Vilko“ brigadai antrasis mechanizavimo etapas ankstinasi ir įgyvendinamas – tankų batalionas, oro gynybos pajėgumai NASAMS, ypač raketų įsigijimas, taip pat išmoktos pamokos iš Ukrainos – antidroninių elektroninės kovos ir kinetinių priemonių įsigijimas, (...) karo inžinerijos priemonės, kad galėtume užtikrinti vienetų veikimą su inžinerine parama, medicinos paramos vienetų vystymas. Viskas ankstintųsi. (...)

– Tada divizijos pajėgumą būtų galim sukurti iki 2030 metų?

– 2030 metais mes ją galėtume deklaruoti kaip kovojančią diviziją į NATO pajėgumų sąrašą. Dabar deklaruosime taip pat anksčiau, bet prašysime pagalbos iš Vakarų valstybių, mūsų sąjungininkių, kad remtų tam tikrais pajėgumais.

Aišku, reikia būti visiškai teisingiems, po 2030 metų atakos sraigtasparnių, kurie paprastai remia diviziją, neturėsime, (...) bet faktas, kad divizija kaip junginys galės veikti.

– Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę buvo Berlyne, pranešė, kad Lietuva parengs infrastruktūrą Vokietijos brigadai priimti iki 2026 metų pabaigos, vokiečiai baigti dislokuoti brigadą tarsi žada 2027 metais. Puikiai pažįstate Vokietijos kariuomenės vadą – kokios priežastys lemia tai, kad brigados negalima dislokuoti anksčiau?

– Aišku, čia daug yra faktorių, kurie riboja šito pajėgumo dislokavimą laike. Viena iš sąlygų dislokavimui yra, kad mes parengtume atitinkamą infrastruktūrą, ir naivu būtų tikėtis, kad brigados dydžio vienetui galėtume ją parengti greitai. 

(...) Kai kalbame apie brigadą, tai ne apie statybininkų brigadą – su visa pagarba statybininkams, bet ji yra mažesnė. Brigada tai yra 5 tūkst. su viršumi personalo, apie 2,5 tūkst. technikos vienetų, tos technikos vienetai yra įvairūs ir pakankamai brangūs. Šita brigada „kainuoja“ keletą milijardų be personalo išlaikymo. Turbūt ir Vokietijai šiandien yra iššūkis suformuoti tą brigadą, nes tiek savo saugumui užtikrinti, tiek NATO įsipareigojimams vykdyti Vokietija turi turėti ne vieną brigadą, jie tą aiškiai žino.

Dabar Vokietija yra numačiusi realų, įvykdomą, įgyvendinamą planą, kad Lietuvoje jau yra pasirengę 2025 metais perdislokuoti du savo egzistuojančius pilnos kovinės parengties batalionus su atitinkama amunicija, išlaikant NATO normatyvus, kiek dienų galėtų kariauti.

– Kalbate apie tankų batalioną ir manevro batalioną su „Puma“ pėstininkų kovos mašinomis?

– Taip. Jie realiai egzistuojantys. (...) Tai čia priklauso nuo mūsų, kada mes pastatysime tą infrastruktūrą.

Kalbant apie šitos brigados įgalintojus, apie artilerijos batalioną, tai Vokietija turi dar jį suformuoti, nupirkti naują įrangą, pakelti parengtį. Visi turi suprasti, kad tas dislokuotas vienetas čia bus tas, (...) kuris nuo pirmos dienos galės stoti į karą. Tie kariai nebus kokie nors geltonsnapiai, kurie nebus pasirengę kariauti. Jie bus pasirengę ir iš karto galės kariauti savo parengtumu, treniruotumu, įranga, ekipuote ir amunicija. Čia viskas bus vietoje.

Artilerijos batalioną, inžinerijos vienetą, logistikos batalioną jie turės jį suformuoti. Tai užtruks laiko, bet atitinkamai 2025–2026 metais jie aiškiai numatę, kad per tuos metus jie pilnai suformuos ir duos čia. 

Reikia aiškiai dar kitą dalyką suprasti ir akcentuoti, kad kol ta brigada nebus pilnos kovinės parengties, ją dengs kita, Vokietijoje egzistuojanti brigada. (...) Ji visą laiką bus skirta, dedikuota Lietuvai ir veiks parengty. (...)

– Dar nepaminėjote tarptautinio sąjungininkų bataliono, kuris Lietuvoje dislokuotas nuo 2017 metų. Jam vadovauja Vokietija ir tas batalionas taip pat bus brigados sudėtyje. Ar galite patvirtinti, kad to bataliono pagrindą, kai jis bus brigados sudėtyje, sudarys nebe Vokietijos kariai?

– (...) Vokietija tariasi ir susitarė su pagrindiniais sąjungininkais olandais bei norvegais, kurių pagrindu bus sudarytas tas batalionas. Tai yra, manevrinės kuopos – kovojančios kuopos – bus olandų ir norvegų, gali būti, kad vienas iš vienetų bus ir pačių vokiečių. Įgalintojai tame batalione vėl bus vokiečių.

– Siekdama priimti vokiečių brigadą, Lietuva turės įrengti arba dalį, arba visą vadinamąją socialinę infrastruktūrą, kad Vokietijos kariai čia galėtų atvykti su šeimomis. Kai Lietuvoje 2014 metais pirmą kartą ilgesniam laikui buvo dislokuota amerikiečių kuopa, toks akivaizdžiausias įrodymas, kad jie tarnavo Lietuvoje kitomis sąlygomis nei Lietuvos kariai, buvo kita valgykla. Klausimas: Lietuva Vokietijos karių šeimoms statys vaikų darželius. Kaip jūs įtikinsite Lietuvos visuomenę, kad teisinga yra tai, jog Vilniuje gyvenančios Vokietijos karių šeimos neturės laukti eilėje į darželį, tuo metu lietuviai toliau lauks?

– (...) Mes visi sutartinai sakėme, kad Vokietijos brigada turėtų būti čia dislokuota (...). Tai visi, mes sakydami A, įvardijome, kad tos sąlygos bus sudarytos. Todėl dabar reikia ieškoti būdų, kaip jos bus sudarytos, nes tai yra mūsų tautos ir visos valstybės interesas, kad jie (vokiečiai – BNS) čia būtų. Didelė karinė galia šiandieniniame pasaulyje, turint omeny tai, kaip pradėjome mūsų pokalbį, yra labai reikalinga čia.

Ir visuomenė, ir visi mes turime suprasti, jog čia nėra taip, kad „tam davė, tam davė, o tam nebeliko“. (...) Reikia aiškinti visuomenei, kuo mūsų valstybė yra įsipareigojusi ir ką mes turime duoti tiems, kurie ateina su pačia sunkiausia gyvenimo užduotimi, tai yra ginklu ginti mūsų valstybę, mūsų žemę su didžiausia rizika, kad teks aukoti savo gyvybę arba sveikatą. Todėl turime tiems žmonėms sudaryti palankiausias sąlygas, kaip ir Lietuvos kariams, kaip ir visiems žmonėms.

Manau, kad čia daug aiškinamojo darbo reikia (...) Lietuvos kariuomenė čia neturės likti nuošalyje, turint omenyje visus mūsų komunikavimo pajėgumus. (...)

– Iš to, ką kalbame, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje galime palaidoti visuotinio šaukimo idėją, bent kol kas.

– Mes dabar turime planą pašaukti 4 tūkst. šauktinių (per metus – BNS). Įvairius skaičiavimus esame atlikę. Jeigu kviestume tik vaikinus į privalomąją tarnybą, tai tas visuotinis šaukimas ir apimtų maždaug 6–7 tūkstančius karių. Išvysčius reikalingą infrastruktūrą, įgyvendinant visus įsipareigojimus, priimant sąjungininkų pajėgas Lietuvoje, manau, kad ateis laikas ir bus galima tą visuotinį šaukimą įvesti, jeigu jam toliau bus poreikis. (...)

Beje, kalbėdami apie rezervo parengimą, (...) sakyčiau, kad dabar labai akcentuojamės į eilinį karį. Bet karai, ir ypač karas Ukrainoje, rodo puskarinininkių ir karininkų deficitą. Kare jų poreikis tiek skaičiumi, tiek kvalifikacija yra didžiuliai.

– Lietuvos kariuomenėje irgi išryškėjo jų trūkumas, kai 2015 metais buvo grąžintas dalinis šaukimas. Nebuvo kam mokyti šauktinių, nebuvo kam vadovauti vienetams.

– Pasakysiu taip: jeigu dabar būtų nuspręsta nedelsiant įgyvendinti visuotinį šaukimo modelį, (...) tai būtų kokybės sąskaita. Nes ir 2015 metų sprendimas (...) mums buvo iššūkis ne maitinant, apgyvendinant karius, o juos mokyti, nes tinkamo puskarininkių korpuso nebuvo. 

Dabar esame pasiekę apytiksliai tą lygį, kai turime jau ir vadus, jaunesniuosius vadus, organizacinė struktūra ir etatai yra užpildyti, ir mes tuos 4 tūkst. galime mokyti. (...) Bet, kalbant apskritai, tas vadų parengimas ir turėjimas aktyviajame rezerve atitinkamo skaičiaus, manau, yra esminis dalykas. Ką rodo Ukraina, eilinius karius lengviau greitai paruošti. 

– Lietuvoje taip pat nemažai diskutuojama apie visuotinę gynybą tuo aspektu, kiek Lietuvoje žmonių turėtų mokėti valdyti ginklą, esant reikalui stoti į organizuotus ar neorganizuotus gynybos vienetus. Man iš jūsų pasisakymų atrodo, kad esate iš tų, kurie sako, kad ginti Lietuvą ginklu turi kariai, kad tai yra kariuomenės reikalas. Netikite visuotinės gynybos idėja?

– Gal aš sudariau klaidingą įspūdį atskirais savo pasisakymais, tikrai esu ir visuotinės gynybos šalininkas. Bet mes negalime išimti iš bendro konteksto ir atskirai pateikti visuotinę gynybą kaip vienintelę galimybę arba kaip vaistą nuo visų ligų. Visuotinė gynyba yra sudedamoji bendros gynybos koncepcijos dalis.

Visų pirma, reikia aiškiai suprasti, kad esame kolektyvinės gynybos dalis. Kolektyvinėje gynyboje valstybės yra įsipareigojusios turėti tuos pajėgumus, kurie atitinka kolektyvinės gynybos reikalavimus, tai yra pajėgas, kurios turi kuo ir moka kariauti. Tai yra turi būti ne tik ginklas rankoje, bet ir gebėjimai, atsargos, tų vienetų išlaikymas.

Kitas labai svarbus dalykas yra sąveikumas su sąjungininkais, procedūrų turėjimas, gebėjimas keistis informacija, gauti nurodymus, perteikti nurodymus, turėjimas tos pačios įrangos. Dislokuojant Vokietijos brigadą ir lygiagrečiai kitų sąjungininkų vienetus, (...) reikalingas integralumas, kad mes ne tik susikalbėtume, bet ir panašią įrangą ir ginkluotę naudotume, kad galėtume vienas iš kito pasiimti arba pakeisti kurios nors vieneto pavaldumą.

Reikia išsiaiškinti, ką reiškia visuotinė gynyba. Visuotinė gynyba – tai ne neigimas kolektyvinės gynybos, tai ne kariuomenės veiksnumo ir gebėjimo gintis vienai ar su sąjungininkais neigimas. Visuotinė gynyba – kai visos institucijos, pati visuomenė yra įsitraukusi į gynybą taip, kad ką moka, tą ir įneša į gynybą. Sakykime, Šaulių sąjunga...

– Gerai, su Šaulių sąjunga aišku, gal net yra vieta, veikla jiems iš anksto numatyta konflikto atveju, kaip ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms. Bet kokia yra šiandien kariuomenės vado žinia žmogui, kuris nėra tarnavęs kariuomenėje, nėra parengtajame, aktyviajame ar kokiame nors kitame rezerve, bet moka valdyti ginklą?

– Aš pasakysiu. Jeigu moka valdyti ginklą, tai žinia yra tokia, kaip ir įstatymas numato – tas žmogus, įvedus karo padėtį, eina, kreipiasi individualiai į karo komendantūrą, komendantą, jis įtraukiamas į sąrašus, jam skiriamas vadas, skiriamieji ženklai, jis prisiekia, tampa kombatantu ir ginkluotųjų pajėgų dalimi.

– Kodėl nenorite, kad Lietuvoje būtų, pavyzdžiui, 100 tūkst. tokių žmonių?

– Aš noriu, aš noriu. Viskas tvarkoje, ir jiems vieta yra. Suprantate, mūšio laukas pasiskirsto ne tik po priešakines pozicijas, kur kariauji, giniesi, puoli ir taip toliau. Užnugaris irgi yra ir aš pilnai sutinku su visais žmonėmis, kurie kalba, kad kiekvienam rolė net ir su ginklu yra. Bet neužmirškime – tie žmonės, kurie turi ginklą, moka jį valdyti, jie turi ir kitus įsipareigojimus visuomenei, turi atlikti tuos darbus, kad savo funkcijas galėtų atlikti tie, kurių pareiga yra ginti valstybę ginklu, tai yra aprūpinti juos ir maisto produktais, ir žaliavomis, ir kuru, ir taip toliau. Tai nereiškia, kad mesi savo darbą ir eisi kariauti. (...)

Tie, kurie tikrai gali ir privalo kariauti, jie turi eiti ir tą daryti. Labai gerai teisės aktai nusako, kas yra ginkluotosios pajėgos, kokia jų struktūra ir kas gali įstoti į ginkluotąsias pajėgas. Neatmetu piliečių, kurie nori, gali ir yra motyvuoti, (...) bet individualus parengimas, mokėjimas šautuvą valdyti nereiškia, kad moki kariauti. Tokiu atveju mums nereikėtų nei šauktinių, nei kariuomenės, susitiktume ir pakariautume. Bet kad kolektyvinį ginklą, darnumą vieneto ir taktiką išmoktum, reikia laiko. (...)

Tas žmogus, kuris moka šautuvą valdyti, jam rolė ir su šautuvu yra. Bet kitas dalykas – yra rolė ir be šautuvo mūsų gynyboje. Yra kibernetikos specialistai, imkime žurnalistus, tai greičiausiai būtų informacinių operacijų geriausi vykdytojai. Aš taip matau visuotinę gynybą. Visuotinė gynyba taip pat yra prieškonfliktinė būsena, kai visi įsitraukia į pasirengimą valstybės gynybai ir, dirbdamas savivaldybėje ar valstybės ar nevalstybinėje įmonėje, žino savo vietą karo metu, kokius jis turės įrankius ir ką darys, kad užtikrintų ginkluotąją gynybą. (...) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius negali visko mesti, nors ir moka valdyti ginklą, palikti piliečius likimo valiai ir ateiti su šautuvu. Jo didesnis indėlis į visuotinę gynybą bus, jeigu jis toliau vykdys administracijos direktoriaus pareigas.

– Vade, kokiam bute Vilniuje dabar gyvenate?

– Sūnaus.

– Nuomojatės jau iš savo pinigų?

– Čia jau mano asmeninis klausimas, ir sūnaus.

– Matote, kadangi buvo viešo dėmesio, kadangi buvo klausimų, tai man atrodo, kad jums būtų verta atsakyti.

– Aš ir atsakiau.

– Bet ar galite pasakyti, kaip mokate už nuomą?

– Klausykite, aš gyvenu sūnaus bute. Viskas.

– Ar jūs mokate jam už nuomą iš jums skiriamų butpinigių?

– Man skiriamų butpinigių nėra dabar. Man niekas neskiria. Aš nutraukiau sutartį ir man niekas neskiria nuompiniginių ar butpinigių.

– Praėjus laiko, turbūt turėjote laiko ir savirefleksijai, ar nuoširdžiai jaučiatės pripažinęs tą savo klaidą ir atsisakęs butpinigių ar vis dėlto čia toks atvejis, kai „aplinkybės privertė, tai todėl atsisakiau“?

– (...) Teisė sako, kad man neturint nuosavybės (tarnybos mieste – BNS) priklauso nuompinigiai. Teisė sako, kad aš turiu teisę nuomotis. Teisė sako, kad aš galiu nuomotis iš sūnaus. Teisė sako, kad sūnus gali išnuomoti man. Tai visi mano atsakymai.

– Paklaustas apie nuomą, minėjote, kad kalbėsite su Krašto apsaugos ministerija dėl teisės aktų keitimo. Ar pažengę šitie pokalbiai?

– Aš manau, kad jie keičia. Žiūrėkite, ne aš pats sau nuompinigius skyriau ir man atrodo, buvo teisininkų konsultacijos ir jų vertinimas, kad buvo teisėtai skirta.

– Iš to, kaip kalbate, atrodo, kad nesijaučiate, jog buvote padaręs kažką ne taip. Nes viskas buvo teisėta.

– Aš sakau, teisėta buvo.

– Vsio zakonno.

– Ne. Tai čia kitas klausimas. Jeigu tu bandai apeiti ir susikuri sau teisines sąlygas, kad kažką padarytum, tai, kaip jūs sakote ta nevalstybine kalba, galima panaudoti ir tokį išsireiškimą. Bet jeigu tu vadovavaisi Lietuvos Respublikos įstatymais 100 procentų ir padarei visus teisėtus dalykus, šitas, kaip sakėte nevalstybine kalba, nemanau, kad čia turėtų būti taikomas.

– Gerai, vade, pabaigai. Jūs pats nešiojate kariuomenės išduotus kariškus batus ar savo nusipirktus?

– (Rodo į batus – BNS) Žiūrėkite. Čia yra labai geri batai, kuriuos nešioja daugelio NATO valstybių kariai.

– Esu kalbėjęs su ne vienu kariu ir jie yra minėję, kad kariuomenės išduodami batai nėra patogūs. Jie net eina į parduotuves ir nusiperka savo, kad galėtų patogiai jaustis pratybose. Jums žinoma šita problema? Skundžiasi jums kariai batų kokybe?

– Ekipuotė būna universali kariui ir būna specifinėms užduotims vykdyti. Pavyzdžiui, Specialiųjų operacijų pajėgų kariai turi specifines, pėstininkui neįprastas užduotis, gali turėti ir specifinę įrangą, tarp jų – ir ekipuotę, įskaitant aprangos elementus, batus.

Dabar, kas susiję su kariais bendrai, tai tikrai yra nustatyti operaciniai reikalavimai, kuriuos nustato kariuomenė, (...) tada rengiama specifikacija avalynei Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų agentūrai, ji skelbia konkursus ir perka mums. Tą, ką duoda, tą ir turime.

Pastaruoju metu gaunama karių avalynė yra labai gera. Ar ji gali būti geresnė? Visada gali būti geresnė. Gal kam nors ji netinka dėl vienokių ar kitokių priežasčių, bet (...) visos kariuomenės sergame ta pačia liga – kas išduota kaip valstybės standartas, tas netinka ir reikia kažką unikalaus nusipirkti. Tai čia yra bendra tendencija. Vertiname, žiūrime, ir jeigu yra pagrįsti skundai, sakome Gynybos resursų agentūrai, kad tas gaminys nėra kokybiškas, reikia keisti, ir priimame sprendimus ir keičiame.

Pripažįstu, kad avalynė ilgus metus nebuvo pati geriausia, bet naujausi pirkimai yra pakankamai geri. Jeigu dabar išeitumėte, susitiktumėte olandą, vokietį, (...) jie praktiškai tokius pačius batus nešioja, kaip ir mes.

– Ačiū už jūsų laiką.

The post V.Rupšys ragina kurti geras sąlygas Vokietijos karių šeimoms: jie atvažiuoja ginti mūsų appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė kariuomenė, įvairiuose šalies miestuose vyks Lietuvos karių ir sąjungininkų šventinės rikiuotės, parodos, NATO oro policijos naikintuvų sveikinimo skrydžiai bei „Karžygio“ apdovanojimų ceremonijos transliacija.

Sostinėje, Kaune ir Jonavoje minėjimai prasidės mišiomis.

Vilniuje po iškilmingos rikiuotės ir parado Gedimino prospektu, Katedros aikštėje bus atidaryta paroda, skirta paminėti Jungtinių Valstijų prezidento George’o W. Busho (Džordžo V. Bušo) vizito Lietuvoje ir kvietimo įstoti į NATO 20-osioms metinėms.

Kaune po karių rikiuotės formavimo prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, minėjimas persikels į muziejaus sodelį, kur bus pakeliama Vyčio Kryžiaus ordino vėliava, sakomos sveikinimo kalbos.

Sostinėje, Kaune ir Jonavoje minėjimai prasidės mišiomis

Jonavoje miesto gyventojai ir svečiai galės pamatyti Ruklos įgulos padalinių šventinę rikiuotę, karinės technikos ir ginkluotės parodą.

Kariuomenės teigimu, atkūrimo metinės yra švenčiamos ir užsienio karinėse atstovybėse, tarptautiniuose kariniuose štabuose bei operacijose, kuriose tarnauja Lietuvos kariai.

„Pirmą kartą Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda „Lithuania is NATO“, atskleidžianti Lietuvos ryšius su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija, Lietuvos kariuomenės dienos proga bus eksponuojama NATO vadavietėje Briuselyje, Belgijoje“, – teigiama pranešime.

Taip pat minėdami sukaktį kariai visoje šalyje vyks į bendrojo lavinimo mokyklas, jose pristatys Lietuvos kariuomenę, kario profesiją bei pasidalins savo asmenine patirtimi.

Prie šio projekto prisijungs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. Jis trečiadienį Vilniaus licėjuje susitiks su moksleiviais.

Anot kariuomenės, atstovai apsilankys ir Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje Lenkijoje.

Lietuvos kariuomenė atkurta 1918 metų lapkričio 23 dieną.

The post Lietuvos kariuomenė mini 104-ąsias atkūrimo metines appeared first on LAIKMETIS.

„JAV Valstybės departamentas priėmė sprendimą, kuriuo patvirtinamas galimas užsienio karinės įrangos pardavimas Lietuvos Vyriausybei M142 HIMARS ir susijusios įrangos už 495 milijonus JAV dolerių. Šiandien Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra pateikė reikiamą sertifikatą, kuriuo Kongresui pranešama apie šį galimą pardavimą“, – nurodoma pranešime.

Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra nurodė, jog pardavimas prisidės prie Lietuvos tikslų atnaujinti savo pajėgumus, toliau sustiprins bendradarbiavimą su JAV ir kitais sąjungininkais, leis atgrasyti regionines grėsmes.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad HIMARS sistemos yra „visiškai naujas ir galingas pajėgumas, kurio Lietuva niekada neturėjo“.

HIMARS sistemos yra „visiškai naujas ir galingas pajėgumas, kurio Lietuva niekada neturėjo

„Lietuvos kariuomenėje šio pajėgumo atsiradimas vers kelti ir žvalgybos, ir elektroninės kovos, ir kitus pajėgumus į dar aukštesnį lygį. Bus pristatytos kelių tipų raketos, įskaitant operatyvines-taktines ATACMS, kurios pasiekia taikinius iki 300 kilometrų atstumu“, – feisbuke rašė ministras.

JAV agentūra taip pat nurodė, kad įgyvendinant pardavimą, JAV Vyriausybės arba rangovo atstovai maždaug du kartus per metus lankysis Lietuvoje, siekdami atlikti programos valdymo peržiūras.

HIMARS montuojamos ant karinių sunkvežimių platformos, artilerijos sistemos gali būti arba su šešiomis GMLRS valdomomis raketomis, skriejančiomis iki 70 kilometrų, arba su viena ATACMS raketa, jos veikimo nuotolis – iki 300 kilometrų.

JAV šiomis sistemomis yra parėmusi Rusijos invazijai besipriešinančią Ukrainą.

Baltijos šalių pareigūnai yra skelbę ir apie Latvijos bei Estijos ketinimus įsigyti HIMARS sistemas.

The post Lietuva perka iš JAV HIMARS sistemas už 495 mln. dolerių appeared first on LAIKMETIS.

„Aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduoties, neturint tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – žurnalistams poligone Pabradėje trečiadienį sakė generolas leitenantas.

„Pateiksiu tokį siūlymą, turime ieškoti kitų priemonių, kaip remti“, – pridūrė jis.

V. Rupšys taip pat teigė, kad Vilnius galėtų paremti Kyjivą ginklais tuo atveju, jei greitu metu pavyktų įsigyti naujos ginkluotės ir ja pakeisti šiuo metu naudojamą.

tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime

„Reikia suprasti, kad esame įsipareigoję ir NATO. Aiškiai esame apibrėžę, kokius vienetus dedikuojam į NATO pajėgas. Tame tarpe turime turėti ir netiesioginės ugnies galimybes arba lauko artileriją, manevro vienetus su ugnies galia ir oro gynybą, kuri užtikrintų kaip priimančios šalies paramą“, – kalbėjo generolas leitenantas.

Perduoti haubicų ir oro gynybos sistemų Lietuva svarsto sulaukusi Ukrainos prašymo. Vis dėlto kritikai sako, kad minimos ginkluotės perdavimas suardytų neseniai įgytus Lietuvos pajėgumus.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda spalį BNS teigė, kad sprendimas dėl šios karinės technikos perdavimo Ukrainai bus priimtas Valstybės gynimo tarybos posėdyje, tačiau jo datos nedetalizavo.

The post Kariuomenės vadas: daugiau „nusirengti" nebegalim appeared first on LAIKMETIS.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino šį lėšų skyrimą – papildomas finansavimas biudžete suplanuotas Finansų ministerijai atnaujinus bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę, kadangi bendras finansavimas gynybai susietas su šiuo rodikliu. Šiuo metu numatyta gynybai skirti 2,52 proc. BVP.

„Rusijos pradėto karo kontekste, didiname finansavimą gynybai, taip nuosekliai įgyvendinant ir parlamentinių partijų susitarimą. Taip pat įsipareigojame užtikrinti tolygų finansavimą 2023 metų biudžete, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus“, – pranešime spaudai teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

A. Anušauskas per Vyriausybės posėdį tvirtino, kad papildomos lėšos bus nukreipiamos siekiant atstatyti Lietuvos karinius pajėgumus Ukrainai perdavus 50 šarvuotų transporterių – bus perkami visureigiai JLTV, „Oshkosh“. Taip pat bus įsigyjami vidutinio siekio oro radarai, reaktyvinė salvinė raketų sistema „Himars“. 

lėšos bus nukreipiamos siekiant atstatyti Lietuvos karinius pajėgumus Ukrainai perdavus 50 šarvuotų transporterių – bus perkami visureigiai JLTV, „Oshkosh“. Taip pat bus įsigyjami vidutinio siekio oro radarai, reaktyvinė salvinė raketų sistema „Himars“

„Kadangi Ukrainai teikiame šarvuotus transporterius ir juos kompensuojame iš amerikiečių gaunamais JLTV arba „Oshkosh“ šarvuotais visureigiais, atsiranda galimybė 40 mln. eurų nukreipti į šią sutartį, antrą etapą“, – teigė ministras.

Anot jo, radarams įsigyti bus skirta 10 mln. eurų, sistemai „Himars“ – 60 mln. eurų, dėl jos įsigijimo sutartį planuojama pasirašyti šiemet. Dar 38 mln. eurų bus investuoti įvairiai amunicijai įsigyti.

Atnaujintame ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad BVP šiemet augs 1 mlrd. 510,3 mln. eurų, palyginti su birželio mėnesio prognozėmis. Išlaidas gynybai nuo buvusio 2,05 iki 2,52 proc. BVP Seimas padidino pavasarį.

Šiuo metu valstybės biudžeto įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams sudaro 1 mlrd. 201 mln. eurų, papildomi daugiau nei 40 mln. eurų kovo pradžioje Krašto apsaugos ministerijai skirti išlaidoms, reikalingoms priimti NATO partnerių pajėgas.

The post Išlaidos gynybai šiemet didės 148 mln. eurų, bus perkami visureigiai, „Himars“ sistema appeared first on LAIKMETIS.

Antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, 18 Lietuvos bepiločių orlaivių ir jų sistemų vystytojų pristatė savo įrangą, demonstravo, kaip ji veikia, krašto apsaugos ministrui bei Lietuvos kariuomenės atstovams.

„Mes dabar kalbame apie galimybę papildyti Lietuvos kariuomenės arsenalą, sakyčiau, didesniu dronų skaičiumi“, – per renginį žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Pageidautina gamybą ir gamintojus turėti vietoje, kad būtų galima kompensuoti tikėtinus nuostolius“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, galimybės Lietuvoje gaminti įvairių modifikacijų dronus yra didelės, tačiau tam reikalingos investicijos, gamintojų bendradarbiavimas.

„Dronų dieną surengėme dėl to, kad Lietuvoje esantys dronų, jų komponentų gamintojai pamatytų vieni kitus. Ir aš matau, kad tarpusavyje mezgasi ne tik pažintys, bet ir dalykinis bendradarbiavimas“, – sakė A. Anušauskas.

„Tas galimybes, kurias čia aptarėme, ir dėl finansinių galimybių, manau, kad tiems, kurie yra pažengę gerokai toliau ir vysto savo produkciją, mes ir viceministras ieškosime galimybių, kad būtų galima jiems padėti ir tuo pačiu padėti krašto apsaugai įsigyti iš lietuviškų gamintojų mums reikalingas sistemas“, – renginio uždarymo kalboje teigė jis.

Dalis BNS kalbintų bepiločių orlaivių ir jų sistemų vystytojų tvirtino jau bendradarbiaujantys su kariuomene, kiti užsiminė to siekiantys.

Įmonė „Aviatic MRO“ pristatė SWIFT-VITAL droną. Pasak įmonės atstovo Povilo Padaigos, skirtingos produkto versijos gali būti pritaikytos žvalgybai, kovinėms funkcijoms.

„Esame pakvietę KAM į demonstraciją, nes būtent šiam dronui reikia karinio aerodromo dėl ryšių reguliavimo ir kitų įvairų specifikacijų, rudenį jį pristatysime su viskuo“, – sakė jis.

Dronų dieną surengėme dėl to, kad Lietuvoje esantys dronų, jų komponentų gamintojai pamatytų vieni kitus. Ir aš matau, kad tarpusavyje mezgasi ne tik pažintys, bet ir dalykinis bendradarbiavimas

Įmonė „Unmanned Defence Systems“ parodė tris fiksuoto sparno orlaivių modifikacijas, vienas iš jų – dronas kamikadzė.

Šios bendrovės atstovo Aleksandro Lapušinkino teigimu, tokius dronus jau naudoja ukrainiečiai, planuojama, kad jie tiks ir Lietuvos kariams.

„Sėkmingai buvo išbandytas skrydyje į Gyvačių salą, paskui sėkmingai išbandytas Zaporižios srityje. Į mūsų droną šovė rusiškas raketinis zenitinis kompleksas TOR, mūsų dronas skrido stebint „Bayraktar“, jis užfiksavo šūvio vietą ir sunaikino rusišką priešlėktuvinę sistemą“, – BNS pasakojo atstovas.

Pasak jo, mėnesio bėgyje įmonė kartu su Lietuvos kariuomene planuoja pirmus bandymus, jų metu kariai šaudys į orlaivio, drono skrydžius imituojantį kamikadzę.

Bendrovė „AeroDiagnostika“ pristatė skirtingų paskirčių bepiločius orlaivius. Kaip BNS pasakojo jos atstovas Robertas Urbanavičius, įmonė su Lietuvos kariuomene bendradarbiauja nuo 2013 metų.

„Esame kol kas bene vieninteliai, kurie sunkiasvorį, greitaeigį, bepilotį orlaivį pakėlė iš Lietuvos kariuomenės laivo Baltijos jūroje“, – teigė jis.

Tai pirmas tokio pobūdžio renginys, skirtas susipažinti su lietuviškos pramonės gamintojų potencialu žvelgiant iš gynybos perspektyvos. Įrangą ir prototipus vertins įvairių sričių krašto apsaugos sistemos specialistai.

The post Lietuvos gamintojai kariuomenei siūlo nuo žvalgybos dronų iki kamikadzių appeared first on LAIKMETIS.

Mašinas gaminančio Vokietijos konsorciumas „Artec“ šalyje tiksi rasti partnerius, galinčius talkinti elektronikos ir metalo apdirbimo srityse.

Kaip žurnalistams sakė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvoje vadovė Audronė Gurinskienė, pirminėje atrankoje buvo identifikuota apie 100 potencialių bendrovių, vėliau jų ratas susiaurintas iki maždaug šešių dešimčių.

Galiausiai į renginį atvyko maždaug dviejų dešimčių įmonių atstovai. Pasak jos, tam įtakos turėjo vasaros sezonas, drąsos stoka. 

„Lietuvos kompanijos šiek tiek galbūt ir prisibijo tų reikalavimų, kurie gali būti arba kurie yra. (...) Gal nedrąsu, – kalbėjo A. Gurinskienė. – Vis tiek yra tam tikri reikalavimai: tiek kokybės, tiek sertifikavimo.“

Galiausiai į renginį atvyko maždaug dviejų dešimčių įmonių atstovai. Pasak jos, tam įtakos turėjo vasaros sezonas, drąsos stoka

Ji teigė besitikinti, kad bent dvi ar trys įmonės taps tiekėjomis ir tai būtų „didelė Lietuvos sėkmė“. 

Renginyje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška sakė, kad sutartį su konsorciumu sudariusios įmonės gamintų komponentus ne tik Lietuvos užsakytoms pėstininkų kovos mašinoms.

„Tai nėra (kvietimas) Lietuvos gamintojams prisidėti tik prie mums tiekiamų boxerių, tačiau galimybė įžengti į didžiausių Vokietijos pramonės bendrovių tiekimo grandines. Kaip žinote, boxerius perka ir Didžioji Britanija, ir Nyderlandai, ir Australija. Čia atsiveria plačios durys“, – sakė politikas.

Iki šiol Lietuva yra įsigijusi 88 tokias kovos mašinas. Modifikuotas šarvuotis Lietuvoje vadinamas „Vilku“. Balandį Lietuva pradėjo derybas dėl papildomų maždaug 120 pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo.

Lietuvos verslas tiki savo galimybėmis

Savo ruožtu konsorciumo „Artec“ atstovas Sebastianas Kurbsas (Sebastianas Kiurbsas) teigė esantis šiek tiek nusivylęs dalyvių skaičiumi.

„Deja, surengėme susitikimą viduryje vasaros sezono, tačiau mes nenorėjome gaišti laiko. Taip, išties esu šiek tiek nusivylęs, jog tik 20 kompanijų atvyko, tikėjausi daugiau“, – sakė jis.

Konsorciumas „Artec“ vienija Vokietijos karinės technikos bendrovės „Rheinmetall“ ir „Krauss-Maffei Wegmann“.

S. Kurbso teigimu, šių kompanijų partneriais norintys tapti Lietuvos verslai turi būti ne tik pasiruošę teikti reikiamas paslaugas, užtikrinti kokybės standartus, bet ir investuoti šimtus tūkstančių eurų.

„Bendrovė turi būti finansiškai nepriklausoma“, – teigė „Artec“ atstovas.

„Rheinmetall“ ir „Krauss-Maffei Wegmann“ atstovai BNS teigė esantys patenkinti pirminiais pokalbiais su Lietuvos įmonėmis, tačiau iki galutinių susitarimų dar laukia ilgas kelias.

Pasak S. Kurbso, su Vokietijos pramonę ryšius užmezgusios įmonės galėtų tapti ne tik „Boxer“ projekto tiekimo grandinės dalimi, bet ir prisidėti prie kitų projektų.

Metalo apdirbimo srityje veikiančios įmonės „Stevila“ atstovė Jurga Degutytė BNS teigė, jog bendrovė jau dabar yra „Rheinmetall“ partnerė, o šiuo metu siekia dirbti ir su „Krauss-Maffei Wegmann“.

„Mūsų susitikimo tikslas – išsiaiškinti „Krauss-Maffei Wegmann“ galimybes, reikalavimus tiekėjams: ko mums trūksta, ką turėtume įsigyti. (...) Mūsų viena iš galimybių plėstis – įsigyti suvirinimo sertifikavimą karinei pramonei, o tai yra didelė investicija, tai klausimas potencialo, kiek investicija atsipirktų“, – sakė J. Degutytė.

Toje pačioje srityje veikiančios įmonės „LZT“ vadovas Mindaugas Milevičius BNS sakė, kad susitikimo su Vokietijos bendrovių atstovais tikisi „susipažinti, teigiamai save pristatyti ir suprasti, ką galime pasiūlyti“.

„Mūsų stipriosios savybės: turime daug inžinierių, esame įgalūs prisitaikyti kliento brėžinius pagal savo gamybą, turime platų gamybos spektrą. Esame tikrai lankstūs“, – kalbėjo verslininkas.

„Vilkų“ trūkumai

Šiuo metu į Lietuvą jau atgabenta maždaug pusė užsakytų „Vilkų“, tačiau jie turi tam tikrų trūkumų susijusių su programine įranga.

„Pati platforma yra pasiteisinusi ir labai kokybiška, mes turime paveldėtą sutartį, kada prie vokiškos platformos yra pridėtas Izraelio gamybos bokštelis, tos integracijos darbai yra šiek tiek užstrigę arba užtrukę. Jis veikia: puikiai šaudo prieštankinės „Spike“ sistemos, kulkosvaidis, 30 milimetrų patranka“, – teigė viceministras.

„Nevadinčiau to broku, tai tobulinimo metu iškilusios problemos. (...) Detalių nenorėčiau atskleisti, bet tai yra ir programinės įrangos tobulinimai, mes dabar įdiegėme kitą versiją, ir iššūkiai, susiję su bokšto integravimu į važiuojamąją dalį“, – pridūrė jis.

Šiuo metu į Lietuvą jau atgabenta maždaug pusė užsakytų „Vilkų“, tačiau jie turi tam tikrų trūkumų susijusių su programine įranga

Pasak politiko, dalis trūkumų jau yra išspręsta.

V. Semeška taip pat teigė, kad dalis papildomai siekiamų įsigyti kovos mašinų taip pat bus su „tuo pačiu bokšteliu“. Kita dalis karinės technikos bus paprastesnė, „daugiau pervežimo mašina, su tam tikra stotele“.

„Tas bokštelis mums duoda ypatingą pajėgumą, tai yra trys sistemos viename“, – sakė viceministras.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys Klaipėdoje žurnalistams sakė, jog Lietuvoos perkamos mašinos susiduria su „techninėmis problemomis“, tačiau tai netrukdo jų naudoti.

„Aišku, 100 procentų naudotis negalime. (...) Bet, sakyčiau, tie trūkumai bus išspręsti“, – sakė generolas leitenantas.

Visi „Vilkai“, pašalinus trūkumus, Lietuvą turėtų pasiekti iki kitų metų pavasario.

The post Gedimais pagarsėjęs „Boxer" ieško partnerių Lietuvoje, bet į susitikimą atvyko tik trečdalis įmonių appeared first on LAIKMETIS.

„Karininkė tapo pirmąja bataliono vade Lietuvos istorijoje“, – rašoma trečiadienį paskelbtame Lietuvos kariuomenės pranešime.

Pasak kariuomenės, Ryšių ir informacinių sistemų (RIS) bataliono pagrindinis tikslas – saugus ryšys tarp Lietuvos kariuomenės padalinių, užtikrinantis galimybę kariuomenės vadui vadovauti padaliniams ir juos valdyti.

Kaip teigiama pranešime, nors šis padalinys yra „jaunas“ – įkurtas 2019 metų pradžioje, bet pasižymi modernumu, naujausiomis technologinėmis tendencijomis ir atsparumu kibernetinėms poveikio priemonėms.

„Per šį trumpą bataliono gyvavimo laikotarpį buvo išvystytos informacinės sistemos ir ryšių tinklai, todėl tikiuosi, kad sustiprinsim turimų sistemų prieinamumą, vientisumą ir konfidencialumą, – pasikeitimo ceremonijos metu sakė naujoji bataliono vadė. – Tęsime esamų pajėgumų vystymą, bei koncentruosimės į vadų ir individualų karių rengimą.“

Per šį trumpą bataliono gyvavimo laikotarpį buvo išvystytos informacinės sistemos ir ryšių tinklai, todėl tikiuosi, kad sustiprinsim turimų sistemų prieinamumą, vientisumą ir konfidencialumą

J. Savickaitė pareigose pakeitė pulkininką leitenantą Marių Latvėną.

Majorė tarnybą kariuomenėje pradėjo 2000-aisiais, kuomet įstojo į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. 2004 metais, įgavusi leitenanto laipsnį, savo karjerą karininkė pradėjo Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis vilkas“.

Keldamasi savo kvalifikaciją, po ketverių metų J. Savickaitė perėjo į Gedimino štabo batalioną, kur tapo Ryšių ir informacinių sistemų karininke, o 2011-aisiais ir šio bataliono Ryšių kuopos vade. Dar po šešerių metų jai buvo paskirtos Skyriaus viršininko pareigos Sausumos pajėgų vadovybės štabe, Ryšių ir informacinių sistemų organizavimo skyriuje, o 2017 metais buvo suteiktas majoro laipsnis.

Į RIS batalioną J. Savickaitė atėjo 2019-aisiais, kuomet buvo paskirta šio bataliono štabo viršininke. 

Karininkė apdovanota ir skatinta įvairaus lygmens krašto apsaugos sistemos apdovanojimais.

The post Lietuvos kariuomenės batalionui vadovauti pirmą kartą paskirta moteris appeared first on LAIKMETIS.

Jos teigimu, puikiai įvertinta pažanga, pasiekta didinant finansavimą gynybai, infrastruktūros plėtrą, naujus pirkimus ir paramą Ukrainai.

Taip pat savo vertinime NATO pažymėjo Lietuvos planus didinti kariuomenę, jos rezervą, gerinti karių aprūpinimo sąlygas.

Vertinime planuotojai akcentavo ir Lietuvos pastangas įgyvendinant visuotinės gynybos koncepciją, stiprinant visuomenės atsparumą.

„Šio gynybos planavimo ciklas ypatingas, kadangi NATO pakeitė savo požiūrį į planavimą. Dalis pajėgų yra skirtos tik tam tikro regiono gynybai. Nebėra reikalavimo, kad kiekvienas karinis vienetas gebėtų kariauti tiek namie, tiek tarptautinėse operacijose“, – pranešime teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Anot ministerijos gynybos politikos direktoriaus Vaidoto Urbelio, pastaraisiais metais NATO planavimas tapo realistiškesnis

Anot ministerijos gynybos politikos direktoriaus Vaidoto Urbelio, pastaraisiais metais NATO planavimas tapo realistiškesnis, o planuotojai atsižvelgia į regiono aktualijas ir Rusijos grėsmę.

Lietuva, pasak KAM, įgyvendina visus NATO skirtus tikslus, tarp kurių svarbiausi – dviejų mechanizuotųjų batalionų parengimas bendroms su NATO užduotims atlikti.

Šis atsiskaitymas – ketverių metų NATO planavimo ciklo, kurio metu sąjungininkai prisiima pajėgumų tikslus, dalis.

Suderėtus tikslus ir šalių vertinimą galutinai tvirtins NATO gynybos ministrai savo susitikime birželio mėnesį.

The post NATO įvertino Lietuvos kariuomenės pažangą appeared first on LAIKMETIS.