Tokį sprendimą LAT paskelbė po to, kai gavo Kultūros infrastruktūros centro kasacinį skundą dėl priteistos žalos atlyginimo panaikinimo.

Apeliacinio teismo sprendimu, Kelmės rajone esančio Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblio statybos darbų rangovė „Agromena lt“ ir techninę priežiūrą vykdęs Kultūros infrastruktūros centras, dėl kurių darbuotojų kaltės vienuolyne ir bažnyčioje 2012 metais kilo didelis gaisras, šiuos pastatus apdraudusiai draudimo bendrovei turėjo sumokėti daugiau kaip 610 tūkst. eurų.

Pirmos instancijos teismas buvo priteisęs perpus mažesnę sumą – per 327 tūkst. eurų.

Draudimo bendrovė „Gjensidige“ prašė atlyginti beveik 900 tūkst. eurų.

Prie nelaimės prisidėjo ir Tytuvėnų piligrimų centro vadovo netinkamas pareigų vykdymas – jis atjungė vienuolyne suveikusią priešgaisrinę signalizaciją, ją perkrovė ir nepatikrino, kodėl ši suveikė.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek Kultūros infrastruktūros centro ir bendrovės „Agromena lt“ netinkamai atlikti veiksmai, tiek signalizaciją išjungusio Tytuvėnų piligrimų centro vadovo elgesys nulėmė, kad gaisras kilo ir vienuolyno pastate, ir bažnyčioje, tačiau šių subjektų atsakomybė dėl padarytos žalos yra skirtinga.

Anot Apeliacinio teismo, „Agromena lt“ ir Kultūros infrastruktūros centras turėjo solidariai atlyginti „Gjensidige“ 70 proc. visos už draudžiamąjį įvykį išmokėtos sumos, o Tytuvėnų piligrimų centras – 30 procentų.

LAT iš dalies sutiko su Kultūros infrastruktūros centro argumentais ir teigė, kad atsakovėms nepagrįstai taikyta solidarioji atsakomybė. 

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad techninė prižiūrėtoja bylos nagrinėjimo metu nurodė argumentus, kurie, jos manymu, paneigia solidariosios atsakomybės taikymą atsakovėms, tačiau šie argumentai teismų nebuvo įvertinti, nors, siekiant tinkamai nustatyti, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovėms taikyti solidariąją atsakomybę, techninės prižiūrėtojos nurodyti argumentai turi esminę reikšmę ir privalėjo būti įvertinti“, – rašoma teismo pranešime.

Pasak LAT, teismai nevertino rangovės „Agromena lt“ ir statybos techninės prižiūrėtojos Kultūros infrastruktūros centro vykdytų pareigų pagal rangos ir techninės priežiūros sutartis, neatsižvelgė į skirtingą jų pareigų pobūdį ir atsakomybės sritis.

Taip pat neįvertinta, kiek už netinkamą techninės priežiūros atlikimą yra atsakinga pati užsakovė ir kokia dalimi dėl netinkamo Kultūros infrastruktūros centro pareigų vykdymo yra pagrindas mažinti „Agromena lt“ atsakomybę ir tokiu atveju spręsti dėl techninės prižiūrėtojos atsakomybės dalies atlyginant žalą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Per gaisrą 2012 metų sausį sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų – meno ir kultūros vertybių, nukentėjo vienuolyno pastatas.

Tuomet padaryta 1,8 mln. eurų žala, sunaikintos ir sugadintos reikšmingos kultūros vertybės.

Tuomečiam Tytuvėnų piligrimų centras vadovui taikyta ir baudžiamoji atsakomybė – jis buvo nuteistas už tai, kad išjungė signalizaciją ir taip prisidėjo prie gaisro išplitimo. Kiti asmenys – statinio techninis prižiūrėtojas, statybų vadovas, projekto vadovas ir projekto vykdymo priežiūros vadovas – baudžiamosios atsakomybės išvengė, suėjus  senaties terminui.

Po 2017 metų gruodį priimto Aukščiausiojo Teismo sprendimo kaltu dėl gaisro pripažintas buvęs Tytuvėnų piligrimų centro vadovas Pranas Jurkaitis. Jam skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, vykdymą atidedant pusantrų metų.

The post Tytuvėnų vienuolyno ansamblio gaisro aplinkybės – LAT nuosprendyje appeared first on LAIKMETIS.

„Taip, jis paleidžiamas“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija penktadienį nusprendė grąžinti Apeliaciniam teismui dar kartą nagrinėti už finansinius nusikaltimus nuteistų kauniečių A. Kandroto ir Pauliaus Boreikos baudžiamąją bylą.

„Iš dalies tenkinus A. Kandroto ir kito nuteistojo gynėjų kasacinius skundus bei perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo A. Kandrotui skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas iš dalies atidėtas, laikomas neįsiteisėjusiu“, – rašoma teismo pranešime.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino dalies pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, nesiėmė priemonių, kad tinkamai patikrintų ginčijamą A. Kandroto nuteisimą dėl padėjimo kitam asmeniui pasisavinti didelės vertės svetimą turtą.

„Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepatikrino abiejų nuteistųjų bendrininkavimą įrodančių bylos duomenų pakankamumo ir patikimumo. Dėl šių priežasčių buvo iš esmės pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl išsamaus ir nešališko aplinkybių ištyrimo, paremto visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir tinkamu savo sprendimų argumentavimu, neatsakyta į esminius A. Kandroto gynėjo apeliacinio skundo argumentus“, – rašoma teismo pranešime.

Be to, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai nereagavo į A. Kandroto ir kito nuteistojo šioje byloje gynėjų ankstesnio bylos proceso metu pateiktą informaciją apie bylos ikiteisminį tyrimą organizavusio ir kontroliavusio prokuroro galimai korupcinio pobūdžio veikas, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, šių aplinkybių nelaikė reikšmingomis ir savo priimtuose sprendimuose jų visiškai nevertino.

„Negalėdami atsakyti į klausimą, ar ikiteisminis tyrimas šioje byloje organizuotas bei atliktas objektyviai ir nešališkai, teismai kartu negali spręsti, ar dėl to nebuvo reikšmingai pakenkta baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme teisingumui“, – sako LAT.

P. Boreika, laukdamas galutinio teismo verdikto, jau atliko teismo skirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigoje skaitė paskaitas apie verslą, kapitalo rinką, ekonomiką. Jas lankė apie 150 Pravieniškių pataisos namų nuteistųjų.

A. Kandrotas iki šio atliko bausmę viename iš Lietuvos kalėjimų.

LAT kaip bylos esmę teisėjai nurodė galimą fiktyvių duomenų įtraukimą apie neva suteiktas paslaugas. Anksčiau teismo A. Kandrotas ir P. Boreika buvo pripažinti kaltais pasisavinę daugiau nei 90 tūkst. eurų ir nuslėpę 22 tūkst. eurų mokesčių nuo valstybės.

Apeliacinis teismas paliko P. Boreiką nuteistą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, jam skirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, iš kurių pusantrų metų skirta lygtinai, o pusmetį – atlikti nedelsiant.

Vis dėlto šis teismas P. Boreiką išteisino dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, o Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, kuriuo iš P. Boreikos valstybei priteista 22,3 tūkst. eurų, paliko nenagrinėtą.

Tyrimo duomenimis, P. Boreika bendrovės pinigus išgrynindavo bankomatuose ir perduodavo A. Kandrotui. Manoma, kad P. Boreika įsigijo bendrovę „Maerus“ ir buvo jos faktinis vadovas.

P. Boreika teismus tikino, kad A. Kandrotas su juo nesusijęs, jis visą laiką dirbo vienas, su A. Kandrotu apie verslo plėtrą niekada nėra kalbėjęs.

A. Kandrotas šioje byloje nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir turto pasisavinimą padėjėjo vaidmenyje.

Tuo metu Generalinė prokuratūra prašė atmesti abu skundus, nes įrodymai yra tinkami, prieštaravimai byloje pašalinti, nuosprendis turi būti paliktas galioti, o kasaciniai skundai atmesti. 

The post Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu A. Kandrotas paleidžiamas į laisvę appeared first on LAIKMETIS.

D. Bublienė jau daugiau nei metus yra LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, o teisme dirba nuo 2017 metų. Prieš tapdama teisėja D. Bublienė yra dirbusi advokate, Teisingumo ministerijoje, asistente Mykolo Romerio ir Vilniaus universitetuose.

E. Tamošiūnienė LAT teisėja buvo paskirta užpernai, prieš tai ji dirbo Lietuvos apeliaciniame teisme, vadovavo šio teismo Civilinių bylų skyriui. Ji taip pat yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros partnerystės profesorė, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja.

LAT vadovo atranka paskelbta gruodžio pabaigoje, po kelerių metų pavykus suformuoti visą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų korpusą.

Nuolatinio pirmininko LAT neturi nuo 2019 metų liepos, kai iš šių pareigų buvo atleistas Rimvydas Norkus, išvykęs dirbti į Europos Sąjungos teisingumo teismą Liuksemburge.

Pagal Teismų įstatymą, nesant nuolatinio teismo vadovo jam vadovauja vienas iš skyrių pirmininkų, turintis didesnį teisėjo darbo stažą šiame teisme.

Dabar Aukščiausiajam Teismui vadovauja Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

Tiek Konstitucijoje, tiek Teismų įstatyme įtvirtinta, jog LAT pirmininkas skiriamas iš visų paskirtų šio teismo teisėjų. Nuo 2019 metų nebuvo ilgesnio laiko, kad teisme dirbtų visi teisėjai.

The post Atrankoje vadovauti LAT - dvi kandidatės appeared first on LAIKMETIS.

Už tai balsavo trys komiteto nariai, vienas buvo prieš ir du susilaikė, todėl sprendimą lėmė komiteto vadovo konservatoriaus Stasio Šedbaro balsas.

„Dabar klausimas keliasi į Seimo plenarinį posėdį“, – po balsavimo sakė jis.

Protestuodami prieš tokį sprendimą trys opozicijos nariai – Julius Sabatauskas, Agnė Širinskienė ir Česlavas Olševskis – atsisakė toliau dalyvauti komiteto posėdyje. Dėl to žlugus kvorumui, TTK posėdį teko nutraukti.

„Labai apgailėtinas sprendimas“, – sakė A. Širinskienė.

J. Sabatauskas tvirtino, kad E. Šileikiui buvo surengta žeminanti procedūra, bandant išvesti jį iš kantrybės.

„Buvo demonstruojamos patyčios jo atžvilgiu, anksčiau nebūdavo reikalaujama tokių pažymų iš kandidatų į teisėjus“, – BNS sakė socialdemokratas.

„Jeigu ir toliau taip nori dirbti valdantieji, komiteto darbas bus paralyžiuotas“, – piktinosi jis.

Trečiadienį svarstant klausimą komitete, kaip ir Seimo salėje, daugiausia klausimų kilo dėl E. Šileikio nepateiktų sveikatos pažymos ir informacijos, kad jis užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

E. Šileikis per komiteto posėdį savo ruožtu kėlė klausimą, kodėl jam taikomi kitokie reikalavimai nei ankstesniems kandidatams.

„Kodėl Seimas 2017 skirdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, du buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus, elgėsi kitaip, jei neklystu, negu mano atžvilgiu. Kodėl neprašė, kad Algirdas Taminskas ar Pranas Kuconis pateiktų leidimą dirbti su slapta medžiaga, kuri gali būti bylose. Jeigu prašė, tvarkoj, pasakykit, kad A. Taminsko ir P. Kuconio buvo paprašyta pateikti tą leidimą“, – kalbėjo kandidatas į LAT teisėjus.

Kodėl Seimas 2017 skirdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, du buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus, elgėsi kitaip, negu mano atžvilgiu?

„Noriu suprasti, ar čia specialiai man tie kabliukai? Kodėl jie neiškilo skiriant mano kolegas buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus į LAT“, – klausė E. Šileikis.

Praėjusią savaitę per jo kandidatūros pristatymą Seime teisininkas tvirtino, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.

E. Šileikis trečiadienį taip pat sakė nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.

„Iš konstitucinės varpinės matau problemą, kad teisės akte be konkurso įtvirtinta konkreti Vidaus reikalų ministerijos poliklinika, ir nerandu racionalių pagrindų, priežasčių suplakti policijos pareigūnų sveikatos tikrinimą – ten reikia atsispaudimų, prisitraukimų, nes reikia sulaikyti teisės pažeidimą ir atvesdinti, – ir teisėjų sveikatos. Teisėjai nesulaiko, neatvesdina pažeidėjų, jiems nereikia atsispaudimų. Mano manymu, tai yra nekorektiška“, – kalbėjo kandidatas.

Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, LAT teisėja Egidija Tamošiūnienė atkreipė dėmesį, kad teisėjams tikrinantis sveikatą toje įstaigoje niekas nereikalauja daryti nei atsispaudimų, nei prisitraukimų.

Kovo pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo E. Šileikio kandidatūrą į LAT teisėjus, tačiau Seimas jos kurį laiką nesvarstė, nes Nacionalinė teismų administracija pranešė negavusi iš E. Šileikio visų būtinų dokumentų, tai yra sveikatos pažymos ir informacijos, kad kandidatas užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Praėjusį ketvirtadienį klausimas įtrauktas į posėdžio darbotvarkę to pareikalavus prezidentui Gitanui Nausėdai.

LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

The post Valdančiųjų nepatvirtintas teisėjas E. Šileikis: ar čia specialiai man tie kabliukai? appeared first on LAIKMETIS.

Teisėjų tarybos pirmininkė, laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovė Sigita Rudėnaitė BNS sakė, kad teisėjų vairavimą apsvaigus nuo alkoholio turbūt reikėtų vertinti kaip pavienius nusižengimus, tačiau, kita vertus, anot jos, negalima neatsižvelgti ir į darbe patiriama įtampą, stresą.

„Negalima nematyti argumentų, kad yra įtampų darbe, kad tai darbas, kuris kelia daug streso. Kita vertus, keliame lūkesčius teisėjui, jog teisėjas yra tas žmogus, kuris turi įvertinti savo veiksmų padarinius. Tie padariniai – tai ir beveik garantuotas atleidimas, ir jokių išmokų, bet tuo pačiu reikia įvertinti, kaip tas poelgis paveiks visą teismų sistemą“, – teigė S. Rudėnaitė.

Pasak jos, reikėtų ieškoti gilesnių priežasčių, kodėl teisėjai vairuoja neblaivūs, puikiai žinodami, kad to daryti negalima ir kuo tai jiems gresia.

Teisėjų taryba dar pernai inicijavo atlikti psichologinės gerovės tyrimą teismuose. Jį numatoma padaryti šiemet.

Anonimiškai ketinama apklausti ne tik teisėjus, bet ir kitus teismų darbuotojus dėl mikroklimato darbe, tarpusavio santykių, darbo krūvių.

„Norime pamatyti, kokios priežastys kelia žmonėms psichologinį diskomfortą, nesaugumą darbe. (...) Bandysime rasti silpniausias vietas“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė.

Ji atkreipė dėmesį, kad darbe ar asmeninių problemų turintys teisėjai gali vengti kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos. 

„Natūraliai susiklosto, kad profesijų, kurių atstovams privalu tikrintis sveikatą, žmonės, tarp jų ir teisėjai, bijo atskleisti savo problemas. Kreipiantis į psichologą, o dar, neduokdie, į psichiatrą yra labai didelė rizika, jog paskui tai gali būti sureikšminta. Dėl to žmonės vengia tokių dalykų, nes tai nepriimama normaliai“, – teigė S. Rudėnaitė.

Ji taip pat užsiminė, kad bus kalbama su teismų bendruomenės atstovais, jog šie kreiptų daugiau dėmesio į kolegų savijautą.

„Galbūt per daug abejingi yra aplinkiniai žmonės. Teisėjai negyvena vakuume, jie bendrauja su kolegomis. Galvoju, kad pirmu reikalu bandysime grįžti prie pokalbių su bendruomene, kad reikia jausti atsakomybę už greta esantį žmogų, jei matai, kad kolega turi problemų. Nebūtinai tai gali būti alkoholizmas. Reikia kažkaip dalyvauti, bandyti padėti, nenuleisti to savieigai, nes nuo to nukenčia ne tik konkretus žmogus, bet ir mes visi“, – tvirtino S. Rudėnaitė.

Ji taip pat vylėsi, kad situaciją pagerins šiemet įsigaliojęs reikalavimas, jog per teisėjų atrankas į įvairias pareigas turi būti vertinamos ir asmeninės bei dalykinės pretendento savybės, atsparumas stresui, adaptacija prie situacijų, atsparumas korupcijai.

„Ko gero, ateityje žmonės gal bus atsparesni tokiems dalykams. Aišku, vienu mostu nieko nepadarysi“, – svarstė Teisėjų tarybos vadovė.

Jos teigimu, dėl to, kas vyksta teismuose, turėtų susirūpinti ir teisėjus skiriančios institucijos – prezidentas, Seimas.

Pasak S. Rudėnaitės, patys teismai gali inicijuoti tik nedidelius pokyčius, o esminius, kurie pagerintų teisėjų darbo sąlygas, gali priimti tik Seimas. Ji priminė, kad jau ne vieneri metai valdžios koridoriuose klaidžioja pataisos, kuriomis teismams būtų panaikintos nebūdingos funkcijos.

„Bet ir vėl kažkur užkliuvo ši iniciatyva“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė.

A. Markevičius policijai neblaivus vairavęs įkliuvo po to, kai jo vairuojamas automobilis Alytuje važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą kieme stovėjusį automobilį.

Žmonės per įvykį nenukentėjo. Teisėjui fiksuotas 1,78 promilės girtumas.

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl šio teisėjo atleidimo iš pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

Prezidentūros teigimu, tai jau ketvirtas atvejis per pastaruosius dvejus metus, kai teisėjui keliamas atsakomybės klausimas dėl vairavimo neblaiviam.

Pernai dėl tos pačios priežasties atleistas Aukščiausiojo Teismo teisėjas Arvydas Daugėla, užpernai – Alytaus apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė.

2020 metų gegužę neblaivus prie vairo įkliuvo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, tačiau jis darbą išsaugojo.

The post Teisėjai svarstys A. Markevičiaus atleidimą: negalime negirdėti argumentų dėl įtampos darbe appeared first on LAIKMETIS.

LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Aurelijaus Gutausko teigimu, Teismas atmetė visus kasacinius skundus ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo aktoriai ir režisierius buvo nuteisti dėl baudžiamojo nusižengimo – trukdymo atlikti religines apeigas. 

Ankstesniu sprendimu M. Papinigiui ir A. Storpirščiui buvo skirtos 1 tūkst. eurų baudos, E. Vėlyviui – 1,5 tūkst. eurų. 

„Kadangi jie yra nuteisti už baudžiamąjį nusižengimą, jokių teisinių pasekmių jiems nekyla – už baudžiamąjį nusižengimą nelieka teistumo. Asmenys tiesiog nubausti piniginėmis bausmėmis“, – žurnalistams sakė A. Gutauskas. 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2019 metų spalį už reklamą aktoriams Vitalijui Cololo, M. Papinigiui ir A. Storpirščiui skyrė 1 tūkst. eurų baudas, o režisieriui E. Vėlyviui – 2 tūkst. eurų bauda.

Tų pačių metų gruodį V. Cololo mirė, tad jo atžvilgiu byla buvo nutraukta. 

Pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundę buvo tiek nuteistieji, tiek prokurorai. Aktoriai ir režisierius prašė juos išteisinti, o prokurorai ginčijo sprendimą pritaikyti mažareikšmiškumą bei atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. 

Pernai kovą apeliacinius skundus nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nepakeitė baudų M. Papinigiui ir A. Storpirščiui, o E. Vėlyviui – sumažino iki 1,5 tūkst. eurų. 

Režisierius ir aktoriai buvo nuteisti dėl sąmoningo apeigų gausiai lenkų tautybės tikinčiųjų lankomoje Turgelių bažnyčioje sutrikdymo 2018 metais, per rugpjūčio mėnesį vykusią Žolinės šventę.

2018 metų rugpjūčio 15 dieną į Šalčininkų rajone, Turgelių miestelyje, esančią bažnyčią užėjo trys dvasininkais persirengę vyrai – aktoriai V. Cololo, M. Papinigis ir A. Storpirštis. 

Jie lenkų kalba pasakojo apie „Siemens“ arenoje vyksiantį renginį „Zero live show“, į pamaldas susirinkusiems tikintiesiems siūlė ir dalijo netikras suktines.

Tuo metu bažnyčioje vyko bendra tikinčiųjų rožinio malda, išpažinčių klausymas

The post Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti baudas už apeigų sutrukdymą bažnyčioje appeared first on LAIKMETIS.