Vieną atstovą šiuo metu EP turinčios partijos lyderė, Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen šiemet tikisi geresnio rezultato nei 2019 metais vykusiuose rinkimuose.

„Planas minimum – rezultatas, kuris būtų ne prastesnis nei ankstesniuose rinkimuose. Realistiška, manau, siekti ne plano minimum. Turime visas galimybes šiemet pasiekti daugiau nei 2019-aisiais metais“, – Liberalų sąjūdžio taryboje sekmadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.     

Antruoju numeriu sąraše įrašytas dabartinis europarlamentaras Petras Auštrevičius, trečiuoju – Seimo narė Edita Rudelienė. 

Toliau eina Seimo nariai Virgilijus Alekna, Andrius Bagdonas, kultūros ministras Simonas Kairys, Joniškio meras Vitalijus Gailius, parlamentarai Arminas Lydeka, Viktoras Pranckietis, Raimundas Lopata, kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, Visagino tarybos narys Jevgenijus Šuklinas bei kiti kandidatai. 

Iš viso Liberalų sąjūdžio EP rinkimų sąraše yra 22 kandidatai. 

Sekmadienį Liberalų sąjūdžio taryboje taip pat bus pristatytos EP rinkimų programos gairės.

Liberalų sąjūdis EP dabar turi vieną atstovą – P. Auštrevičių. 

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.

The post Liberalų patvirtiną kandidatų į EP sąrašą ves E. Gentvilas appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė partija, toliau sąraše rikiuojasi dabartinis europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Edita Rudelienė, Virgilijus Alekna ir Andrius Bagdonas.

Šį sąrašą sausio 25 dieną tvirtins ir partijos tarybai teiks valdyba. Europos Parlamento rinkimų programos ir galutinio sąrašo tvirtinimas bei kampanijos startas vyks vasario 4 dieną.

„Liberalų sąjūdžio sąrašo lyderiai – patyrę politikai ir užsienio politikos ekspertai. Liberalų bendruomenė vesti sąrašą patikėjo patirties Europos parlamente jau turinčiam Eugenijui Gentvilui, antroje vietoje – europarlamentaras Petras Auštrevičius. Dešimtuke daug aktyvių ir didelę patirtį turinčių politikų. Esu įsitikinusi, jog su šia komanda užtikrinsime, kad liberalų balsas Europos Parlamente būtų girdimas“,– pranešime sakė partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen.

Liberalų bendruomenė vesti sąrašą patikėjo patirties Europos parlamente jau turinčiam Eugenijui Gentvilui

Į dešimtuką taip pat patenka kultūros ministras Simonas Kairys, Joniškio meras Vitalijus Gailius, Seimo nariai Arminas Lydeka Viktoras Pranckietis, Raimundas Lopata.

 Iš viso sąraše – 22 kandidatai, tarp jų taip pat yra kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, sportininkas Jevgenijus Šuklinas.

Kandidatų eiliškumą dar galės koreguoti partijos pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, pasitarusi su sąrašo lyderiu.

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.

The post Liberalų sąjūdį į Europos Parlamento rinkimus ves E. Gentvilas appeared first on LAIKMETIS.

Šie ir kiti klausimai Lietuvoje jau ne teoriniai. Praeitą savaitę dvi Seimo partijos – Liberalų sąjūdis bei Darbo partija – išgirdo apkaltinamuosius nuosprendžius korupcijos byloje. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas ir Seimo nario Vytauto Gapšio, taip pat ir dar kelių eksparlamentarų – Gintaro Steponavičiaus bei Šarūno Gustainio – atžvilgiu. Nuosprendžiai įsiteisėjo ir jau pradėti vykdyti: baudas moka nuteisti juridiniai asmenys, parlamentarai vedami į laisvės atėmimo vietas.

Įvykis, turėjęs sukrėsti visą politinę sistemą, valstybės vadovų liko beveik nepastebėtas: iš esmės apsiribota „atsišaudymu“ žurnalistams. „Nulinės tolerancijos korupcijai“ koalicija sutartinai visus ramina.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė, rinkėjams žadėjusi aukštą politinę kultūrą, netoleravimą net menkiausių moralinių dėmelių, dabar nemato problemų tęsti darbą koalicijoje kartu su sunkią korupcinę veiką įvykdžiusia partija. Diskusijų apie nuteistos partijos deleguotų ministrų darbą – taip pat nėra.

Seimo dauguma nesivargina svarstyti Liberalų sąjūdžio pirmininkės, tai yra nuteistą partiją atstovaujančio asmens, galimybių toliau eiti Seimo pirmininkės pareigas ir vadovauti Seimo darbui. Atkreipiu dėmesį, kad Seimas skiria teisėjus, generalinį prokurorą, priima „antikorupcinius“ teisės aktus ir t.t. Ir dar, Seimo pirmininkė tam tikromis aplinkybėmis eina Prezidento pareigas.

Apie pasitraukimą iš Seimo nekalba net ir nusikaltęs Seimo narys, šiuo metu atliekantis bausmę laisvės atėmimo įstaigoje.

Įvykis, turėjęs sukrėsti visą politinę sistemą, valstybės vadovų liko beveik nepastebėtas

Prezidentas, palaiminęs šią politinę daugumą, po įsiteisėjusio nuosprendžio, kviečia gerbti teismo sprendimą, „šalių teisę teikti skundą dėl šios nutarties“. Ir ... prašo politikų šio sprendimo nekomentuoti!

Po šio stambaus korupcinio nusikaltimo pripažinimo nei viena valdžios grandis nesiima atsakomybės spręsti susidariusios situacijos. Teismui nustačius stambią korupcinę nusikalstamą veiką Seime, į priimtą įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį jokiais veiksmais nesureagavo nei vienas valstybės pareigūnas. Šios aukščiausių valstybės pareigūnų reakcijos rodo, jog Seimo dauguma ir aukščiausi valstybės pareigūnai toleruoja nusikalstamą korupcinę veiklą valstybės valdyme. Leisiu svarstyti prielaidą, apie kurią prieš tai kalbėjau pusę lūpų, jog Lietuvoje funkcionuoja korupcinė politinė ir valdymo sistema. Jei ši prielaida neteisinga, tuomet nedelsiant turėtume sulaukti konkrečių valstybės vadovų veiksmų.

• Seimas turėtų nedelsiant pradėti apkaltos procedūrą nuteistam Seimo nariui. Pastaruoju metu apkalta Seimo nariams pradedama dėl netinkamai ištartų žodžių, tad kodėl toleruojamas Seimo narys, kuris padarė stambią korupcinę veiką? Jei nuteistam Seimo nariui liko nors krislelis savigarbos ir pagarbos Seimui, patarčiau pačiam nedelsiant kreiptis dėl mandato atsisakymo.

• Seimo Valdyba turėtų svarstyti nuteistų partijų narių galimybes toliau vykdyti vadovaujančias pareigas Seime ir Vyriausybėje; taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas, kaip paspartinti apkaltos procedūrą nusikaltusiam Seimo nariui, jei šis pats neatsisako mandato;

• Valstybės Prezidentas turėtų pasmerkti politinę korupciją Seime ir imtis lyderystės telkiant skubiausiems darbams: nedelsiant sukviesti politinių partijų lyderius aptarti susidariusios padėties, kviesti koaliciją atsisakyti bendro valdymo su nuteistomis už korupcinius nusikaltimus partijomis, tame tarpe pakeisti Seimo pirmininkę, telkti Seimo partijas pašalinti nuteistų partijų atstovus iš vadovaujančių pareigų, tartis ir siūlyti teisės aktus, užkardančius galimybes tokiai situacijai kilti ateityje, sudaryti ar kviesti sudaryti darbo grupes, kurios tokius teisės aktų projektus parengtų.

The post Prof. Ignas Vėgėlė. Lietuvoje funkcionuoja korupcinė politinė ir valdymo sistema appeared first on LAIKMETIS.

„Nematau pagrindo kažką keisti, o jeigu opozicija mano, kad ji gali kažką inicijuoti, aišku, jie gali inicijuoti, tai yra jų teisė“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Taip ji sureagavo opozicijai pasiūlius trečiadienį nuteisto Liberalų sąjūdžio vadovei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen pasitikrinti, ar ji turi Seimo pasitikėjimą.

„Aš manau, kad inicijuoti turėtų pati valdančioji koalicija ir pati didžiausia koaliciją sudaranti partija, nes jų standartai keliami turbūt tikrai Liberalų sąjūdis nebeatitinka jiems. Matyt, tokia diskusija bus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

„MG Grupei“, valdančiojoje daugumoje esančiam Liberalų sąjūdžiui ir opozicinei Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.

Pati Seimo pirmininkė sako nematanti poreikio atsistatydinti iš pareigų.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtino, kad V. Čmilytė-Nielsen niekada nekėlė abejonių dėl savo skaidrumo standartų.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtino, kad V. Čmilytė-Nielsen niekada nekėlė abejonių dėl savo skaidrumo standartų

„Aišku, kad teismo sprendimas yra toks, koks yra, bet man atrodo svarbu atskirti Liberalų partijos istoriją nuo Darbo partijos frakcijos“, – teigė ji, pridurdama, kad Darbo partija anksčiau „niekada nepritaikė sau rekolekcijų.“ 

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas ketvirtadienį pranešė Seimo paprašęs laikinai stabdyti darbą ir pridūrė manantis, kad tiek Seimo vadovė, tiek vicepirmininkas, „darbietis“ Andrius Mazuronis turėtų „atsiriboti nuo partijos, stabdyti galbūt narystes šiose partijose“.

Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad D. Gaižausko pasiūlymai „skamba visiškai kitaip negu teismo nuosprendis.“ 

„Pavyzdžiui, teismas yra pasisakęs dėl kitų nuteistų asmenų draudimo kandidatuoti, dalyvauti politikoje. Liberalų sąjūdžio atžvilgiu sankcijoje apie tai nėra nieko pasakyta“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė jis.

E. Gentvilas sakė manantis, kad nuteisus Liberalų sąjūdį, partija turi atlaikyti, dalyvauti rinkimuose, o iš rinkėjų tikisi supratingumo.

„Aš traktuoju, kad visi pabandys pašokti ant mūsų nelaimės, ką darysi“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Jis taip pat kartojo, kad Seimo pirmininkė niekaip nėra susijusi su šia politinės korupcijos byla.

Anot Laisvės frakcijos Seime seniūno Vytauto Mitalo, po teismo sprendimo yra „mestas didelis akmuo dviejų politinių partijų ir Seimo reputacijai.“

„Jeigu iš tikrųjų matys Liberalų sąjūdis, kad reikės kažkokių pasikeitimų, pakeitimų, tai aš manau, kad jie mus apie tai informuos“, – tvirtino jis ir pridūrė manantis, kad tolesni sprendimai priklausys nuo pačios partijos norų.

Laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, „darbietis“ parlamentaras Vytautas Gapšys, eksliberalams Gintarui Steponavičiui ir Šarūnui Gustainiui skirtos baudos.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamuosius šioje byloje pernai buvo išteisinęs.

Apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

The post R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nemato pagrindo keisti bendradarbiavimo su Liberalų sąjūdžiu appeared first on LAIKMETIS.

„Tai yra bloga žinia partijai, bet esame pergyvenę kur kas sudėtingesnius laikus“, – žurnalistams trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Parlamento vadovė patvirtino, jog siūlys partijai Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, šį klausimą artimiausiu metu svarstys liberalų valdyba.

„Aš tikiu šita organizacija ir siūlysiu kolegoms kreiptis į aukštesnę instanciją. (...) Artimiausiu metu turėsime valdybos posėdį ir manau, kad su kolegomis valdyboje spręsime, ar skųsti šį teismo nuosprendį aukštesnei instancijai“, – sakė parlamento vadovė.

Ji taip pat sakė tikinti partija, pabrėžė, jog po korupcijos skandalo ji atsinaujino ir yra „smarkiai pasikeitusi nuo E. Masiulio laikų“.

„Aš šia organizacija tikiu, joje yra daug naujų žmonių, frakcijoj yra žmonės, kurie gavo pasitikėjimą po 2020 metų ,aš partijos pirmininke pirmą kartą buvau išrinkta 2019 metais, praėjus trejiems metams po E. Masiulio skandalo. Tai kelias, kurį nuėjome ir toliau einam, mes reorganizavomės iš karto po 2016 metų“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų vadovė taip pat sakė, kad ir sumokėjusi teismo skirtą baudą partija ras būdų, kaip vykdyti kampaniją.

Baudą teks sumokėti, bet pinigai dar nėra viskas, manau, kad ieškosime sprendimų ir rasime

„Manau, kad galėsime, ne pirmą kartą partijoje sprendžiame sudėtingus laikus ir praeityje pavykdavo sėkmingai su jais susidoroti. Baudą teks sumokėti, bet pinigai dar nėra viskas, manau, kad ieškosime sprendimų ir rasime“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Partijai sukrėtimas buvo 2016 metais, o dabar organizacija kita, ir žmonės ne kartą jau yra gavę rinkėjų pasitikėjimą, tai aš viliuosi, kad to šis sprendimas nepakeis“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

„MG Grupei“, valdančiojoje daugumoje esančiam Liberalų sąjūdžiui ir opozicinei Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.

Buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui skirta pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmė, Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys taip pat pripažintas kaltu, jam skirti ketveri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui skirti šešeri metai laisvės atėmimo ir beveik 19 tūkst. eurų bauda.

Buvusiems liberalams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui skirtos atitinkamai beveik 19 tūkst. ir daugiau nei 15 tūkst. eurų baudos. G. Steponavičius buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių.

Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja iš karto, paskelbimo dieną, bet dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

The post Nuteisto Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė - Nielsen: aš tikiu liberalų organizacija appeared first on LAIKMETIS.

„(...) dabar mūsų nedidelė demokratijos šventė vyksta partijoje, kad skyriai kelia kandidatus, ir taip, mano pavardė dažniausiai yra keliama“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, iki lapkričio pabaigos skyriai turėtų pabaigti teikti pasiūlymus. Ar kandidatuos rinkimuose, politikė žada paskelbti vėliau.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas šią savaitę pranešė, kad partija dėl kandidato turėtų apsispręsti per tarybos posėdį gruodžio 9 dieną.

partija dėl kandidato turėtų apsispręsti per tarybos posėdį gruodžio 9 dieną

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

Apie kandidatavimą į prezidentus 2024 metais jau paskelbė premjerė Ingrida Šimonytė, ją kelia valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ –  buvusio krašto apsaugos viceministro ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą. Laisvės partija kelia buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose taip pat pranešė buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.

Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir I. Šimonytė.

I. Vėgėlė bei G. Nausėda kol kas nėra paskelbę, ar rinkimuose dalyvaus.

The post V. Čmilytė-Nielsen sako, kad liberalų skyriai siūlo jos kandidatūrą prezidento rinkimuose appeared first on LAIKMETIS.

Į pirmininkus taip pat kandidatuoja keturi partijos Vilniaus skyriaus nariai: skyriaus tarybos narys Vytautas Danilevičius, privatus investuotojas Benediktas Krasniauskas, kandidatė į Vilniaus merus praėjusiuose merų rinkimuose, CIO.lt IT vadovų klubo vadovė Eglė Radvilė bei gydytojas-odontologas Vytautas Tamošiūnas.

Kandidatų sąrašą dar šiomis dienomis turi patvirtinti Liberalų sąjūdžio taryba.

Partijos pirmininko rinkimai, surengus visuotinį narių balsavimą, vyks elektroninėje erdvėje rugsėjo 4–8 dienomis

Partijos pirmininko rinkimai, surengus visuotinį narių balsavimą, vyks elektroninėje erdvėje rugsėjo 4–8 dienomis.

Prireikus pakartotinio balsavimo, jis numatytas rugsėjo 14–16 dienomis ir būtų baigiamas rugsėjo 16 dieną per Liberalų sąjūdžio suvažiavimą.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas renkamas dvejų metų kadencijai.

The post Nauji rinkimai: į Liberalų sąjūdžio pirmininkus kandidatuoja penki politikai  appeared first on LAIKMETIS.

„Aš vertinčiau pasiūlymus ne per nuoširdumą,  o per racionalumo prizmę. Tai man rodos, kad ne nėra racionalus pasiūlymas rengti rinkimus rugsėjo 10 dieną šių metų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Pasak jos, vykstant rinkiminei kampanijai „tikrai visi esminiai valstybės darbai vienaip ar kitaip turėtų būti patraukti į šoną“, be to, pasak jos, koaliciją sudariusios politinės jėgos turėtų nepamiršti prisiimtų įsipareigojimų.

„Visgi koalicijų sudarymas, prisiėmimas atsakomybės – jis įpareigoja, ir tas įpareigojimas, ypatingai dabartiniu laiku, tai yra labai rimtas dalykas. Turint galvoje, kad rudenį 2024-ųjų metų laukia eiliniai Seimo rinkimai, aš nematau priežasties, to įsipareigojimo ir tos atsakomybės dabar kratytis“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Valdantieji konservatoriai praėjusią savaitę registravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų rugsėjo 10 dieną, argumentuodami būtinybe perkrauti politinę sistemą.

Tokį sprendimą TS-LKD prezidiumas priėmė reaguodamas į žiniasklaidos tyrimus dėl savivaldos politikų galimo piktnaudžiavimo jiems skiriamomis išmokomis.

Jaučiuosi, kad yra sukeltas nereikalingas ažiotažas sprendžiant vieną problemą

„Jaučiuosi, kad yra sukeltas nereikalingas ažiotažas sprendžiant vieną problemą – savivaldybių tarybų narių išlaidas. Na, sukelta didesnė ir aš tam pateisinimo nematau. Aš manau, kad to nereikėjo daryti. Tai yra gana emocingas pasiūlymas didžiųjų koalicijos partnerių konservatorių“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda antradienį teigė matantis du kelius iš kilusios krizės dėl savivaldos politikų piktnaudžiavimo išmokomis: pirmalaikius Seimo rinkimus arba Vyriausybės atnaujinimą.

Visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins. 

Seimo pirmininkė teigė, premjerės poziciją suprantanti bei pažymėjo, kad spėliojimas apie naują Vyriausybės sudėtį – ankstyvas.

„Jei pirmalaikiams rinkimams nebus pritarta, turėtų įvykti Vyriausybės atsistatydinimas, ir, žinoma, tada prasidės ta įdomioji dalis dėl naujos ar senos-naujos Vyriausybės formavimo ir performavimo“, – kalbėjo ji.

„Jei ši koalicija išlieka, o šiandieną galime konstatuoti, kad koalicija yra nepaisant visų sukrėtimų ir išbandymų, tai galbūt yra vienas iš liudijimų, kad koalicija nuo pat pradžių buvo stipresnė, nei galėjo atrodyti, nes tiek sukrėtimų išlaikėme ir dirbame kartu toliau. Tai jai ši koalicija išlieka, tai kažkokia tai mozaika susidėlios. Aš tuo, tiesą pasakius, beveik neabejoju, kad tai yra įmanoma“, – paklausta, ar bus norinčių toliau maždaug metus dirbti naujoje Vyriausybėje, teigė Seimo pirmininkė.

Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti kitų metų rudenį.

The post V. Čmilytė-Nielsen: rugsėjį rengti pirmalaikius rinkimus – neracionalu appeared first on LAIKMETIS.

„Keturi Pagėgių savivaldybės liberalai, įskaitant merą, stabdo narystę partijoje kol bus išsiaiškinta, ar pažeidė ką nors, ar nepažeidė“, – BNS sakė Seimo liberalų frakcijos seniūnas, valdybos narys Eugenijus Gentvilas.

„Tai yra jų apsisprendimas. Vis tiek ilgai bus grojanti ši muzika, kai baigsis melodija, priims sprendimą grįžti į partiją. Ko gero, situaciją tirs ne tik Andrius Tapinas, žurnalistai analizuos, gal tirs Vyriausybės atstovas apskrityje, ar pažeista, ar nepažeista“, – sakė politikas.

Politikai savo narystę partijoje sustabdė visuomenininkui ir žurnalistui A. Tapinui paviešinus Pagėgių tarybos narių išlaidas. Viešumoje paskelbta informacija, kad tarybos nariai piktnaudžiauja ir klastoja dokumentus. Jo pateiktais duomenimis, didžiausią politikų išlaidų dalį sudarė degalai, kuriems Pagėgių politikai per kadenciją išleido 250 tūkst. eurų, o nuvažiavo daugiau nei 1,5 mln. kilometrų, nors savivaldybė savo plotu labai nedidelė. 

Meras V. Bendaravičius, kaip skelbiama, per kadenciją nuvažiavo 130 tūkstančių kilometrų už daugiau nei 19 tūkst. eurų. Automobilius jis pildė tiek benzinu, tiek dyzeliu. 

E. Gentvilo teigimu, Pagėgių meras naudojasi dviem asmeniniais automobiliais, kurie naudoja skirtingą kurą. Savivaldybės numatyta tvarka leidžia naudoti privatų automobilį. Anot jo, viešumoje pateikta informacija negali būti traktuojama kaip visiškai teisinga. 

Liberalų sąjūdžio valdybos teigimu, informacija apie galimai nepagrįstas tarybų narių veiklos išlaidas Pagėgių savivaldybėje kelia abejones dėl apskaitos skaidrumo ir negali būti ignoruojama.

Pagėgių meras naudojasi dviem asmeniniais automobiliais, kurie naudoja skirtingą kurą

Valdybos teigimu, informacijai pasitvirtinus, tarybos nariams teks grąžinti nepagrįstas išlaidas ir prisiimti atsakomybę. Ši situacija taip pat atskleidžia poreikį aiškiau įstatymiškai reguliuoti tokių išlaidų panaudojimą ateityje.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška teigia, kad jau praėjusią savaitę komitetas pavedė Vyriausybės atstovų įstaigai atlikti išsamią analizę visose savivaldybėse ir išsiaiškinti, kaip savivaldybės perkelia naujo Vietos savivaldos įstatymo normas, reguliuojančias tarybos narių atlyginimus ir išlaidas, į savo savivaldybių reglamentus, skelbiama partijos pranešime.

Parlamentaro teigimu, tai leis įvertinti, ar spragos yra pačiame įstatyme, ar netiksliame jo taikyme, ir priimti atitinkamus sprendimus.

„Gavęs išvadas, komitetas sieks pasiūlyti galimas korekcijas įstatyme arba pateikti aiškesnes gaires įstatymo aiškinimui ir užkirsti kelią panašioms situacijoms“, – sakė R. Juška.

Jis taip pat teigė, kad į kylančius skaidrumo klausimus savivaldybėse padės atsakyti ir teisėsauga, jei tyrimai bus pradėti. Visgi, parlamentaro teigimu, svarbu užtikrinti, kad įstatymų leidėjai ieškotų ilgalaikių ir sisteminių sprendimų.

The post Po Tapino kritikos Pagėgių meras ir dar trys Liberalų sąjūdžio nariai stabdo narystę partijoje appeared first on LAIKMETIS.

Ragina balsuoti

„Svarbiausias šios savaitės sprendimas padarytas! Nelikit abejingi ir jūs. Nepalikit savo balso ,ant sofos'", - sako feisbuko paskyroje ryte parašė V. Čmilytė-Nielsen.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išankstiniuose rinkimuose taip pat jau atidavė savo balsą.

Realu būtų išlaikyti esamus merus - V. Čmilytė-Nielsen

Savivaldos rinkimuose realu būtų išlaikyti esamus merus, sako Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, labiausiai užtikrintai Liberalų sąjūdis jaučiasi Joniškyje, Tauragėje, Trakuose, Plungėje, Rietave ir Pagėgiuose. Šiuose miestuose, anot V. Čmilytės-Nielsen, „turime ne vieną merą, kurie labai gerai užsitikrinę bendruomenių gyventojų pasitikėjimą“.

Ji viliasi, kad partijos atstovų tarybose ir merų skaičius augs. „Realistiškas scenarijus būtų išlaikyti esamus merus, bet visiškai neatmetu, kad bus ir optimistiškesnis, kad padidinsime merų skaičių ir taryboje narių skaičių“, – antradienį Lukiškių aikštėje kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

K. Bartoševičiaus skandalas

Paklausta, ar Liberalų sąjūdžiui nepakenks skandalas dėl mesto šešėlio nutekinus informaciją buvusio konservatorių frakcijos atstovo Kristijono Bartoševičiaus byloje, jo lyderė sakė, kad įtakos gali turėti viskas.

„Matysim jau neužilgo, aš dabar nesiimčiau spėlioti“, – kalbėjo ji.

Šią savaitę „Vilmorus“ apklausoje skelbta, kad per du mėnesius labiausiai iš politikų smuko gyventojų pasitikėjimas V. Čmilyte-Nielsen. Tam, pasak sociologo Vlado Gaidžio, įtakos galėjo turėti K. Bartoševičiaus tyrimo ir galimo informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nutekinimo istorija.

Pati politikė neigė tai dariusi.

Sumenkę reitingai

Palankiai vertinančių V. Čmilytę-Nielsen gyventojų dalis sumažėjo nuo 32,8 proc. gruodį iki 23,5 proc. vasarį, neigiamai vertinančiųjų išaugo nuo 37,8 gruodį iki 51,2 proc. vasarį. Paklaidos ribose krito ir Liberalų sąjūdžio palaikymas.

Antradienį prasidėjo išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose, jis bus organizuojamas iki ketvirtadienio, nuo 7 val. iki 20 valandos. Balsuoti iš anksto rinkėjai gali bet kurioje šalies savivaldybėje.

The post V. Čmilytė-Nielsen: nepalikit savo balso „ant sofos" appeared first on LAIKMETIS.