2025 m. kovo 17 d. Vengrijos valdančioji koalicija parlamente pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti LGBT eitynes Budapešte. Už jų rengimą ar dalyvavimą juose galėtų grėsti bauda arba įkalinimas. Apie tai rašo Associated Press.

Leidinys daro prielaidą, kad įstatymo projektas beveik neabejotinai bus priimtas, nes valdančioji koalicija parlamente turi dviejų trečdalių daugumą.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad renginių, kuriais pažeidžiamas Vengrijos vaikų apsaugos įstatymas, draudžiantis homoseksualumo vaizdų ar propagandos skleidimą nepilnamečiams, organizavimas ar dalyvavimas juose būtų laikomas nusikaltimu.

Už šio įstatymo pažeidimą grėstų 546 JAV dolerių bauda, kurią valstybė skirtų "vaikų apsaugai".

Vengrijos vaikų apsaugos įstatymas buvo priimtas dar 2021 m. Juo ne tik draudžiama vaizduoti ar propaguoti homoseksualumą nepilnamečiams prieinamame turinyje, bet ir draudžiama minėti LGBTQ+ asmenis mokyklinėse ugdymo programose.

The post Vengrija planuoja uždrausti LGBTQ+ eitynes appeared first on LAIKMETIS.

Visuomenės realų ir potencialų aktyvumą, savo įtakos pajautimą bei su pilietine veikla siejamų rizikų vertinimą matuojantis rodiklis siekė 35,9 balo iš 100 galimų. Tai – mažiausia reikšmė nuo 2017-ųjų, kai indeksas siekė 37 balus. Pernai fiksuotas rekordinis – 41,3 balo – indeksas.

„Grįžtame į 2015 ar 2016 metų lygį, kada nėra nėra taip, kad galia nukrenta į lygį prieš 15 metų, bet tam tikras regresas yra“, – pristatyme pirmadienį teigė Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

Daugiau nežinomybės

2022-aisiais 46,3 proc. respondentų teigė aukoję, 38,6 proc. – dalyvavę aplinkos tvarkymo talkose, 30,7 proc. – vietos bendruomenės veikloje. Vis dėlto, aukojimas labdarai ar visuomeninėms organizacijoms, lyginant su 2020-aisiais daryta apklausa, sumenko maždaug 15 procentų. 

„Atrodytų, kad 15 proc. nuosmukis nuo pandemijos laikotarpio atrodo labai didelis, tačiau norime atkreipti dėmesį, kad iš esmės šiame klausime teiraujamės apie pagalbą savo visuomenei. Ir mūsų visuomenei mes padėjome mažiau, (...) Ukrainai ir ukrainiečiams mūsų aukojimas buvo aukštesnis“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Daugiau nei bet kada anksčiau nuo 2007 metų teigė boikotavę (27,1 proc.) ar pirkę (23,2 proc.) tam tikras prekes ar paslaugas dėl moralinių ar politinių motyvų, dalyvavę visuomeninių organizacijų, judėjimų veikloje (13,6 proc.), dalyvavę demonstracijoje, palaikymo akcijoje, mitinge ar pikete (13 proc.).

Apklausos duomenimis, du trečdaliai Lietuvos gyventojų vienu ar kitu būdu prisidėjo prie paramos Ukrainai arba ukrainiečiams.

Daugiausiai (58,2 proc.) tai darė aukodami pinigus arba daiktus. Beveik po dešimtadalį apklaustųjų savanoriavo padedančiose organizacijose (9 proc.) arba globojo ukrainiečius asmeniškai (8,9 proc.).

Vis dėlto PGI sumenko, o daugiausia įtakos tokiam pokyčiui, lyginant su pandeminiais 2020-aisiais, turėjo išaugęs nežinančių, kaip elgtųsi iškilus politinei, ekonominei ar vietos reikšmės problemai skaičius ir sumažėjusi dalis tų, kurie tokiose situacijose aktyviai imtųsi veiksmų.

išaugęs nežinančių, kaip elgtųsi iškilus politinei, ekonominei ar vietos reikšmės problemai skaičius ir sumažėjusi dalis tų, kurie tokiose situacijose aktyviai imtųsi veiksmų

„Tai nereiškia, kad turime daugiau žmonių, kurie laikytųsi nuošalyje. Tai reiškia, kad mažėja tiek tų, kurie prisidėtų, tiek tų, kurie laikytųsi nuošalyje, nes auga netikrumas. Pirmą kartą turime išaugusius netikrumo duomenis“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.

Iškilusios vietos problemos atveju 67 proc. respondentų teigia, kad imtųsi veiksmų, ekonominės problemos atveju tokių yra 47 proc., politinės problemos – 37 proc., o saugumo – 55 proc. respondentų.

Taip pat sumenko gyventojų tikėjimas visuomenės galia paveikti svarbius viešojo gyvenimo sprendimus. Dešimtbalėje skalėje 0,6 balo sumažėjo paprastų žmonių, 0,5 balo – žiniasklaidos įtakos vertinimas.

Tuo pat metu valdžios institucijos susigrąžino pandemijos metu aptirpusią įtaką gyventojų akyse – Seimo nariams priskiriama įtaka augo 0,8 balais, merų, savivaldybių tarybų ir valdininkų – po 0,5 balo.

Dėl protesto prieš valdžią akcijų – susiskaldymas

Tyrime buvo teirautasi ir Lietuvos gyventojų nuomonės apie pastaraisiais metais vykusius protestus ir palaikymo akcijas.

Daugiausia palaikymo respondentai išreiškė Ukrainos palaikymo akcijų idėjoms – už jas pasisakė du trečdaliai apklaustųjų.

Didysis šeimos gynimo maršas Vilniaus Vingio parke 2021 metų gegužę ir Vilniuje vykę protestai prieš COVID-19 valdymo priemones stipriai diferencijuoja gyventojus: apie trečdalis linko palaikyti ir tokia pati dalis – nepalaikyti šių protestų idėjų.

Mažiausiai palaikymo sulaukė LGBT bendruomenės rengtos „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje 2022 metais arba Kaune 2021 metais – tik 11 proc. apklaustųjų palaikė ir net 66 proc. nurodė „Baltic Pride“ idėjų nepalaiką.

Mažiausiai palaikymo sulaukė LGBT bendruomenės rengtos „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje 2022 metais arba Kaune 2021 metais – tik 11 proc. apklaustųjų palaikė ir net 66 proc. nurodė „Baltic Pride“ idėjų nepalaiką

„Ta aplinka mūsų visuomenėje yra nėra palanki LGBT bendruomenei“, – sakė instituto ekspertė Rūta Žiliukaitė.

Nepaisant vertybinių ir ideologinių skirtumų, Lietuvos gyventojai palaiko Konstitucijoje įtvirtintas pilietines teises – sutinka, jog visos šios akcijos turi teisę vykti.

Tyrime pabrėžiama, kad labiausiai šiam teiginiui pritarė būtent tie respondentai, kurie turėjo stipriausias nuostatas dėl protestų idėjų palaikymo arba nepalaikymo.

„Tie, kurie neturėjo aiškios pozicijos dėl šitų vykusių protesto akcijų, jie ir čia neturėjo tvirtesnės nuomonės, o tie, kurie aiškiai turėjo poziciją, jie daug labiau vertino galimybę turėti teisę renginiams“, – teigė R. Žiliukaitė.

Pusė gyventojų gintų šalį

Pilietinės galios indekso apklausa parodė, kad jei Lietuva būtų užpulta kitos šalies, 50 proc. Lietuvos gyventojų yra nusiteikę ginti Lietuvą ginklu ar kitais būdais, 13 proc. nusiteikę pasitraukti iš Lietuvos, 15 proc. laikytųsi nuošalyje, o likusieji 22 proc. nežinojo arba neatsakė, kaip elgtųsi tokioje situacijoje

Atsakymai į šį klausimą gana ryškiai skyrėsi pagal lytį – vyrai gerokai dažniau linkę ginti šalį ginklu, o moterys labiau linkusios laikytis nuošalyje arba pasitraukti iš Lietuvos.

Taip pat matyti ryškūs skirtumai pagal amžių: vyresni nei 60 metų žmonės mažiau linkę ginti Lietuvą ginklu arba pasitraukti iš šalies ir dažniau linkę laikytis nuošalyje.

„Jeigu pažiūrėsim moteris tarp 30 ir 40 ir tarp 40 ir 50 metų, jos daug labiau nusiteikusius ginti gal ne ginklu, o kitomis priemonėmis, o jaunos moterys – tarp 18 ir 29 metų – jos daugiau labiau linkusios arba pasitraukti iš Lietuvos, ar laikytis nuošalyje, kas mane šiek tiek nustebino“, – kalbėjo politologė Ainė Ramonaitė.

moteris tarp 30 ir 40 ir tarp 40 ir 50 metų, jos daug labiau nusiteikusius ginti gal ne ginklu, o kitomis priemonėmis, o jaunos moterys – tarp 18 ir 29 metų – jos daugiau labiau linkusios arba pasitraukti iš Lietuvos, ar laikytis nuošalyje

Ji pabrėžė esanti taip pat nustebinta, kad vadovai, verslininkai, įmonių savininkai yra pasiryžę ginti Lietuvą ginklu.

„Atrodytų, kad tai žmonės, kurie turi daugiausia ką prarasti. Ir šiaip – teorija sako, kad labiau šalį ginti eina neturtingi žmonės, o tie, kurie turi daug pinigų, stengiasi išsipirkti“, – teigė politologė.

„Šiuo atveju matome priešingą situaciją“, – pridūrė ji.

Nusiteikimas ginti šalį aiškiai susijęs su žmonių pilietinės galios lygiu: tų, kurie eitų ginti Lietuvą ginklu ar kitais būdais, pilietinė galia siekia 44 balus, tų, kurie pasitrauktų iš Lietuvos arba nežino, kaip elgtųsi, pilietinės galios indekso vidurkis yra apie 30 balų, o tų, kurie liktų nuošalyje, pilietinė galia yra pati mažiausia – apie 24 balus.

Pilietinės galios indekso tyrimai yra grįsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės apklausomis.

Tokią apklausą 2022 metais tyrimui atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, spalio 11–16 dienomis akivaizdinio interviu metu apklausęs 1010 vyresnių nei 18 metų Lietuvos gyventojų. Tyrimą finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

The post Tyrimas: lietuviai labiausiai nepalaiko LGBT eitynių, šalį gintų pusė gyventojų appeared first on LAIKMETIS.

Serbijos stačiatikių Bažnyčios dvasininkas Nikanoras Bogunovičius pažadėjo „prakeikti" visus, kurie dalyvaus festivalyje, vyksiančiame nuo rugsėjo 12 d. „Aš prakeiksiu visus, kurie organizuoja ir dalyvauja tokiame renginyje", - sakė jis, portalui „Orthodox Times". N. Bogunovičius yra serbų ortodoksų vyskupas Banate, vyskupijoje šiaurės rytų Serbijoje, besiribojančioje su Rumunija ir Vengrija.

Vaizdo įraše, paskelbtame „YouTube", vyskupas stovi prie bažnyčios ir kreipiasi į tikinčiuosius. „EuroPride dalyviai, - girdėti, kaip jis jiems sako, - atvyks į Belgradą ir išniekins šį šventąjį Serbijos miestą". „Mes keliame balsą prieš tokius žmones", - tvirtino Bogunovičius.

Reaguodamas į tai, Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, kad supranta Serbijos stačiatikių Bažnyčios poziciją. Jis pažymėjo, kad oficialus leidimas rengti gėjų paradą dar neišduotas.

Tačiau A. Vučičių tokie vyskupo pareiškimai neramina. Pasak jo, vyskupas taikosi į kitą taikinį: Aną Brnabič, Serbijos ministrę pirmininkę. Ji atvirai prisipažįsta esanti lesbietė.

„Vyskupas įžeidė ir pažemino save ir mūsų Bažnyčią daug labiau nei Ana Brnabič ar bet kas kitas", - sakė prezidentas.

Reaguodamas į vyskupo žodžius premjerė Brnabič paragino siekti nacionalinės vienybės. „Dabar turime kovoti už Serbiją. Negalime sau leisti kovoti tarpusavyje", - sakė A. Brnabič. Pasak naujienų portalo MSN, premjerė norėjo pabrėžti, kad visų serbų pastangos turėtų būti sutelktos į derybas su Kosovu. Buvusi Serbijos provincija nepriklausomybę paskelbė 2008 m. Pastaruoju metu tarp šalių kilo ginčų dėl kelių politikos krypčių.

Rugpjūčio 14 d. tūkstančiai žmonių žygiavo Belgrado gatvėmis, protestuodami prieš planuojamą LGBT renginį.

Rugpjūčio 14 d. tūkstančiai žmonių žygiavo Belgrado gatvėmis, protestuodami prieš planuojamą LGBT renginį. Protestą organizavo kraštutinių dešiniųjų partija „Zaventnici" („Priesaikos sergėtojai") ir kelios stačiatikių bei nacionalistinės organizacijos. Pasak Stačiatikių žurnalistų sąjungos, protestuotojai skandavo keletą šūkių, pavyzdžiui, „Neleisime gėjų parado ir Vakarų okupacijos" ir „Rankas nuo mūsų vaikų".

Pasak „Zaventnici" deputatės Milicos Džurdževič, protestas buvo „orus, taikus ir krikščioniškas". Ji taip pat teigė, kad „žmonės nenori europinių šiukšlių Serbijoje. Tai yra signalas. Mes ir toliau kartu judame į priekį".

Bogunovičius, vyskupu tarnaujantis nuo 2003 m., dažnai skelbia prieštaringus pareiškimus. Pavyzdžiui, pandemijos pradžioje jis ragino tikinčiuosius nepaisyti apribojimų dalyvauti bažnytinėse pamaldose. Pasak jo, Bažnyčia yra „geriausia ligoninė", o Šventoji Komunija – „geriausias vaistas".

Anksčiau Zvornicko-Tuzlos stačiatikių vyskupas Fotijus taip pat išreiškė kritiką artėjančio Europride atžvilgiu. Hierarchas kalbėjo apie „visame pasaulyje primetamą naująją tikrovę, kuri griauna viską, kas tradiciška".

The post Serbijos vyskupas prieš LGBT paradus griebtųsi ginklų appeared first on LAIKMETIS.

„Šią savaitę Saeima vėl nusprendė į darbotvarkę neįtraukti civilinės sąjungos įstatymo projekto. Šiuo metu įstatymų leidėjai sąmoningai nevykdo Konstitucinio Teismo sprendimo, Latvijos prezidentas taip pat vengia spręsti šį klausimą“, – BNS prieš eitynes sakė LGBT asociacijos „Mozaika“ atstovas Kasparas Zalitis.

„Įstatymo projektas dėl civilinės sąjungos yra išbandymas, kiek galime būti tikrai laisvi ir gerbti kitų žmonių laisvę, todėl kviečiame visus į eitynes už tokias šeimas, signalizuojant politikams, kad gerbiame žmogaus teises Latvijoje ir norime, kad mūsų artimieji jaustųsi apsaugoti“, – kalbėjo jis.

Reiškiant paramą ir solidarumą LGBT bendruomenei Ukrainoje eitynės Rygoje šiais metais vyko kartu su Kyjivo „Pride“.

Latvijos policija teigia, kad eitynės vyko ramiai, tačiau nurodė, jog vienas asmuo buvo sulaikytas už tai, kad trukdė eitynėms ir nevykdė teisėtų policijos nurodymų.

Policija toliau stebi viešąją tvarką centrinio Vermanės parko prieigose, bet neatskleidė tikslaus šeštadienį tvarką palaikančių pareigūnų skaičiaus.

BNS reporteriai pranešė, kad prieš renginį protestavo palyginti nedidelė grupelė žmonių. Dauguma jų stovėjo prie Vyriausybės pastato, esančio netoli Vermanės parko.

Pasibaigus eitynėms, parke vyksta koncertas „Drauge už taiką!“, kuriame pasirodo žymūs Latvijos atlikėjai.

The post Rygos „Pride" dalyviai: Saeima vėl nusprendė į darbotvarkę neįtraukti civilinės sąjungos įstatymo projekto appeared first on LAIKMETIS.

Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad savaitgalio renginys vyksta neteisingu laiku ir prognozuoja, kad jis padarys daugiau žalos LGBTQ bendruomenės įvaizdžiui negu naudos.  

„Gerbiu tuos žmones, kurie šiandien kovoja Ukrainoje, ir manau, kad reikėjo šiais metais tokių renginių atsisakyti, nebandyti kelti savo pasilinksminimo klausimo tokiu momentu. Nereikėjo to daryti“, – penktadienį Žinių radijui pareiškė „valstiečių“ lyderis.  

„Jeigu norime, kad tą žmonių grupę gerbtų, visuomenė priimtų normaliai, tai ta grupė žmonių turėtų ir atitinkamai elgtis“

„Jeigu norime, kad tą žmonių grupę gerbtų, visuomenė priimtų normaliai, tai ta grupė žmonių turėtų ir atitinkamai elgtis“, – pridūrė jis. 

„Tai, kas vyks šį savaitgalį, vyksta neteisingu laiku. Tai padarys daugiau žalos tiems žmonėms, jų įvaizdžiui, negu naudos. Jeigu jie to nesupranta, man labai gaila“, –  tvirtino „valstiečių“ lyderis.  

Penktą kartą sostinėje rengiamas „Baltic Pride“ festivalis prasidėjo šį antradienį. Šeštadienį jį vainikuos eitynės „Už lygybę ir taiką“. 

The post Ukrainoje vykstant karui reikėjo atsisakyti „Baltic Pride“ eitynių, sako R. Karbauskis appeared first on LAIKMETIS.

Pristatydamas naują savo tekstų apie Europą antologiją, popiežius pasakė, kad „su vienalyčių santuokų legalizavimu, įvykusiu šešiolikoje Europos šalių, santuokos ir šeimos klausimas perkeltas į naują dimensiją ir negali būti ignoruojamas“. 

„Esame liudininkai sąžinės iškraipymo, kuris akivaizdžiai prasiskverbė giliai į katalikų sluoksnius“, - rašė popiežius emeritas. – „Tam neįmanoma atsakyti menku moralizavimu ar net biblijinėmis nuorodomis. Problema yra gilesnė ir turi būti sprendžiama fundamentaliai“. 

Ši įžanga, paskelbta itališka laikraštyje „Il Foglio“ rugsėjo 16 dieną, parašyta itališkam knygos „Tikroji Europa: tapatybė ir misija“ leidimui. Popiežius Pranciškus parašė pratarmę šiai knygai, kurią sudaro Benedikto XVI tekstai, parašyti iki ir per jo pontifikatą. 

Pratarmėje Pranciškus rašo: „Anapus tokios gausybės žodžių ir skambių deklaracijų šiandieninėje Europoje pati pagarbos kiekvienai žmogiškai gyvybei idėja yra pamesta, pradedant nuo pamestos gyvybės šventumo suvokimo, taigi nuo sumišusio suvokimo, kad esame Dievo kūriniai. Benediktas XVI metai iš metų nebijo drąsiai ir įžvalgiai pasmerkti įvairių šio dramatiško žmogaus sukūrimo idėjos atmetimo apraiškų, įskaitant paskutiniąsias to pasekmes, nepaprastai aiškiai ir įtaigiai aprašytas šios knygos įžangoje“.

Minimoje įžangoje Benediktas XVI pabrėžia, kaip svarbu pastebėti, jog „vienalytės santuokos“ idėja „prieštarauja visoms ligšiolinėms žmonijos kultūroms ir taip žymi kultūrinę revoliuciją, prieštarauja visai žmonijos tradicijai iki šių dienų“.

Jis atkreipia dėmesį, kad skirtingos kultūros turi skirtingas teisines ir moralines santuokos ir šeimos sampratas, kurių ryškiausias yra skirtumas tarp poligamijos ir monogamijos. Tačiau, kaip pabrėžia popiežius emeritas, jokia bendruomenė nekvestionavo fakto, kad žmogaus egzistavimas vyro ir moters lyčių pavidalu yra skirtas gyvybės kūrimui, „kaip ir fakto, kad vyro ir moters bendrumas ir atvirumas gyvybės perdavimui apibrėžia to, ką vadiname santuoka, esmę“.

„Žmonijai visada buvo akivaizdu, kad žmonės egzistuoja kaip vyrai ir moterys, kad žmonijai skirta tęsti gyvybę, kad šiai užduočiai tarnauja vyro ir moters bendrystė ir kad nepaisant visų skirtumų, būtent šis bruožas yra santuokos esmė“, - rašo Benediktas XVI. 

Popiežiaus emerito teigimu, pamatinis šio principo sugriovimas prasidėjo išradus kontraceptinę tabletę ir taip atskyrus lytiškumą ir vaisingumą. „Šis atskyrimas reiškia, kad visos lytiškumo formos tampa lygiavertės, o pamatinio kriterijaus (joms vertinti - red. past. ) nebėra“, - teigia jis. Ir atvirkščiai, ne tik lytiškumas gali būti mąstomas be vaisingumo, bet ir vaisingumas – be lytiškumo, iš ko kyla nauja tendencija priskirti vaisingumą nebe kūniškam atsitiktinumui, o racionalaus planavimo sričiai. 

Parengta pagal Catholic World Report.

The post Benediktas XVI: vienalyčių santuokų įteisinimas iškreipia sąžinę appeared first on LAIKMETIS.

Anot teisėjų, negalima uždrausti piliečių taikių susibūrimų.

Savivaldybė įpareigota suderinti eitynių maršrutą, kuris prasidės Nepriklausomybės aikštėje, prie Soboro. Eitynių dalyvių kolona žygiuos iki Laisvės alėjos 99-ojo namo, apsisuks ir grįš atgal į aikštę.

Teismo įsitikinimu, savivaldybė neįrodė, kad rengiant eitynes tik Laisvės alėjoje, gali būtų pažeista viešoji tvarka. Nesuderindama šio maršruto, savivaldybės administracija pažeidė konstitucinę teisę.

Teismo sprendimą savivaldybė gali apskųsti per 30 dienų.

Kauno miesto savivaldybės sprendimą nesuteikti leidimo eitynėms, planuojamoms rugsėjo 4 dieną, teismui apskundė Gegužės 1-osios profesinės sąjunga.

The post Teismas: Kauno miesto savivaldybė turi suderinti LGBTQ+ eitynių maršrutą per Laisvės alėją appeared first on LAIKMETIS.

Nei vienas iš jų nevargsta ir nesibėdavoja. Dirba savo darbus, gyvena gyvenimus ir vėliavomis nemojuoja. Žinia apie Kaune vyksiančias alternatyvių seksualinių pomėgių mėgėjų eitynes bent jau vieną (pavadinkime jį Jonu) kiek šokiravo.

„Neslėpsiu, daugelį vilniškių LGBTQ aktyvistų pažįstu asmeniškai, todėl beveik esu tikras, kad jie tikėsis ir mane matyti šiose eitynėse, — sako Jonas siurbčiodamas kavą, — bet man to nereikia. Visiškai.“ Jo teigimu, jiedu su draugu tomis dienomis planuoja sugalvoti kokią nors priežastį ir dingti iš miesto prieš tai „netyčia“ informavę bendruomenę (taip, tokia egzistuoja).

Beje, dėl kauniškės gėjų bendruomenės: Jonas neslepia, kad kartais visai smagu pabūti saviškių tarpe, pabendrauti, bet, jo teigimu, su aktyvistais jam nepakeliui. Norisi gyventi normalų gyvenimą. Nesiviešinti ne dėl to, kad nukentėsi, bet todėl, kad tai tiesiog kvaila (darbdavys, artimieji ir daugelis draugų žino, kad jis gėjus). Ir, kaip Dievą myliu, puikiai jį suprantu. Į antigėjinės demonstracijas nevaikštau, vėliavomis nemojuoju ir esu už tai, kad šios pakraipos žmonės būtų gerbiami kaip ir tie, kurie vertina santuoką ir vaisingumą.

Kokiu pagrindu aš, Valdas Kilpys, iš aukštų tribūnų nuolat esu vadinamas nepakančiu, atsilikusiu, neeuropiečiu ir gal net proputinišku?

Žodžiu, sėdime sau, geriame kavą, ramiai šnekučiuojamės o man labai knieti rasti atsakymą į klausimą, kuris niekuomet nedavė ir neduoda ramybės: kokiu pagrindu aš, Valdas Kilpys, iš aukštų tribūnų nuolat esu vadinamas nepakančiu, atsilikusiu, neeuropiečiu ir gal net proputinišku?

Ar tai, kad manau, jog Partnerystės įstatymas Lietuvos teisinėje sistemoje yra perteklinis ir visus paveldėjimo, informacijos apie sergantį artimąjį ir pan. klausimus galima išspręsti Civilinio kodekso pataisomis yra pakankamas pagrindas, kad sulaukčiau visų išvardytųjų epitetų? Ar tai, kad palaikau kiekvieną prieš balsavusįjį Seimo narį, automatiškai suponuoja, kad esu tapatintinas su Petru Gražuliu? Ar tai, kad man galvoje netelpa dešiniaisiais save vadinančiųjų ir artimus ryšius su Bažnyčia deklaruojančiųjų apsisprendimas balsuoti už partnerystę reiškia, kad esu nesusipratėlis ir gal net kvanktelėjęs?

Ko gero, ne.

Todėl toliau periodiškai gersime kavą su Jonu, kažkiek politikuosime ir džiaugsimės tuo, kad krenta nuo veidų respiratoriai ir kaukės. Ypač tos, kurių net neįtarei esant.

The post Dr. Valdas Kilpys. Apie kitokias kaukes ir gėjų Joną appeared first on LAIKMETIS.