„Prezidentas siūlo įvesti šeimos mokesčių lengvatą arba kitaip dar papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (NPD), toks dabar galioja šeimoms su negalia, kurie dirba. Iš kur ateina tas pasiūlymas – pirmas dalykas, prezidentas siekia taikliai mažinti nelygybę, NPD artinti prie minimalios mėnesio algos, antras dalykas, stiprinti dirbančias šeimas“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė prezidento patarėja.

„Ir trečias dalykas – mūsų mokesčių sistema stokoja svarbaus elemento – pas mus viskas atsžvelgiama tik į pajamas, kiek gauni pajamų, bet neatsižvelgiama, kokia tavo šeima, namų ūkis, ar tu vienas, ar su vaiku, ar vienas dirbi ir turi išlaikyti sergantį šeimos narį“, – pridūrė ji. 

I. Segalovičienės teigimu, Vokietijoje, Airijoje, Australijoje taikomos šeimos lengvatos, jos veikia kartu su vaiko išmokomis.

„Kas labai svarbu, kad vaiko pinigai, kurie dabar yra, priešpastatomi NPD mokesčių lengvatai. Bet valstybėse galioja ir tas, ir tas, išmokos vaikams yra instrumentas minimalioms pajamoms užtikrinti, tai priemonė skurdui mažinti, tačiau šeimoms mokesčio lengvata, kaip mokestinis instrumentas, skirtas nelygybei mažinti ir vidurinės klasės stiprinimui“, – sakė prezidento patarėja. 

„Pirmas žingsnis, reikia jį įvesti, ilguoju laikotarpiu, kai jis atsidurs sistemoje, biudžetiniai sprendimai jį galėtų kasmet stiprinti, ir mes galėtume pasiekti svarbų tikslą – mažinti šeimų apmokestinimo lygį ir tokiu būdu mažinti nelygybę“ – sakė ji. 

I. Segalovičienės teigimu, sprendimai dėl pajamų nelygybės turi būti taiklūs, tačiau Vyriausybės siūlomas individualios veiklos apmokestinimas nėra tinkama priemonė.

mes galėtume pasiekti svarbų tikslą – mažinti šeimų apmokestinimo lygį ir tokiu būdu mažinti nelygybę

Tuo metu valdančiajai koalicijai trečiadienį nutarus, kad mokesčių reformos patvirtinti Seime šiais metais nebus skubama, prezidento patarėja sako, kad kyla klausimų, ar reforma apskritai bus, kokią įgyvendinti buvo įsipareigota, o tokį sprendimą ji pavadino politinės kokybės stoka. 

„Vakarykštis sprendimas ir taip, kaip buvo formuojama ir ateinama su mokesčių reforma, indikuoja bendrą dalyką – politinės kokybės stoką. Pripučiame reforminius burbulus, (...) jie subliūkšta ir neaišku, kur mes toliau važiuojame. Tokia politinė kokybė prezidento iš principo netenkina“, – teigė I. Segalovičienė. 

Ji atkreipė dėmesį, kad koalicijos sutarimas rodo, jog politinė partnerystė koalicijoje išliks, tačiau lieka klausimų, kas bus su įsipareigojimais Europos Komisijai ir RRF lėšomis. 

„Kas bus su tomis lėšomis, dešimtys ar šimtai milijonų, kurie turi ateiti Lietuvos žmonėms, kas bus, jei mes tik iš dalies vykdysime įsipareigojimus, nekompleksiškai. Tų atsakymų labai tikimės artimiausiu metu“, – sakė prezidento patarėja.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė gegužės viduryje yra sakiusi, kad Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus Lietuvai iš RRF plano, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį teigė, kad dėl mokesčių pertvarkos diskutuoti galima ne tik rudens, bet ir kitoje sesijoje, prasidėsiančioje 2024 metų pavasarį. Ji teigė, kad nėra tikslo reformą priimti šiemet – iki biudžeto tvirtinimo Seime ar kartu su juo. 

The post I. Segalovičienė: prezidentas siūlys įvesti šeimos mokesčio lengvatą appeared first on LAIKMETIS.

Teigiama, kad nauja tvarka biudžetui kainuotų apie 100 mln. eurų, tačiau šias netektis siūloma kompensuoti lėšomis, gautomis iš būsimo bankų solidarumo mokesčio. 

Tam parlamentarai inicijuoja jų parašų rinkimą – prašymas išduoti parašų rinkimo lapus antradienį bus pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai. 

„Šiandien mes Vyriausiajai rinkimų komisijai teiksime prašymą, kad būtų išduoti parašų rinkimo lapai rinkti parašus ir kaip gyventojų iniciatyvą teikti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuri padėtų būsto paskolas turintiems asmenims susimažinti savo įnašus“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė „darbietis“ Vytautas Gapšys.

„Ketvirtadienį tikimės susitarti su Vyriausiąja rinkimų komisija, kad dalyvausime jų posėdyje ir balandžio viduryje galėtume pradėti rinkti prašus, turėsime tam du mėnesius, per kuriuos reikia surinkti bent 50 tūkst. gyventojų parašų. (...) Valdantiesiems tai būtų ženklas, kad tai ne šiaip opozicijos iniciatyva, bet piliečių iniciatyva, kurią palaiko didelis skaičius žmonių“, – kalbėjo Seimo narys.

balandžio viduryje galėtume pradėti rinkti prašus, turėsime tam du mėnesius, per kuriuos reikia surinkti bent 50 tūkst. gyventojų parašų

Anot jo, kaip ir iki 2009 metų galiojusi lengvata, būtų deklaruojama per metus sumokėta palūkanų suma ir atitinkamai  mažinamos apmokestinamos pajamos.

„Tai reiškia, jei sumokėjai apie 1000 eurų palūkanų, tai maždaug 20 proc. mažesnės būtų palūkanos, 200 eurų būtų grąžinama, kaip dabar grąžinama už kitas panašias lengvatas“, – sakė V. Gapšys.

„Manome, kad tai būtų sąžininga. Daugiau nei 200 tūkst. namų ūkių šiuo metu moka ryškiai padidėjusias palūkanas, Europos Centrinis Bankas didina palūkanų normas ir naujausiais pranešimais nesvarsto galimybės dar sustoti“, – kalbėjo jis. 

Dabar siūloma solidarumo mokesčio įnašais finansuoti krašto apsaugą, tačiau „darbietis“ Andrius Mazuronis pabrėžė, kad dėl šios iniciatyvos krašto apsauga nenukentėtų. 

„Čia vienas kitam neprieštaraujančios iniciatyvos, krašto apsauga gauna tiek finansavimo, kiek yra pajėgi įsisavinti. Daugiau paskyrus, daugiau įsigijimų nebus, nes tiesiog nėra pajėgūs įsisavinti tiek lėšų. Krašto apsaugai tas projektas nėra priešas“, – kalbėjo jis.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas kalbėjo, kad lengvata atstatytų teisingumą ir panaikintų diskriminaciją, kadangi 2009 metais tokia lengvata buvo taikyta. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Tomas Tomilinas aiškino, kad Lietuva turėtų imti pavyzdį iš Lenkijos, kuri numatė įvairių priemonių šeimoms ir piliečiams dėl išaugusių palūkanų normų. 

„Lenkija per praėjusius ir šiuos metus skyrė apie 2 mlrd. eurų tokioms priemonėms, (...) įvertinus šalies dydį tai yra apie 100-200 mln. eurų (Lietuvos atveju – BNS), tokiame lygyje imdami pavyzdį iš kaimynų, galėtume pateikti vienokį ar kitokį sprendimą šeimoms, kurios susiduria su situacija, kai palūkanos išaugo drastiškai ir greitai“, – sakė T. Tomilinas. 

„Valstietis“ Valius Ąžuolas svarstė, kad lengvatos galėtų būti mokamos ir ilgesniu laikotarpiu, o ne tik vienerius metus.

The post Seimo opozicija siūlo dalį bankų pelno skirti lengvatoms už būsto paskolas appeared first on LAIKMETIS.

„Kai kuriais atvejais, norint paskatinti vienas ar kitas ūkio sritis, verslus, mokestines lengvatas galima turėti, bet reikia turėti aiškų tikslą. O nematydami aiškių tikslų ir nevertinant, kad tikslas buvo pasiektas, mokestinės lengvatos išeina nepagrįstos ir nepakankamai valdomos“, – interviu portalui sakė M. Macijauskas.

„Viso paketo, kuris susijęs su mokesčių lengvatomis, peržiūrėjimas, būtų vienas iš prioritetų“, – teigė jis. 

Pasak valstybės kontrolieriaus, mokestinės lengvatos „yra tam tikra į valstybės biudžetą nesumokėta mokesčių dalis“.

„Turime seniai neišspręstą klausimą dėl tam tikrų lengvatų, kurios yra taikomos atskiruose sektoriuose“, – sakė M. Macijauskas. 

Jo teigimu, pastaraisiais metais didinant biudžeto lėšas bei neradus papildomų pajamų šaltinių, taip pat reikia galvoti apie mokestinės bazės išplėtimą ir peržiūrą. 

Finansų ministerija pernai lapkritį pateikė naują nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelį, kuris Seimą turėtų pasiekti pavasario sesijoje. Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuomet teigė, jog šis modelis buvo vienas iš laiku neatliktų įsipareigojimų teikiant Komisijai pirmąjį prašymą dėl subsidijos iš RRF.

Sausio pabaigoje interviu BNS finansų ministrė teigė, jog Aplinkos ministerija yra parengusi aplinkosauginių tikslų siekiantį Akcizų įstatymo projektą, kuriuo būtų įtvirtinti europinę praktiką ir kryptis atitinkantys žaliojo kurso mokestiniai pakeitimai. 

Be šių projektų, Seimui pavasarį taip pat žadama pateikti kai kurias mokesčių įstatymo pataisas, siūlant panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

The post Mokesčių lengvatų peržiūra turėtų būti Seimo pavasario sesijos prioritetas - valstybės kontrolierius appeared first on LAIKMETIS.

Tokia Vyriausybės išvada dėl Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pakeitimų bus teikiama Seimui.

Parlamentarai siūlo, kad Lietuvoje religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, perkančioms elektrą savo narių, religinių objektų reikmėms, būtų taikomi tokie pat elektros ir dujų tarifai, kaip buitiniams vartotojams.

Šiuo metu įstatymas nenumato joms jokių lengvatų, todėl norima taip sumažinti jų išlaidas už elektrą ir dujas.

Energetikos ministerijos teigimu, siūlomi pakeitimai yra platūs, jų taikymas neapibrėžtas, taip pat neaišku, kokias religinių bendruomenių ir bendrijų reikmes siūloma tenkinti.

Vyriausybė jau moka subsidijas įmonėms ir kitiems nebuitiniams vartotojams: nuo spalio iki gruodžio pabaigos kompensuojama pusė kainos, viršijančios 24 centus už kWh, o nuo sausio iki kovo pabaigos ši riba sieks 28 centus.

Be to, valstybė nebuitiniams vartotojams kompensuos papildomą dedamąją prie elektros persiuntimo paslaugos kainos.

Ministerija taip pat nurodo, kad religinės bendruomenės ir bendrijos negali būti tapatinamos su fiziniais asmenimis – buitiniais dujų vartotojais, kurie perka jas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms. 

The post Vyriausybė nepritarė energetikos lengvatoms religinėms bendruomenėms appeared first on LAIKMETIS.