LB atstovas Vaidotas Tuzikas sako, kad Lietuvoje surenkamų mokesčių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis pagal šalies išsivystymo lygį yra žemesnis negu turėtų būti ir vidutiniškai siekia 4,5 proc., o po 10–30 metų gali padvigubėti. 

„Tą būtų galima padaryti (padidinti mokesčių surinkimą – BNS) keletu aspektu. Visų pirma, mūsų vertinimu, reikėtų nuodugnios dabar galiojančių mokestinių lengvatų peržiūros. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tas sritis, kuriose mes mokesčių surenkame santykinai mažiau negu panašios į mus valstybės“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje pirmadienį sakė LB Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas V. Tuzikas. 

„Čia ypač išsiskiria pajamų ir turto mokesčiai dėl to, kad, viena vertus, mes taikome neapmokestinamą pajamų dydį. Akivaizdu, kad tai yra labai socialiai jautri lengvata“, – pridūrė jis. 

Anot jo, yra ir kitų mažiau apmokestinamų sričių, kur būtų galima gauti daugiau pajamų, pavyzdžiui, nekilnojamo turto mokestis, sumažintas PVM atotrūkis. 

„Jis pas mus pastaruoju metu gana reikšmingai mažėja, bet vis dėlto, jeigu mes pasilyginame su Skandinavijos valstybėmis ar netgi artimiausiomis kaimynėmis – Latvija arba Lenkija – pas mus jis yra didesnis. Jeigu mes sugebėtume labiau jį sumažinti, tai ir čia gautume daugiau pajamų, kas padėtų pasiruošti senėjančios visuomenės situacijai“, – teigė LB atstovas. 

Kovą LB pristačius pasiūlymus papildomam gynybos finansavimui, centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus teigė, kad skolinantis, padidinus kai kuriuos mokesčius, taip pat atsisakius dalies lengvatų arba jas sumažinus, per metus į valstybės biudžetą papildomai būtų galima surinkti apie 300 mln. eurų, arba 0,4 proc. šalies BVP. 

V. Tuzikas sako, kad taip pat būtina vyresnius žmones ilgiau išlaikyti darbo rinkoje, daugiau investuojant į jų įgūdžių gerinimą. 

V. Tuzikas sako, kad taip pat būtina vyresnius žmones ilgiau išlaikyti darbo rinkoje, daugiau investuojant į jų įgūdžių gerinimą. 

„Šiuo metu pagal įvairias analizes matome, kad vis dėlto vyresnių Lietuvos gyventojų turimi įgūdžiai atrodo santykinai prasčiau nei kitų Europos Sąjungos valstybių – tai kompiuterinis raštingumas, kalbų mokėjimas ir panašūs dalykai“, – teigė LB atstovas. 

Jo teigimu, šalies gyventojų skaičiaus mažėjimas per artimiausius dvejus–trejus metus bus vienas esminių iššūkių Lietuvos ekonomikai. Pasak V. Tuziko, prie to prisidės slopstantis imigracijos iš Ukrainos bei Vidurio Azijos srautas. 

„Tikėtina, kad šiais metais ta grynosios imigracijos banga slops ir gyventojų skaičius padidės labai nedaug arba visai nepadidės, o ateinančiu laikotarpiu, tikėtina, esant mažai grynajai migracijai į Lietuvą ims nusverti ta vadinama natūrali gyventojų kaita – skirtumas tarp gimusių kūdikių ir mirusių Lietuvos gyventojų bus neigiamas“, – teigė V. Tuzikas. 

LB ekonomisto teigimu, per 20 metų beveik penktadalį dabar siekianti 65-erių ir vyresnių šalies gyventojų dalis priartės prie 30 proc., mažės darbingo amžiaus žmonių skaičius. 

„Tai reiškia, kad bus mažiau dirbančių žmonių. Vienam dirbančiajam teks daugiau vyresnio amžiaus žmonių ir su tuo bus susiję nemažai išlaidų, kaip papildomos išlaidos socialinei, sveikatos apsaugai ir panašiai“, – teigė V. Tuzikas. 

Birželio pradžioje darbą Lietuvoje baigusios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija) interviu BNS sakė, kad senėjant visuomenei pensijų finansavimas artimiausią dešimtmetį reikalaus daugiau valstybės išlaidų, todėl TVF, be kita ko, siūlė apmokestinti pensijas.

TVF taip pat ragino nekeisti antros pakopos pensijų kaupimo sistemos, ilginti pensijos amžių jį susiejant su žmonių gyvenimo trukme.

B. Gracia teigė, jog senėjant Lietuvos gyventojams šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, o 2024-ieji yra pirmieji metai, kai į pensiją Lietuvoje išeis daugiau žmonių nei į darbo rinką ateis naujų darbuotojų, be to, 2026-aisiais baigsis numatytas pensinio amžiaus didinimas, o tai „didins spaudimą „Sodrai“. 

The post Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas siūlo peržiūrėti mokestines lengvatas appeared first on LAIKMETIS.

Jomis siūloma laikinai iš valstybės biudžeto kompensuoti nulinio PVM tarifą. Tokia tvarka būtų taikoma nuo šių metų spalio iki 2025 metų balandžio pabaigos, pranešė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).

„Numatydami, kokia finansinė našta staiga užgrius buitinius vartotojus, skubiai siūlome atkurti iki 2024 metų balandžio 30 dienos galiojusį reglamentavimą, numatantį nulinio PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui“, – pranešime teigė Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo frakcijos seniūnės pavaduotoja Orinta Leiputė.

Anot Seimo nario Eugenijaus Sabučio, šilumos kainos dar negrįžo į ikikrizinį lygį – palyginti su 2021 metais, vidutinė jos dabar yra daugiau ne dukart didesnės, o 2022–2023 metų šildymo sezonas buvo brangiausias per pastaruosius 10 metų.

„Dauguma šalies gyventojų, gaunančių mažas ir vidutines pajamas, didelę dalį savo pajamų vis dar turi skirti būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti. PVM lengvata leistų palengvinti sudėtingą finansinę situaciją vartotojams, ypač tiems, kurie susiduria su skurdo rizika“, – pranešime teigė E. Sabutis.

Jis taip pat pridūrė, kad Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta naujausia gyventojų apklausa parodė, kad vis daugiau patiria sunkumų mokėdami būsto išlaikymo mokesčius.

„Praktiškai ketvirtadalis mūsų namų ūkių yra nepajėgūs pakankamai šildyti būsto, nes energijos kainos yra tiesiog neįperkamos. Žmonės stumiami įsiskolinti už komunalines paslaugas. Energetinio nepritekliaus atžvilgiu Lietuvoje situacija viena prasčiausių iš visų ES šalių“, – teigė E. Sabutis.

9 proc. PVM tarifas centralizuotam šildymui buvo laikinai panaikintas nuo 2022 metų sausio iki tų metų žiemos šildymo sezono pabaigos. Tačiau tų metų rugsėjį Seimas lengvatą pratęsė dar dviem sezonams.

Tuomet Finansų ministerija skaičiavo, kad valstybės biudžetas dėl lengvatos per 2022–2023 metų šildymo sezoną netektų apie 54 mln. eurų, o 2023–2024 metais – dar apie 57 mln. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė 2022 metų rudenį sakė, kad 2024 metais lengvata bus panaikinta ir bus grąžintas 9 proc. PVM tarifas.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė balandį teigė, kad svarstant įvairius šaltinius gynybai finansuoti PVM lengvata šildymui neturėtų būti judinama: „PVM siūlome vis tiktai nedidinti (...), taip pat ir PVM lengvatos šildymui nejudinti“.

The post Socialdemokratai siūlo pratęsti nulinę PVM lengvatą šildymui appeared first on LAIKMETIS.

„Prezidentas siūlo įvesti šeimos mokesčių lengvatą arba kitaip dar papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (NPD), toks dabar galioja šeimoms su negalia, kurie dirba. Iš kur ateina tas pasiūlymas – pirmas dalykas, prezidentas siekia taikliai mažinti nelygybę, NPD artinti prie minimalios mėnesio algos, antras dalykas, stiprinti dirbančias šeimas“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė prezidento patarėja.

„Ir trečias dalykas – mūsų mokesčių sistema stokoja svarbaus elemento – pas mus viskas atsžvelgiama tik į pajamas, kiek gauni pajamų, bet neatsižvelgiama, kokia tavo šeima, namų ūkis, ar tu vienas, ar su vaiku, ar vienas dirbi ir turi išlaikyti sergantį šeimos narį“, – pridūrė ji. 

I. Segalovičienės teigimu, Vokietijoje, Airijoje, Australijoje taikomos šeimos lengvatos, jos veikia kartu su vaiko išmokomis.

„Kas labai svarbu, kad vaiko pinigai, kurie dabar yra, priešpastatomi NPD mokesčių lengvatai. Bet valstybėse galioja ir tas, ir tas, išmokos vaikams yra instrumentas minimalioms pajamoms užtikrinti, tai priemonė skurdui mažinti, tačiau šeimoms mokesčio lengvata, kaip mokestinis instrumentas, skirtas nelygybei mažinti ir vidurinės klasės stiprinimui“, – sakė prezidento patarėja. 

„Pirmas žingsnis, reikia jį įvesti, ilguoju laikotarpiu, kai jis atsidurs sistemoje, biudžetiniai sprendimai jį galėtų kasmet stiprinti, ir mes galėtume pasiekti svarbų tikslą – mažinti šeimų apmokestinimo lygį ir tokiu būdu mažinti nelygybę“ – sakė ji. 

I. Segalovičienės teigimu, sprendimai dėl pajamų nelygybės turi būti taiklūs, tačiau Vyriausybės siūlomas individualios veiklos apmokestinimas nėra tinkama priemonė.

mes galėtume pasiekti svarbų tikslą – mažinti šeimų apmokestinimo lygį ir tokiu būdu mažinti nelygybę

Tuo metu valdančiajai koalicijai trečiadienį nutarus, kad mokesčių reformos patvirtinti Seime šiais metais nebus skubama, prezidento patarėja sako, kad kyla klausimų, ar reforma apskritai bus, kokią įgyvendinti buvo įsipareigota, o tokį sprendimą ji pavadino politinės kokybės stoka. 

„Vakarykštis sprendimas ir taip, kaip buvo formuojama ir ateinama su mokesčių reforma, indikuoja bendrą dalyką – politinės kokybės stoką. Pripučiame reforminius burbulus, (...) jie subliūkšta ir neaišku, kur mes toliau važiuojame. Tokia politinė kokybė prezidento iš principo netenkina“, – teigė I. Segalovičienė. 

Ji atkreipė dėmesį, kad koalicijos sutarimas rodo, jog politinė partnerystė koalicijoje išliks, tačiau lieka klausimų, kas bus su įsipareigojimais Europos Komisijai ir RRF lėšomis. 

„Kas bus su tomis lėšomis, dešimtys ar šimtai milijonų, kurie turi ateiti Lietuvos žmonėms, kas bus, jei mes tik iš dalies vykdysime įsipareigojimus, nekompleksiškai. Tų atsakymų labai tikimės artimiausiu metu“, – sakė prezidento patarėja.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė gegužės viduryje yra sakiusi, kad Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus Lietuvai iš RRF plano, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį teigė, kad dėl mokesčių pertvarkos diskutuoti galima ne tik rudens, bet ir kitoje sesijoje, prasidėsiančioje 2024 metų pavasarį. Ji teigė, kad nėra tikslo reformą priimti šiemet – iki biudžeto tvirtinimo Seime ar kartu su juo. 

The post I. Segalovičienė: prezidentas siūlys įvesti šeimos mokesčio lengvatą appeared first on LAIKMETIS.

Teigiama, kad nauja tvarka biudžetui kainuotų apie 100 mln. eurų, tačiau šias netektis siūloma kompensuoti lėšomis, gautomis iš būsimo bankų solidarumo mokesčio. 

Tam parlamentarai inicijuoja jų parašų rinkimą – prašymas išduoti parašų rinkimo lapus antradienį bus pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai. 

„Šiandien mes Vyriausiajai rinkimų komisijai teiksime prašymą, kad būtų išduoti parašų rinkimo lapai rinkti parašus ir kaip gyventojų iniciatyvą teikti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuri padėtų būsto paskolas turintiems asmenims susimažinti savo įnašus“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė „darbietis“ Vytautas Gapšys.

„Ketvirtadienį tikimės susitarti su Vyriausiąja rinkimų komisija, kad dalyvausime jų posėdyje ir balandžio viduryje galėtume pradėti rinkti prašus, turėsime tam du mėnesius, per kuriuos reikia surinkti bent 50 tūkst. gyventojų parašų. (...) Valdantiesiems tai būtų ženklas, kad tai ne šiaip opozicijos iniciatyva, bet piliečių iniciatyva, kurią palaiko didelis skaičius žmonių“, – kalbėjo Seimo narys.

balandžio viduryje galėtume pradėti rinkti prašus, turėsime tam du mėnesius, per kuriuos reikia surinkti bent 50 tūkst. gyventojų parašų

Anot jo, kaip ir iki 2009 metų galiojusi lengvata, būtų deklaruojama per metus sumokėta palūkanų suma ir atitinkamai  mažinamos apmokestinamos pajamos.

„Tai reiškia, jei sumokėjai apie 1000 eurų palūkanų, tai maždaug 20 proc. mažesnės būtų palūkanos, 200 eurų būtų grąžinama, kaip dabar grąžinama už kitas panašias lengvatas“, – sakė V. Gapšys.

„Manome, kad tai būtų sąžininga. Daugiau nei 200 tūkst. namų ūkių šiuo metu moka ryškiai padidėjusias palūkanas, Europos Centrinis Bankas didina palūkanų normas ir naujausiais pranešimais nesvarsto galimybės dar sustoti“, – kalbėjo jis. 

Dabar siūloma solidarumo mokesčio įnašais finansuoti krašto apsaugą, tačiau „darbietis“ Andrius Mazuronis pabrėžė, kad dėl šios iniciatyvos krašto apsauga nenukentėtų. 

„Čia vienas kitam neprieštaraujančios iniciatyvos, krašto apsauga gauna tiek finansavimo, kiek yra pajėgi įsisavinti. Daugiau paskyrus, daugiau įsigijimų nebus, nes tiesiog nėra pajėgūs įsisavinti tiek lėšų. Krašto apsaugai tas projektas nėra priešas“, – kalbėjo jis.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas kalbėjo, kad lengvata atstatytų teisingumą ir panaikintų diskriminaciją, kadangi 2009 metais tokia lengvata buvo taikyta. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Tomas Tomilinas aiškino, kad Lietuva turėtų imti pavyzdį iš Lenkijos, kuri numatė įvairių priemonių šeimoms ir piliečiams dėl išaugusių palūkanų normų. 

„Lenkija per praėjusius ir šiuos metus skyrė apie 2 mlrd. eurų tokioms priemonėms, (...) įvertinus šalies dydį tai yra apie 100-200 mln. eurų (Lietuvos atveju – BNS), tokiame lygyje imdami pavyzdį iš kaimynų, galėtume pateikti vienokį ar kitokį sprendimą šeimoms, kurios susiduria su situacija, kai palūkanos išaugo drastiškai ir greitai“, – sakė T. Tomilinas. 

„Valstietis“ Valius Ąžuolas svarstė, kad lengvatos galėtų būti mokamos ir ilgesniu laikotarpiu, o ne tik vienerius metus.

The post Seimo opozicija siūlo dalį bankų pelno skirti lengvatoms už būsto paskolas appeared first on LAIKMETIS.

„Kai kuriais atvejais, norint paskatinti vienas ar kitas ūkio sritis, verslus, mokestines lengvatas galima turėti, bet reikia turėti aiškų tikslą. O nematydami aiškių tikslų ir nevertinant, kad tikslas buvo pasiektas, mokestinės lengvatos išeina nepagrįstos ir nepakankamai valdomos“, – interviu portalui sakė M. Macijauskas.

„Viso paketo, kuris susijęs su mokesčių lengvatomis, peržiūrėjimas, būtų vienas iš prioritetų“, – teigė jis. 

Pasak valstybės kontrolieriaus, mokestinės lengvatos „yra tam tikra į valstybės biudžetą nesumokėta mokesčių dalis“.

„Turime seniai neišspręstą klausimą dėl tam tikrų lengvatų, kurios yra taikomos atskiruose sektoriuose“, – sakė M. Macijauskas. 

Jo teigimu, pastaraisiais metais didinant biudžeto lėšas bei neradus papildomų pajamų šaltinių, taip pat reikia galvoti apie mokestinės bazės išplėtimą ir peržiūrą. 

Finansų ministerija pernai lapkritį pateikė naują nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelį, kuris Seimą turėtų pasiekti pavasario sesijoje. Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuomet teigė, jog šis modelis buvo vienas iš laiku neatliktų įsipareigojimų teikiant Komisijai pirmąjį prašymą dėl subsidijos iš RRF.

Sausio pabaigoje interviu BNS finansų ministrė teigė, jog Aplinkos ministerija yra parengusi aplinkosauginių tikslų siekiantį Akcizų įstatymo projektą, kuriuo būtų įtvirtinti europinę praktiką ir kryptis atitinkantys žaliojo kurso mokestiniai pakeitimai. 

Be šių projektų, Seimui pavasarį taip pat žadama pateikti kai kurias mokesčių įstatymo pataisas, siūlant panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

The post Mokesčių lengvatų peržiūra turėtų būti Seimo pavasario sesijos prioritetas - valstybės kontrolierius appeared first on LAIKMETIS.

Tokia Vyriausybės išvada dėl Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pakeitimų bus teikiama Seimui.

Parlamentarai siūlo, kad Lietuvoje religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, perkančioms elektrą savo narių, religinių objektų reikmėms, būtų taikomi tokie pat elektros ir dujų tarifai, kaip buitiniams vartotojams.

Šiuo metu įstatymas nenumato joms jokių lengvatų, todėl norima taip sumažinti jų išlaidas už elektrą ir dujas.

Energetikos ministerijos teigimu, siūlomi pakeitimai yra platūs, jų taikymas neapibrėžtas, taip pat neaišku, kokias religinių bendruomenių ir bendrijų reikmes siūloma tenkinti.

Vyriausybė jau moka subsidijas įmonėms ir kitiems nebuitiniams vartotojams: nuo spalio iki gruodžio pabaigos kompensuojama pusė kainos, viršijančios 24 centus už kWh, o nuo sausio iki kovo pabaigos ši riba sieks 28 centus.

Be to, valstybė nebuitiniams vartotojams kompensuos papildomą dedamąją prie elektros persiuntimo paslaugos kainos.

Ministerija taip pat nurodo, kad religinės bendruomenės ir bendrijos negali būti tapatinamos su fiziniais asmenimis – buitiniais dujų vartotojais, kurie perka jas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms. 

The post Vyriausybė nepritarė energetikos lengvatoms religinėms bendruomenėms appeared first on LAIKMETIS.