Už tokias Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas antradienį balsavo 84 Seimo narai, prieš buvo 14, o susilaikė 15.  

„Valstietis“ Aurelijus Veryga įspėjo, kad tokiu sprendimu Seimas pažeidė tabako konvenciją.

„Ne tabako gamintojai šiuos dalykus (finansuoti kovą su kontrabansda – BNS) turi daryti, o institucijos“, – teigė jis.   

Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas gynė sprendimą: „Geras būdas padėti kovoti siekiant bendrų tikslų“. 

Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas gynė sprendimą: „Geras būdas padėti kovoti siekiant bendrų tikslų“

Parama bus skirta muitininkams, valstybės sienos apsaugos pareigūnams, policininkams.  

Tabako gamintojams ir jo prekybininkams leista finansiškai ir kitais būdais remti valstybės įstaigas kovoje su kontrabanda ir nelegalia prekyba.  

Seimui priėmus tokias pataisas grįžta iki 2017 metų taikyta tvarka, kai tabako gamintojai galėjo remti antikontrabandinius projektus. Tačiau priėmus konservatoriaus Antano Matulo pataisą nuo 2017-ųjų gamintojai neteko galimybės remti jokių renginių, projektų, asmenų ir visuomenės informavimo priemonių.   

Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas yra sakęs, kad Lenkijoje, Estijoje ir Latvijoje tabako gamintojams leidžiama prisidėti prie kontrabandos užkardymo.   

The post Seimas leido rūkalų gamintojams remti kovą su kontrabanda appeared first on LAIKMETIS.

Kauno apygardos teismas nors ir pripažino, kad praleistas terminas atskirajam skundui paduoti dėl pirmosios instancijos teismo gegužės 30 dienos nutarties yra pakankamai žymus, tačiau atnaujino sutuoktiniams terminą atskirajam skundui paduoti.

„Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama“, – BNS antradienį informavo Kauno apygardos teismo atstovė Milda Kryžė.

Pasak jos, apeliacinės instancijos atsižvelgė į šioje byloje vyraujantį viešąjį interesą, susijusį išskirtinai su nepilnamečių vaikų interesų apsauga.

Ji tai pat nurodė, kad Vilčinskams atskirai skundo nebereikės pateikti, kadangi tėvai tai jau padarė rugsėjį, tuo metu Kauno apylinkės teismas, gavęs apygardos teismo nutartį, turės spręsti skundo priėmimo klausimą.

Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad sutuoktiniai bylos nagrinėjime nedalyvavo, nebuvo išklausyti, o jiems atstovaujanti advokatė buvo paskirta priešingą teisinį suinteresuotumą turinčio pareiškėjo iniciatyva. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad paskirtai advokatei faktiškai nebuvo galimybės pabendrauti su savo atstovaujamaisiais.

sutuoktiniai bylos nagrinėjime nedalyvavo, nebuvo išklausyti, o jiems atstovaujanti advokatė buvo paskirta priešingą teisinį suinteresuotumą turinčio pareiškėjo iniciatyva

„Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju buvo pritaikyta kraštutinė priemonė (vaikų paėmimas) bei siekdamas užtikrinti suinteresuotų asmenų teisę į apeliaciją, apeliacinės instancijos teismas atnaujino terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties“, – rašoma Kauno apygardos teismo pranešime.

Kauno apylinkės teismas gegužės 30 dienos nutartimi tenkino Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus.

Tėvai rugsėjo 20 dieną pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą. Jie nurodė, kad nutartį gavo tik rugsėjo 14 dieną ir kad nebuvo sudarę teisinių paslaugų sutarties su advokate, kuri buvo jiems paskirta pagal pareiškėjo prašymą, niekada su ja nebendravo ir nutarties iš jos negavo. Dėl to praleido apskundimo terminą.

Kauno apylinkės teismas rugsėjo 21 dienos nutartimi atsisakė atnaujinti atskirojo skundo dėl nutarties padavimo terminą, atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenis, nes nutartis, kuria teismas leido paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų, buvo priimta žodinio proceso tvarka, paskelbta gegužės 30 dieną, ir tą pačią dieną išsiųsta sutuoktiniams paskirtai advokatei.

Tris savo vaikus iš globos namų pagrobę Mindaugas ir Inga Vilčinskai taip pat neseniai išsikovojo galimybę stoti prieš teismą.

Anksčiau jų atžvilgiu dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kadangi pora sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme, tačiau vėliau persigalvojo ir pareikalavo bylos nagrinėjimo teisme.

Nors iš pradžių šis reikalavimas atmestas, Kauno apygardos teismas nusprendė, kad tai padaryta neteisėtai.

Kauno apylinkės teismas rugsėjį buvo atsisakęs priimti nuteistųjų prašymą, motyvuojant, kad jame nurodytas tik abstraktus reikalavimas surengti bylos nagrinėjimą teisme, nenurodant tokio reikalavimo įstatyme numatytų pagrindų, be to, prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra tinkamai pasirašytas.

Vilčinskai kaltinami pagrobę tris savo vaikus, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti. 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai, kuriuos liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiėmė tėvai, buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai, kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.

Vaikų tėvus ir juos automobiliu vežusį asmenį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Vaikai iš šeimos buvo paimti birželį. Kaip skelbta, jie nelankė mokyklos, neturėjo asmens dokumentų, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos.

Vaikai iš šiol gyvena centre „Pastogė“.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose taip pat yra gautas vaiko teisių specialistų ieškinys, kuriuo siekiama apriboti tėvų valdžią Vilčinskams ir priteisti išlaikymą vaikams. Ši byla vyks kitų metų vasarį.

The post Teismas leido Vilčinskams apskųsti sprendimą paimti iš jų tris vaikus appeared first on LAIKMETIS.

Pasak portalo, daliai Seimo narių elektroniniu paštu išsiųsta žinutė pavadinta „Olga Karač“, joje kalbama apie Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio pagal Valstybės saugumo departamento vertinimą, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui. 

„Tuo metu, kai mes jau pusantrų metų giname Europos Sąjungos suverenitetą, jūs savo veiksmais griaunate visą tai, kas buvo taip sunkiai kuriama. Todėl mes skubame jums pranešti, kad jeigu dėl O. Karač nebus priimtas kitoks sprendimas, mes imsimės radikalių metodų, nukreiptų į jus ir jūsų šeimas“, – rusų kalba rašoma Seimo nariams.

Žinutę pasirašo batalionas „Terror“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas „Delfi“ patvirtino žinantis apie šiuos grasinimus ir juos persiuntęs tarnyboms.

Prieš mėnesį Migracijos departamento priimtas sprendimas nesuteikti O. Karač prieglobsčio motyvuotas Valstybės saugumo departamento išvada

Prieš mėnesį Migracijos departamento priimtas sprendimas nesuteikti O. Karač prieglobsčio motyvuotas Valstybės saugumo departamento išvada, kad jos gyvenimas šalyje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba.

Visgi tuo pačiu Migracijos departamento sprendimu organizacijos „Mūsų namai“ vadovei suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu, jis galės būti pratęsiamas.

Leidimus gyventi Lietuvoje aktyvistė gauna nuo 2014 metų, o prieglobsčio pasiprašė pernai.

„Mūsų namai“ skelbia teikiantys baltarusiams humanitarinę, psichologinę ir kitokią pagalbą tiek jų tėvynėje, tiek Lietuvoje, vykdantys žmogaus teisių pažeidimų stebėseną.

Šią organizaciją Minskas 2022 metais paskelbė ekstremistine, o 2021 metais Baltarusijos KGB O. Karač įtraukė į teroristų sąrašą.

The post Seimo nariams gavus grasinančias žinutes rusų kalba, kreiptasi į tarnybas appeared first on LAIKMETIS.

Tyrimas pradėtas, kai sostinės žemės sklypuose Laurų gatvėje 54 ir 56 buvo pastatyti gyvenamieji namai, kurie patenka į požeminio vandens vandenviečių apsaugos zoną.

Teisėsauga situacija susidomėjo gavusi Vilniaus savivaldybės mero Valdo Benkunsko pareiškimą

Teisėsauga situacija susidomėjo gavusi Vilniaus savivaldybės mero Valdo Benkunsko pareiškimą. Jame prašoma įvertinti, ar veiksmai bei sprendimai, pagal kuriuos žemės sklypuose buvo pastatyti gyvenamieji pastatai, nepažeidė teisės aktų reikalavimų bei viešojo intereso.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Liutauras Rudzevičius, išnagrinėjęs sostinės mero pareiškimo nurodytą informaciją, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo piktnaudžiavimo išduodant statybą leidžiančius dokumentus pastatams, patenkantiems į požeminio vandens vandenviečių apsaugos zoną.

Portalas „Delfi“ anksčiau trečiadienį pranešė, jog į prokuratūrą savivaldybė kreipėsi dėl namo, kurį vaizdingoje sostinės vietoje prie Neries pasistatė R. Žemaitaitis.

The post R. Žemaitaičiui pradėtas tyrimas dėl jo namo legalumo appeared first on LAIKMETIS.

Jis paaiškino, kad iš tiesų ketino pasmerkti tuos, kas Šiaurės šalyje degina šventąsias knygas, pavyzdžiui, Koraną.

Penktadienį Švedijos policija pranešė, kad suteikė leidimą protestui, kurio metu prie Izraelio ambasados Stokholme ketinama sudeginti Torą ir Bibliją.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas (Isaakas Hercogas) buvo vienas iš kelių Izraelio atstovų ir žydų organizacijų, kurie iš karto pasmerkė šį sprendimą.

Demonstracijos organizatorius Ahmadas A. paaiškino, kad jo tikslas iš tiesų buvo ne sudeginti šventąsias knygas, o sukritikuoti žmones, kurie pastaraisiais mėnesiais Švedijoje degino Koraną, nors Švedijos įstatymai to nedraudžia.

„Tai atsakas žmonėms, kurie degina Koraną. Noriu parodyti, kad saviraiškos laisvė turi ribas, į kurias būtina atsižvelgti“,  – aiškino sirų kilmės Švedijos gyventojas.

„Noriu parodyti, kad turime gerbti vieni kitus, juk gyvename toje pačioje visuomenėje. Jei aš sudeginsiu Torą, kitas – Bibliją, dar kitas – Koraną, čia kils karas. Norėjau parodyti, kad taip elgtis negerai“, – pridūrė jis.

Sausį švedų ir danų politikas Rasmusas Paludanas prie Turkijos ambasados Švedijos sostinėje padegė islamo šventosios knygos egzempliorių, sukėlęs Ankaros, kuri pareiškė, kad nepalaikys Skandinavijos šalies siekio tapti NATO nare, pyktį.

O birželio 28-ąją vienas irakiečių pabėgėlis prie pagrindinės Stokholmo mečetės sudegino kelis Korano puslapius. 

Abu šie incidentai sukėlė diplomatinę reakciją visame musulmonų pasaulyje.

Nors Švedijos policija pažymėjo, kad leidimas protestui nėra oficialus leidimas deginti šventąją knygą, nėra nė vieno įstatymo, kuriame būtų uždrausta deginti šventąsias knygas.

Tačiau policija gali atsisakyti leisti protestuoti, jei toks protestas keltų grėsmę saugumui ar skatintų veiksmus ar žodžius, kurstančius rasinę neapykantą.

The post Torą sudeginti Švedijoje norėjęs protestuotojas persigalvojo appeared first on LAIKMETIS.

„Statybos leidimas turi būti išduotas iki gegužės 23 dienos, tačiau savivaldybės ir jos įmonių specialistai deda pastangas, kad šis terminas būtų maksimaliai sutrumpintas. Projektui jau pritarė šešios iš septyniolikos atsakingų institucijų“, – BNS Plius perduotame komentare teigė išrinktasis Vilniaus meras Valdas Benkunskas. 

Anot jo, prašymą išduoti statybos leidimą savivaldybė priėmė balandžio 12 dieną, o šiuo metu tikrinamas techninis projektas ir su juo susiję dokumentai.

Skelbta, jog iki kovo pabaigos negavus statybų leidimo projektuotojai leidimo prašo pakartotinai – pirmas prašymas buvo pateiktas vasario 15 dieną, tačiau leidimas neišduotas, savivaldybė pateikė pastabas. Leidimas turi būti išduotas ne ilgiau nei per 45 dienas.

Nacionalinį stadioną stato investicijų bendrovės „BaltCap“ įmonė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“.

Numatyta, kad iki 2024-ųjų pabaigos čia atsiras aštuoni statiniai: futbolo stadionas, sporto centras, dvi futbolo treniruočių aikštės

Pernai spalį pasirašyta apie 160 mln. eurų vertės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vilniaus savivaldybės ir „Vilniaus daugiafunkcis komplekso“.koncesijos sutartis numato, kad iki 2024-ųjų pabaigos būtų pastatytas UEFA standartus atitinkantis futbolo stadionas su daugiafunkciniu sporto kompleksu.

98 proc. „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ akcijų valdo bendrovė „Venetus Capital“, po 1 proc. – koncerno „Icor“ įmonė „Axis industries“ ir bendrovė “Kauno arena”. 100 proc. „Venetus Capital“ akcijų „BaltCap“ netiesiogiai valdo nuo pernai  liepos vidurio, kai jas įsigijo iš anksčiau bendrovę valdžiusios „Icor“ įmonės.

Pernai rugsėjį Nacionalinio stadiono statybvietėje pradėtos sprogdinti ankstesnių statybų konstrukcijos, vėliau šie darbai buvo sustabdyti įtariant, kad konstrukcijų nuolaužos sprogimų metu galėjo apgadinti netoliese esančius statinius. 

Numatyta, kad iki 2024-ųjų pabaigos čia atsiras aštuoni statiniai: futbolo stadionas, sporto centras, dvi futbolo treniruočių aikštės, lengvosios atletikos apšilimo zona ir stadionas, kultūros centras bei 300 vietų vaikų darželis.

Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.

The post Leidimą Nacionalinio stadiono statybai tikimasi suteikti vėliausiai iki gegužės pabaigos appeared first on LAIKMETIS.

Latvija anksčiau dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai atšaukė „TV Rain“ licenciją. Sprendimas buvo priimtas įvertinus televizijos padarytus pažeidimus: tai, kad laidose nebuvo vertimo į latvių kalbą, Krymas žemėlapyje buvo pavaizduotas kaip Rusijos teritorijos dalis, o vienas televizijos laidos vedėjas Rusijos armiją pavadino „mūsų kariuomene“ ir galimai išreiškė jai paramą.

Nyderlanduose gruodžio 22 dieną išduota licencija bus užtikrinamas „TV Rain“, kaip „komercinės žiniasklaidos institucijos“, transliavimas.

laidose nebuvo vertimo į latvių kalbą, Krymas žemėlapyje buvo pavaizduotas kaip Rusijos teritorijos dalis

Neaišku, kada pranešimas buvo paskelbtas. Kaip nurodo Latvijoje tvarkoma interneto svetainė „Meduza“, pirmieji pranešimai Nyderlandų žiniasklaidoje pasirodė pirmadienį.

Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM atkreipė dėmesį, kad pagal licenciją „TV Rain“ turėtų turėti galimybę transliuoti savo turinį kabeliniais tinklais visose Europos Sąjungos šalyse, įskaitant Latviją.

„TV Rain“ iš Latvijos ir kitų šalių pradėjo transliuoti liepą, po to, kai Rusijai įsiveržus į Ukrainą buvo priversta uždaryti savo studiją Maskvoje.

Latvija licenciją šiai televizijai išdavė birželį, bet gruodžio pradžioje ją atšaukė. Gruodžio 8-ąją „TV Rain“ nutraukė transliavimą Latvijoje.

Tarptautinės žiniasklaidos organizacijos, tarp jų „Žurnalistai be sienų“ (RSF), kritikavo „TV Rain“ licencijos panaikinimą. Pats kanalas jam mestus kaltinimus vadino neteisingais ir absurdiškais.

The post Nyderlandai išdavė transliavimo licenciją Latvijoje uždraustai rusų televizijai „Dožd" appeared first on LAIKMETIS.

Už tokias Vyriausybės inicijuotas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 16, o 13 susilaikė.  

Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė tikino, kad pataisos leis stiprinti pluoštinių kanapių gaminių pramonę Lietuvoje, o verslininkai galės auginti daugiau šių augalų. 

„Pluoštinė kanapė yra perspektyvi medžiaga ir ja verslininkai ir ūkininkai augina, dar galime stiprinti šią industriją“, – Seimo posėdyje teigė I. Pakarklytė. 

„Valstietis“ Gintautas Kindurys piktinosi, kad pataisomis didinama leistina psichiką veikiančios medžiagos  tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija.

„Tai tas pats, jeigu kalbėdami apie hibridinius automobilius leistume juose naudoti taršesnius ir galingesnius benzininius ar dyzelinius variklius sakant, kad jie geriau važiuos. Tai neturi įtakos produktų kokybei, tai neaišku, kam tai reikalinga“, – kalbėjo G. Kindurys.  

Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė aiškinosi, kuo skirsis marškiniai ar kelnės, pasiuvus iš kanapių, turinčių skirtingą THC kiekį.  

Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė aiškinosi, kuo skirsis marškiniai ar kelnės, pasiuvus iš kanapių, turinčių skirtingą THC kiekį

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis siūlė „nebemaišyti braškių su serbentais – pluoštinių kanapių su narkotinėmis“, nes, anot jo, tai du skirtingi augalai.

Tuo metu valstietis Dainius Kepenis tvirtino priešingai – pasak jo, iš kanapių narkotikus išgaunantys žmonės teigia, kad visi šie augalai yra vienodi, skiriasi tik jų apdorojimo ir paruošimo technologijos. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika prognozavo, kad nė vienas pluoštines kanapes auginsiantis ūkininkas nerizikuos ir neįterps į šių augalų augimvietes haliucigeninį poveikį turinčių kanapių.  

Pakeitimai įsigalios nuo sausio, išskyrus reikalavimus, susijusius su THC. Nuo kitų metų gegužės bus galima atsivežti sėklų ir auginti pluoštinių kanapių veisles, kuriose THC kiekis sudarytų ne daugiau kaip 0,3 proc.(dabar – 0,2 proc.). Pluoštinių kanapių gaminiuose THC riba nekeičiama ir lieka 0,2 procento.

Taip pat nebus reikalaujama, kad tiekiant rinkai gaminius būtų pateikiama laboratorinių tyrimų išvada dėl THC kiekio. 

Pluoštinių kanapių augintojai sodininkystei galės auginti jas ne didesniame kaip 10 arų plote sėjant iki 20 sėklų į arą, tik atvirame grunte, o uždarame grunte ar laboratorijose būtų galima auginti tik mokslo institucijoms moksliniais eksperimentiniais, selekcijos tikslais ir su specialiu leidimu.  

Nustačiusias, kad įmonės pluoštines kanapes gamina be leidimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos privalės apie tai informuoti Policijos departamentą. Už tvarkos pažeidimus įmonėms būtų skiriamos nuo 500 iki 1 tūkst. eurų baudos. 

Be to, produkcijos gamintojai ir platintojai įpareigoti ant pakuočių nurodyti galutinę vartojimo paskirtį ir būdą. 

Lietuvoje nuo 2021 metų lapkričio leidžiama gaminti produktus ne tik iš kanapių sėklų ir pluošto, bet ir iš kitų šio augalo dalių, taip pat jais prekiauti, tačiau iki šiol nebuvo nei tokios gamybos, nei žaliavų tyrimų ir kontrolės taisyklių.

Iki 2021-ųjų lapkričio Lietuvoje kanapių aliejų, ekstraktų ir tinktūrų produkcija buvo traktuojama kaip narkotikų gamyba. Perdirbti ne tik pluoštinių kanapių sėklas ir pluoštą, bet ir visas augalo dalis, Seimas leido 2021-ųjų birželį. 

Europos Komisija yra priekaištavusi Lietuvai, norinčiai iš pluoštinių kanapių išgaunamą THC naudoti maisto ir kai kurių kitų produktų gamyboje.

The post Seimas leido auginti daugiau pluoštinių kanapių appeared first on LAIKMETIS.

L. Kasčiūnas savo siūlymu pildo jau anksčiau Seime pateikimo stadiją praėjusias Ginklų ir šaudmenų įstatymo pataisas, kuriomis atsisakoma nuostatų, pagal kurias žmogus su savimi turi turėti popierines licencijas ginklams ar šaudmenims įsigyti, leidimus jiems laikyti ar nešiotis.

„Net neabejoju, kad įvedę tai, tapsime saugesni“, – komiteto posėdyje sakė konservatorius.

Pasak jo, pasiūlymu siekiama, jog neramumų atveju Lietuvoje nesusikurtų ginkluotos diversinės grupės.

Pagal įstatymo pataisas, nuolatiniams šalies gyventojams, kurie nėra Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai, būtų draudžiama įsigyti ir turėti ginklų Lietuvoje.

Šių valstybių, tarp jų Rusijos ir Baltarusijos, piliečiai negalėtų įsigyti ir turėti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių.

Tie, kas jau turi tokių ginklų, įstatymui pradėjus galioti per metus privalėtų jų atsisakyti – parduoti, perdaryti ar perduoti policijos įstaigai, o jiems išduoti leidimai laikyti ginklus ar leidimai nešiotis ginklus būtų panaikinami. To nepadarius ginklai būtų konfiskuoti.

Šių valstybių, tarp jų Rusijos ir Baltarusijos, piliečiai negalėtų įsigyti ir turėti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių

Šį pasiūlymą, įrašytą į platesnes Ginklų ir šaudmenų įstatymo pataisas, dar turės priimti Seimas dviem balsavimais plenarinių posėdžių salėje.

Dalis parlamentarų, tarp jų ir konservatorius Valdas Rakutis bei socialdemokratė Dovilė Šakalienė, ragino numatyti išimtis rusų opozicionieriams, disidentams.

D. Šakalienė siūlymui pritarė su sąlyga, jog ateityje atsiras saugikliai, „kad nebūtų vieningai volu pervažiuota per visus, kurie nekelia problemų“.

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis ragino numatyti laikiną ginklų paėmimą iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių.

„Ar nebūtų prasminga, kad būtų laikinas paėmimas šitų ginklų? O po to – po dviejų, trijų metų – jie galėtų atgauti ginklus“, – svarstė politikas.

Vis dėlto L. Kasčiūnas ragino priimti principingą sprendimą, o vėliau, jei reikės, jį esą bus galima pakeisti.

NSGK pirmininko teigimu, Lietuvoje įvairius ginklus turi 294 Rusijos ir 42 Baltarusijos piliečiai.

The post NSGK pritarė L. Kasčiūno siūlymui neleisti rusams ir baltarusiams Lietuvoje turėti ginklų appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusią savaitę priimtu sprendimu LVAT panaikino šio renginio organizatoriams palankų žemesnės instancijos teismo sprendimą, patenkino Vilniaus savivaldybės apeliacinį skundą bei atmetė vieno iš renginio organizatorių, Šeimų sąjūdžio vadovo Raimondo Grinevičiaus skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas liepą buvo pripažinęs, kad savivaldybės sprendime neišduoti leidimo nurodytas susirinkimų laisvės apribojimo tikslas – visuomenės saugumas ir žmonių sveikata – yra numatytas įstatyme, tačiau toks ribojimas buvo neproporcingas.

„Teisėjų kolegija, atsakovo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis nesutinka ir mano, kad susirinkimų laisvės ribojimas buvo būtinas demokratinėje visuomenėje ir buvo proporcingas“, – konstatavo LVAT. 

nesutinka ir mano, kad susirinkimų laisvės ribojimas buvo būtinas demokratinėje visuomenėje ir buvo proporcingas

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad pernai birželio 16-ąją šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija, karantinas, „plito ir iki šiol plinta koronavirusas, sukeliantis mirtinas ir kitaip sunkias sveikatos pasekmes“.

Anot LVAT, pirmosios instancijos teismas neįvertinto aplinkybių, kad pareiškėjo teisė organizuoti susirinkimą nebuvo ribojama absoliučiu mastu – siekta, kad susirinkimas įvyktų, tačiau įvyktų laikantis teisės aktų reikalavimų, būtų užtikrintas žmonių saugumas, sveikata, kiti teisėti interesai.

„Pareiškėjui buvo pasiūlyti net keli variantai, kaip galėtų įvykti jo organizuojamas susirinkimas, pavyzdžiui, pareiškėjui buvo siūloma kontroliuoti susirinkimų dalyvių skaičių, kad būtų laikomasi saugių atstumų tarp asmenų. Pareiškėjui pasiūlyta susirinkimą organizuoti kitoje, daugiau žmonių talpinančioje vietoje. Pats pareiškėjas nusprendė susirinkimų neorganizuoti saugesniais jam siūlomais būdais“, – pažymi LVAT.

Teismas taip pat nurodė, jog be Konstitucijoje įtvirtinto susirinkimų laisvės principo egzistuoja ir kitos vertybės, kurių gynimą numato Konstitucija, pavyzdžiui, žmogaus gyvybė ir orumas, be to, „žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas“.

2021-ųjų gegužę Vingio parke Vilniuje šeimų marše dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių, kituose panašiuose renginiuose dalyvaudavo mažiau žmonių, savivaldybė keletui jų taip pat yra neišdavusi leidimų.

Dėl neišduoto leidimo 2021-ųjų birželio viduryje planuotam renginiui sostinės meras Remigijus Šimašius viešai teigė, kad tai yra „politinis festivalis“, o jo dalyviai, kaip parodė ankstesnis gegužę vykęs renginys, nesilaiko karantino reikalavimų.

The post Teismas: Vilniaus savivaldybė teisėtai neišdavė leidimo Šeimų gynimo maršui  appeared first on LAIKMETIS.