E. Macrono aljansas „Ensemble“ („Kartu“) surinko 25,75 proc. balsų, o kairiųjų blokas NUPES – 25,66 procento.

Remdamosi šiais duomenimis, keturios apklausų bendrovės prognozuoja, kad „Ensemble“ lemiamame antrajame balsavimo ture kitą sekmadienį gaus 225–295 mandatus – taigi, prezidento bendražygiai gali neturėti daugumos parlamente, nors ir taptų didžiausia frakcija.

„Turime ateinančią savaitę, kad mobilizuotumės, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė Elizabeth Borne (Elizabet Born). – Vieną savaitę, kad įtikintume, vieną savaitę, kad gautume galingą ir aiškią daugumą.“

„Ensemble“ yra „vienintelė politinė frakcija, galinti užsitikrinti daugumą“, pareiškė ji.

Prognozuojama, kad NUPES – prieš rinkimus susivienijęs kairiųjų, socialistų, žaliųjų ir komunistų aljansas – gaus 150–220 vietų. Šiai jėgai tai būtų didelis proveržis, dėl kurio ji taptų didžiausia opozicine jėga Nacionalinėje Asamblėjoje.

„Tai labai rimtas įspėjimas, pasiųstas Emmanueliui Macronui“, – televizijai „France 2“ sakė politologas Brice'as Teinturier (Brisas Tenturjė), atkreipdamas dėmesį į tai, kaip sumažėjo parama prezidento partijai nuo praėjusių, 2017 metais vykusių rinkimų.

„Dauguma toli gražu nėra garantuota“, – pabrėžė ekspertas.

Jei E. Macrono aljansas iš tikrųjų neturės tvirtų pozicijų parlamente, jo tikriausiai lauktų chaotiškos derybos su dešiniosiomis partijomis priimant kiekvieną atskirą įstatymo projektą. Kitu atveju aljansui tektų bandyti savo pusėn pervilioti opozicinius ar nepriklausomus parlamentarus.

Pagal Prancūzijos konstituciją, prezidentas turi išskirtinę užsienio ir gynybos politikos kontrolę, tačiau valstybės vadovui reikalinga dauguma parlamente, kad galėtų priimti vidaus teisės aktus.

„Pirmasis išbandymas“

Pirmasis turas įvyko po balandį surengtų prezidento rinkimų, kuriuose E. Macronas užsitikrino antrąją kadenciją, įveikęs kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen) ir pažadėjęs mažinti mokesčius, pertvarkyti socialines garantijas bei didinti pensinį amžių.

Užmiršę nesutarimus, Prancūzijos kairieji savo ruožtu susivienijo aplink Jeaną-Lucą Melenchoną (Žaną Liuką Melanšoną) – užkietėjusį kairuolį veteraną, turintį kardinaliai kitokią programą: ji numato pensinio amžiaus mažinimą, minimalaus atlyginimo didinimą 15 proc. ir turto mokesčių įvedimą.

numato pensinio amžiaus mažinimą, minimalaus atlyginimo didinimą 15 proc. ir turto mokesčių įvedimą

„NUPES nuostabiai atlaikė pirmąjį savo išbandymą“, – po rinkimų žurnalistams sakė J.-L. Melenchonas, ragindamas šalininkus „plūsti“ prie balsadėžių ateinantį sekmadienį.

Jis paprašė būti ypač aktyvias darbininkų klasę ir jaunimą, teigdamas, kad E. Macrono sąjungininkai yra „įveikti ir nugalėti“.

Per pirmąjį turą elektorato aktyvumas buvo rekordiškai žemas: 52,49 proc. registruotų rinkėjų nusprendė likti namuose, o itin daug susilaikiusiųjų buvo darbininkų klasės rajonuose.

Panašu, kad M. Le Pen neabejotinai bus perrinkta parlamento nare, atstovaujančia kalnakasyba kadaise garsėjusiam miesteliui Prancūzijos šiaurėje – Henen Bomonui. Be to, turėtų sustiprėti jos vadovaujamo Nacionalinio sambūrio (RN) pozicijos.

Aštuonis mandatus šiuo metu turintis RN sekmadienį surinko 18,68 proc. balsų, o kitą savaitgalį gali užsitikrinti 5–45 vietas naujajame parlamente.

Jei ultradešiniesiems atstovaus daugiau nei 15 deputatų, jie galės suburti oficialią frakciją parlamente. Tokiu atveju M. Le Pen šalininkai turėtų daugiau galimybių pasisakyti ir įtraukti jiems rūpimus klausimus į darbotvarkę, taip pat turėtų papildomų išteklių.

Vis tik prezidento rinkimus pralaimėjęs kraštutinių dešiniųjų kandidatas Ericas Zemmouras (Erikas Zemuras) sekmadienį negavo ir parlamentaro mandato Sen Tropezo apylinkėje Prancūzijos pietuose.

Jokio „medaus mėnesio“

Nors E. Macronas ir jo sąjungininkai Europos Sąjungoje su palengvėjimu atsiduso, kai jis nugalėjo M. Le Pen, pastarosiomis savaitėmis 44 metų valstybės vadovas neturėjo jokio „medaus mėnesio“.

Energijos ir maisto produktų kainos sparčiai kyla, o neramumai ir gegužės 28-ąją Paryžiuje vykusiame Čempionų lygos finale į anglų sirgalius paleistos ašarinės dujos sukėlė kaltinimų bangą.

Be to, naujasis neįgaliųjų reikalų ministras Damienas Abadas (Damjenas Abadas) sulaukė dviejų kaltinimų dėl išprievartavimo, kuriuos neigia, o naujoji premjerė E. Borne kol kas didesnio įdirbio nepadarė.

Pirmadienio rytą E. Macronas ketina viešai pasirodyti ginklų mugėje Paryžiuje, prasidedant visų stovyklų karštoms agitacijoms kampanijoms.

Prezidentas ir jo bendražygiai stengiasi pavaizduoti J.-L. Melenchoną kaip už didelius mokesčius ir valstybinį išlaidavimą pasisakantį senamadišką kairuolį, kurio ES ir NATO priešiška pozicija keltų pavojų šaliai.

Pats J.-L. Melenchonas kaltina E. Macroną ketinimais pakenkti prancūzų branginamam viešųjų paslaugų sektoriui, taip pat žada vykdyti griežtą aplinkosaugos politiką ir palaikyti „harmoniją su gamta“.

Pasak politologo Jerome'o Jaffre (Žeromo Žafrė), daugelis rinkėjų, regis, yra motyvuojami noro atimti iš E. Macrono absoliučią daugumą.

„Tai reiškia, kad jie tikisi priversti jį labiau bendradarbiauti su kitais, dalytis valdžia ir iš tikrųjų pakeisti savo [valdymo] metodą, kaip jis ir žadėjo per savo prezidentinę kampaniją“, – televizijai LCI sakė J. Jaffre.

The post Parlamento rinkimai Prancūzijoje: E. Macrono partijai iššūkį meta socialistų, komunistų ir žaliųjų blokas appeared first on LAIKMETIS.

„Suprantu situacijos ironiją: rusas politinis kalinys kreipiasi į Prancūzijos rinkėjus. Bet techniškai aš sėdžiu kalėjime pagal prancūzų kompanijos pareiškimą, mokiausi universitete prancūzų kalbą, o atvažiavęs į Paryžių bet kokiu oru ryšiu šaliką. Taigi, ši šalis man artima, aš pasistengsiu“, – skelbiama pirmojoje iš virtinės žinučių, paskelbtų jo paskyroje tviteryje.

„Tikrai ir nedvejodamas kviečiu prancūzus balandžio 24 dieną balsuoti už E. Macroną, bet noriu kreiptis į tuos, kurie neatmeta galimybės balsuoti už M. Le Pen“, – pridūrė jis.

Jo žinutės paskelbtos anglų, rusų ir prancūzų kalbomis.

A. Navalnas sakė buvęs „priblokštas“, kad M. Le Pen partija gavo 9 mln. eurų paskolą iš „liūdnai pagarsėjusios Putino pinigų plovimo kontoros“ – Pirmojo Čekijos ir Rusijos banko

A. Navalnas sakė buvęs „priblokštas“, kad M. Le Pen partija gavo 9 mln. eurų paskolą iš „liūdnai pagarsėjusios Putino pinigų plovimo kontoros“ – Pirmojo Čekijos ir Rusijos banko.

„Nė kiek neabejoju, kad derybos su šiais žmonėmis ir sandoriai su jais apėmė šešėlinę politinę dalį. Tai yra korupcija. Ir tai yra politinės įtakos pardavimas Putinui“, – rašoma kitoje 45-erių opozicijos veikėjo žinutėje.

2014 metais Maskvos teismas pripažino A. Navalną kaltu dėl sukčiavimo ir Prancūzijos kosmetikos kompanijos „Yves Rocher“ lėšų grobstymo. Opozicionieriui buvo skirta pusketvirtų metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2017 metais nutarė, kad A. Navalno nuteisimas toje byloje buvo „savavališkas“.

Po A. Navalno apnuodijimo 2020-ųjų vasarą nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ Rusijos federalinė bausmių vykdymo tarnyba (FSIN) apkaltino jį pažeidus šios lygtinės bausmės sąlygas, nes būdamas Vokietijoje, kur gydėsi dėl to apnuodijimo, jis neatvykdavo dukart per mėnesį užsiregistruoti tarnyboje.

Opozicionierius dėl šio išpuolio kaltina Kremlių, pastarasis tai neigia.

Kremliaus kritikas buvo sulaikytas 2021 metų sausio 17 dieną vos atskridęs į vieną Maskvos oro uostą iš Vokietijos. Teismas lygtinę bausmę pakeitė realia įkalinimo bausme.

„Sirgsiu už Prancūziją, prancūzus ir E. Macroną“, – tviteryje parašė A. Navalnas.

Praėjusį mėnesį Rusijos teismas paskelbė, kad A. Navalnui skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, kiek anksčiau pripažinus jį kaltu dėl lėšų grobstymo ir nepagarbos teismui, naują bausmę atliekant kolonijoje, kur sąlygos bus daug griežtesnės.

Iki įkalinimo A. Navalnas buvo pagrindinis Rusijos opozicijos veikėjas. Jo komanda paskelbė daugybę žurnalistinių tyrimų apie Rusijos elito turtus ir sisteminę valdžios korupciją. Šie tyrimai platformoje „YouTube“ sulaukdavo milijonų peržiūrų.

The post Rusijos opozicija kaltina M. Le Pen ryšiais su V. Putinu appeared first on LAIKMETIS.

Antra žengia nacionalistų lyderė M. Le Pen su 23 proc. balsų, ją vejasi komunistas Jean Luc Melenchon, siūlantis 90 proc pelno mokestį turtingiesiems su 21 proc. palaikymu.

Ketvirtas su maždaug 7 proc. balsų rikiuojasi „tamsiuoju arkliuku" rinkimuose tituluotas, prieš imigrantus nukreiptai pareiškimais garsėjęs žurnalistas E. Zemmour. Penkta - Prancūzijos respublikonų atstovė V. Pecrese.

The post Pirmieji rinkimų rezultatai iš Prancūzijos: pirmauja E. Macron, antra Le Pen appeared first on LAIKMETIS.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pirmadienį pareiškė, kad ištisas valandas trukę E. Macrono pokalbiai telefonu su V. Putinu, kurį jis dėl brutalaus karo prieš Ukrainą lygino su Adolfu Hitleriu, nedavė jokios naudos.

„Šie pareiškimai nepagrįsti ir skandalingi“, – E. Macronas trečiadienį sakė televizijai TF1, kai buvo paklaustas apie lenkų premjero komentarus, keliančius pavojų Europos Sąjungos vienybei, vykstant priešpriešai su Maskva dėl Ukrainos.

E. Macronas pridūrė, kad M. Morawieckis priklauso „kraštutinei dešiniajai partijai“ ir „remia“ jo varžovę Marine Le Pen (Marin Le Pen) per šį mėnesį vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus.

Prisiimu visą atsakomybė dėl kelerius metus vykusių pokalbių su Rusijos prezidentu.

„Prisiimu visą atsakomybę dėl kelerius metus vykusių pokalbių su Rusijos prezidentu vardan Prancūzijos, kad būtų išvengta karo ir sukurta nauja Europos taikos architektūra“, – kalbėjo E. Macronas.

„Dariau tai nuo pat kadencijos pradžios, – pridūrė jis. – Niekada nebuvau naivus, kitaip nei kiti. Niekada nebendrininkavau, kitaip nei kiti.“

Atrodo, kad pastaroji E. Macrono replika buvo nutaikyta į M. Le Pen glaudžius ryšius su Rusija. Prezidentas ne kartą pabrėžė, kad ši kraštutinių pažiūrų politikė paėmė paskolą iš vieno Rusijos banko, kurią jos partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) iki šiol tebemoka.

Pastaruoju metu M. Le Pen siekė atsiriboti nuo Maskvos, kur ji vėliausią kartą lankėsi 2017 metais, prieš ankstesnius prezidento rinkimus, ir susitiko su V. Putinu.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė ragino ES panaikinti sankcijas, įvestas Rusijai po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, ir anksčiau yra kalbėjusi, kad žavisi V. Putinu.

Tačiau dabar M. Le Pen, duodama interviu TF1, ragino Prancūziją atšaukti savo ambasadorių iš Maskvos, į dienos šviesą iškilus faktų apie Rusijos pajėgų vykdytas ukrainiečių civilių žudynes užimtame Bučos mieste.

„Jeigu iš tiesų esama įrodymų, tuometi privalome būti labai griežti“, – teigė ji.

Apklausos rodo, kad prieš ateinantį sekmadienį vyksiantį prezidento rinkimų pirmąjį ratą M. Le Pen pagal populiarumą sparčiai vejasi E. Macroną.

Rizikinga diplomatija

E. Macrono vaidmuo per diplomatines derybas su V. Putinu kovą šiek tiek padidino Prancūzijos lyderio populiarumą, bet vėliau šis vėl smuktelėjo,  prezidento kampanijai vis labiau susitelkiant į infliacijos pavojų šalyje.

Trečiadienį vakare duodama interviu TF1 M. Le Pen pakartojo pažadą mažinti mokesčius degalams ir būtiniausiems maisto produktams, taip pat tvirtino uždrausianti visose viešose vietose dėvėti musulmoniškas skaras.

Nacionalistė euroskeptikė taip pat teigė, jog tapusi prezidente nesutiktų, kad jos oficialioje portretinėje nuotraukoje būtų ES vėliava, nes „mano darbas – ne būti Europos regiono valdytoja“.

Kalbėdamas pirmadienį M. Morawieckis kritikavo keletą Europos lyderių, įskaitant E. Macroną.

„Kiek kartų derėjotės su Putinu ir ką tuo pasiekėte? – klausė jis, kreipdamasis į Prancūzijos lyderį. – Su nusikaltėliais nediskutuojame, nesiderame. Su nusikaltėliais turi būti kovojama.“

„Niekas nesiderėjo su Hitler. Ar jūs derėtumėtės su Hitleriu, Stalinu, Pol Potu?“ – tęsė Lenkijos lyderis.

M. Morawieckis taip pat ragino plėsti Vakarų sankcijas Rusijai ir lygino V. Putiną su praeities diktatoriais.

The post Prancūzijos prezidentas E. Macronas pasipiktino lenkų premjero kritika appeared first on LAIKMETIS.