Aplinkos ministerija trečiadienį pranešė, jog naujos redakcijos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse numatyta, jog laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių laukinius gyvūnus juos išvežant iš nuolatinės laikymo vietos leidžiama demonstruoti tik mokslo ir švietimo tikslais, kai nesiekiama gauti pajamų, kai šie gyvūnai neatlieka triukų ir manevrų.

Taisyklėse taip pat numatyti kiti reikalavimai laukinių gyvūnų laikymui bei veisimui, sudarytas leidžiamų laikyti šių gyvūnų sąrašas.

„Šiose taisyklėse asmenys, laikantys laukinius gyvūnus, ras daug naujovių, įpareigojančių užtikrinti, kad gyvūnai būtų laikomi tinkamomis sąlygomis. Todėl po taisyklių įsigaliojimo yra numatytas 18 mėnesių laikotarpis, per kurį jų šeimininkai turės pagerinti laukinių gyvūnų laikymo sąlygas“, – pranešime cituojamas aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.  

Naujos redakcijos taisyklės įsigalios nuo lapkričio 1 dienos.

Taisyklėse numatyta, kad leidžiama veisti įvairių rūšių peles, žiurkėnus, šinšilas, bizonus, stumbrus, stirnas danielius, elnius, muflonus. Kai kurias rūšis – paprastąją afrikinę miegapelę, nykštukinę voverinę skraiduolę, keturpirštį (afrikinį) ežį, patagoninę marą – bus galima veisti iki 2025 metų rugsėjo 1 dienos.

Taip pat nustatyti nauji minimalūs reikalavimai žinduolių laikymui nelaisvėje. Pavyzdžiui, laikant vieną-du kiškius, kiškėnus ar triušius lauko patalpos plotas turės siekti 20 kv. metrų, o jeigu laikomi 1-2 juodieji ar rudieji lokiai, lauko patalpų plotas turėtų būti  900 kv. metrų. 

Taisyklėse pakeisti kai kurių rūšių roplių patalpų minimalūs dydžiai, nelaisvėje laikomus paukščius uždrausta laikyti pririštus. 

Laukinius gyvūnus ne blogesnėmis nei numatytos sąlygos asmenys privalės įkurdinti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo naujų taisyklių įsigaliojimo.

Šiame teisės akte nustatytas ir maksimalus leidžiamas aptverti miško žemės plotas laukiniams gyvūnams laikyti

Šiame teisės akte nustatytas ir maksimalus leidžiamas aptverti miško žemės plotas laukiniams gyvūnams laikyti nelaisvėje. Pavyzdžiui, laikant vieną stirną ar danielių bus galima aptverti 0,5 ha ploto, o už kiekvieną papildomai laikomą gyvūną yra numatytas papildomas plotas nuo 0,15 iki 0,3 ha. 

Sumažinti aptverto miško plotą arba padidinti jame laikomų laukinių gyvūnų skaičių, jeigu jų yra per mažai, asmenys taip pat turės per 18 mėnesių.

Nelaisvėje laikomus plėšriuosius paukščius bus leidžiama išvežti iš nuolatinės laikymo vietos, kai jie naudojami medžioklėje arba laukinių paukščių gausai reguliuoti (baidyti). Tokias atvejais reikės turėti jų teisėto įsigijimo dokumentą arba komercinio naudojimo sertifikatą. 

Kaip ir anksčiau, reguliuojant laukinių paukščių gausą reikės turėti Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą naudoti saugomas rūšis arba Aplinkos apsaugos departamento išduotą išvadą dėl populiacijos reguliavimo tikslingumo.

Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir leidžiamų nelaisvėje veisti laukinių gyvūnų rūšių sąraše yra 30 rūšių ir keturių genčių žinduoliai. Kitų rūšių žinduolius laikyti nelaisvėje draudžiama, išskyrus atvejus, kai gyvūnai teisėtai įgyti iki 2024 metų balandžio 1 dienos.

Iki šios datos įsigytus gyvūnus bus galima laikyti be galimybės jiems veistis.

Šis draudimas netaikomas laikant laukinius gyvūnus zoologijos soduose, kai asmenys vykdo saugomų rūšių veisimo ir paleidimo į laisvę programas, siekiant šių rūšių populiacijų atkūrimo ir reintrodukcijos.

Sudarytas domestikuotų žinduolių, kurie per vykdytą selektyvaus veisimo procesą yra įgiję genetinių pasikeitimų, modifikavusių jo išvaizdą, fiziologiją ir elgesį, sąrašas, kad būtų aiškiai reglamentuota, kokių rūšių gyvūnams netaikomos Laukinės gyvūnijos įstatymo ir taisyklių nuostatos.

Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojas bus įpareigotas apie saugomos rūšies laukinio gyvūno nugaišimą ne vėliau kaip kitą dieną informuoti Aplinkos apsaugos departamentą.

Nelaisvėje laikomi globoti paimti gyvūnai iš aplinkos saugomoms rūšims nepriskiriamų laukinių žinduolių rūšių, išskyrus Vabzdžiaėdžių (Insectivora), Graužikų (Rodentia) (išskyrus upinį bebrą (Castor fiber)) ir Kiškiažvėrių (Logomorpha) būrių žinduolius, turi būti ženklinami ir apie tai ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų reikia pranešti Aplinkos apsaugos departamentui.

Taisyklėse nustatyta, kad svetimžemes rūšis – fazanus ir danielius – leidžiama perkelti ir išleisti į laisvę iki 2024 metų rugpjūčio 1 dienos. Po šio termino nurodytų rūšių gyvūnus, kaip ir kitų svetimžemių rūšių laukinius gyvūnus, bus draudžiama išleisti į laisvę.

Kaip ir dabar, leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, leidimus naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui ir kitiems tikslams išduoda, gali sustabdyti ar panaikinti Aplinkos apsaugos agentūra.

The post Laukinių gyvūnų nebus galima rodyti komerciniais tikslais, nustatyti nauji reikalavimai appeared first on LAIKMETIS.

Briedžių, tauriųjų elnių ir kitų elninių žvėrių Lietuvos miškuose gausėja. Apskaitų duomenimis šiais metais šalies miškuose yra 887 briedžiais ir net 8484 tauriaisiais elniais daugiau nei praėjusiais, nežiūrint į tai, kad praėjusį medžioklės sezoną buvo sumedžiota 283 briedžiais ir 3424 elniais daugiau, lyginant su 2020-2021 m. medžioklės sezonu.

Anot ministerijos, elninių žvėrių tankumas kai kuriuose Lietuvos regionuose jau yra per didelis. Ūkininkai ir miškų savininkai dėl to patiria nemažai nuostolių, todėl svarstoma galimybė, kad tokiais atvejais aplinkos ministro įgaliota institucija galėtų duoti nurodymą medžioklės plotų naudotojams sureguliuoti medžiojamųjų gyvūnų gausą, kad ji neviršytų didžiausios leistinos elninių žvėrių tankumo miškuose normos.

Priemones dėl elninių žvėrių gausos sureguliavimo ir dėl paukščių medžioklės ribojimo numatoma aptarti artimiausiame Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdyje rugsėjo pradžioje.

Kaip skelbiama, iki gruodžio 15 dienos jau galima medžioti kai kuriuos paukščius – didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles, kanadines bernikles, kuoduotąsias antis, laukius, iki lapkričio 30 dienos – perkūno oželius ir slankas. 

Kaip skelbiama, iki gruodžio 15 dienos jau galima medžioti kai kuriuos paukščius – didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles, kanadines bernikles, kuoduotąsias antis, laukius

Prasidedant paukščių medžioklės sezonui, aplinkosaugininkai primena, kad pastarųjų populiacijų būklė prastėja, todėl medžioti reiktų atsakingai ir saikingai.

Apskaičiuota, kad ES dėl apsinuodijimo švino šaudmenimis per metus žūva daugiau kaip milijonas vandens paukščių. Atsižvelgiant į kenksmingą švino poveikį nuo šių metų medžioklės sezono jau draudžiama medžioti paukščius švininiais arba švino junginių turinčiais šratais, taip pat draudžiama medžioti kanopinius žvėris šratais ir grankulkėmis.

Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, kuoduotųjų ančių, perkūno oželių Lietuvoje perinčios populiacijos per paskutinius 10 metų sumažėjo 10-20 proc. Stebimas nežymus klykuolių, laukių ir kai kurių kitų medžiojamųjų paukščių populiacijų mažėjimas šalyje.

Aplinkosaugininkai primena, kad medžiotojai ne tik turi teisę naudotis gyvūnijos ištekliais, bet ir privalo jais rūpintis.

The post Po Žolinės - leidimai medžioti laukinius gyvūnus ir paukščius appeared first on LAIKMETIS.