Seminarijoje mokosi ir imigrantai – trys nigeriečiai ir vienas indas. Pasak katalikų kunigo Ilmaro Tolstovo, pastaraisiais metais latvių paraiškų mokytis seminarijoje buvo tiek mažai, kad teko kviesti užsienio studentus.

Kunigai iš kitų šalių Latvijoje tarnauja jau nuo XIII amžiaus, kai iš Liubeko atvyko pirmasis vyskupas – vokietis Meinardas fon Zagembertas, įkūręs dvi bažnyčias netoli Ikskulės (dabartinės Iekškilės).

Lenkų kunigai taip pat jau seniai kviečiami į Latviją. Pastaruoju metu čia tarnauja ir kunigai iš Vietnamo, o per pastaruosius dvejus metus – ir iš Nigerijos. Kunigas iš Nigerijos Agbaefuna Džonpolis Čidiebelė aukoja šv. Mišias latvių kalba Rygos šv. Jokūbo katedroje, o tėvas Akubue Emanuelis Olučukvu tarnauja parapijose Ogrėje ir Salaspilyje. Abu jie atvyko į Latviją Rygos arkivyskupo Zbignevo Stankevitso kvietimu.

Remiantis Latvijos Teisingumo ministerijos duomenimis, 2023 metais Romos Katalikų Bažnyčiai šalyje priklausė daugiau kaip 325 tūkst. tikinčiųjų.

The post Latvijoje jaučiamas vietinių katalikų kunigų stygius appeared first on LAIKMETIS.

1950 metais gimęs vyskupas E. Pavlovskis 2011 m. liepos 22 d. paskirtas Jelgavos ordinaru ir rugsėjo 10 d. konsekruotas vyskupu.

Vatikano spaudos salės komunikate sekmadienį, sausio 5 d., neminima, kodėl vyskupas pasiprašė atleidžiamas iš ganytojo pareigų.

The post Iš pareigų traukiasi Jelgavos vyskupas appeared first on LAIKMETIS.

Metais anksčiau bažnyčiose ir bendruomenėse buvo sudaryta 1213 santuokų.

Iš metinės ataskaitos matyti, kad dažniausiai santuokas sudarė liuteronai - 489 santuokos (metais anksčiau - 608) ir katalikai - 330 santuokų (2022 m. - 421).

Po liuteronų sekė baptistai - 111, ir stačiatikiai - 46 santuokos. Taip pat dar septynias santuokas sudarė septintosios dienos adventistai ir vieną - sentikiai.

Latvijos teisingumo ministerija pranešė, kad metinės ataskaitos rengimo metu dvi religinės organizacijos apskundė registravimo įstaigos sprendimą nutraukti religinės organizacijos veiklą, tačiau šis sprendimas dar nebuvo panaikintas.

Teisingumo ministerija taip pat nurodė, kad ataskaitoje nėra informacijos apie religines bendruomenes ir parapijas, kurios laiku nepateikė metinių veiklos ataskaitų.

Pagal Latvijos Respublikos civilinio įstatymo 51 straipsnį teisę registruoti santuokas Latvijoje turi Latvijos evangelikų liuteronų, Latvijos Romos katalikų, Latvijos stačiatikių bažnyčių dvasininkai, taip pat sentikių, metodistų, žydų ir septintosios dienos adventistų dvasininkai.

The post Latvijoje daugiausia santuokų sudaro liuteronai ir katalikai appeared first on LAIKMETIS.

Septynerių metų trukmės obligacijų emisija išplatinta už 3,138 proc. pajamingumą, 3 proc. dydžio fiksuotą kupono normą.

Tarptautinių skolinių vertybinių popierių paklausa siekė beveik 5 mlrd. eurų, tai yra daugiau nei aštuonis kartus viršijo emisijos dydį, o šis santykis Latvijos valstybei kaip emitentei buvo rekordinis.

Šių obligacijų įsigijo maždaug 140 investuotojų iš Europos, įskaitant iš Vokietijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Šveicarijos, Skandinavijos šalių.

Tai buvo antras šiais metais Latvijos skolinimasis tarptautinėse finansų rinkose.

Gegužę Latvija dešimčiai metų pasiskolino 1,25 mlrd. JAV dolerių, į JAV kapitalo rinką sugrįžusi po 12 metų pertraukos. Šių obligacijų kredito rizikos premija – 83 baziniai punktai, pajamingumas – 5,252 proc., kupono norma – 5,125 procento.

The post Latvija pasiskolino 600 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Kandidatai yra Rygos LELB arkivyskupijos vyskupo pagalbininkas Rinaldas Grantas, LELB Piltenos prefektūros rektorius Kārlis Irbe, Rygos Senosios Gertrūdos parapijos rektorius Kristas Kalniņšas ir LELB Ikskilos prefektūros rektorius Dzintaras Laugalis.

Kaip skelbiama oficialioje LELB interneto svetainėje, visi kandidatai prisistatys gruodžio 7 d. vyksiančiame Rygos arkivyskupijos posėdyje.

Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios Rygos arkivyskupo rinkimai vyks 2025 m. birželio 7 d. per 30-ąjį LELB sinodą. Planuojama, kad 2025 m. rugpjūčio 29 d., baigdamas savo tarnystę, Janis Vanagas iškilmingai atiduos arkivyskupo lazdą.

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, ilgametis LELB vadovas arkivyskupas Janis Vanagas nusprendė išeiti į pensiją. Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Bažnyčios vadovo pareigas jis pradėjo eiti būdamas 34 metų amžiaus, pakeisdamas 1992 m. tragiškoje autoavarijoje žuvusį arkivyskupą Karolį Gailių. Vanagas buvo patvirtintas pareigose 1993 m. sausio 26 d.

Pagal LELB konstituciją vyskupas gali išeiti į pensiją, kai jam sukanka 65 metai, o iš pareigų turi pasitraukti sulaukęs 70 metų. Vanagas gimė 1958 m. gegužės 25 d., šiemet jam sukaks 66 metai.

Nuo 2023 m. kovo 1 d. iki spalio 1 d. Vanagas buvo išėjęs ilgesnių atostogų „sveikatai pagerinti“, o vadovavimą Bažnyčiai šiuo laikotarpiu organizavo vyskupo padėjėjas Rinaldas Grantsas.

Kaip rašo „Latvijas Avīze“, Vanagas laikomas konservatyviu teologu, o LELB vadinama viena konservatyviausių liuteronų bažnyčių pasaulyje.

Latvijos teisingumo ministerijos duomenimis, 2022 m. iš viso LELB priklausė 700 000 narių.

The post Atsistatydino Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios vadovas appeared first on LAIKMETIS.

E. Ratniekas socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti nuo stipraus vėjo atitrūkusi ir siūbuojanti didelė stogo dalis.

E. Ratniekas informavo, kad Katedros aikštė laikinai uždaryta visuomenei, kol nebeliks pavojaus. „Kol pavojus bus pašalintas, uždarysime aikštę, nes kupolinės bažnyčios stogo dalys gali atsiskirti nuo likusių stogo konstrukcijų', - rašė jis „X".

Kaip pranešama, iki pirmadienio ryto 8 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku gelbėtojai Rygoje sulaukė apie 200 iškvietimų dėl audros ir smarkaus lietaus.

Dėl audros padarytos žalos pirmadienį iki 10 val 10 min. buvo nutrauktas elektros tiekimas maždaug 37 tūkst. skirstomojo tinklo operatoriaus „Sadales Tikls“ klientų, pranešė bendrovė naujienų agentūrai LETA.

Bendrovė teigė, kad labiausiai elektros tiekimas vis dar sutrikęs Jelgavos, Tukumo, Uolainės ir Duobelės rajonuose. Taip pat daugėja klientų prašymų dėl žalos atlyginimo.

Kaip pranešama, nuo sekmadienio vakaro per Latviją slenka audra, atnešdama itin smarkų, nuolatinį lietų ir vėjo gūsius, kurių greitis siekia 20–24 metrus per sekundę, o pakrantės zonose – iki 27–30 metrų per sekundę.

Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras paskelbė oranžinį įspėjimą dėl lietaus ir vėjo centriniuose šalies rajonuose, o Rygoje ir jos apylinkėse – aukščiausio lygio raudoną įspėjimą.

The post Audra Latvijoje apgadino Rygos katedros stogą appeared first on LAIKMETIS.

Po susitikimo su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi E. Silina žurnalistams sakė, kad ji jau anksčiau, kai dar buvo gerovės ministrė, šią idėją buvo pasiūliusi. 

Sveikatos apsaugos ministerija jau pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui, kad jaunuoliams nebeturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už narkotikų vartojimą.

Ministrė pirmininkė aptarė šią idėją su kitais ministrais ir jie pritaria šiai iniciatyvai, pažymėjo E. Silina.

„Visi supranta, kaip pavojinga, kai jauni žmonės, bijodami baudžiamosios atsakomybės, nekviečia greitosios pagalbos arba bando nuslėpti, kad vartojo narkotikus, taip prarandamos jaunų žmonių gyvybės“, – teigė E. Silina, pabrėždama, kad tai nebūtų taikoma tiems, kurie disponuoja narkotikais, organizatoriams, nusikaltėlių bosams. Visiems šiems asmenims toliau grėstų baudžiamoji atsakomybė.

„Šiems jaunuoliams narkotikų vartojimas nėra pramoga, jie dažnai tai daro, nes yra kilę iš socialiai remtinų šeimų, neretai atsiduria globos įstaigose“, – aiškino E. Silina, pabrėždama, kad ši iniciatyva buvo įtraukta į darbotvarkę.

E. Silina tikisi, kad pavyks visuomenei paaiškinti, kodėl būtina dekriminalizuoti narkotikų vartojimą tarp jaunimo.

„Nesiekiame sumenkinti narkotikų keliamo pavojaus, priešingai – norime padėti jauniems žmonėms, kurie tai daro iš kvailumo, suteikdami jiems šansą, užuot uždarę juos į kalėjimą“, – tvirtino E. Silina.

E. Rinkevičius sutinka ir pritaria pasiūlymui, kad baudžiamoji atsakomybė neturėtų būti taikoma narkotikus vartojantiems jaunuoliams. Tačiau tiems, kurie organizuoja narkotikų prekybą, juos platina ir yra atsakingi už tai, kad jaunimas jų gauna, turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, mano Latvijos prezidentas. 

Prezidento nuomone, jaunimas mažai žino apie baudžiamąją teisę, be to, nedaugelis žino, kad jau egzistuoja atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės.

„Jei vartojate narkotikus, jei turite problemų – kreipkitės į specialistą, nebūsite traukiami atsakomybėn – tai teisingas kelias“, – sakė E. Rinkevičius, taip pat pabrėžęs, kad būtina dirbti aiškinant jaunimui apie narkotikų žalą.

Latvijos medikų asociacija ir kūrybinis centras „Open“ anksčiau šią savaitę pranešė, kad kreipėsi į prezidentą E. Rinkevičių, Saeimos pirmininkę Daigą Mieriną (Daigą Mierinią) ir keletą ministrų, ragindami dekriminalizuoti narkotikų vartojimą, nes tai padėtų veiksmingiau taikyti prevencines priemones.

Latvijos medikų asociacijos prezidentės Ilzės Aizsilniecės nuomone, tai būtina tam, kad jauni žmonės nebijotų kalbėti apie narkomanijos problemas ir ieškoti pagalbos.

The post Latvijos premjerė pritaria idėjai dekriminalizuoti narkotikų vartojimą tarp jaunimo appeared first on LAIKMETIS.

Latvijos rusų mažuma sudaro maždaug 30 proc. šalies gyventojų, kurių iš viso yra 1,8 milijono.

Pagal 2019 metais pradėtą švietimo reformą valstybinėse mokyklose vienintelė mokymo klaba turi būti latvių. Tai reiškia, kad rusakalbės institucijos turi pereiti prie latvių kalbos.

Tačiau mokykloms leidžiama pasilikti rusų kalbos, istorijos ir literatūros kursus.

Reforma turėtų paveikti apie 150 rusakalbių mokyklų ir 90 dvikalbių įstaigų.

„Mokytojai, vaikai ir jų tėvai turėjo daugybę laiko pasirengti“, – naujienų agentūrai AFP sakė mokytoja ir Rygos švietimo tarybos narė Iveta Ratinika (Iveta Ratinyka).

„Konstitucinis Teismas patvirtino, kad reformos teisiškai yra tinkamos“, – pridūrė ji.

The post Latvijos teismas: rusakalbės institucijos turi pereiti prie latvių kalbos appeared first on LAIKMETIS.

Įstatymu registruotiems partneriams suteikiamos lygios teisės tvarkyti namų ūkį, suteikiamos mokesčių ir socialinės apsaugos lengvatos, leidžiama skubiai aplankyti ligoninėje.

Tai pirmas kartas, kai Latvijoje teisiškai pripažįstamos tos pačios lyties asmenų poros.

„Partnerystės įstatymo priėmimas yra svarbus ženklas, kad visos šeimos Latvijoje yra saugomos, vertinamos ir pripažįstamos“, – pareiškime teigė LGBTIQ teises ginančios organizacijos „Partners for Life“ vadovas Kasparas Zalitis (Kasparas Zalytis).

„Šis ilgai lauktas momentas teigiamai pakeis daugelio žmonių gyvenimus“, – sakė jis.

Gėjų ir lesbiečių santuokas Latvijos įstatymų leidėjai uždraudė 2005 metais po dešiniųjų ir populistais laikomų politikų pasiūlymo.

Tačiau šalyje požiūris keičiasi. Praėjusiais metais Latvija įėjo į istoriją, kai prisaikdino prezidentą Edgarą Rinkevičių – pirmąjį homoseksualumo neslepiantį bet kurios Europos Sąjungos šalies vadovą.

Pirmoji partnerystė pagal naująjį įstatymą buvo įregistruota vos kelios minutės po vidurnakčio Nacionalinėje bibliotekoje.

Rusų kilmės Maksimas ir latvių kilmės Janis džiaugdamiesi pripažinimu apsikeitė sidabriniais žiedais ir gėrė šampaną.

„Sveikinu jus abu, kurie pirmieji Latvijoje įrodėte, kad kiekvienas turi žmogaus teisę būti laimingas savo santykiuose“, – ceremonijoje sakė teisingumo ministrė Inesė Libina-Egnerė (Inesė Lybinia-Egnerė).

„Teko nueiti ilgą kelią, kol buvo imtasi tinkamų veiksmų. Sveikinu visus, kurie dirbo prie šių pokyčių!“ – E. Rinkevičius rašė socialiniame tinkle „X“.

Latvijoje pasiūlymas dėl partnerystės teisių iš pradžių buvo vertinamas prieštaringai, tačiau 2020 metais sulaukė postūmio, kai jam pritarė katalikų arkivyskupas Zbignevas Stankevičius.

Tais pačiais metais Latvijos aukščiausiasis teismas nusprendė, kad nesusituokusios poros turi teisę į valstybės pripažinimą.

Visgi naujoji civilinė partnerystė neturi tokių pačių teisinių sąlygų kaip santuoka.

Jie registruojami tik pas notarą, o ne religinių ar civilinių institucijų tvarkomuose registruose.

Partnerystėje taip pat nesuteikiama teisė paveldėti ar įsivaikinti vaikus.

Estija, šiaurinė Latvijos kaimynė, nuo 2016-ųjų pripažįsta tos pačios lyties asmenų civilines sąjungas, o nuo 2023-ųjų – tos pačios lyties asmenų santuokas, tuo tarpu Lietuva nepripažįsta nė vieno iš šių statusų.

The post Latvija: įregistruota pirmoji tos pačios lyties asmenų partnerystė appeared first on LAIKMETIS.

Gegužės 2 dieną šiems asmenims buvo iškelta baudžiamoji byla dėl šnipinėjimo – slaptos informacijos rinkimo ketinant perduoti ją užsienio šaliai ar užsienio organizacijai, nurodė Valstybės saugumo tarnyba.

Tarnyba atliko procedūrinių veiksmų keliose vietose Rygoje ir netoli sostinės. 

Kaip rodo tyrimo metu gauta informacija, minimi du asmenys, kurie buvo sulaikyti gegužės 13-ąją, neteisėtai rinko ir perdavė Rusijos specialiosioms tarnyboms informaciją apie kitus Latvijoje šnipinėjimu įtariamus ir sulaikytus žmones.

Taksistas Sergejus Sidorovas jau anksčiau buvo apkaltintas šnipinėjimu Rusijai, nurodė Valstybės saugumo tarnyba.

Trečiadienį abu įtariamieji buvo grąžinti kardomajam kalinimui. Valstybės saugumo tarnyba tęsia tyrimą ir žada informuoti apie jo eigą.

S. Sidorovo byla toliau bus nagrinėjama liepos 11 dieną Rygos miesto teisme.

2022 metų spalį platformoje „Telegram“ informacijai rinkti buvo sukurti keli kanalai, įskaitant „Baltic Anti-fascists“. Tikslas buvo padėti Rusijai ir jos tarnyboms kenkti Latvijos saugumui.

„Baltic Anti-fascists“ palaikomais „Telegram“ kanalais nuolat skelbti raginimai žmonėms Latvijoje rinkti informaciją, galinčią sudominti Rusijos žvalgybą ir saugumo tarnybas. Taip pat prašyta informacijos apie bet kokius kasdienius įvykius Latvijos gynybos sistemoje, Latvijos tarptautinį bendradarbiavimą, NATO gynybos planus, praktinę NATO šalių narių veiklą Latvijos teritorijoje, taip pat apie Ukrainos rėmimą.

Reaguodamas į tokias žinutes S. Sidorovas dėl ideologinių priežasčių sutiko rinkti žvalgybinę informaciją, žinodamas, kad ji bus perduota Rusijos tarnyboms, sakoma kaltinamajame akte.

The post Latvijoje sulaikyti du šnipinėjimu Rusijos specialiosioms tarnyboms įtariami žmonės appeared first on LAIKMETIS.