Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

A. Boso ir jo namo statyboms leidimą išdavusios Vilniaus rajono savivaldybės skundus išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio 11-ąją nusprendė, kad statiniai turi būti nugriauti. 

„Teismai pagrįstai nusprendė, jog šioje byloje turi būti taikoma griežčiausia statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonė – statinių nugriovimas“, – skelbia galutinė ir neskundžiama nutartis.

LAT paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo pernai liepą priimtą nutartį, kuri pirmos instancijos teismą  įpareigojo iš naujo nagrinėti A. Boso reikalavimą atlyginti 486 tūkst. eurų žalą dėl statybų pagal neteisėtai išduotą leidimą. 

Vilniaus rajono savivaldybės viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jolanta Gulbinovič BNS sakė, kad nutartis bus vykdoma tik tuomet, kai galutiniai bus baigtas bylinėjimasis.

„Bylos nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs, dalis bylos perduota nagrinėti pirmos instancijos teismui. Kol procesas nėra pasibaigęs, jokie veiksmai neatliekami“, – teigė J. Gulbinovič.

Anot LAT nutarties, statybos leidimas statiniams sklype už 15 kilometrų nuo sostinės, Aukštuolės kaime, miške, išduotas 2008-ųjų gegužę. Verslininkas sklypą įsigijo 2006 metų pavasarį. 

Dar 2017-ųjų gegužę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad savivaldybė leidimą išdavė pažeisdama įstatymus, bei teismo prašė jį panaikinti ir nugriauti namą, pirtį bei klėtį, o A. Bosui to nepadarius inspekcija jį nugriautų pati, išlaidas atlyginant verslininko lėšomis. 

Vilniaus regiono apylinkės teismas pernai kovą konstatavo, jog sklypo paskirtis yra miškų ūkio, todėl jame sodybų statyba neleidžiama. Teismas panaikino statybos leidimą bei įpareigojo statinius nugriauti 90 proc. išlaidų padengiant rajono savivaldybei, o likusias – A. Bosui. 

Teismas atmetė verslininko prašymą priteisti iš savivaldybės ir statybos inspekcijos beveik 760 tūkst. turtinę ir 50 tūkst. eurų neturtinę žalą, patirtą dėl jų sprendimų.

Turtinę žalą jis įvertino gyvenamojo namo, pirties, garažo statybos kainomis – 2021 metų spalio skaičiavimais, bendra jų  vertė siekė 486,2 tūkst. eurų, o 270,5 tūkst. eurų įkainotas skirtumas tarp jo sumokėtos sklypo įsigijimo kainos ir buvusios jo rinkos vertės.

Sprendimą dėl 486,2 tūkst. eurų nuostolių teismas grindė tuo, jog A. Bosas neįrodė šios žalos dydžio, o prašymą dėl sklypo įsigijimo nulemtų praradimų laikė nepagrįstu.

„Statytojas, būdamas protingas ir atidus, jau tuo metu turėjo suvokti prisiimamą riziką dėl statinių statybos“, – konstatavo pirmos instancijos teismas. 

The post Verslininko A. Boso namas Vilniaus rajone turės būti nugriautas, patvirtino teismas appeared first on LAIKMETIS.

„Teisėjų atrankos kolegija nutarė priimti nuteistųjų kasacinius skundus, tačiau netenkino nuteistųjų prašymų sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą“, – trečiadienį paskelbė teismas.

Teismas sprendė dėl trijų nuteistųjų kasacinių skundų – buvusio koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) viceprezidento Raimondo Kurlianskio, parlamentaro, Darbo partijos atstovo Vytauto Gapšio bei buvusio Liberalų sąjūdžio vadovo, eksparlamentaro Eligijaus Masiulio. 

Lietuvos apeliacinis teismas visus tris asmenis prieš dvi savaites pripažino kaltais dėl korupcinių nusikaltimų ir skyrė jiems realias laisvės atėmimo bausmes: R. Kurlianskį nuteisė šešerių metų laisvės atėmimu, E. Masiulį – penkerių metų ir šešių mėnesių, V. Gapšį – puspenktų metų.

Pasak teismo, teisėjų atrankos kolegija, netenkindama nuteistųjų prašymų, pažymėjo, kad, pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei pareigūnams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, asmenims ir „turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“. 

Vis dėlto Baudžiamojo proceso kodeksas leidžia teisėjų atrankos kolegijai spręsti dėl nutarties ar dalies jos vykdymo, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Tačiau, pasak teismo, tai gali būti daroma tik išimtiniais atvejais, jei nuosprendžio ar nutarties vykdymas „gali sukelti itin sunkius ir neatkuriamus padarinius nuteistajam, jo šeimai ar kitiems asmenims, pažeisti viešąjį interesą ir tik sustabdžius skundžiamų teismų sprendimų vykdymą tokių padarinių gali būti išvengta“.

Vis dėlto Baudžiamojo proceso kodeksas leidžia teisėjų atrankos kolegijai spręsti dėl nutarties ar dalies jos vykdymo

„Teisėjų atrankos kolegija, įvertinusi nuteistųjų V. Gapšio, E. Masiulio ir R. Kurlianskio prašymuose sustabdyti nuosprendžio vykdymą nurodytus argumentus ir pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad nuteistųjų prašymuose nurodyti argumentai ir pateikti dokumentai nepagrindžia minėtų išskirtinių aplinkybių buvimo, dėl kurių būtų pagrindas sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio vykdymą, iki byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teismo posėdyje“, – nurodė teismas.

Visi trys nuteistieji šiuo metu bausmę atlieka Kauno kalėjime.

Du politikai ir verslininkas nuteisti dėl įvairių kyšio davimo bei ėmimo ir prekybos poveikiu epizodų.

R. Kurlianskiui ir V. Gapšiui taip pat skirtos atitinkamai beveik 19 tūkst. ir 8 tūkst. eurų baudos, jie jas sumokėjo. Iš E. Masiulio konfiskuota 240 tūkst. eurų, pripažintų kaip kyšis.

Byloje taip pat nuteistiems buvusiems liberalams Šarūnui Gustainiui bei Gintarui Steponavičiui teismas skyrė 19 tūkst. ir 15 tūkst. eurų baudas, G. Steponavičius ją sumokėjo.

Politinės korupcijos byloje taip pat kaltais dėl korupcinių nusikaltimų pripažinti koncernas „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“), Liberalų sąjūdis ir Darbo partija. „MG Grupė“ jau sumokėjo skirtą daugiau nei 1,1 mln. eurų baudą, opozicinei Darbo partijai ir valdančiajam Liberalų sąjūdžiui atitinkamai skirtos 301 tūkst. eurų ir 377 tūkst. eurų baudos.

The post R. Kurlianskis, E. Masiulis ir V. Gapšys liks už grotų: LAT atsisakė stabdyti sprendimą appeared first on LAIKMETIS.

Už tai, kad E. Šileikis būtų skiriamas LAT teisėju, antradienį per slaptą balsavimą „už“ buvo 50 Seimo narių, 58 balsavo „prieš“ ir 10 parlamentarų susilaikė.

Gegužės viduryje E. Šileikio skyrimui į šias pareigas nepritarė ir pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).

TTK vadovas Stasys Šedbaras tuomet sakė, kad teisėjas nepateikė reikiamų dokumentų dėl sveikatos, teisės dirbti su slapta informacija. 

S. Šedbaras rėmėsi Teisės departamento nuomone, kad tiek Konstitucijoje, tiek Teismų įstatyme nurodyta, jog teisėjas turi atitikti sveikatos reikalavimus, o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatyta pretendentui į teisėjus būtinai užpildyti atitinkamus dokumentus gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

Kandidatas į LAT teisėjus, nors buvo prašytas, nepateikė Nacionalinei teismui administracijai sveikatos pažymos ir informacijos, kad užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

E. Šileikis savo ruožtu tvirtino nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją. 

E. Šileikis savo ruožtu tvirtino nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją

Jis taip pat sakė, kad pildyti klausimyno dėl darbo su slapta informacija nereikia, nes Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.

E. Šileikis 1990-aisiais baigė studijas Vilniaus universitete Teisės fakultete, 1991-aisiais Frankfurto prie Maino universitete Vokietijoje įgijo teisės magistro, 1994 metais – ir mokslų daktaro laipsnį.

Jis dirbo VU Teisės fakulteto asistentu, fakulteto prodekanu. Jis taip pat yra dirbęs Seimo kanceliarijos Teisės skyriaus patarėju, Vyriausybės kanceliarijos patarėju viešojo administravimo klausimais.

2008–2017 metais teisininkas ėjo Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir tapo pirmuoju teisėju, pradėjusiu naudotis teise pareikšti atskirąją nuomonę Konstituciniame Teisme.

Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

The post Seimas atmetė atskirosiomis nuomonėmis pagarsėjusio teisėjo E. Šileikio kandidatūrą appeared first on LAIKMETIS.

Elektros jungtys. Baltarusijos Astravo atominės elektrinės pirmajam blokui išduotas pramoninio naudojimo leidimas. Į tai reaguodama Lietuva pranešė pradedanti teisinį procesą siekiant perimti jungčių su Baltarusija kontrolę. Taip siekiama įgyvendinti „antiastravinį įstatymą“, draudžiantį į Lietuvos rinką patekti elektrai iš trečiųjų šalių, kur veikia nesaugios branduolinės elektrinės.

Vizitas Briuselyje. Premjerė Ingrida Šimonytė Briuselyje susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen bei paprašė didesnio Europos Komisijos dėmesio, stiprinant pasienio su Baltarusija kontrolę.

Izraelio koalicija. Izraelio opozicijos lyderis Yairas Lapidas vėlai trečiadienį paskelbė, kad jam pavyko sutelkti plačią koaliciją, išstumsiančią iš valdžios ilgametį ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu. Koaliciją dar turės patvirtinti įstatymų leidėjai. Jeigu kurie nors partneriai nuspręstų pasitraukti iš „pokyčių“ aljanso, Izraelis tikriausiai žengtų į naujus rinkimus, ir jie būtų jau penkti per kiek ilgesnį nei dvejų metų laikotarpį.

Pratasevičiaus įrašas. Valstybės kontroliuojama Baltarusijos televizija paviešino sulaikyto opozicijos tinklaraštininko Ramano Protasevičiaus vaizdo įrašą, kuriame šis teigia, jog jam pakenkė „savi“. Baltarusijos nepriklausomas žmogaus teisių centras „Viasna“ pareiškė, jog šie pasisakymai išgauti taikant psichologinį spaudimą.

Olimpiados savanoriai. Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai pranešė, kad dėl koronaviruso rizikų ir kitų priežasčių pasitraukė 10 tūkst. iš 80 tūkst. savanorių. Vis dėlto, organizatorių teigimu, žaidynėms tai įtakos neturės.

Gaisras Irane. Irano sostinės pietuose esančioje naftos perdirbimo gamykloje po nuotėkio ir sprogimo suskystintųjų dujų linijoje kilo didžiulis gaisras. Pranešama, kad gaisrą pavyko suvaldyti ir jį tikimasi artimiausiu metu užgesinti.

Paskola Baltarusijai. Baltarusija pranešė gavusi antrąją Rusijos valstybinės paskolos dalį – 0,5 mlrd. JAV dolerių atitinkančią sumą Rusijos rubliais. Dėl iš viso 1 mlrd. JAV dolerių vertės Maskvos paskolos Minskui susitarimas buvo pasiektas pernai gruodį, tuomet pervesta pirmoji jos dalis.

Susitikimas su karaliene. Bakingamo rūmai pranešė, kad britų karalienė Elizabeth II birželio 13 dieną asmeniškai susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu po Didžiojo septyneto viršūnių susitikimo, vyksiančio Jungtinėje Karalystėje.

Veneros tyrimai. NASA paskelbė planuojanti iki šio dešimtmečio pabaigos surengti dvi naujas Veneros tyrimų misijas. Jos turėtų padėti išsiaiškinti, kaip Žemės artimiausia kaimynė virto pragarą primenančiu pasauliu, nors mūsiškėje planetoje suklestėjo gyvybė. Misijos reikmėms jau išskirta apie 500 mln. dolerių. Planuojama, kad tyrimų zondai bus paleisti maždaug 2028–2030 metais.

Taršos grėsmė. Šri Lankoje baiminamasi didelio kuro išsiliejimo iš skęstančio sudegusio krovininio laivo. Singapūre registruotame laive, kuriame 13 dienų siautėjo ugnis, yra 278 tonos degalų ir 50 tonų mazuto. Anksčiau ekologinę katastrofą sukėlė iš degusio laivo į aplinką patekusios smulkios plastiko dalelės.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 339 nauji COVID-19 atvejai, mirė penki žmonės. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 244 – paskutinį kartą toks rodiklis šalyje buvo kovo antroje pusėje. Ligoninėse gydomi 646 COVID-19 pacientai, iš jų 74 – reanimacijoje. Per parą paskiepyta beveik 39 tūkst. žmonių, iš jų 18,7 tūkst. – pirmąja doze.

* Pranešta, kad Lietuvoje gegužę nuo koronaviruso paskiepyti daugiau nei pusšimtis Europos Sąjungos šalių diplomatų, dirbančių Baltarusijoje. Pasak užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, pagelbėti diplomatams Baltarusijoje nuspręsta, nes jie neturi galimybės pasiskiepyti ES registruotomis vakcinomis.

* Italija pradėjo nuo koronaviruso skiepyti paauglius nuo 12 metų, Prancūzija jiems skiepytis leis nuo birželio vidurio.

The post Svarbiausi birželio 3 - iosios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

LRT radijui ketvirtadienį kalbėdama apie prie vairo neblaivų įkliuvusį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Arvydą Daugėlą, ji pabrėžė, kad tai yra „absoliučiai nesuderinama su teisėjo pareigomis“, o neblaivus asmuo prie vairo „tampa potencialia žudymo mašina“.

„Sakyčiau, tai užtraukia gėdą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – teigė patarėja.

Anot jos, kas pusmetį Lietuvoje sulaikomas vienas promilių turintis teisėjas.

„Jeigu pas pusę metų Lietuvoje vienas teisėjas yra atsitiktinai pagaunamas girtas ar pagiriotas, kyla klausimas, ar tai, dėl ko pagaunamas, nėra sistema. Dėl ko taip vyksta – ar dėl įtampos teisėjo darbe, o gal dėl kolektyvo abejingumo etikos principų pažeidimams, o gal dėl vadovo nenorėjimo matyti, kas vyksta jo kolektyve?“ – svarstė J. Šovienė. 

„Mano nuomone, pagautas nuo alkoholio apsvaigęs teisėjas yra labai rimtas signalas teismų ir kitų institucijų vadovams, ir jie turi imtis priemonių, kad žmonės, kurie yra linkę piktnaudžiauti alkoholiu, jiems būtų arba suteikta reikalinga pagalba, arba jie susitvarkytų, arba, jei nesusitvarko, paliktų savo pareigas. Tokie asmenys negali būti dangstomi“, – tvirtino patarėja.

pagautas nuo alkoholio apsvaigęs teisėjas yra labai rimtas signalas teismų ir kitų institucijų vadovams.

Ji prisiminė prieš metus įvykusį atvejį, kai prie vairo neblaivus buvo sulaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas. Tuomet prezidentas negavo Teisėjų tarybos pritarimo atleisti teisėją, todėl atnaujino jo įgaliojimus.

J. Šovienė sakė, kad prezidentas A. Daugėlos ir kitus tokius atvejus vertina griežtai bei šįkart tikisi principingo sprendimo iš Teisėjų tarybos.

„Prezidentas šiuos klausimus vertina labai principingai ir jam priimant sprendimus dėl inicijavimo atleisti girtus teisėjus ar kitų jo skiriamų pareigūnų, promilių kiekis įtakos neturi. Tai mes ir iš Teisėjų tarybos, ir iš teisėjų bendruomenės tikimės principingo sprendimo ir tikimės, kad vis dėlto buvo pasimokyta iš Striauko atvejo“, – sakė patarėja.

A. Daugėla neblaivus prie vairo policijai įkliuvo Kauno rajone antradienį, apie tai pranešė LRT naujienų portalas ir vėliau tai patvirtino Teisėjų taryba. LRT portalo duomenimis, A. Daugėlai nustatytas 1,82 promilės girtumas.

G. Nausėda trečiadienį dekretu kreipėsi patarimo į Teisėjų tarybą dėl A. Daugėlos atleidimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pranešė, kad bylos, kuriose šis teisėjas paskirtas kolegijos nariu, bus nagrinėjamos iš naujo, delegavus kitą kolegijos narį, dėl vairavimo išgėrus Kauno apygardos prokuratūrai pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą.

Teisėjų taryba A. Daugėlos atleidimo klausimą svarstys neeiliniame nuotoliniame posėdyje birželio 7 dieną. 

Pagal Konstituciją ir Teismų įstatymą prezidentas priima dekretą kreiptis į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti teisėją iš pareigų pažeminus teisėjo vardą. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi, kol bus priimtas sprendimas dėl teisėjo atleidimo iš pareigų.

LAT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.

The post Kone kas pusmetį sulaikomi neblaivūs teisėjai rodo sistemines bėdas – prezidento patarėja appeared first on LAIKMETIS.

„Dekriminalizavimas nereiškia, kad mes laikome juos legaliais. Pats jų vartojimas savo reikmėms arba nedidelio kiekio turėjimas su savimi užtrauktų administracinę atsakomybę (...) Kitaip tariant, šita veika taip pat laikoma neteisėta“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė teisėjas.

Taip jis komentavo Seime svarstomas įstatymo pataisas, kad nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimas be tikslo platinti užtrauktų nebe baudžiamąją atsakomybę, o administracinę.

Respublikinės priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotojos Aušros Širvinskienės teigimu, dekriminalizavimas galėtų padėti žmonėms skirtingais jų elgesio etapais.

„Jeigu kalbame apie žmones, kurie eksperimentuoja, kurie neturi priklausomybės, turėtume padėti jiems keisti elgesį, o ne bausti už tą elgesį, kas vėliau atsiliepia jų ateičiai“, – teigė ji.

Pasak A. Širvinskienės, kitų šalių patirtis rodo, jog panaikinus baudžiamąją atsakomybę už nedidelio kiekio kvaišalų turėjimą, narkotikų vartojimo šuolio nefiksuota.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian tvirtino, kad 2017 metais pradėjus taikyti vien baudžiamąją atsakomybę už narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms, su kvaišalais susijusių veikų padaugėjo 50 procentų.

„Galime drąsiai pasakyti, kad šiandien baudžiamoji politika yra nukreipta į vartotojų persekiojimą“, – sakė ji.

2014 metais neteisėtas disponavimas narkotikais be tikslo juos platinti tarp visų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, sudarė 59 proc., 2019 metais sudarė 77 proc., 2020 metais – 75 procentus.

Pasak G. Belian, 2015 metais tokių veikų registruota 617, 2019 metais – 1310, 2020 metais – 1142.

„Net pandeminis periodas ne kažin ką pakoregavo“, – sakė ji.

Anot Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos, mažiausiai vieną kartą gyvenime narkotinių medžiagų Lietuvoje bandė apie 19 proc. jaunuolių. Europos vidurkis yra 17 procentų.

G. Belian duomenimis, dėl kvaišalų turėjimo ar vartojimo dažniausiai įkliūva nepilnamečiai ir 18–29 metų jaunuoliai.

„Baudžiamoji atsakomybė šiandien neatgraso nei vaikų, nei jaunimo nuo tokių veikų padarymo“, – sakė ji.

„Norėčiau palinkėti, kad tuo atsakomybės perkėlimu, tuo dekriminalizavimu nebūtų apsiribota, o klausimas būtų sprendžiamas kompleksiškai kartu su paslaugų sektoriaus išplėtimu, žalos mažinimo paslaugomis ir kitomis prevencijos priemonėmis, ką parodė kitų šalių geroji praktika“, – pabrėžė G. Belian.

Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos narys Arūnas Valinskas tvirtino, kad dekriminalizavimas paskatintų kvaišalus vartojančius asmenis kreiptis pagalbos.

„(..) jie turi eiti tos pagalbos, kai virš galvos grandinės žvanga, nes viskas yra Baudžiamajame kodekse, tai kokią žinią mes siunčiame? Jei norime įtikinti žmogų, kad valstybė nori jam padėti, tai dekriminalizacija su sveikatos paslaugų plėtojimu tikrai yra geras žingsnis“, – teigė parlamentaras.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs aktorius Giedrius Savickas sakė žinąs atvejų, kai žmonės nesikreipė pagalbos, nes bijojo baudžiamosios atsakomybės.

„Žinau situacijų, kai žmogui atsitinka bėdų su narkotikais, per didelis dozavimas ar panašiai, ir jis nelabai kreipiasi pagalbos, nes bijo. Bijo, kad bus pagautas ir nubaustas“, – tvirtino jis.

Seime svarstomos pataisos, kuriomis atsakomybė už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti iš Baudžiamojo kodekso perkeliama į Administracinių nusižengimų kodeksą.

Siūloma, kad nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 100 eurų. 

Tokio pat dydžio bauda grėstų ir įkliuvus svaiginantis viešoje vietoje.

Jeigu asmuo pakartotinai įkliūtų su kvaišalais, jis galėtų būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.

Be to, jam gali būti uždrausta lankytis viešoje vietoje vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų.

Pasak A. Širvinskienės, 14–21 metų jaunuoliams dabar yra skirta ankstyvosios intervencijos programa. Ji veikia savivaldybėse, visuomenės sveikatos biuruose.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, pernai šios programos užsiėmimuose dalyvavo 386 jaunuoliai, 2019 metais – 661.

Šiuo metu už narkotikų turėjimą be tikslo platinti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas, kad už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. 

The post Nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimas nereiškia jų legalizavimo – LAT teisėjas appeared first on LAIKMETIS.