Ginčas kilo dėl pagalbos laivo „Ocean Viking“, kuris, nuo spalio pabaigos nesulaukęs leidimo prisišvartuoti Italijoje, išplaukė iš Sicilijos vandenų į Prancūziją.

Europos labdaros organizacijos „SOS Mediterranee“ laivas su Norvegijos vėliava kreipėsi į Prancūziją, kad ši jį priimtų, ir buvo tikimasi, kad ketvirtadienį jis priplauks Korsiką.

Ginčas kilo dėl pagalbos laivo „Ocean Viking“, kuris, nuo spalio pabaigos nesulaukęs leidimo prisišvartuoti Italijoje, išplaukė iš Sicilijos vandenų į Prancūziją

Antradienį po to, kai naujoji dešiniųjų pažiūrų Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) padėkojo Prancūzijai už tai, kad ji atvėrė uostą laivui „Ocean Viking“, kilo diplomatinis ginčas dėl jo likimo, belaukiant kokio nors Prancūzijos patvirtinimo ar paneigimo.

„Laivas šiuo metu yra Italijos teritoriniuose vandenyse, yra itin aiškios Europos taisyklės, kurias priėmė italai“, – teigė Prancūzijos vyriausybės atstovas Olivier Veranas (Olivjė Veranas) bei pridūrė, kad „dabartinis Italijos vyriausybės požiūris, ypač jos deklaracijos ir atsisakymas priimti laivą“, yra „nepriimtinas“.

Naujoji Italijos kraštutinių dešiniųjų vyriausybė, vadovaujama G. Meloni partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia, FdI) pažadėjo sustabdyti dešimtis tūkstančių migrantų, kurie kasmet atvyksta prie šalies krantų.

The post Prancūzija ragina Italiją, kad ši „atliktų savo vaidmenį“ dėl laive esančių migrantų appeared first on LAIKMETIS.

Taip jis kalbėjo Klaipėdos uoste prisišvartavus „Wasp“ klasės desantiniam laivui „USS Kearsarge“.

Pasak ministerijos, tokio dydžio karinio laivo Lietuvoje iki šiol dar nėra buvę. Jo ilgis – 257,3 metro, plotis – 60,1 metro, grimzlė – 10,5 metro.

Šis laivas yra ginkluotas standartine „Wasp“ klasės daugiafunkcinio amfibijos puolimo laivo ginkluote. Laivo įgulą sudaro daugiau nei 2 tūkst. narių, laive jų vienu metu būna iki 1,5 tūkstančio. 

„Jų buvimas šiandien čia, Klaipėdos uoste, kuomet tęsiasi siaubinga Rusijos agresija prieš Ukrainos žmones, demonstruoja Jungtinių Valstijų ryžtą ir lyderystę užtikrinant saugumą ir šiame Baltijos regione, ir, žinoma, Baltijos jūroje“, – pirmadienį prieš apsilankymą JAV laive žurnalistams sakė ministras. 

„Matome besikeičiančią saugumo situaciją aplinkui mus prie rytinės NATO sienos ir visam demokratiniam pasauliui kylančias grėsmes, todėl Lietuvai ir jos žmonėms labai svarbus mūsų sąjungininko buvimas čia, pasiryžimas ginti kiekvieną NATO valstybių teritorijos centimetrą“, – teigė A. Anušauskas.

Jų buvimas šiandien čia, Klaipėdos uoste, kuomet tęsiasi siaubinga Rusijos agresija prieš Ukrainos žmones, demonstruoja Jungtinių Valstijų ryžtą ir lyderystę užtikrinant saugumą ir šiame Baltijos regione

Ministro teigimu, saugumas jūrinėje dimensijoje ir šio laivo dislokavimas, buvimas šiame regione „padeda užtikrinti judėjimo laisvę Baltijos jūroje, be abejo, siunčia žinutę agresoriui“. 

Pasak kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, šio laivo apsilankymas – įrodymas apie NATO rytinio flango stiprinimą visose dimensijose. 

„Tokio tipo ir įspūdingo dydžio Jungtinių Valstijų karo laivas čia lankosi pirmą kartą nuo Karinių jūrų pajėgų atkūrimo laikotarpio. Girdime tai, kad reaguojant į saugumo situaciją NATO stiprina rytinį flangą visose dimensijoje, tame tarpe ir jūrų dimensijoje, o už mano nugaros matome apčiuopiamą to įrodymą – vienybės bei gynybos garantą“, – sakė generolas leitenantas.

Anot jo, JAV yra vienas stipriausių Lietuvos sąjungininkų.

„Jų parama gyvybiškai svarbi ir, pasakyčiau, svarbiausia“, – teigė V. Rupšys.

JAV ambasadoriaus Lietuvoje Robertas S. Gilchristas (Roberto S. Gilkristo) teigimu, šis JAV laivas Baltijos jūroje yra jau keletą mėnesių, dalyvavo „Baltops“ pratybose ir demonstruoja NATO viršūnių susitikime Madride išreikštą poziciją stiprinti regiono saugumą.

„Mūsų įsipareigojimas ir NATO įsipareigojimas yra ne tik kalbant apie sausumos teritoriją, bet ir apie Baltijos jūrą, kuri yra pagrindinis prekybos, laivybos, komercijos ir gynybos koridorius“, – kalbėjo diplomatas.

KAM teigimu, „USS Kearsarge“ suprojektuotas taip, kad jame tilptų desantiniai laivai su oro pagalve greitam karių judėjimui ir šturmo lėktuvai AV-8B „Harrier“, skirti artimo puolimo pajėgų palaikymui iš oro.

Be to, šis laivas gali gabenti iki 26 JAV karinio jūrų laivyno sraigtasparnių.

The post Klaipėdos uoste - įspūdingas JAV karinis desantinis laivas appeared first on LAIKMETIS.

Visgi miesto meras sako, jog sprendimas jau padarytas.

Po elektronine peticija antradienio pavakarę buvo pasirašę apie 120 žmonių. 

Buvęs Karinių jūrų pajėgų laivas „Sūduvis“ Danės upės krantinėje šalia Pilies tilto buvo pastatytas liepos pradžioje. Per Jūros šventę liepos pabaigoje duris atversiančiame laive-muziejuje įrengta ekspozicija pasakos apie karinio šalies laivyno istoriją, bus rengiamos edukacijos.

Peticijoje teigiama, kad Klaipėdos centre prišvartuotas laivas atsidūrė ties dalies gyventojų langų lygiu.

„Masyvaus karinio laivo prišvartavimas po gyventojų langais tiesiogiai įtakoja šių daugiabučių namų gyventojus, deja gyventojai nebuvo įtraukti į sprendimo svarstymo stadiją ir negalėjo dalyvauti diskusijose“, – rašoma dokumente.

Anot peticiją sukūrusių Klaipėdos gyventojų, 2020 metų lapkritį darbo grupė skubos tvarka, neįtraukusi į svarstymo stadiją Klaipėdos miesto gyventojų, atmetimo būdu išrinko tris galimas karinio laivo „Sūduvis” švartavimo vietas – Danės upės krantinė šalia „Memelio miesto“, Danės upės krantinė priešais Karlskronos aikštės šiaurinę dalį, prie Pilies tilto bei Danės upės krantinė greta burlaivio „Meridianas“.

Šioje vietoje prišvartuotas laivas užstoja upės panoramą nuo Pilies tilto link Biržos tilto. Upės krantinė, kuri buvo gausiai lankoma, fotografuojama miestelėnų ir miesto svečių, dabar yra „uždengta” masyviu objektu

„Galiausiai darbo grupės nariai pritarė vietai šalia Pilies tilto. Neįvertinant, kad laivo dydis architektūrine prasme neatitinka senamiesčio mastelio. Šioje vietoje prišvartuotas laivas užstoja upės panoramą nuo Pilies tilto link Biržos tilto. Upės krantinė, kuri buvo gausiai lankoma, fotografuojama miestelėnų ir miesto svečių, dabar yra „uždengta” masyviu objektu“, – rašoma peticijoje. 

Joje „Sūduvio“ prišvartavimas Klaipėdos centre pavadintas „apgailėtinu žingsniu architektūrine, viešųjų ryšių prasme ir socialine įtaka miestiečių mentalitetui“.

„Ypač dabar Rusijos karo su Ukraina akivaizdoje, kai yra reali grėsmė Lietuvai, įkurdinti miesto senamiestyje karinį laivą kaip dirgiklį galimai gresiančioms atakoms yra pats blogiausias sprendimas koks gali būti”, – teigiama dokumente.

Meras: diskusijoms nebe laikas

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad šimtu procentų įtikti visiems neįmanoma, o sprendimas jau padarytas, krantinė buvo pritaikyta laivui ir diskusijos šiais klausimais nebetikslingos.

„Klausimas, ar laikas kalbėti apie perkėlimą, jeigu tokį veiksmą apskritai vertintume kaip tam tikrą pradžią, kada viskas įrengta, kada paruošta krantinė ir kada „Sūduvis“ stovi vietoje. Pirmiausia paklausčiau, o ką tada daryti, kur kelti, nes kitų vietų praktiškai nelabai ir yra. Kita vietą, jei ir suradus, vėl prasukus metus, du ar tris trunkančią diskusiją, ją vėl reikės iš naujo įrenginėti. Nežinau, ar kas nors galėtų tam ryžtis. Atsargiai žiūrėčiau į tokį siūlymą,", – BNS sakė meras.

Anot miesto vadovo, renkant vietą būsimam laivui-muziejui miesto taryboje buvo daug diskusijų ir sprendimas gimė labai nelengvai, „kaip ir apskritai vietos paieška truko ne vienerius metus“.  

„Vietų buvo išnagrinėta gausybė, nuo Smiltynės, laivų kapinių iki Jūrų muziejaus, Danės ir Žiemos uosto, kur tik norime. Vietų buvo įvardinta daug. Šita vieta buvo pasirinkta kaip užtikrinanti reikiamas sąlygas to laivo švartavimui, kita vertus, pakankamai tokioje reprezentatyvioje vietoje, kalbant apie miesto centrą“, – teigė V. Grubliauskas.

Anot jo, šis karinis laivas-muziejus yra neeilinis turizmo objektas.

„Manau, kad sunku būtų rast tą vietą, kuriai pritartų šimtu procentų absoliučiai visi, o šita vieta pasirinkta įvertinus platų spektrą įvairių aplinkybių, tame skaičiuje, tiek Karinių jūrų pajėgų, tiek Jūrų muziejaus, kuris eksploatuos objektą vertinimas, tiek miesto pozicija parenkant ir įteisinant tą vietą vertinant kitų vietų kontekste“, – sakė Klaipėdos meras.

Laivas „Sūduvis“ Lietuvos kariuomenėje eksploatuotas nuo 1999 metų. „Sūduvio“ (M52) ilgis siekia 47,1, plotis – 8,3, grimzlė – 3,7 metro, vandens talpa – 395 tonos, maksimalus greitis – 16 mazgų. Jis pastatytas 1958 metais Vokietijos kariniam laivynui. 1978–1979 metais laivas modernizuotas iš minų traluotojo į minų paieškos laivą.

The post Nepatenkinti Danės upėje pastatytu kariniu laivu „Sūduvis“ renka parašus dėl jo patraukimo appeared first on LAIKMETIS.

Manoma, kad prieš tris šimtmečius nuskendęs burlaivis gabeno turtų, šiandienos pinigais vertų milijardų eurų.

Laivo nuolaužos guli beveik 950 m gylyje Karibų jūroje prie Kolumbijos krantų, sakoma pirmadienį vakare paskelbtame kariuomenės pareiškime.

Per keturias misijas, kurias prižiūrint Kultūros ministerijai įvykdė karinis jūrų laivynas, nustatyta, kad nuskendęs galeonas „žmonių intervencijos“ nepatyrė.

Jūros dugne matyti pusiau užneštos patrankos, porceliano indai, stikliniai buteliai, aukso lydiniai, laivo pirmagalio dalis, apaugusi dumbliais ir moliuskais, korpuso karkaso liekanos.

Pareigūnai taip pat sakė per stebėjimo misijas aptikę dar du nuskendusius laivus – kolonijinių laikų galeoną ir postkolonijinio periodo škuną.

„Dėl technologinės įrangos ir Kolumbijos karinio jūrų laivyno darbo sugebėjome padaryti kaip niekada iki šiol aiškių nuotraukų“, – sakė šalies prezidentas Ivanas Duque (Ivanas Dukė).

Pasak jo, nuskendęs laivas „buvo neliestas ir apsaugotas, planuojant ateityje jį iškelti“.

Tačiau kai tai nutiks, Kolumbijos lauks Ispanijos ir vienos indėnų tautos Bolivijoje iššūkis, kam turėtų atitekti laimikis.

Nuskendęs prieš 300 metų

Ispanijos karūnai priklausiusį „San Jose“ 1708 metais netoli Kartachenos nuskandino britų karinis laivynas. Išgyveno labai nedaug iš 600 galeono įgulos narių.

„San Jose“ plaukė iš Naujojo pasaulio atgal pas Ispanijos karalių Pilypą V.

Galeonas buvo prikrautas lobių už milijardus eurų dabartiniu kursu – ekspertai mano, kad jame yra mažiausiai 200 t aukso, sidabro ir smaragdų. 

ekspertai mano, kad jame yra mažiausiai 200 t aukso, sidabro ir smaragdų

Laivo ilgai ieškojo lobių ieškotojai. Galiausiai jis buvo surastas 2015 metais.

Kolumbija jos teritoriniuose vandenyse atrastas laivų nuolaužas ir krovinius laiko savo kultūrinio paveldo dalimi ir tai reiškia, kad jų negalima parduoti.

Ispanija tvirtina, kad „San Jose“ krovinys yra jos, nes buvo ispanų laive, o viena Bolivijos indėnų tauta sako, kad lobiai turėtų atitekti jai, nes ispanai privertė jos žmones juos iškasti.

Kai nuskendęs laivas buvo surastas, tuometinis Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas (Chuanas Manuelis Santosas) jį pavadino „brangiausiu kada nors per pasaulio istoriją surastu lobiu“.

Jis siūlė laivo iškėlimo misiją finansuoti iš pajamų, kurios būtų gautos pardavus dalį radinio, bet I. Duque šį planą sustabdė, kad visas radinys liktų Kolumbijoje.

Kolumbiečių pareigūnai paskelbė ketinantys įkurti nuskendusių laivų muziejų ir sakė, kad toks muziejus keltų „Kolumbijos, Karibų ir viso pasaulio pasididžiavimą“.

Kadangi laivo nuolaužos guli labai giliai, jų iškėlimas yra susijęs su dideliais technologiniais ir moksliniais iššūkiais.

Pareigūnai nori ieškoti kitų nuskendusių laivų dar 13 identifikuotų vietų netoli Kartachenos krantų.

The post Kolumbijos kariuomenė paskelbė radusi nuskendusį ispanų laivą, kurio krovinys vertas milijardų eurų appeared first on LAIKMETIS.

Tai, kad laivas veikiausiai susidūrė su jūrine mina, pranešė jo operatorė.

Skelbiama, jog du laivo įgulos nariai yra gelbėjimosi valtyje, o keturi kol kas laikomi dingusiais be žinios.

Tiek Estijos ambasada Ukrainoje, tiek ir Estijos užsienio reikalų ministerija šio įvyko kol kas nekomentuoja, jį aiškinasi.

Tuo tarpu Ukrainos jūrų uostų administracija pareiškė, kad laivas nuskendo galbūt dėl povandeninio laivo stakos, nes smūgis buvo žemiau vaterlinijos.

Su Panamos vėliava plaukiojęs laivas „Helt“ priklausė Estijos bendrovei „Vista Shipping Agency AS“. Laivas pastatytas 1985 metais, 79 metrų ilgio bei 11 metrų pločio, jo keliamoji galia – 1473 tonos.

The post Prie Ukrainos krantų nuskendo Estijos prekybinis laivas, spėjama - dėl minos appeared first on LAIKMETIS.