„Aš kreipsiuosi iniciatyva į jus, į pilietinę visuomenę, žurnalistus, kurie tuo metu fiksavo, žmones, kurie tuo metu buvo: suregistruokime, surašykime visus, kurie tą dieną buvo. Bent jau tą naktį iš sausio 12 į sausio 13, paminėkime tas pavardes (...) ir kuklia lenta prie Seimo rūmų pažymėkime, kad čia buvo taip pat ir ta tauta, tautos dalis, kuri niekur niekur nėra paminėta, nei oficialiuose dokumentuose, rankraščiuose, bet jie buvo“, – sekmadienį, Laisvės gynėjų susitikimo Seime metu sakė S. Skvernelis.

„Tai yra visų mūsų pergalė, kiekvienas tą dieną buvo svarbus“, – pabrėžė Seimo pirmininkas. 

S. Skvernelis pažymėjo, kad ne tik oficialiai pripažinti laisvės gynėjai, bet ir visi pasipriešinime dalyvavę žmonės rizikavo savo gyvybe bei prisidėjo prie Lietuvos laisvės atkūrimo.

„Jūs, šioje salėje, esate laisvės gynėjai. Užregistruoti, įvardinti, bet yra dešimtys tūkstančių žmonių, kurie buvo šituose įvykiuose, stovėjo taip pat pasiryžę mirti jeigu kažkas įvyktų, kurių mes jau nežinome. Todėl norisi, kad 35 metų datos proga mes prisimintume ir surastume kiekvieną, kuris buvo čia, šių įvykių metu“, – teigė Seimo pirmininkas. 

„Laikas bėga, tų žmonių mažėja ir aš manau, kad yra tų užmirštų žmonių, kurie iš ties, gavosi taip, kad kažkur nebuvo paminėti“, – sakė S. Skvernelis. 

Susitikimo metu jis taip pat pakartojo savo siūlymą Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente. Penktadienį jis registravo atitinkamas Darbo kodekso ir Atmintinų dienų įstatymo pataisas – siūloma sausio 13-ąją minimą Laisvės gynėjų dieną išbraukti iš Atmintinų dienų įstatymo ir įrašyti į Darbo kodeksą greta kitų nedarbo dienų.

Anot S. Skvernelio, daugiau kaip 30 metų sausio 13-oji yra darbo diena, per kurią institucijos, ugdymo įstaigos gyvą atmintį puoselėja tos dienos rytą uždegdamos languose prisiminimo žvakeles, taip pat vyksta įvairūs renginiai, minėjimai, tų dienų skaudūs įvykiai prisimenami mokyklose, universitetuose.

„Kitais metais, kada minėsime šią pergalės dieną, aš manau, kad mums užteks valios ir diskusijų paskelbti šitą dieną švente valstybine lygiagrečiai kartu su Vasario 16, Kovo 11 ir Liepos 6 diena. (...) Tikiuosi nepradėsim skaičiuoti finansinių rodiklių, nes sprendimą mes rasime, o ši diena, ji turi būti įprasminta“, – sakė Seimo pirmininkas.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Prie televizijos bokšto sužeistas Stasys Mačiulskas nuo sužeidimų ligoninėje mirė 1991 balandį.

The post Naujas S. Skvernelio pasiūlymas – Sausio 13-osios dalyvius įamžinti atminimo lentoje prie Seimo appeared first on LAIKMETIS.

„Gyvą barikadą sudarė dešimtys tūkstančių patriotiškai nusiteikusių lietuvių, kurie čia suvažiavo iš visų Lietuvos regionų. Tie žmonės buvo nematomo fronto kariai, kurių niekas neregistravo, nefiksavo. Didžioji dalis žmonių, kurie čia buvo, net ir praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams taip ir liko nežinomi nepriklausomybės gyvėjai“, – pirmadienį per iškilmingą Sausio 13-osios minėjimą sakė parlamento vadovas.

„Turime įprasminti šitą savo tautos žygdarbį, – pabrėžė jis. – Turime žinoti savo didvyrius ir jiems padėkoti.“

S. Skvernelis ragino visus, kurie pažįsta ar žino žmones, 1991-aisiais dalyvavusius Sausio 13-osios įvykiuose, pranešti apie juos ar, jei yra galimybė, pakviesti juos kitais metais vėl susirinkti Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje.

„Vėl susitikti ir bent iš dalies pakartoti tą istorinį momentą, primenantį, kaip mūsų vienybė, drąsa, pasiaukojimas ir nenumaldomas laisvės troškimas leido išsaugoti savo tėvynės laisvę“, – siūlė Seimo vadovas.

Jo teigimu, 1991-ųjų sausio 13-ąją būtent tūkstantinės beginklės minios dėka, ištisas paras stovėjusios prie parlamento, televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, iškovota laisvė.

S. Skvernelis taip pat siūlė Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente. Dabar Laisvės gynėjų diena įrašyta į Atmintinų dienų įstatymą. Jis penktadienį registravo atitinkamą Darbo kodekso pataisą.

„Ši data turi būti tarp svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, liudijanti apie mūsų tautos valstybingumo gynybą. Sausio 13-oji žymi mūsų šalies istorinį laimėjimą prieš sistemą“, – tvirtino parlamento vadovas.

Jis taip pat priminė, kad minint 34-ąsias Sausio įvykių metines iškovota laisvė „vėl apgaubta nepaprasto trapumo skraiste matant mūsų pašonėje, Ukrainoje, vykstantį brutalų karą“. 

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Prie televizijos bokšto sužeistas Stasys Mačiulskas nuo sužeidimų ligoninėje mirė 1991 balandį.

The post S. Skvernelis siūlo suregistruoti visus per Sausio įvykius budėjusius žmones, juos kitąmet sukviesti appeared first on LAIKMETIS.

Pagerbęs šioje mokykloje besimokiusių Sausio 13-osios didvyrių Vido Maciulevičiaus, Rolando Jankausko, Igno Šimulionio atminimą, Prezidentas su mokyklos bendruomene dalyvavo šventinėje istorijos pamokoje.

„Ginkluoti viltimi ir tikėjimu, nepabūgę riaumojančių okupantų tankų, laisvės gynėjai oriai, iki galo, stovėjo laisvės sargyboje. Jų aukos dėka mes išvadavome savo Tėvynę. Tikiu, kad šį kartą laisvę iškovojome amžiams. Ir kuo labiau Sausio 13-oji tolsta laike, tuo labiau mes suprantame jos prasmę. Nes kiekvieną laisvės dieną Lietuva stiebiasi aukštyn – į šviesą, į tiesą, į taiką“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad gerai žinodama laisvės skonį, Lietuva visada bus su tais, kurie kovoja už savo laisvę.

Prezidentas palinkėjo Sausio 13-osios progimnazijos bendruomenei pateisinti garbingąjį savo vardą, nuolat tobulėti ir siekti žinių, būti aktyviais laisvos Tėvynės piliečiais.

The post Gerai žinodama laisvės skonį, Lietuva visada bus su tais, kurie už ją kovoja – G. Nausėda appeared first on LAIKMETIS.

„Laisvės gynėjų diena – drąsos, vienybės ir pasiaukojimo simbolis, kuomet žmonės kovojo ir žuvo už savo nepriklausomybę. 1991 metų sausį tūkstančiai beginklių žmonių drąsiai stovėjo prieš okupacinį režimą, tankus ir skriejančias kulkas. Tai viena svarbiausių pilietiškumo pamokų – susivienyti bendram tikslui. Kviečiame visus dar kartą susitelkti ir drauge dalyvauti atminimo renginiuose“, – kvietė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Per Sausio įvykius Kaunui teko svarbus vaidmuo – kai transliacijos iš Vilniaus nutrūko ir buvo užgniaužtas laisvas žodis, būtent mūsų miestas tapo Lietuvos balsu pasauliui, o Kauno miesto savivaldybės pastatas – rezistenciniu bei koordinaciniu centru.

Žmonės būrėsi ginti strategiškai svarbių objektų – Sitkūnų radijo ir, Juragių radijo bei televizijos retransliacijos stočių, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Kauno radijo ir televizijos, Kryžių kalnelio, savivaldybės, didelė dalis savanorių vyko į Vilnių.

Šį ketvirtadienį, sausio 9 d., simboliniu 4 km bėgimu kariai pagerbs Sausio 13-osios įvykių aukas. 16 valandą Vytauto Didžiojo karo muziejus kvies gyventojus aplankyti parodą „Prisiminimai gyvi – 1991 metų sausio 13-oji“, kurioje bus eksponuojami Lietuvos laisvės gynėjų ginklai, Seimo rūmų maketas. Čia taip pat vyks kariškių, šaulių ir istoriko diskusija apie Lietuvos Laisvės kovas.

Pagrindiniai Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai vyks sausio 12 dieną. Šiemet 14 laisvės aukurų – Titui Masiuliui, Loretai Asanavičiūtei, Virginijui Druskiui, Dariui Gerbutavičiui, Rolandui Jankauskui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Kanapinskui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Koncevičiui, Vidui Maciulevičiui, Alvydui Matulkai, Apolinarui Juozui Povilaičiui, Ignui Šimulioniui ir Vytautui Vaitkui – nuo 17 iki 21 valandos degs ties Kauno miesto savivaldybe (Laisvės al. 96). Čia garbės sargyboje stovės šauliai, skambės patriotinės eilės ir muzika.

Vytauto Didžiojo karo muziejus kvies nemokamai aplankyti jų ekspoziciją, registruotis į nemokamas ekskursijas po Karo technikos ekspozicijos padalinį. Vienybės aikštėje 16.30 val. pasveikins Robertos Daugėlaitės kariljono muzikos koncertas „Skambėk, kaip skamba laisvė“.

Sausio 13 rytą, nuo 8 val., vienys pilietinė iniciatyva „Pergalės šviesa“ – gyventojai kviečiami dešimčiai minučių savo namų, institucijų, organizacijų languose uždegti atminimo bei pergalės žvakutes.

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Eigulių padalinys (Šiaurės pr. 95)  organizuos kūrybines dirbtuves vaikams „Kai laisvę iškovojom“. Čia jaunieji kauniečiai susipažins su 1991 metų įvykiais bei žmonėmis, gynusiais Lietuvos nepriklausomybę, kurs sausio 13-osios simbolį – Neužmirštuolę. 

12 val.  Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, skambant Austėjos Staniunaitytės-Proietta kariljono muzikos koncertui, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kadetai iškilmingai pagerbs Laisvės kovotojus gėlių padėjimo ceremonija. Miesto atstovai aplankys ir pagerbs Tito Masiulio ir Juozo Vaidoto amžino poilsio vietas Petrašiūnų ir Romainių kapinėse.

Detali renginių programa, laikai ir vietos – kaunas.lt.

The post Kaune – Laisvės gynėjų dienai skirti renginiai appeared first on LAIKMETIS.

Europos Parlamentui (EP) skirtą premiją – simbolinę statulėlę, sukurtą pagal skulptoriaus Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“ Seime atsiims jo pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola). Piniginę premijos dalį EP nusprendė palikti Seimui.

Dar viena premija per iškilmingą Seimo posėdį bus įteikta Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai.

Nepriklausomybės aikštėje greta parlamento, prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ bus padėtos gėlės, vidurdienį minėjimą papildys vėliavos pakėlimo ceremonija, žuvusiųjų atminimas bus pagerbtas ir Antakalnio kapinėse.

Tuo metu Seimo lankytojų centras kvies užsukti ir su arbatos puodeliu dideliame ekrane kartu stebėti iškilmes bei premijų teikimą. Čia veiks kūrybinės dirbtuvės vaikams, vyks žinių viktorina, bus rodoma archyvinė vaizdo medžiaga apie 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius.

Taip pat numatytos atvirų durų valandos Seimo Vitražo ir Laisvės gynėjų galerijose. 

Pavakarę Seime planuojamas susitikimas su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiais nuo Sovietų Sąjungos agresijos 1991 metais. 

Sekmadienio vidurdienį organizuojamas tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“. Nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto nusidriekusią trasą įveikdami bėgikai pagerbs žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

The post Minima Laisvės gynėjų diena, Seime bus įteiktos Laisvės premijos appeared first on LAIKMETIS.

Parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Kovo 11-osios Akto signatarė Birutė Valionytė,

Kovo 11-osios Akto signataras, rašytojas Kazys Saja, Lietuvos laisvės gynėjo Vytauto Vaitkaus sūnus Robertas Vaitkus.

Žuvusiųjų 1991 metų sausio 13-ąją atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas.

Ir šiemet Laisvės gynėjų dienai skirtas minėjimas buvo kitoks. Renginyje dalyvavo gražus būrys Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos mokinių. .Mokytojai su vaikais atėjo į gyvą istorijos pamoką, kurioje iš Kovo 11-osios Akto signatarų išgirdo pasakojimus apie Lietuvos laisvės kainą, jos istoriją, apie žmogaus idealus ir tikslus. Šiuos dalykus perpratus, susidėjus į širdį už kelių metų jie galės imtis atsakomybės aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime, o gal net ir valdyme. Ir jiems tai nebus sunku, nes jie gerai žinos Lietuvos istoriją...

Parodos nuotraukos „Gyvasis sausio 13-osios skydas“ pasakoja:

Sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną, prisimename prieš 33 metus Lietuvoje vykusius tragiškus įvykius. 1991 m. 14 Laisvės gynėjų žuvo, o dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeisti ar kitaip nukentėjo sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą bei Televizijos bokštą.

Kelias į 1990 m. kovo 11 d. paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę buvo kupinas iššūkių, nes tarptautinė bendruomenė delsė ją pripažinti, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Siekdama užgniaužti Lietuvos laisvės siekius Sovietų Sąjunga vykdė ekonominę blokadą, o vietinė Lietuvos komunistų partija parengė valstybės perversmo planą, kuriuo buvo bandyta sunaikinti nepriklausomos Lietuvos valstybės viziją.

Lietuvos Respublikos ir Sovietų Sąjungos santykių aukščiausias įtampos taškas buvo pasiektas 1991 m. sausio mėnesį. Po nesėkmingo prosovietinių aktyvistų bandymo sausio 8 d. šturmuoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą buvo pasitelktos sovietinės karinės pajėgos. Vėlesnėmis dienomis Sovietų Sąjunga kėsinosi į svarbiausius Lietuvos valstybingumo, strateginius ir infrastruktūros objektus.

Lietuvos Sąjūdis pradėjo organizuoti budėjimus, kviesdamas žmones iš visos Lietuvos vykti į Vilnių ginti savo nepriklausomybės, o sausio 11 d. Lietuvos Respublikos savanoriai Aukščiausiosios Tarybos rūmuose davė priesaiką. Nepaisant drąsių tik dainomis ir malda ginkluotų Laisvės gynėjų pastangų, sovietų pajėgos negailestingai užėmė Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. 1991 m. sausio 13 d. nuo brutalios jėgos žuvo 14 žmonių. Nors dalis žiniasklaidos kontrolės buvo prarasta, tačiau Aukščiausioji Taryba, nepriklausomos Lietuvos valstybingumo simbolis, buvo išsaugota nepalaužiamo Laisvės gynėjų ryžto dėka.

Šiems įvykiams paminėti skirta fotografijų paroda „Gyvasis sausio 13-osios skydas“, parengta iš LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių.

Parodą vilniečiai ir sostinės svečiai galės pamatyti iki 2024 metų vasario 11 d.

The post Laisvės gynėjų dienos proga LGGRTC kviečia aplankyti parodą appeared first on LAIKMETIS.

Mieli draugai, ponas Prezidente Gitanai, ponia pirmoji ledi Diana, ponia Pirmininke, ponia Ministre Pirmininke, ponia Paule Kuzmickiene, aš labai dėkingas už visus žodžius. Ponai Seimo nariai, visi dalyviai, mieli Lietuvos žmonės, džiaugiuosi galėdamas jus pasveikinti ir noriu iš karto padėkoti už tai, kad jūs nė vieną minutę neišdavėte laisvės. Ir ne tik per šias 323 žiaurias nežmoniško Rusijos karo dienas. Nuolat jaučiame jūsų palaikymą, ir ilgus metus, nuolatos, kai laisvos lietuvių širdys ir Lietuvos kelias į vieningą Europą įkvepia daugybę žmonių įvairiose šalyse, kurias kadaise pavergė Rusija.

Lietuva yra, esu tikras, viena iš nuoširdžiausių laisvės gynėjų ir tai yra geriausia duoklė didvyriams, nugalėjusiems imperiją tomis žiemos dienomis prieš 32 metus. Jūsų žmonės tada apsaugojo ne tik televizijos centrą ar parlamentą ir kitus pastatus, tada jūs apgynėte savo istorinį pasirinkimą.

Dabar mes su jumis kartu esame pakeliui į pergalę, iki galutinės pergalės prieš tą imperiją. Rusija negalės nieko diktuoti Europos tautoms, kai šį karą užbaigsime užtikrinta pergale prieš agresorių.

Prisiminkite praėjusių metų vasarį, prisiminkite Rusijos kariuomenės puolimą Kyjive ir Mariupolyje, Charkive ir Černygove, tai buvo daug daugiau, nei Rusijos bandymas užgrobti mūsų teritoriją. Kai jie atakavo mūsų miestus, jie turėjo omenyje ir kitų nepriklausomų Europos valstybių miestus. Žygiuodami į Kyjivą, jie svajojo nužygiuoti ir į Kyjivą, ir į Vilnių, ir į Varšuvą ir į Prahą, jie norėjo, kad mūsų laisvė kristų. Bet jie kris čia, dabar jie turi vis mažiau tokių svajonių, kokių turėjo anksčiau.

Jie praranda galią, kuria taip gyrėsi. Jie kalba tik apie tai, ar pavyks nepralaimėti, tačiau to neužtenka.

Jie praranda galią, kuria taip gyrėsi. Jie kalba tik apie tai, ar pavyks nepralaimėti, tačiau to neužtenka. Turime padaryti taip, kad niekada nebūtų net tokios galimybės nė vienam agresoriui svajoti apie ką nors tokio panašaus ir kėsintis į mūsų ir jūsų laisvę. Tai dėl to mes kovojame ir dėl to turime tokią pergalę, kurios niekada negalėsime su niekuo supainioti. Kad rusai niekada to nepamirštų, kad niekada nebūtų galima tuo manipuliuoti, agresorius turi būti nugalėtas būtent Ukrainos žemėje, į kurią jis atėjo, kad mums nereikėtų kariauti kitų Europos tautų žemėse.

O šiandien, kad Rusija negautų pertraukos, nespėtų prisitaikyti ir nesugebėtų atgauti jėgų, šie metai yra lemiami. Tada, kai jūsų tauta turėjo ginti savo tautos gyvybę prieš sovietų revanšą, to nebuvo įmanoma ištempti laike, reikėjo veikti čia ir dabar, kad apsisaugotumėte. Tą ir darė jūsų žmonės. Lietuvių širdys buvo visiškai mobilizuotos ir tai buvo raktas į jūsų pergalę tuo metu.

Dabar reikia to paties – visų laisvų žmonių pasaulyje mobilizacijos. Tik taip galima įveikti tą agresiją, tą totalinį terorą, pasitelkus tą pasaulio energiją, kuri kovose neturi nusilpti. Ir aš dėkingas, kad jūs galite ir norite mums padėti. Aš esu tikras, vakar, kai mes kalbėjomės su ponu Prezidentu Gitanu Lvive, kad mums reikia skubių sprendimų… (Nutrūko garso įrašas)

Dabar reikia to paties – visų laisvų žmonių pasaulyje mobilizacijos.

Reikia naujų sankcijų. Mums reikia artilerijos, mums reikia naujų sankcijų, kurios išlaikytų nuolatinį ir neįveikiamą spaudimą valstybei agresorei ir visiems ūkio subjektams, užtikrinantiems agresijos tęstinumą. Ir mums reikia tarptautinio tribunolo, kuris leistų patraukti atsakomybėn tuos, kurių piktas protas sukelia šį nusikaltimą, šį karą. Kai revanšistai iš dabartinės Maskvos atsidurs teisingame teisme, tai bus istorinė bausmė tiems revanšistams, kurie prieš kelias kartas bandė palaužti mūsų ir jūsų laisvę.

Mieli draugai, ši diena – Laisvės gynėjų diena. Tai tie metai, kai verta priminti, kad laisvė yra gyva, kai gyva jos apsaugos idėja, kai yra žmonių, pasiruošusių už tai kovoti. Ir tai ne tik retorika, o realūs veiksmai.

Lietuvos veiksmai, Ukraina mato, yra nuolatiniai. Veiksmai, padedantys mums išlaisvinti miestus ir kaimus iš Rusijos okupacijos. Veiksmai, padedantys apsaugoti savo žmones nuo rusiškų raketų ir bombų.

Tegu istoriją visada kuria laisvi žmonės.

Ypač noriu padėkoti tau, Gitanai, ir visai Lietuvai. Ačiū jums, kad aprūpinate mus oro gynybos technika nuo pirmos dienos iki šių dienų, ir už tuos veiksmus, priartinančius visišką mūsų valstybės integraciją į jungtines laisvos ir taikios Europos institucijas. Ačiū, draugai.

Mes tikimės NATO vadovų susitikimo Vilniuje ir žinome, kad jis gali būti lemtingas visai mūsų euroatlantinei bendruomenei. Mes padarysime viską, kad susitikimas toks ir būtų, ir padarysime kartu. Tegu istoriją visada kuria laisvi žmonės. Ačiū jums, draugai, ačiū jums už tą garbingą premiją, kuri yra suteikta ir visiems ukrainiečiams, kariaujantiems už laisvę.

Aš tikiu, kad mes nugalėsime. Žinau, kad nugalėsime. Šlovė Ukrainai! (Balsai salėje: „Herojam slava!“

The post Volodymyras Zelenskis. Lietuva - viena iš nuoširdžiausių laisvės gynėjų appeared first on LAIKMETIS.

11–13 val. – Renginys „Autentiški liudijimai: Sausio 13-osios dalyvių istorijos gyvai“ Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabe (Viršuliškių g. 36, Vilnius), Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60, Vilnius), Spaudos rūmų fojė (Laisvės pr. 60, Vilnius), Televizijos bokšto muziejaus salėje (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius). Planuojamos trys grupės: 11, 12 ir 13 val. Būtina registracija 

15–20 val. – Neatlygintinos kraujo donorystės akcija – Laisvės gynėjų atminimui (Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atrijus, 3 aukštas)  

16 val. – Iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė Seimo rūmų Didžiajame kieme. (Įėjimas iš Gedimino pr.*)

17 val. - Nacionalinis susivienijimas organizuoja Laisvės gynėjų dienos minėjimą Lukiškių aikštėje „Laisvės aukos – už Lietuvos atmintį ir ateitį!“ Organizatoriai ragina „susirinkime ir susikibkime už rankų Lukiškių aikštėje, kur šiandien plevėsuoja, o lemtą dieną ir stovės Vytis, kur palaidotos laisvės kovų relikvijos.

Iškelta galva ir į ateitį nukreiptu žvilgsniu paminėkime Laisvės gynėjų dieną. Jie kovojo ir mirė už Lietuvą, kurios šiandien nėra. Mūsų pareiga – tęsti jų šventą kovą tol, kol tą kritusių didvyrių svajonėse gyvenusi Lietuva taps kūnu.

Tokia Lietuva išsaugos mėginamą ištrinti iš mūsų atminties jų kovos tikslą ir prasmę. Įkūnydama tai, ką jie gynė, ji taps laikui nepavaldžiu jų nemirtingo žygdarbio įprasminimu ir dėl jos sudėtos aukos neirstančiu paminklu.“

17.30 val. – Atminimo laužų uždegimas prie Vilniaus televizijos bokšto

18 val. – Atminimo laužų uždegimas prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato 

18.10 val. – Speciali laida, skirta Sausio 13-ajai atminti (transliacija per LRT Radiją)

19 val. – Atminimo laužų uždegimas Nepriklausomybės aikštėje (tiesioginė transliacija televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, Seimo svetainėje, Seimo paskyrose „Facebook“ ir „YouTube“)

20 val. – Koncertas Šv. Jonų bažnyčioje, Ēriko Ešenvaldo oratorija „13“. Atlikėjai – valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, choras „Vilnius“, folkloro dainininkė Rasa Serra, dainininkas Teodoras Lipčius, aktoriai Vladas Bagdonas, Vytautas Rumšas 

21 val. – Atminimo laužų uždegimo ceremonijos vaizdo įrašo iš Nepriklausomybės aikštės transliacija per LRT Plius 

21.30 val. – Lietuva kalba. Tiesioginė diskusijų programa, skirta Sausio 13-osios įvykiams. Ved. Rasa Tapinienė (tiesioginė transliacija per LRT Televiziją) 

SAUSIO 13 D., KETVIRTADIENIS 

8 val. – Pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Kiekviename lange uždegamos žvakutės 

9 val. – Gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje

11 val. – Neužmirštuolių pievos „sodinimas“ Lukiškių aikštėje 

12 val. – Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje (tiesioginė transliacija per LRT Televiziją ir LRT Radiją, taip pat tiesioginė transliacija per televizijos programą „Seimas – tiesiogiai“, LRT televiziją ir radiją, Seimo svetainėje, Seimo paskyrose „Facebook“ ir „YouTube“)

13 val. – Lietuvos šeimų sąjūdis kviečia prie protesto palapinės kaip teigia savo pranešime „į tikrąjį Lietuvos žmonių Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Pagerbkime žuvusiuosius ir pasižadėkime tęsti jų kovą už tikrąją Lietuvos laisvę ir demokratiją.“

13.10 val. – Fotografijų parodos „TIKĖJIMAS IR LAISVĖ. Laisvės premijos laureatai – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiai“, skirtos 2021 metų Laisvės premijos laureatams, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbiams, atidarymas (Seimo I rūmai, Lietuvos laisvės gynėjų galerija)* 

14 val. – Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse 

16 val. – Diskusija „Kartu išvien: KASP ir VSAT“ (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salė). Būtina registracija 

16.40 val. – Sausio 13-oji. Iš ciklo „Lietuvos valstybės atkūrimo kronika“. Dokumentinis filmas. Rež. D. Vildžiūnas. 2015 m. I dalis (transliacija per LRT Plius)

17.30 val. – Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (tiesioginė transliacija per LRT Plius)

18.30 val. – koncertas Laisvės gynėjų dienai paminėti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Giuseppe Verdi „Requiem“**
Solistai: Chiara Isotton, Justina Gringytė, Kristian Benedikt, Kostas Smoriginas, dirigentas Sesto Quatrini 

18.30 val. – Sausio 13-oji. Iš ciklo „Lietuvos valstybės atkūrimo kronika“. Dokumentinis filmas. Rež. D. Vildžiūnas. 2015 m. II dalis (transliacija per LRT Plius) 

19.30 val. – Diena po rytojaus. Dokumentinis filmas. Rež. Rimas Bružas. 2015 m. (transliacija per LRT Televiziją)

The post Laisvės gynėjų dienos renginiai: kviečia ir Šeimų sąjūdis, Nacionalinis susivienijimas appeared first on LAIKMETIS.