„Man sukurta specialioji tyrimo komisija, knyga parašyta, šios knygos pagrindu kuriama laikinoji komisija, kurios vadovas net neturi įgaliojimu dirbti su įslaptinta informacija. Tai nuo pat pradžių ši laikinoji komisija kaip ir nelegali“, – interviu LNK žinioms trečiadienį teigė šalies vadovas.

Laikinąją tyrimo komisiją aiškintis VSD pranešėjo istorijai Seimas sudarė spalį, ji išvadas turi pateikti iki kovo 10-osios.

Komisijai vadovauja Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ atstovas V. Bakas, praėjusią kadenciją ėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas. Ją sudaro daugiausiai valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos atstovai. Opozicija, išskyrus demokratus, savo narių į komisiją nedelegavo.

Tyrimo šalininkai argumentuoja, kad pranešėjo istorija paliko neatsakytų klausimų, o oponentai teigia, kad jis būtų nukreiptas prieš šalies vadovą G. Nausėdą, siekiant sumenkinti jo populiarumą artėjant prezidento rinkimams 2024 metų pavasarį.

Iniciatyva kurti komisiją kilo po to, kai šių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką V. Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos

Pranešėjo perduota medžiaga Seime buvo pradėta nagrinėti dar praėjusią kadenciją. 2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką V. Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos. 

Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.

VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

The post G. Nausėda: VSD pranešėjo komisija – nelegali, V.Bakas negali dirbti su slapta informacija appeared first on LAIKMETIS.

Už nutarimo projektą dėl laikinosios komisijos sudarymo ketvirtadienį balsavo 52 Seimo nariai, prieš buvo 44 ir susilaikė 16 parlamentarų. 

Šią iniciatyvą opozicija pateikė per jos siūlymu sušauktą neeilinę sesiją.

Parlamentiniu tyrimu buvo siūloma atsakyti į klausimus, kokiomis aplinkybėmis Čilėje komandiruotėje buvęs K. Bartoševičius netikėtai atsisakė mandato, prieš Generalinei prokuratūrai kreipiantis į Seimą dėl jo neliečiamybės. 

Komisija turėjo išsiaiškinti, ar „nebuvo sudarytos prielaidos atskleisti duomenis apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą anksčiau, nei apie šį ikiteisminį tyrimą viešai paskelbė Generalinė prokuratūra“.

Per neeilinę sesiją iš pradžių buvo išklausyti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės atsakymai į klausimus dėl sausio 20 dienos susitikimo, per kurį parlamento vadovei buvo pranešta apie ketinimus kreiptis dėl Seimo nario imuniteto panaikinimo.

Tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė tvirtino, kad K. Bartoševičiaus pavardė susitikime nebuvo įvardinta, nors Seimo pirmininkė teigė, kad generalinė prokurorė jai patvirtino, kad tai ne jos vadovaujamo Liberalų sąjūdžio atstovas. Tuo metu N. Grunskienė neigė atskleidusi tokią informaciją.

Už nutarimo projektą dėl laikinosios komisijos sudarymo ketvirtadienį balsavo 52 Seimo nariai, prieš buvo 44 ir susilaikė 16 parlamentarų

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė yra patvirtinusi, jog tą penktadienį apie 14 val. skambino K. Bartoševičiui, nes gavo jo žinutę apie sprendimą palikti Seimą, bet teigia apie kolegos atžvilgiu pradėtą tyrimą nežinojusi ir jo perspėti negalėjusi.

Vėliau, tos pačios dienos vakare, komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė prašymą panaikinti jo mandatą. Opozicijos atstovai kelia versiją, kad K. Bartoševičius informuotas skubiai trauktis iš Seimo, kad jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.

Sausio 23 dieną, pirmadienį, kai K. Bartoševičius patvirtino žurnalistams atsisakantis mandato, Generalinė prokuratūra paskelbė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė prašo panaikinti K. Bartoševičiaus imunitetą tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus.

Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

Eilinė Seimo sesija prasidės kovo 10 dieną.

The post Seimas atmetė iniciatyvą imtis tyrimo dėl informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui appeared first on LAIKMETIS.