„KPD Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimu šiandien Vilniaus arkivyskupijai skirta 868 eurų bauda už pažeidimus išimant karališkąsias insignijas ir kitas vertybes iš Vilniaus arkikatedros požemių – teisės aktuose nustatyta tvarka laiku per septynias dienas apie radinius neinformavo departamento“, – BNS nurodė KPD atstovė Jūratė Mičiulienė.

Departamento Vilniaus skyriaus vedėja Gerda Mockevičė BNS sakė, kad arkivyskupija nuo baudos nutarimo priėmimo turi 20 dienų jai sumokėti arba apskųsti administraciniam teismui.

„Kaip ir anksčiau departamentas minėjo viešojoje erdvėje, (bauda skirta – BNS) už tai, kad departamentas nebuvo tinkamai, kaip nustato teisės aktai, informuotas apie slaptavietės suradimą“, – teigė G. Mockevičė.

Pasak jos, arkivyskupija iš esmės sutiko su pažeidimu, bet kol kas negalima pasakyti, ar bauda bus skundžiama.

„Visokių situacijų turime, arkivyskupija susipažins su priimtu sprendimu, ji turi visas teises skųsti, jeigu jai atrodo neteisinga“, – kalbėjo KPD Vilniaus skyriaus vedėja.

Vilniaus arkivyskupijos komunikacijos koordinatorius kunigas Mykolas Sotničenka BNS patvirtino, kad arkivyskupija sutinka su pažeidimu, bet negalėjo nurodyti, ar skųs minėtą baudą.

„Arkivyskupija dar nematė tos baudos, to išrašymo, kai jį pamatysime, išsinagrinėsime, tada ir duosime atsakymą. (...) Turime perskaityti patys argumentus, viską“, – sakė M. Sotničenka.

„Taip, sutinkame ir jau paaiškinime Kultūros paveldo departamentui buvome išsakę, kad sutinkame, kad buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, per septynias dienas nepranešėme apie lobyno atradimą“, – pridūrė arkivyskupijos atstovas.

KPD direktoriaus Vidmantas Bezaras BNS perduotame komentare taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendžiant dėl baudos arkivyskupija geranoriškai bendradarbiavo, pateikė kokybiškus proceso ir vertybių aprašus, iškart paprašė vertybes įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

„Šiuo metu vyksta vertybių įvertinimas ir įrašymo į Kultūros vertybių registrą būtinos procedūros“, – nurodė V. Bezaras.

Insignijos, apie kurias pranešta sausio pradžioje, buvo išimtos gruodį, dalyvaujant Valdovų rūmų, Bažnytinio paveldo muziejaus ir Vilniaus arkivyskupijos atstovams atvėrus slaptavietę Vilniaus arkikatedros požemiuose.

Vertybės išimtos nedalyvaujant KPD atstovams ir jų neinformavus apie procesą. Be to, išėmimas nebuvo filmuojamas.

Savo ruožtu dailės kūrinių restauratorius Saulius Poderis tvirtino apie slaptavietę su vertybėmis žinojęs pastarąjį dešimtmetį ir kaltino arkivyskupiją pasisavinus jo atradimą.

S. Poderis teigė slaptavietę atradęs, kai ekskursijos katedroje metu pasinaudojo endoskopine kamera. Jis sakė apie atradimą informavęs šalies vadovus.

Apie arkivyskupijai turimą skirti baudą sausio pabaigoje pranešė kultūros ministras Šarūnas Birutis, taip pat pažymėjęs, kad Vilniaus arkikatedros požemiai bus saugomi stipriau, o tokie tyrimai turi būti atliekami ne privačia, bet valstybės iniciatyva.

Katedros požemiuose rastos prieš Antrąjį pasaulinį karą paslėptos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro, Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elžbietos Habsburgaitės laidojimo karūnos, kitos vertybės.

Taip pat – Barboros Radvilaitės pomirtinė karūna ir kitos insignijos, slaptavietėje buvo ir šešios sidabrinės plaketės, puošusios šv. Kazimiero koplyčią, votų, žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos, vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.

Š. Birutis anksčiau sakė, kad dėl pažeistų procedūrų žalos vertybėms nepadaryta.

The post Kultūros paveldo departamentas nubaudė Vilniaus arkivyskupiją appeared first on LAIKMETIS.

XIX a. II pusės Gumbių koplytėlė, esanti Margių kaime, Šėtos seniūnijoje, Kėdainių rajone, ilgą laiką stovėjo apleista ir nykstanti. Šiuo metu Kėdainių rajono savivaldybės pastangomis ir lėšomis koplytėlė sutvarkyta.

Tvarkybos darbų projektą parengė atestuota nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Rūta Preikšienė, tvarkybos darbams vadovavo atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Vytautas Nargelavičius.

Gumbių koplytėlė – viena iš daugelio Lietuvoje esančių koplytėlių, kurios yra gana svarbūs kultūros paveldo objektai, kraštovaizdžio akcentai.

Iš svetur perimti koplytėlių archetipai (su šventųjų skulptūromis, su viršūnėje esančiu geležiniu, meniškai ornamentuotu kryžium) Lietuvoje ilgainiui įgijo specifinių vietinių bruožų, susikūrė savi, vyraujančio tūrio tipai, panaudotos savitos išraiškos priemonės.

Koplytėlės neabejotinai tapę vienu iš gražiausių ir savičiausių Lietuvos kraštovaizdžio elementų.

The post Sutvarkyta Gumbių koplytėlė appeared first on LAIKMETIS.

Paskutinis atvejis - Šilalės rajone

Paskutinis atvejis įvyko Šilalės rajone, Degučių kaime, iš XX a. pr. koplytstulpio pavogtos į kultūros vertybių registrą įtrauktos Šv. Roko ir skulptūrinės grupės skulptūrėlės.

Kaip nurodo Policijos departamentas, apie vagystę pranešta penktadienį. Jog skulptūrėlės dingo, pastebėta kovo 27 dieną.

Šilalės rajono savivaldybės kultūros paveldo apsaugos vyriausiasis specialistas, vykdydamas kultūros paveldo objektų stebėseną, nuvykęs patikrinti koplytstulpio su skulptūromis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 14943), esančio Degučių II kaime, Laukuvos seniūnijoje, Šilalės rajone, jame nerado Šv. Roko ir skulptūrinės grupės skulptūrų. Skulptūrinę grupę sudarė Šv. Izodoriaus, Angelo ir jaučių poros skulptūrėlės.

Pranešama, kad dingusios skulptūros yra valstybės saugomos kultūros vertybės, turinčios didelę kultūrinę vertę.

Paveldo apsaugos specialistai, atsižvelgdami į pastaruoju metu padažnėjusias kilnojamųjų kultūros vertybių vagystes, kreipėsi į daugelį savivaldybių, kuriose vagysčių mastai ypač dideli, ir rekomendavo vertingas skulptūrėles perkelti į muziejus, o jų vietoje patalpinti kopijas.

Visuomenės prašoma pagalbos ieškant šių ir kitų dingusių skulptūrų, registruotų Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąraše.

Specialus renginys

Dingusių kilnojamųjų kultūros vertybių problematika, jų perkėlimo į muziejus aspektai neseniai su muziejininkus buvo aptarti KPD Kauno teritorinio skyriaus organizuotame renginyje „Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos probleminiai klausimai KPD bei muziejų akiratyje“. Renginys vyko Vytauto Didžiojo Karo muziejuje. Pranešimus šia tema skaitė KPD Veiklos koordinavimo skyriaus vyr. specialistai Ričardas Dediala ir Gintaras Ivanavičius.

Pranešėjai akcentavo, kad nepaisant liūdnos vagysčių tendencijos, išviešinus kilnojamųjų kultūros vertybių dingimo faktus, dažnai tos vertybės atsirasdavo ir būdavo pristatomos į muziejus. Taip pat pastaruoju metu dauguma bažnyčių klebonų nori perduoti į muziejus bažnyčiose saugomus liturginius rūbus ir indus, kurie yra ypač vertingi, bet blogos būklės, todėl tikimasi geresnės apsaugos muziejuose.

Su renginyje dalyvavusiais Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Lietuvos etnografijos muziejaus, Lietuvos aviacijos muziejaus, Kauno miesto muziejaus, Kėdainių krašto muziejaus, Prienų krašto muziejaus ir kt. atstovais taip pat kalbėta ir apie informacijos pasidalijimą, aptarta ir itin aktuali archeologinio paveldo patekimo į muziejus problematika, „juodųjų archeologų“ ieškomi ir perduodami radiniai. Akcentuota šiuo metu išryškėjusi XX a. šarvuotos technikos fragmentų perdavimo muziejams problematika, pasidalinta patirtimi, ką daryti muziejui gavus XX a. šarvuotos technikos artefaktų, kaip atpažinti, ar visais atvejais jie yra vertingi ir perduotini svarstyti Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tarybai.

The post Padažnėjo skulptūrėlių iš koplytstulpių, koplytėlių vagysčių - problema aptarta specialiame renginyje appeared first on LAIKMETIS.

Kaip tapo kataliku? Buvo svarbus reikalas diplomatiškai spręsti naujo ATR karaliaus Zigmanto Vazos suartėjimo su Lietuva problemas. Keista, bet šis švedas buvo aršus katalikas. Leonas nuo jaunumės sukosi aukščiausiuose LDK politikos ratuose, tad būdamas taikaus ir lankstaus būdo lengvai išsprendė problemą. Tapo artimu karaliui patarėju Lietuvos klausimais. Tuo pačiu ir kataliku...

Taigi, kuo nusipelnė Leonas Sapiega tokios bažnyčios. Jo laikais Sapiegos dar tik kilo į aukščiausias pozicijas LDK.

Šių laikų požiūriu būtų toks ilgas ir mykiantis mhm...

Bet Sapiega veikė, kaip veikė ano meto galingieji. Nebuvo nei blogesnis, o gal net geresnis, nei kiti. Leonas buvo labai išsilavinęs savo metui žmogus. Mokslus baigė Vokietijos universitetuose. Įdomus faktas – su Steponu Batoru bendraudavo lotynų kalba. Nuo jaunumės kildamas politinės karjeros laiptais (jį rėmė Radvilos) pasiekė aukščiausias LDK didžiojo kanclerio (mūsiškai premjero), Vilniaus vaivados ir gyvenimo pabaigoje – LDK didžiojo etmono (vyriausiojo kariuomenės vado) pareigybes. Pirmasis iš Sapiegų taip aukštai pakilo. Garsėjo tolerantiškumu visoms LDK religijoms bei tautoms. Net savo laiškuose ramino unitą Juozapatą Kuncevičių pagarbiau elgtis su stačiatikiais. Galime pasakyti, pirmasis mūsų kraštuose propagavo teisinę valstybę.

Kaip kancleris, gerai išmanė įstatymus, net ir pats juos kūrė. Vienas iš numanomų Lietuvos Statuto autorių. Tačiau. Kaip savo laiko sūnus dvejomis vedybomis ir įvairiais juridiniais veiksmais sukaupė nežmoniškai didelius turtus. Jo paties vaikai giminės nepratęsė, tačiau kitų Sapiegų atžalos ilgainiui pavertė Sapiegas galingiausia Lietuvos gimine, neoficialiais Lietuvos karaliais. Sapiegos žlugo tik 1700 metais po Valkininkų mūšio.

Žmogus jis buvo malonus, jaukus, diplomatiškas. Gyvenimo pabaigoje, 76 metų, tai visiškas senelis anais laikais, dar šauniai išjojo ant žirgo pasitikti Vilniuje karaliaus. O prieš pat mirtį sutikdamas italus pasileido su jais šokti ratelį.

Taigi, dabar žvelgdami į Leono Sapiegos ir jo dviejų žmonų antkapius Šv. Mykolo bažnyčioje arba šiuolaikiškai – Bažnytinio paveldo muziejuje – galime prisiminti apie tuščias pastangas siekti turtų. Palikuonys tave prisimins dėl kitų dalykų. Viena puiku: Leonas sugalvojo papuošti Vilnių bažnyčia ir vienuolynu. Leono Sapiegos palikimas mums – Lietuvos statutas ir Šv. Mykolo bažnyčia.

Na, gal ir pakanka vienam gyvenimui.

The post Kaip Leonas Sapiega tapo kataliku appeared first on LAIKMETIS.

Šiemet Lietuvoje pažymint Šventojo Juozapato metus, Kultūros ministerija rengia Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblis turėtų būti paskelbtas kultūros paminklu.

„Kultūros paveldo objektus paskelbus valstybės saugomais arba kultūros paminklais atsiveria platesnės galimybės gauti valstybės biudžeto finansavimo dalį jiems saugoti, tvarkyti ir pritaikyti visuomenės reikmėms. Tiek valstybė, tiek privatūs valdytojai, tiek plačioji visuomenė – visi mes drauge siekiame, kad kuo daugiau kultūros paveldo objektų taptų gyvybingais traukos taškais, liudijančiais mūsų istoriją“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.

Valstybės saugomu šiemet paskelbtas dar vienas paveldo objektų grupę – sakralinius objektus – reprezentuojantis Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių pastato liekanų kompleksas. Tokį statusą netrukus numatoma suteikti ir medinės architektūros sakraliniams objektams: Girelės Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvei ir  Sidarių Šv. Jono sentikių cerkvei.

Jau rengiami kultūros ministro įsakymai Didžiosios Daunoravos dvaro sodybos, Libertavos dvaro sodybos, Staškūniškio dvaro sodybos ir Panevėžiuko dvaro sodybos paskelbimo valstybės saugomais,

Kultūros ministerija primena, kad šiemet Vyriausybė kultūros ministro teikimu kultūros paminklu yra paskelbusi Liubavo dvaro sodybą.

2022 m. kultūros ministro įsakymais valstybės saugomais buvo paskelbti keturi dvarai: Utenos dvaro sodyba ir Drobiškių, Lipliūnų bei Žemosios Panemunės dvarų sodybų fragmentai.

Atskirą kultūros paveldo objektų, kuriuos planuojama skelbti valstybės saugomais arba kultūros paminklais, grupę sudaro modernios Lietuvos istorijai svarbūs, partizaninio pasipriešinimo kovas menantys objektai: Labanoro mūšio partizanų kapai, Lietuvos partizanų Kalniškės mūšio vietos kompleksas, Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vieta Virtukų miške, Pietų Lietuvos partizanų srities vadavietė ir šios srities vado Sergijaus Staniškio-Lito, Vilties, žūties vieta, Rainių kankinių kapas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, generolo Jono Žemaičio-Vytauto vadavietė, 1830–1831 m. sukilimo būrio vado Vincento Matuševičiaus kapas, kiti įvairių sukilimų dalyvių kapai, knygnešių Jurgio Bielinio ir Stanislovo Didžiulio kapai.

Šiemet valstybės saugomu jau paskelbtas Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų memorialinis kompleksas Merkinėje.

Kaip tarpukario Lietuvos istoriją liudijantys objektai valstybės saugomais šiemet paskelbti Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos Užugirio pradžios mokyklos pastatas ir Kauno gaisrinė, o pernai – „Pažangos“ bendrovės rūmai Kaune.

Taip pat rengiami dokumentai archeologijos paveldą reprezentuojančių objektų – piliakalnių bei kapinynų – paskelbimui valstybės saugomais arba kultūros paminklais.

Kultūros paveldo objektai atrenkami skelbti saugomais atsižvelgiant į nustatytas šių objektų vertingąsias savybes, reikšmingumo kriterijus, jų kultūrinę vertę ir visuomeninę reikšmę. Kultūros ministras, vadovaudamasis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis, tokius objektus skelbia valstybės saugomais arba savo teikimu siūlo Vyriausybei  juos skelbti kultūros paminklais.

The post Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblis turėtų būti paskelbtas kultūros paminklu appeared first on LAIKMETIS.

Visuomenės, prekiautojų antikvariniais daiktais buvo prašoma atkreipti dėmesį, patikrinti, ar jiems atkeliavusi vertybė nėra dingusiųjų sąraše.

Anksčiau informacija apie dingusias vertybes buvo skirta tik vidiniam naudojimui – ja valstybės tarnautojai dalijosi bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, ieškodami dingusių vertybių.

Šiemet birželio 6 d. Mažeikių muziejus gavo anonimo atsiųstą siuntą su 2018 m. iš Mažeikių rajono Kultūros vertybių registre registruotų senųjų kapinių pavogtomis skulptūrėlėmis.

Tuomet apie dingusią skulptūrėlę „Nukryžiuotasis“ ir garsaus Žemaitijos liaudies meistro Augustino Potockio sukurtą skulptūrą „Pieta“ buvo pranešta policijai, informacija apie skulptūras įtraukta į Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą.

Skulptūrų buvo ieškoma 5 metus, tačiau bergždžiai. Duomenų apie skulptūras nebuvo iki pat 2023 m. birželio 6 d., kol į Mažeikių muziejų neatkeliavo paslaptingas siuntinys.

Muziejininkai apie gautą siuntą su skulptūromis nedelsdami pranešė KPD Telšių–Tauragės teritoriniam skyriui. Patikrinę gautus duomenis paveldosaugininkai patvirtino, kad skulptūros yra tos pačios, dingusios dar 2018 metais.

Paveldosaugininkai susisiekė su skulptūros „Nukryžiuotasis“, stovėjusios ant vienos šeimos kapavietės, savininkais. Žinia savininkus nudžiugino, tačiau dabar, bijodami, kad istorija vėl nepasikartotų, sutiko perduoti muziejui.

Skulptūrėlės išbrauktos iš dingusiųjų sąrašo.

Departamentas primena, kad Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašas skelbiamas viešai KPD atvirų duomenų portale.

The post Beveik stebuklas - dingusios skulptūrėlės atkeliavo paštu appeared first on LAIKMETIS.

Buvusiame Subačiaus priemiestyje, šalia Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, įsikūrusi rokoko stiliaus Vilniaus Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia, dar žinoma Misionierių vardu, pasitinka savo grakščiais bokštais ir proporcijomis.

Pernai prasidėjo šio išskirtinio komplekso, kuris yra viena svarbiausių architektūrinių dominančių istoriniame Vilniaus centre, atgimimas.

Jau restauruotas rytinis bažnyčios bokštas, šiuo metu baigiamas tvarkyti pagrindinis fasadas. Tvarkybos darbų projektas numatytas visam bažnyčios ir vienuolyno kompleksui.

Taip pat numatytas sklypo sutvarkymas, atkuriant ir papildant senąją takų ir kelių sistemą, įrengiant automobilių stovėjimo vietas.

Misionierių vienuolyne įsikurs piligrimų namai, viešbutis, o bažnyčios erdvė po rekonstrukcijos bus pritaikyta renginiams, taps koncertų ir konferencijų centru.

The post Pokyčiai ant Išganytojo kalno - vėl duris atvers vienuolynas ir bažnyčia appeared first on LAIKMETIS.

„Teismas nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš atsakovų 33 tūkst. 995 eurus 54 centus žalos atlyginimo“, – antradienį pranešė Kauno apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė.

KPD prašė minėtą sumą priteisti ir iš mero sūnaus Šarūno Matijošaičio vadovaujamos bendrovės „Kauno saulėtekis“, kurioje dirbo šioje byloje minimas statybos vadovas. Tačiau, pasak teisėjos, nors darbų vadovas buvo šios bendrovės darbuotojas, jis veikė pagal V. Matijošaičio išduotą įgaliojimą.

Teismo vertinimu, statiniai buvo nugriauti pasitelkus kitą juridinį asmenį – teismas pripažino, kad reikalavimas „Kauno saulėtekiui“ dėl bendrovės kaip samdančios darbuotojus atsakomybė už žalą yra neįrodyta, todėl reikalavimą šioje dalyje atmetė.

Žalą departamentas prašė priteisti dėl dvaro sodybos fragmentų – svirno ir tvarto, kurie pripažinti kultūros paveldo objektais, – nugriovimo.

Pasak teisėjos, byloje nustatyta, kad Kačiūniškės dvaro sodybos komplekso valdytojas V. Matijošaitis „turėjo pareigą laikytis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų“.

Statybos darbų vadovas, pasak teismo, turėjo pareigą laikytis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių tokių objektų tvarkymą ir priežiūrą, to nepadarė ir be raštiško KPD sutikimo sunaikino nekilnojamąsias kultūros vertybes. 

Abu atsakovai pažeidė draudimą griauti nekilnojamųjų kultūros vertybių nekilnojamąsias dalis ir elementus

„Abu atsakovai pažeidė draudimą griauti nekilnojamųjų kultūros vertybių nekilnojamąsias dalis ir elementus, griovimo darbai atlikti neatlikus istorinių fizikinių tyrimų, neatlikus paveldosaugos specialiosios ekspertizės, neturint griovimo projekto, nesikreipiant į KPD dėl projekto sprendinių atitikties nustatytiems reikalavimams atitikimo“, – paskelbė teisėja.

D. Lisaitės teigimu, nors svirno vietoje pastatytas naujas statinys, negalima sakyti, kad tai yra sunaikinto kultūros paveldo objekto atstatymas.

Teismo teigimu, statybos atliktos nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nenaudojant specialiųjų paveldosaugos technologijų.

Teismo vertinimu, „sunaikinus svirną ir tvartą buvo negrįžtamai prarasti nepažinti mokslinių duomenų šaltiniai ir švietimo bei ugdymo priemonės, valstybė prarado galimybę atlikti tyrimus mokslinio pažinimo tikslu“.

Šis teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas.

V. Matijošaitis BNS komentuodamas šį sprendimą, pareiškė, jog „čia tik pradžia“. Plačiau teismo sprendimo jo atstovo perduotume komentare jis nekomentavo.

KPD Kauno teritorinio skyriaus atstovai anksčiau BNS yra teigę, jog kelis kartus kreipėsi į statybos vadovą, veikusį pagal V. Matijošaičio suteiktą įgaliojimą, siūlydami atlyginti valstybei padarytą žalą be teismo, tačiau prašymas liko be atsako.

V. Matijošaitis savo ruožtu tvirtina, kad viską, kas dvare buvo likę, restauravo ir išgelbėjo jį nuo sunykimo.

Kačiūniškės dvarą Kauno rajone meras įsigijo 2017 metais. Jo teigimu, šis pastatas tik vadinamas dvaru, o iš tiesų yra „gražus prie Nevėžio namelis“.

Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registre įrašyti Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentai. Ten nurodoma, kad komplekso vertingosios savybės yra planavimo sprendiniai, statinių formuojama kompozicija, taip pat buvusių komplekso statinių liekanos ar jų vietos, žemės ir jos paviršiaus elementai, takai ir jų dangos.

Kultūros paveldo departamento duomenimis, 1929 metais Kačiūniškių dvarelyje kanauninko Juozo Meškausko iniciatyva įsikūrė vienuolės benediktinės. Čia jos užveisė sodą ir pastatė dvaro rūmus. Sovietmečiu vienuolynas uždarytas, rūmai tapo gyvenamuoju namu.

The post Visvaldą Matijošaitį teismas įpareigojo sumokėti baudą Kultūros paveldo departamentui appeared first on LAIKMETIS.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos feisbuko paskyroje rašoma, kad ilgapirščiai iš Kretingos rajone esančios koplytėlės pagrobė šimtametę skulptūrą, pavadinimu „Angelas sargas“.

Apie šios skulptūros dingimą neseniai pastebėjo Kretingos rajono paveldosaugininkai, vykdydami kultūros paveldo objektų stebėseną.

Koplytėlė su keletu skulptūrų yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą.

84 cm aukščio skulptūrą „Angelas sargas“ XX a. pr. sukūrė žinomas dievdirbys Juozas Paulauskas.

Dingusi skulptūra padengta polichromija, kuri nuo laiko vietomis yra nutrupėjusi. Apie šią vagystę pavedosaugininkai informavo Policiją bei Kultūros paveldo departamentą.

Departamentas šiuo metu tikslina kultūros paveldo objektui padarytą žalą.

Prašoma visuomenės pagalbos: jei kur pastebėsite dingusią skulptūrėlę, labai prašome pranešti Kretingos rajono policijos komisariatui arba Kultūros paveldo departamentui (centras@kpd.lt)

The post Iš Kretingos rajono koplytėlės pavogta angelo skulptūra appeared first on LAIKMETIS.

Kaip rašoma pranešime, talkoje, kurioje dalyvavo Noragėlių seniūnijos, Krikštonių kaimo bendruomenės, KPD Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus atstovai, buvo perdažytas medinis namas, sutvarkyta jo aplinka.

Pasakojama, kad šiame name 1950–1966 m. gyveno kunigas, Krikštonių bažnyčios projektuotojas ir statytojas, visuomenininkas, švietėjas, istorikas Jonas Reitelaitis (1884–1966).

Šiuo metu pastate veikia J. Reitelaičio memorialinis muziejus. Jame saugomi kunigo asmeniniai daiktai, kai kurie jo darbai. J. Reitelaičio asmeninis archyvas (F102) saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje. Saugomų dokumentų turinys: asmeniniai ir ūkio dokumentai, Krikštonių bažnyčios statybos dokumentai, medžiaga Alytaus, Balbieriškio, Kapčiamiesčio, Liškiavos, Merkinės, Metelių, Miroslavo, Nemunaičio, Punios, Rumbonių, Seirijų, Simno, Veisiejų, Virbalio ir kt. vietovių monografijoms rašyti.

Saugoma ir senų dokumentų kolekcija: Darsūniškio inventoriai, Daugų, Merkinės, Seirijų, Rumbonių parapijų metrikų knygos, K. Jablonskio ir R. Šalūgos laiškai.

Dalis J. Reitelaičio asmeninio fondo yra saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje.

Keletas laiškų, recenzijų ir straipsnių saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

The post Talkininkai Krikštonyse atnaujino kleboniją appeared first on LAIKMETIS.