Kaip pranešė LRT radijas, prokurorams gavus komisijos prašymą panaikinti statybos leidimą, paminklas paveldosaugos objekte buvo pastatytas ir atidengtas.

Pasak Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Ginos Skersinskytės, ginti viešąjį interesą nebuvo teisinio pagrindo.

„Mes tai įvertinome, kad tas statinys daugiau kaip meno statinys. Vėlgi tai yra žmogaus dydžio siluetas, (...) visiškai pasakyti, kad negalimi jokie meno kažkokie statiniai, irgi taip negalima“, – LRT radijui sakė G. Skersinskytė.

Tuo metu Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė sakė, kad komisija vienbalsiai nusprendė skųsti nutarimą.

„Paveldo komisija teigia, jog specialusis planas draudžia bet kokias statybas skulptūros pastatymo vietoje ir kad šito specialiojo plano nuostatos buvo pažeistos“, – LRT radijui teigė pirmininkė.

specialusis planas draudžia bet kokias statybas skulptūros pastatymo vietoje ir kad šito specialiojo plano nuostatos buvo pažeistos

Anot Viešosios įstaigos „Archeologijos centras“ direktoriaus Lino Damulyno, statant paminklą ir darant polius turėjo būti atlikti archeologiniai kasinėjimai, tačiau jie nebuvo padaryti, todėl taip galėjo būti sunaikintas vertingas istorinis sluoksnis.

Paminklas B. Lubiui atidengtas spalio pabaigoje.

Idėją įamžinti B. Lubio atminimą pernai iškėlė Plungės pramonininkų sąjunga, finansavusi projektavimo darbus, o savivaldybė skyrė 120 tūkst. eurų paruošti aikštelę paminklui bei žaliojo tiltelio atnaujinimui.

B. Lubio artimieji padengė bronzinės skulptūros kūrybos išlaidas.

B. Lubys gimė 1938 metų spalį Plungėje, mokėsi miesto vidurinėje mokykloje, vėliau studijavo tuometiniame Kauno inžineriniame institute. Nuo 1963 metų dirbo Jonavos „Azoto“ gamykloje (vėliau – „Achema“). Pradėjęs nuo cecho viršininko pavaduotojo, tapo įmonės generaliniu direktoriumi, vėliau – pagrindiniu jos akcininku. Jis sukūrė koncerną „Achemos grupė“ ir buvo jo prezidentu.

Nuo 1992 metų gruodžio iki 1993 metų kovo pabaigos B. Lubys ėjo premjero pareigas,1993 metais tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu. Jis buvo mecenatas, Jonavos rajono ir Plungės miesto garbės pilietis.

B. Lubys netikėtai mirė 2011 metų spalio 23 dieną Druskininkuose. 

The post Kultūros paveldo komisija apskundė prokuratūros sprendimą dėl B. Lubio paminklo appeared first on LAIKMETIS.

Tarp tokių objektų – penkios sinagogos – Čekiškės, Švėkšnos, Marijampolės, Vilniaus Gėlių gatvės ir Ohel Jaakov choralinė sinagoga Kaune, kitų konfesijų maldos namai – karaimų kenesa Vilniuje, Švenčionių ir Daniliškių cerkvės, Skuodo ir Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčios, Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia, Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčia ir varpinė.

Šiemet bus pradėti ir Rainių žudynių vietos ir koplyčios komplekso Kančios koplyčios ir kitų objektų tvarkybos darbai.

Kultūros ministerijos teigimu, šiemet kultūros paveldo objektams tvarkyti skirti 8,3 mln. eurų yra didžiausia suma kada nors skirta šiai sričiai.

„Šių metų biudžete paveldo tvarkybai skirti 8,3 mln. eurų yra didžiausia suma, kada nors skirta šiai itin svarbiai sričiai. Gerokai padidintas finansavimas leidžia imti tvarkyti beveik pusšimtį naujų kultūros paveldo objektų“, – teigė kultūros ministras Simonas Kairys.

„Prie reikšmingų pokyčių prisideda ir tai, jog kartu su komanda atnaujinome, supaprastinome paveldotvarkos finansavimo tvarkos aprašą – tai atveria daugiau galimybių ir sumažina biurokratinę naštą“, – sakė jis.

Remiantis kultūros ministro nustatytais prioritetais, tvarkybos darbai šiemet vyks 38-iose savivaldybėse esančiuose objektuose, penkiose vyskupijose ir dviejose arkivyskupijose.

Papildomai skiriamos lėšos atveria galimybę 0,5 mln. eurų padidinti bažnyčių tvarkybos darbų finansavimą – iš viso tam šiemet skiriama 2 mln. eurų.

The post Padidintas finansavimas kultūros paveldui leis sutvarkyti ir kai kuriuos maldos namus appeared first on LAIKMETIS.

Akcija vyksta lapkričio 1–30 dienomis. Siūloma finansiškai prisidėti prie vieno iš 24 parinktų kapaviečių sutvarkymo.

Tarp tokių yra aktorės Onos Kiršanskienės-Labonaitės (1899–1925), 1863–1864 metų sukilimo dalyvio Aleksandro Byšinskio-Idzio (1847–1931), dailininko Pranciškaus Jasevičiaus (1873–1930; lenk. Jasiewicz), inžinieriaus, architekto Aleksandro Antonovičiaus (1854–1932, lenk. A. Antonowicz) ir jo šeimos narių, pedagogo, lietuvių raštijos puoselėtojo Juozapo Volodzkos (1763–1829) ir Julijos Szczawinskos, tapytojo Boleslovo Rusecko (1824–1913, lenk. Rusiecki), aktoriaus Aleksandro Černio (1909–1983), fotografo Vilhelmino Zacharčiko (1841–1869) kapai. 

Daliai kapaviečių mecenatų ieškota jau pernai. Tuomet pirmą kartą inicijuota tokia akcija. Praėjusių metų lapkritį mecenatų rasta 18 kapaviečių, iš viso KPD paramos prašė 24 kapavietėms.

Paminklui sutvarkyti skiriami metai. Reikalinga dokumentacija pasirūpina KPD, jo darbuotojai taip pat suranda įmonę, atliksiančią darbus, mecenatui reikia sutarti dėl kainos ir sumokėti.

Anot KPD pranešimo, 1801 ir 1810 metais įsteigtos Rasų ir Bernardinų kapinės – vertingiausi Vilniaus nekropoliai. Bernardinų kapinės ypač gerai atspindi Vilniaus istoriją ir kultūrą, čia palaidoti žmonės, kurie XIX amžiuje gyveno, kūrė ir dirbo Vilniuje.

Tuo metu Rasų kapinės reprezentuoja visą Lietuvą ir net Europą. „Tai, galima sakyti, visuomenės kultūrinio, politinio gyvenimo elito kapinės. Šis specifinis kultūros paveldo objektas, atspindintis kelių šimtmečių istoriją, svarbus ir kaip turistinės traukos objektas, įdomus ne tik mums, bet ir svečiams iš Europos šalių, ypač kaimyninės Lenkijos“, – teigiama KPD pranešime.
 
Vilniaus miesto savivaldybė baigia vykdyti dvejus metus trukusį Rasų kapinių tvarkymo projektą, tad šių kapinių būklė, anot paveldosaugininkų, geresnė, daugiau dėmesio šiuo metu reikia Bernardinų kapinėms.

The post KPD siūlo tapti istorinių antkapių tvarkymo mecenatais appeared first on LAIKMETIS.

Pasipiktinę gyventojai socialiniuose tinkluose kritikuoja tokį požiūrį į kultūrines vertybes. „Tai, kas vyksta dabar, primena Stalino laikus“, - rašo vienas komentatorius.

Tokiam niokojimui neabejingi žmonės išsiuntė prašymą Tatarstano komitetui, o Regioninei prokuratūrai buvo perduota informacija, kad Tatarstano Spassky savivaldybės rajone dviejuose kaimuose architektūros paminklai buvo paversti grūdų sandėliu ir karvidėmis.

Valdžios institucijos žada imtis veiksmų ir tirti šią situaciją.

The post Tatarstane dvi šventyklos paverstos karvide ir grūdų sandėliu appeared first on LAIKMETIS.