„Bažnyčia gerokai pasikeitė – dabar viskas gražu, tvarkinga“, – centro pranešime cituojamas bažnyčios klebonas kunigas Aivaras Jurgilas, kuris atnaujintuose maldos namuose mišias aukoja nuo šių metų rugsėjo.

Bažnyčios tvarkybos darbai buvo pradėti 2019 metais, prieš jų imantis buvo atlikti istoriniai, žvalgomieji archeologiniai, konstrukcijų, architektūros, polichromijos, medienos ir kiti tyrimai, padėję įvertinti statinio situaciją.

„Pagrindiniai atlikti darbai: sustiprinti pamatai ir aplink pastatą įrengta nuogrinda, pakeisti rąstiniai sienojai, sutvarkytas fasado apkalas, restauruoti langai ir durys, pakeista stogo danga, taip pat – maldų salės lubos ir grindys, įrengta žaibosauga, sutvarkyti vitražai. Dar buvo restauruota fasado Nukryžiuotojo skulptūra, ant stogo esantys kryžiai“, – sako KIC techninės priežiūros projekto vadovas Vytautas Liubinas.

Darbus atliko įmonė „Telšių meistras“, projektavo architektė Audronė Šolienė, o vėliau projekto vykdymo priežiūrą perėmė Projektavimo ir restauravimo instituto architektė Marija Nemunienė.

Atliktų darbų vertė siekia 595 tūkst. eurų. Darbai finansuoti Lietuvos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimo programos lėšomis.

Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta 1638 metais, tačiau ji sudegė per gaisrą. Nauja Šv. Marijos Magdalenos vardo bažnyčia klebono Juozapo Judelevičiaus ir parapijiečių lėšomis iškilo 1703 metais.

Atliktų darbų vertė siekia 595 tūkst. eurų.

„Deja, gaisro ir vėl nepavyko išvengti. Tiesa, per 1736 metų gaisrą sudegė klebonija, svirnas, ūkiniai pastatai, bažnytiniai dokumentai, o pati bažnyčia nukentėjo mažai ir netrukus ji buvo suremontuota ir atnaujinta“, – sakoma pranešime.

KIC teigimu, sprendžiant iš 1795-aisiais surašyto vizitacijos akto, tuometinis bažnyčios tūris, išvaizda buvo tokia, kokia matoma ir dabar, tačiau vėlesniais metais bažnyčia buvo ne kartą rekonstruota, remontuota. Apie 1873 metus šventoriuje pastatyta nauja varpinė.

Grėsmė senajai bažnyčiai buvo iškilusi 1934 metais, kai Kretingos ir Šiaulių apskričių inspektoriai, įvertinę jos būklę konstatavo, kad nors didžioji sienojų dalis yra sveika, pats pastatas blogai pastatytas, dėl to sienos išklypusios ir nelygios, jo remontuoti jau nebeverta.

Tuometis klebonas norėjo nugriauti medinę bažnyčią ir vietoj jos pastatyti naują mūrinę, tačiau tuometinio Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus direktorius Paulius Galaunė, kurio žinioje buvo ir paminklų apsauga, leidimo šiems darbams nedavė.

The post Užventyje baigta tvarkyti Šv. Marijos Magdalenos bažnyčia appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS informavo Kultūros infrastruktūros centras, iš viso projektavimo ir tvarkybos darbams išleista apie 750 tūkst. eurų. Darbai finansuoti Paveldotvarkos programos lėšomis, taip pat prisidėjo Radviliškio rajono savivaldybė ir Šeduvos Šv. Kryžiaus atradimo parapija. 

Darbai Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje vyko pastaruosius kelerius metus. 2015–2016 metais atlikti archeologijos, architektūros, konstrukcijų, polichromijos ir kiti tyrimai padėjo įvertinti pastato būklę ir identifikuoti problemas, jais remiantis buvo parengti stogo ir fasadų tvarkybos darbų projektai, metų pradžioje paskelbė tarnyba.

Nors bažnyčia buvo prižiūrima, atlikus tyrimus buvo nustatyta nemažai problemų: bokšto viršūnių medinei apdailai pakenkė drėgmė ir puvinys, buvo smarkiai pažeistas išorinis fasado tinkas ir mūras, šoniniame fasade virš lango atsivėręs plyšys, lietvamzdžių vietose sienos apaugusios dumbliais ir samanomis, vietomis nukritęs tinkas, suskilinėję pagrindiniai laiptai.

Parengus projektus pradėti tvarkybos darbai. 2017 metais atlikti pagrindinio stogo konstrukcijų, stogo dangos, vidaus pastoginės sienų mūro restauravimo, remonto darbai, įrengta žaibosauga, vėlesniais metais tvarkyti fasadai.

2022 metais sutvarkyti bažnyčios bokštai: nuvalyti jų fasadai, suremontuotas pažeistas tinkas, sutvarkyti langai, restauruoti metaliniai kryžiai, nudažytas bokštų fasadas ir bažnyčios cokolis.

Pirmoji medinė bažnyčia Šeduvoje buvo pastatyta 1512 metais. Jai išlaikyti karalius Žygimantas savo aktu skyrė tris žemės sklypus, tačiau netrukus maldos namus nusiaubė gaisras.

1542 metais sudegusios bažnyčios vietoje jau iškilo kita, o jai išlaikyti papildomai dar buvo skirti du kaimai, dvi karčiamos ir krautuvė Šeduvoje.

Plintant Lietuvoje protestantizmo idėjoms, katalikų maldos namai buvo apleisti. Taip nutiko ir Šeduvos bažnyčiai, bet XVII amžiuje jos vietoje pastatyta jau trečioji, mūrinė bažnyčia, kuri perstatyta išsilaikė iki šių dienų.

Bažnyčios tvarkybos darbai buvo atliekami pagal Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje.

The post Baigta tvarkyti Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia appeared first on LAIKMETIS.