Visuomenėje šie klausimai tampa vis aštresni ir aktualesni. Naujausių apklausų (2025 m. gegužės 2-12 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ ir 2025 m. gegužės 23 – birželio 5 d. „Baltijos tyrimai“) duomenimis, didelė dalis piliečių nepritaria Konstitucinio Teismo sprendimams, ypač dėl tokių jautrių klausimų kaip partnerystės įteisinimas. Pasitikėjimo šia institucija mažėjimas tampa pavojaus signalu visai demokratinei sistemai.

Gegužės 20 d. į šią krizę sureagavo žinomi Lietuvos disidentai, intelektualai ir visuomenės veikėjai, kurie kreipėsi į prezidentą ir Seimą dėl Tautos suvereniteto, demokratijos ir teisinės valstybės apsaugos.

Anot kreipimosi autorių, Konstitucinis Teismas (KT) savo nutarimais peržengia Konstitucijoje numatytus KT įgaliojimus, pažeidžia Tautos suverenitetą bei valdžių padalijimo principą. Kreipimesi teigiama, kad „sau priskyręs Konstitucijoje nenumatytas teises, Konstitucinis Teismas iš garbingo Konstitucijos normų saugotojo tapo įstatymų leidimo institucija, taip perimdamas Seimo kaip įstatymų leidybos institucijos funkciją“.

Piliečių pasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis yra gyvybiškai svarbus, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste.

Todėl Seimo narių grupė organizuoja apskrito stalo diskusiją „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“, kuri įvyks liepos 2 d. 10 val. Seime, Konstitucijos salėje.

Diskusijos tikslas – inicijuoti viešą, atvirą dialogą apie Konstitucinio Teismo vaidmenį, Tautos suverenumą ir demokratijos principų laikymąsi. Renginyje bus ieškoma sprendimų, kaip atkurti pasitikėjimą viena iš pagrindinių šalies konstitucinių institucijų.

Atviram dialogui kviečiami Seimo nariai, viešojo kreipimosi autoriai, teisės ekspertai ir kiti suinteresuotų visuomenės narių, kuriems rūpi ieškoti ir rasti sprendimus, kaip atkurti pasitikėjimą Konstituciniu Teismu ir užtikrinti Konstitucijos viršenybę demokratinėje Respublikoje, atstovai.

Diskusijoje bus keliami tokie klausimai: Kaip užtikrinti, kad KT veiktų kaip Konstitucijos saugotojas, o ne kaip naujų normų kūrėjas? Kaip išvengti KT kišimosi į Seimo kaip įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas? Kaip užtikrinti, kad KT nutarimai atspindėtų Tautos valią, išreikštą Konstitucijoje? Kokie saugikliai ar mechanizmai galėtų atkurti pasitikėjimą KT? Kodėl pavojinga teigti, kad piliečiai nesupranta, kas parašyta Konstitucijoje?

Pirma renginio dalis bus skirta skirtingų sričių intelektualų ir žinomų visuomenės veikėjų pasisakymams, kuriuose bus aptariami pagrindiniai kreipimosi teiginiai, kiti aktualūs konstitucinės krizės aspektai ir galimos išeitys.

Antroje dalyje visi renginio dalyviai bus kviečiami įsijungti į apskrito stalo diskusiją, dalintis įžvalgomis ir siūlyti sprendimus.

Renginyje kviečiami dalyvauti ne tik parlamentarai, bet ir konstitucinės teisės ekspertai, kreipimosi autoriai, intelektualai bei aktyvūs piliečiai.

Registracija vyksta iki birželio 30 d. el. paštu audronius.azubalis@lrs.lt. Užsiregistravusiems bus pateikta detalesnė programa.

Diskusiją organizuoja Seimo narių grupė: Rima Baškienė, Linas Kukuraitis, Martynas Katelynas, Audronius Ažubalis, Valdas Rakutis, Kazys Starkevičius, Aušrinė Norkienė, Vytautas Sinica ir kiti.

The post Seime – diskusija dėl Konstitucinio Teismo: kaip atkurti pasitikėjimą viena svarbiausių valstybės institucijų? appeared first on LAIKMETIS.

Reprezentatyvaus gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, nepalankiai KT sprendimą vertina 38,5 proc., labiau nepalankiai – 15,5 proc. apklaustųjų.

Tuo metu palankiai į tai žiūri 10,5 proc., labiau palankiai – 16,1 proc. respondentų.

Nuomonės šiuo klausimu neturėjo beveik penktadalis apklaustųjų.

Palankiau KT sprendimą vertina jaunesni nei 40 metų, turintieji aukštąjį išsilavinimą, moksleiviai, studentai, gyvenantys Vilniuje.

Nepalankiau – žemesnio išsilavinimo apklaustieji, turintieji mažesnes pajamas, pensininkai.

BNS rašė, kad KT balandžio viduryje uždegė žalią šviesą registruoti lyčiai neutralią partnerystę, kai paskelbė, jog Seimas pažeidė Konstituciją, 24 metus neįvykdęs Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos.

Nors Civiliniame kodekse buvo numatyta tik vyro ir moters partnerystė, KT konstatavo, jog tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes diskriminuoja poras dėl seksualinės orientacijos.

Sprendimas dėl partnerystės gali paveikti ir pasitikėjimą KT

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas socialdemokratas Laurynas Šedvydis sako, kad šios apklausos rezultatai yra panašūs į anksčiau darytų, kurioje palaikymą partnerystei ar panašiems institutams išreikšdavo, jo žodžiais, 35–45 proc. visuomenės.

„Labai aiškiai matosi, kad palaikymas priklauso realiai nuo žmonių amžiaus. Tie žmonės, kurie yra jaunesni ir daugiau gyvena miestuose, ten tas palaikymas yra stipresnis. Tai duoda nuorodą į vieną labai paprastą tendenciją – ateityje tas partnerystės institutas vienaip ar kitaip turės būti išplėstas, nes tiesiog keičiantis kartoms, natūraliai tos visuomenės pozicijos keičiasi, o didžiausias pasipriešinimas ir yra pačių vyriausių žmonių tarpe“, – BNS sakė L. Šedvydis.

Pasak jo, dalis apklaustųjų, nepalankiai vertinančių sprendimą, gali būti už partnerystės instituto įteisinimą, tačiau jiems gali nepatikti KT vaidmuo šioje situacijoje.

„Veikiausiai yra nedidelė žmonių grupė, kuri gal palaiko partnerystę, (...) bet kritiškai vertina paties teismo sprendimus ir vaidmenį mūsų valdžios sistemos konfigūracijoje“, – teigė L. Šedvydis.

Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė demokratė Agnė Širinskienė svarsto, kad KT sprendimas dėl partnerystės gali kirsti per pasitikėjimą šią institucija.

„Įdomu, kaip tai atsilieps bendrai pasitikėjimu KT, nes jei daugiau nei pusė gyventojų yra nepatenkinti šiuo sprendimu, tai ir teismo pasitikėjimo reitinguose gali turėti įtaką“, – BNS sakė politikė.

Anot jos, apklausos rezultatai jos nenustebino, kadangi ankstesnės apklausos rodė, kad didesnė visuomenės dalis nepalaiko partnerystės instituto atsiradimo.

„Akivaizdu, kad dalis tų asmenų atitinkamai nepalankiai vertina ir KT sprendimą, matyt, kažkokio kitokio rezultato vargu, ar buvo galima tikėtis“, – teigė A. Širinskienė.

Laikmetis.lt primena, kad Laisvos visuomenės institutas antradienį išplatino keliasdešimties žinomų visuomenės veikėjų pasirašytą viešą kreipimąsi į Lietuvos prezidentą ir Seimo pirmininką, kuriuo raginama inicijuoti KT reformą.

Bus ieškoma kompromiso

L. Šedvydžio nuomone, po KT sprendimo šios Seimo kadencijos metu dėl partnerystės „vienoks ar kitoks sprendimas bus priimtas“.

Įpareigojęs Seimą teisiškai sureguliuoti partnerystės klausimą, KT nurodė, kad kol jis nėra priimtas, nesusituokusios poros turi teisę registruoti bendrą gyvenimą kreipiantis į teismą.

Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką.

Pagal pirmąjį projektą civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

„Akivaizdu, kad dalis tų asmenų atitinkamai nepalankiai vertina ir KT sprendimą, matyt, kažkokio kitokio rezultato vargu, ar buvo galima tikėtis“, – teigė A. Širinskienė.

Šiame projekte numatyta, kad „partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendro jų gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo“.

Tuo metu praėjusios Seimo kadencijos konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymas numato įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius. Šis projektas laikomas konservatyvesniu, nes jame artimą ryšį turintys žmonės nėra susiejami su santykiais poroje.

„Vienu metu galima bandyti eiti dviem keliais. Pasižiūrėti, ar Civilinės sąjungos įstatymas turi palaikymą. Mano jausmas yra, kad „artimas ryšys“ negali būti priimtas, nes iš esmės KT savo doktrinoje dabar nurodo, kad tai (partnerystė – BNS) nėra vien tik ūkiniai santykiai, kad tai yra ir šeiminiai santykiai. Taigi, jeigu nėra civilinei sąjungai paramos, tada Seimas imsis iniciatyvos ir rengs kažkokį tarpinį tarpinį variantą tokį, kuris turėtų daugumą“, – teigė socialdemokratas.

A. Širinskienė BNS teigė, kad veikiausiai Seime nebus imamasi nei civilinę sąjungą, nei „artimą ryšį“ įteisinančių projektų, o procesas bus pradėtas „nuo balto švaraus lapo“.

„Greičiausiai tai bus kompromiso paieškų kelias. (...) Aš neabejoju, kad tos nuomonės vėl išsiskirs ir jeigu, tarkime, pateiktas naujas projektas vėl atkartotų santuokai būdingas nuostatas (...), akivaizdu, kad didelė dalis Seimo narių, įskaitant ir mane, šito projekto nepalaikytų. Tai šiuo atveju turbūt kompromiso paieškos bus pakankamai nelengvos. Galbūt kažkoks hibridas tarp artimojo ryšio ir įvairių turtinių santykių nustatančių normų ir būtų tas variantas, kuris galėtų ateiti, bet aš manau, kad tiesiog reikia palaukti ir pasižiūrėti“, – kalbėjo demokratė.

Teisingumo ministras Rimantas Mockus BNS anksčiau sakė, kad lyčiai neutralios partnerystės detalaus reglamentavimo Seimas galėtų imtis rudens sesijoje.

Anot ministro, dabar Seimo frakcijos dar grynina savo poziciją šiuo klausimu, tas procesas gali trukti kelis mėnesius, todėl pavasario sesijoje greičiausiai nebus spėta nieko nuveikti.

L. Šedvydžio vertinimu, politikai neturėtų vadovautis apklausų rezultatais, priimdami sprendimus dėl partnerystės.

„Mažumos turi būti apsaugotos ir nebūtina apklausomis visą laiką vadovautis. Politikai turi kartais žengti vieną žingsnį į priekį ir matyti tą besikeičiančią visuomenę, besikeičiančias nuostatas ir elgtis geriausiai tos visuomenės (...) interesams. Sutvarkytas partnerystės institutas, turintis teises ir pareigas, mano supratimu, ir, tikiu, daugelio Seimo narių supratimu, yra vertybė ir yra tai, kas visą šitą votį ar pūlinį iš mūsų viešojo diskurso tiesiog išnaikins“, – teigė parlamentaras.

Tikslūs apklausos rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad partnerystė Lietuvoje turi būti registruojama ir tarp skirtingos, ir tarp tos pačios lyties porų, ir įpareigojo Seimą šį sprendimą detaliai sureglamentuoti. Kaip vertinate tokį Konstitucinio Teismo sprendimą?

Atsakymai:

1. Palankiai – 10,6 proc.

2. Labiau palankiai – 16,1 proc.

3. Labiau nepalankiai – 15,5 proc.

4. Nepalankiai – 38,5 proc.

5. Neturiu nuomonės –19,3 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko gegužės 2–12 dienomis, jos metu apklaustas tūkstantis šalies gyventojų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

The post Visuomenė nepalankiai vertina KT sprendimą, kad partnerystė Lietuvoje turi būti registruojama - apklausa appeared first on LAIKMETIS.

Todėl nenuostabu, kad ji buvo vienas pagrindinių visų užkariautojų taikinių, tiek carinės, tiek sovietinės priespaudos metais. Mūsų tautos pavergimas buvo suprantamas ne tik kaip teritorinės bei politinės okupacijos klausimas, bet ir dvasinio, vertybinio tautos stuburo perlaužimo būtinybė, kuri visuomet prasidėdavo nuo kovos su Bažnyčia.

Nepaisant grėsmių, mūsų dvasininkai ir tikintieji rinkosi tiesos kelią.

Caro valdžios bei represijų nepabūgęs vyskupas Motiejus Valančius padėjo pamatus 1918 Vasario 16-ajai, kadangi suprato, kad lietuvių kalba ir katalikiška tapatybė – tai tautos stuburas. Todėl jis drąsiai priešinosi oficialiai Rusijos imperijos nutautinimo, stačiatikinimo bei alkoholizmo skatinimo politikai, įkūrė Blaivybės sąjūdį, organizavo bei finansiškai rėmė knygnešių veiklą, ragino tautiečius laikytis lietuvių kalbos, tikėjimo, papročių.

Ši kryptinga kultūrinė ir religinė gynyba formavo žmonių savimonę. O Blaivybės sąjūdis buvo pirmas masinis judėjimas, leidęs lietuviams suprasti, kad jie yra bendruomenė, turinti galią veikti – kurti savo valstybę.

Sovietmečiu, kai kalbėti tiesą reiškė rizikuoti gyvybe, Bažnyčios balsas taip pat nenutilo.

Vienas ryškiausių pasipriešinimo simbolių – palaimintasis vyskupas Teofilius Matulionis. Jis buvo tris kartus kalintas už atsisakymą bendradarbiauti su sovietų valdžia, o grįžęs iš lagerių, net ir sekamas KGB, toliau dirbo tiesos darbus. 1962 m. po kratų jo bute jam buvo suleista neaiškios kilmės injekcija – po kelių dienų vyskupas mirė.

Arkivyskupas Mečislovas Reinys – intelektualas, diplomatas, tarpukario užsienio reikalų ministras ir vėliau arkivyskupas – 1947 m. buvo suimtas už „antisovietinę veiklą“, nes atsisakė kolaboruoti su režimu. Kalintas Vladimiro kalėjime Rusijoje, jis ten ir mirė 1953 m. po daugybės sunkių fizinių ir psichologinių kankinimų.

Vyskupai, kunigai, vienuoliai buvo tremiami, kalinami, žudomi – kartais atvirai, kartais per inscenizuotas nelaimes (kaip kun. Bronius Laurinavičius ar kun. Juozas Zdebskis). Tačiau jų vieton vis stodavo kiti, pasiryžę liudyti tiesą.

Vienas jų – kunigas Sigitas Tamkevičius SJ ėmė leisti Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką. Tai buvo pogrindinis leidinys, dokumentavęs tikinčiųjų persekiojimą, sovietinės valdžios vykdytus žmogaus teisių pažeidimus. Kronika pasiekdavo Vakarus ir veikė kaip informacinė bomba – sklaidė sovietinę propagandą ir kartu kėlė okupacinio režimo įtūžį.

Dvasininkai veikė ne tik pogrindyje, bet ir viešai. 1978 m. įkurtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas reikalavo, kad sovietų įstatymai atitiktų tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos Sovietų Sąjunga buvo prisiėmusi. Komiteto įkūrėjai – kunigai  Sigitas Tamkevičius, Alfonsas Svarinskas, Juozas Zdebskis, Vincentas Vėlavičius ir Jonas Kauneckas – tapo ne tik režimo priešais, bet tautos sąžinės saugotojais, padėję išlaikyti tiesos ir laisvės trokštančią tautos dvasią iki pat Nepriklausomybės atkūrimo.

Nepriklausomybė atkurta, tačiau dvasinė kova už tiesą tęsiasi.

Marksistinė – komunistinė ideologija niekur nedingo ir toliau tarpsta su ja kadaise sėkmingai kovojusiose Vakarų visuomenėse prisidengdamos demokratijos teikiamomis galimybėmis, įgavusios naujus „modernius“ pavidalus ir iš pagrindų naikindamos Vakarų civilizacijos pagrindus.

Neatsitiktinai šviesios atminties popiežiai Benediktas XVI ir Pranciškus šiuos procesus pavadino „reliatyvizmo diktatūra“ ir  „ideologine kolonizacija“. 

O J. Em. kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, savo gyvenimą paskyręs kovai už tiesą komunistinio melo ir priespaudos sąlygomis, puikiai atpažįsta šiuos reiškinius šiandienoje ir konkrečiai įvardina kaip tai reiškiasi šiame laikmetyje: „Politikų siekis įteisinti visuomenėje pasirenkamą lytiškumą, homoseksualius santykius, negimusios gyvybės žudymą yra pavojingas siekis ištrinti lietuvio sąmonėje krikščioniškos šeimos sampratą. Iš tikrųjų, tai dvasinė okupacija, ir ji pavojingesnė už fizinę, nes pastarąją lengviau pastebėti“.

Paradoksalu, tačiau nepaisant istorinės patirties tragizmo, dabartinių grėsmių, dalis nepriklausomos Lietuvos politikų pasiduoda šiai ideologijai ir bando įgyvendinti marksistines-komunistines idėjas praktiškai.

Šiemet Gavėnios metu, kai krikščionys minėjo svarbiausią savo tikėjimo įvykį, Šv. Velykas – Jėzaus Kristaus mirtį ir prisikėlimą,  „atsitiktinai“ viena paskui kitą sekė gyvybės kultūrai ir prigimtinei šeimai priešingos iniciatyvos bei sprendimai.

Balandžio 10 d. pasirodė Konstitucinio Teismo (KT) galutinis ir neskundžiamas nutarimas, leidžiantis dirbtinį apvaisinimą vienišoms moterims – taip paminama kiekvieno vaiko prigimtinė teisė gimti biologinių tėvų šeimoje bei palengvinamas būdas susilaukti vaikų homoseksualių moterų poroms, sudaromos sąlygos surogatinei motinystei.

Tas pat KT balandžio 17 d. (Didįjį Ketvirtadienį) galutine ir neskundžiama nutartimi paskelbė, jog pagal LR Konstituciją partnerystę privaloma leisti sudaryti tos pačios lyties poroms.

2025 balandžio 17 d. (Didįjį Ketvirtadienį) Seimui pateiktas Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas, kuriuo būtų dar labiau liberalizuota nėštumo nutraukimo procedūra, o aborto prieinamumas būtų didinamas kompensuojant jį iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Galima stebėti, kad dažnai tokias Bažnyčios mokymui prieštaraujančias iniciatyvas lydi ir komunikacinės kampanijos, kurios cente – puolimas prieš Katalikų Bažnyčią – instituciją ir dabar aiškiai apibrėžiančią gėrį ir blogį bei viešai ne kartą aiškiai pasisakiusią prieš aukščiau minėtas iniciatyvas .

Įdomu, kad puolant Katalikų Bažnyčią „atsitiktinai“ naudojami net tie patys propagandos metodai, kuriuos buvo įvaldę sovietai. Štai keli pavyzdžiai:

Bene geriausiais žinomas propagandos metodas – etikečių klijavimas.

Šis metodas taikomas metant viešus melagingus kaltinimus tam, ką norima diskredituoti ir patraukti iš viešos erdvės. Svarbu svaidytis kuo skandalingesniais kaltinimais.

Kas iš tikinčiųjų šiandien negirdėjo, kad, pavyzdžiui, nepritardami vienalytėms partnerystėms jie remia Rusijos karą Ukrainoje? Ir kad krikščioniškos vertybės šiandien yra putiniškos vertybės, inspiruotos Kremliaus?

Nesvarbu, kad Bažnyčios mokymas siekia daugiau nei 2 tūkstančius metų –  Lietuvos viešoje erdvėje dominuoja naratyvas, neva, esi prieš vienalytes partnerystes, surogatinę motinystę ar abortų liberalizavimą – automatiškai tampi rašistu ir Putino sąjungininku.

Kas iš tikinčiųjų šiandien negirdėjo, kad, pavyzdžiui, nepritardami vienalytėms partnerystėms jie remia Rusijos karą Ukrainoje? Ir kad krikščioniškos vertybės šiandien yra putiniškos vertybės, inspiruotos Kremliaus?

Beje, propagandistai, kurie taip mėgsta sieti krikščioniškas vertybes su Putino Rusija, pamiršta paminėti statistiką. Rusija – viena bedieviškiausių šalių pasaulyje, kurioje net per Šv. Velykas į cerkves ateina vos keli procentai tikinčiųjų, o patriarchas yra valdžios ruporas, bet ne ganytojas. Žinoma, jie ignoruoja ir faktą, kad Rusijos stačiatikių cerkvė neturi nieko bendra nei su Romos Katalikų Bažnyčia, nei su Konstantinopolio patriarchatu. Beje, abortai pirmą kartą legalizuoti ne kur kitur, bet sovietų Rusijoje.

Labai panašus ir vadinamasis „supuvusios silkės“ metodas, kuris pasitelkiamas siekiant diskredituoti tikinčiuosius, ypač, kontraversiškų politinių iniciatyvų fone. Šio propagandos metodo esmė – tai ne šiaip svaidytis etiketėmis, bet pateikti tokį kaltinimą, kuris būtų kuo bjauresnis, šlykštesnis ir nenuplaunamas, ir visai nesvarbu, kad tas kaltinimas netikras ar jame tik dalis tiesos. Net jį paneigus, pirminė itin negatyvi informacija pasilieka ilgam.

Na, pavyzdžiui, seksualiniai dvasininkų nusikaltimai puikiai suveikia kaip „supuvusi silkė“, kuri išteplioja ir pasilieka nenuplaunamą kvapą visai Katalikų Bažnyčiai.

Tokio propagandos triuko naudotojai „pamiršta“ pasakyti, kad turbūt nėra didesnės organizacijos, politinės partijos ar verslo įmonės, kurioje nepasitaikytų tokių atvejų. Katalikų Bažnyčia čia, deja, jokia išimtis. Tačiau būtent į jos narių nuklydimus kreipiamas didžiausias dėmesys. Viena vertus, tai suprantama, juk žiūrima ne tik į Bažnyčios mokymą, bet ir į jos atstovų elgesį, kuris turėtų jį reprezentuoti.

Deja, Bažnyčia nėra šventųjų sambūris žemėje ar rojaus prieangis. Ją sudaro paprasti, nuodėmingi žmonės, ateinantys iš šeimų, mokyklų, universitetų. Kokius dorinius ir etinius pagrindus ten gauna, tokius atneša ir į bendruomenę. Ir kunigai ar vyskupai čia jokia išimtis. Jie irgi žmonės, neretai klystantys ir nuodėmingi. Ir privalantys už savo nusižengimus atsakyti pagal teisės ir/ar moralės normas. Nereiktų pamiršti ir fakto, kad sovietmečiu KGB aktyviai verbavo dvasininkus, apie tai liudija ir J. Em. kardinolas S. Tamkevičius: „nelemtas dalykas buvo KGB verbavimas. Jie verbavo ir kunigus, ir klierikus. Vieniems žadėjo aukso kalnus, kitiems grasino. Manau, kad šie varžymai buvo svarbiausi.“

Priklausymas Bažnyčiai niekada nebuvo ir nėra jokia indulgencija. Tačiau ar dėl jos tarnų nuodėmių pats Bažnyčios mokymas tampa mažiau vertingas?

Taip, viešinti nusikaltimus ir nusižengimus būtina, tai padeda apsaugoti žmones ir nubausti kaltuosius. Tačiau ką matome žiniasklaidoje? „Žinomų žmonių“ pasipiktinimą, nuomones, bei emocijas.

Tokios publikacijos puikiai atitinka kitą propagandinį metodą, liudijimą, kai „žinomo žmogaus“, „eksperto“ ar „autoriteto“ nuomonės pateikiamas tik tam, kad sustiprintų paskleistos žinutės patikimumą. Neapykantos ar pasibaisėjimo srautas paprastai nukreipiamas ne aiškintis konkrečią situaciją, bet juodinti visą organizaciją.

Pavyzdžiui, šiemet prieš pat Šv. Velykas vyko tikra komunikacinė kampanija. Kontraversiškos, prieštaraujančios gyvybės politinės iniciatyvos nesulaukė jokio kritiškesnio „ekspertų“ vertinimo (pavyzdžiui, ar tikrai moterims sudaromos lygios galimybės, siūlant nemokamą abortą, bet ne psichologinę, socialinę pagalbą?) tačiau  geriausiose portalų vietose, skaitomiausiu laiku publikuotos žinutės, skirtos aptarti atskirų kunigų nejautrius pasisakymus.

Bandos jausmas – dar vienas propagandinis metodas, kuriuo siekiama eliminuoti savarankišką mąstymą. Tai socialinio spaudimo forma.

Koks doras žmogus šiandien norės būti apkaltintas Putino agresijos rėmimu? Arba tamsumu, atsilikimu, neapykantos skatinimu? Ir matyti savo pavardę valkiojamą visose žiniasklaidos priemonėse pačiuose kontraversiškiausiuose kontekstuose? Tuomet ir savo nepritarimą vienalytėms partnerystėms, aborto ar dirbtinio apvaisinimo vienišoms moterims ar vienalytėms poroms finansavimui iš savo sumokėtų mokesčių turi pasilaikyti sau ir apie tai jokiu būdu garsiai ir viešai nekalbėti.

Kai 2022 metų kovą Nepriklausomybės akto signatarė Z. Šličytė Seime Kovo 11-osios minėjimo metu Seime piktinosi, esą visuomenei bandoma įteigti, kad LGBT eitynės Kaune yra grožio paradas, o „Šeimų maršas“ Vingio parke yra tamsuolių sambūris, ji sulaukė išskirtinio medijų puolimo.

Čia visa plejada „žinomų žmonių“ ir „ekspertų“ komentavo, kodėl gi taip galvoti ir kalbėti nevalia.

Taigi, buvo pasitelktas ne tik bandos jausmo, bet ir baimės žadinimo bei etikečių klijavimo propagandiniai metodai.

Baimės žadinimas – dar vienas iš sovietmečio atėjęs propagandistų triukas, kai bauginama galimais neigiamais padariniais, jei nebus imtasi tam tikrų veiksmų arba nebus pritarta siūlomai idėjai. Pamenate liaudies priešo sąvoką? Juk visi žinojo, apie ką ir kaip reikia kalbėti ir apie ką ir kaip – negalima.

Panašu, grįžtame į cenzūros ir savicenzūros laikus. Ir kaip anuomet, taip ir šiandien, Katalikų Bažnyčia tampa kliuviniu ir todėl antikrikščioniškos propagandos taikiniu.

Juk dauguma Lietuvos gyventojų turi aiškų savo tapatybės suvokimą, jų pasaulėžiūrą suformavo krikščioniška Vakarų civilizacijos etika, kur lemiamą vaidmenį apibrėžiant dorinę ir etinę žmogaus teisų sampratą turėjo būtent Katalikų Bažnyčia ir jos mokymas.

Beje, ypač aktyvūs Katalikų Bažnyčios ir jos narių puolėjai yra buvę komunistai šiandien tapę progresyviais šio laikmečio mainstream‘o apaštalais.

Jiems kaip carinės ir sovietinės okupacijos metais, taip ir dabar, norint sulaužyti žmonių vis dar turimą tiesos ir gėrio supratimą, būtina diskredituoti jį suformavusią ir palaikančią Katalikų Bažnyčią.

Ir šiandien Lietuvoje pagrindinė problema yra ne tik vienas ar keli įstatymai, kuriems nepritaria dauguma visuomenės, bet ir politikų bei žiniasklaidos angažuotumas vienam požiūriui, kitus stumiant į paraštes bei marginalizuojant.

Tai jau ne atviros ir laisvos visuomenės požymiai, tai regresyvus grįžimas į ideologinės cenzūros laikus. Ir kuo ilgiau vadinsime sąžinės kontrolę laisve, žmogaus prigimties niekinimą – žmogaus teisėmis, tuo sunkiau bus išvengti pasekmių.

Juk lietuviai visuomet gindavo laisvę, nes turėjo dorovinį ir vertybinį pamatą. Kaip ginsime laisvę šį kartą, kai tą pamatą paplausime ir sunaikinsime patys?

The post Audrius Globys. Kam ir kodėl vėl trukdo Katalikų Bažnyčia Lietuvoje? appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veikla pastaruoju metu tapo politine Lietuvos valstybės ir visuomenės problema. Sau priskyręs Konstitucijoje nenumatytas teises, Konstitucinis Teismas iš garbingo Konstitucijos normų saugotojo tapo įstatymų leidimo institucija, taip perimdamas Seimo kaip įstatymų leidybos institucijos funkciją. Savo kompetenciją viršijantis Konstitucinis Teismas ne tik pažeidžia valdžių padalijimo principą, bet ir paneigia Tautos kaip suvereno teises.

Suverenitetas priklauso Tautai

Lietuvos valstybę kuria Tauta ir suverenitetas priklauso tik Tautai. Pašauktas saugoti Konstituciją teismas nėra jos kūrėjas. Tik suverenas gali tarti galutinį žodį apie jo paties įsteigtą konstitucinę normą. Kilus ginčui dėl Konstitucijoje įtvirtintos normos ir jos Konstitucinio Teismo išaiškinimo, jį išspręsti gali tik suverenas.

Konstitucinis Teismas, suteikdamas Konstitucijos normoms naują prasmę, paneigia Konstituciją kaip visuomenės sutartį

Konstitucija išreiškia visuomenės sutartį – visų Lietuvos Respublikos piliečių demokratiškai prisiimtą įsipareigojimą. Kaip visuomenės sutartis, Konstitucija autentiškai aiškinama tik tada, kai tokiu aiškinimu nėra paneigiamos vertybės bei akivaizdžios tiesos, kuriomis vadovaudamasi Tauta referendume pritarė Konstitucijai. Kai Konstitucinis Teismas Konstitucijos normoms suteikia naują, anksčiau nebuvusią ir nežinotą prasmę, kuriai dauguma piliečių referendume nebūtų pritarę, taip aiškinama Konstitucija nustoja būti visuomenės sutartimi ir tampa siauros grupės įkaite.

Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų įtvirtinti žmogaus prigimtį ignoruojančios „lyčiai neutralios“ šeimos sampratos

Pritardama Konstitucijos nuostatai, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, Tauta kaip politinis suverenas vadovavosi akivaizdžia tiesa, kad šeimos santykių pagrindas yra prigimtinis lyčių papildomumas. Ši savybė prigimtinę šeimą išskiria iš visų kitų žmonių bendro gyvenimo formų. Konstitucinis Teismas savo nutarimais Lietuvą įtraukė į prigimtinės tvarkos nepaisymo eksperimentą.  

Stiprėja demokratijai ir teisinei valstybei pavojingos tendencijos

Neteisėtai plėsdamas savo galias Konstituciją aiškinti tik pagal jam priimtinus standartus, Konstitucinis Teismas skatina valstybės, tautos suvereniteto ir demokratijos autoriteto menkinimą. Kai įstatymų leidžiamoji valdžia sumažinama iki kelių piliečių tiesiogiai nerinktų Konstitucinio Teismo teisėjų, demokratija nustoja būti tikra demokratija ir tampa „valdoma demokratija“, kontroliuojama teisininkų oligarchijos.

Konstitucinio Teismo reformos poreikis

Konstitucija įtvirtina Tautos ir kiekvieno piliečio teisę priešintis konstitucinės tvarkos pažeidimams. Susidariusi situacija kelia grėsmę Lietuvių Tautos suverenitetui ir pačios Konstitucijos viršenybei. Todėl, kreipiamės į LR Prezidentą ir LR Seimą, prašydami inicijuoti Konstitucinio Teismo reformą. Ji turėtų užtikrinti Tautos suverenitetą ir užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams Konstitucijos aiškinimo galia keičiant Konstitucijos normų prasmę. Konstitucijos autentiškos prasmės saugojimas negali būti paaukotas grupiniams interesams ir tapti vyriausybės bei partijų įrankiu, leidžiančiu apeiti demokratinį procesą.

Kardinolas J. Em. Sigitas Tamkevičius SJ

Disidentas, Laisvės premijos laureatas Petras Plumpa

Prof. dr. Alvydas Jokubaitis

Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė

Prof. habil. dr. Tatjana Aleknienė

Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius

Prof. habil. dr. Vita Lesauskaitė

Prof. habil. dr. Angelija Valančiūtė

Atsargos generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas

Prof. dr. Vilmantė Borutaitė

Prof. dr. Rasa Jančiauskienė

Prof. dr. Andrius Macas

Prof. dr. Albinas Plėšnys

Prof. dr. Gediminas Jaruševičius

Prof. dr. Gediminas Karoblis

Prof. dr. Birutė Obelenienė

Prof. dr. Gailius Raškinis

Prof. dr. Vidas Pilvinis

Prof. dr. Rasa Žukienė

Doc. dr. Darius Alekna

Doc. dr. Lina Šulcienė

Doc. dr. Simona Milčiuvienė

Doc. dr. Tauras Antanas Mekas

Dr. Violeta Vasiliauskienė

Dr. Vincentas Vobolevičius

Dr. Vygantas Malinauskas

Dr. Živilė Advilonienė

Dr. Mindaugas Rukanskis

Dr. Dalia Rukanskienė

Dr. Daiva Kristina Kuzmickaitė

Diana Karvelienė

Virgilijus Rudzinskas

Audrius Globys

The post Visuomenininkai kreipiasi: apginkime Tautos suverenitetą, demokratiją ir teisinę valstybę appeared first on LAIKMETIS.

„Susirinkome vienuolio kunigo Pauliaus Vaineikio kvietimu (...) melstis, kad antikonstitucinis teismas taptų Konstituciniu Teismu, (...) kad Dievas jiems apšviestų protą, nes jie priima sprendimus spiritizmo seanso metu pasikvietę piktąsias dvasias, išeina kreivi sprendimai“, – „Youtube“ kanalui „OpTV“ sakė europarlamentaras Petras Gražulis.

Prie KT buvo ir P. Gražulio bendražygis, buvęs parlamentaras Naglis Puteikis, kitas buvęs Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, buvęs kariuomenės vadas, neseniai įkurtos asociacijos „Alternatyva Lietuvai“ vadovas Valdas Tutkus.

„2017 metais gegužės 13 dieną Mergelė Marija apsireiškė Portugalijoje trims piemenėliams. (...) Taip pat perspėjo, kad ateis tokie laikai, kada blogis per valstybines institucijas įstatymiškai bandys sugriauti Bažnyčią, tautas, visuomenes, griaudami šeimą, iškreipdami šeimos sampratą. Mes esame tos pranašystės išsipildymo apogėjuje“, – sakė P. Vaineikis.

Jis sakė, kad KT teisėjai pažeidė Konstituciją ją interpretuodami ir bandydami iškreipti šeimos sampratą.

„Mes esame čia tam, kad Dievas palaimintų mūsų KT teisėjus“, – kalbėjo vienuolis.

Po KT, ta pačia intencija maldos-laiminimo akcijos dalyviai apėjo ir aplink Seimą.

KT uždegė žalią šviesą registruoti lyčiai neutralią partnerystę, kai paskelbė, jog Seimas pažeidė Konstituciją, 24 metus neįvykdęs Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos.

Nors Civiliniame kodekse buvo numatyta tik vyro ir moters partnerystė, KT konstatavo, jog tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes diskriminuoja poras dėl seksualinės orientacijos.

Įpareigojęs Seimą teisiškai sureguliuoti partnerystės klausimą, KT nurodė, kad kol jis nėra priimtas, nesusituokusios poros turi teisę registruoti bendrą gyvenimą krepiantis į teismą.

Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką.

Pagal pirmąjį projektą civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Šiame projekte numatyta, kad „partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendro jų gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo“.

Tuo metu praėjusios Seimo kadencijos konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymas numato įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius. Šis projektas laikomas konservatyvesniu, nes jame artimą ryšį turintys žmonės nėra susiejami su santykiais poroje.

The post Mes esame čia tam, kad Dievas palaimintų mūsų KT teisėjus – pranciškonas Paulius Vaineikis OFM appeared first on LAIKMETIS.

Jis daug kur ją perrašo savaip interpretuojant, gali savo valia mūsų įstatymus iš esmės atšaukti ar pataisyti kaip nori. Niekam neatskaitingas KT šias savo galias yra apsaugojęs taip, kad iš esmės LR Seimas jau praktiškai nepajėgus to pakeisti, nebent tik keistų pačią Konstituciją. Kaip pavyzdį verta prisiminti kaip KT, pažeisdamas piliečių lygiateisiškumą, „įdvasino“ nuostatą, kad jokiomis sąlygomis teisėjams negalima mažinti atlyginimą.

Įteisinęs galimybę Konstituciją interpretuoti neatsižvelgdamas į už ją tuo metu balsavusių žmonių supratimą ir valią, bei į sveiką logiką, bet remdamasis „kintančia dvasių nuomone“, KT gali nieko neatsiklausęs, vis naujai perrašinėti mūsų Konstituciją. Tačiau kieno  įgalintas jis tai daro? Juk jo niekas nerinko ir tai daryti mandato nesuteikė! Kodėl jis niekam neatskaitingas? Kas jam suteikė teisę įteisinti LGBT ideologiją, Lietuvos tautos gyvastį žudantį mirties kultūros kultą?

Sakysite perlenkiu? Tai pasiskaitykite buvusio KT Pirmininko Egidijaus Kūrio pagrasinimo LR Seimui, kad jeigu neįteisinsite vienalytės partnerystės, JIE įteisins šiuos santykius per santuokos institutą, ko iki šiol dar nedarė. Trumpiau sakant, bus taip, kaip jie, o ne kaip piliečiai ar Seimas nori.

Akivaizdu, kad tokiu keliu eidami galėsime jau nustoti diskutuoti apie demokratiją. Akivaizdu, kad KT tapo problema mūsų valstybėje, ją reikia spręsti iš esmės, o ne tuščiai ginčytis dėl atskirų KT sprendimų. Juk KT „dvasios” turi neribotą fantaziją ir nespėsime jų sugaudyti. Piliečiai gali ir turi pareikalauti pakeisti tokią tvarką, jie gali sukonkretinti Konstitucijos straipsnius, apribodami „dvasias”. Galų gale KT galias galima perduoti ir Aukščiausiajam teismui su sąlyga, kad teisėjai būtų renkami ir atskaitingi piliečiams, o ne skiriami ir niekam neatskaitingi, kaip dabar yra.

Kol kas, matyt, žmonės turi neorganizuoti mitingų ir piketų prie Seimo, prezidentūros, Vyriausybės rūmų, o su savo nuolankiais prašymais eiti į Konstitucinį teismą, nes jis yra tikroji valdžia Lietuvoje.

The post Dr. Rimantas Jonas Dagys. Kam išvis reikalingas Seimas, kai yra Konstitucinis Teismas? appeared first on LAIKMETIS.

Pažymime, kad Konstitucinis Teismas (KT), interpretuodamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatą dėl nediskriminavimo, išplėtė „lyties“ sąvoką, į ją įtraukdamas „lytinę tapatybę“ ir „socialinę lytį“. Savo interpretacijų pagrindu 2025 m. balandžio 17 d. KT pripažino prieštaraujančia Konstitucijai Civilinio kodekso normą, leidžiančią partnerystę tik tarp vyro ir moters. KT išaiškino, kad teismai nuo šiol galės ad hoc spręsti dėl tokių esminių klausimų kaip santuokos ar įvaikinimo teisės, nepaisydami Seimo valios.

Tai pavojingas precedentas. Toks sprendimas, be Tautos pasirinkimo referendume ar Seimo patvirtinto teisės akto, kelia susirūpinimą ne tik dėl demokratijos pažeidimų, bet ir dėl Lietuvos teisinės sistemos stabilumo.

Tokia KT praktika pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą demokratinės valstybės principą ir konstitucinį valdžių padalijimą. Didžiausia grėsmė yra ta, kad Konstitucinis Teismas ne tik nustojo vykdyti savo pagrindinę pareigą – spręsti ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams (LR Konstitucijos 102 str. 1 d.).

Konstitucinis Teismas faktiškai perėmė įstatymų leidėjo funkciją – ėmėsi teisėkūros iniciatyvų, primesdamas visuomenei naujas „teises“ ir „vertybes“, kurių Tauta nepageidavo. Toks veikimas ne tik iškreipia valdžių padalijimo principą, bet ir sukuria teisinį chaosą.

Todėl Nacionalinis susivienijimas siūlo konkretų Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymą: „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų vyro ar moters lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“

Ši formuluotė nepažeidžia nediskriminavimo principo, bet aiškiai apibrėžia lytį kaip biologinį faktą – vyrą arba moterį – ir užkerta kelią teisiniam dviprasmiškumui bei ideologinėms interpretacijoms.

Vakarų šalys, jau atsigręžė prie biologinės lyties teisinio apibrėžimo. Slovakija, Vengrija, kelios JAV valstijos, Jungtinės Karalystės teismai aiškiai įtvirtina binarinę lyčių sistemą kaip žmogaus teisių apsaugos pagrindą.

Nacionalinis susivienijimas kviečia Seimo narius inicijuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisą, o Respublikos Prezidentą – palaikyti šią iniciatyvą, Tautos valios viršenybę ir saugoti demokratinės valstybės pamatus.

Tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai apibrėžtos sąvokos gali užtikrinti teisinį stabilumą, šeimos instituto apsaugą bei visuomenės vertybinį nuoseklumą.

The post Konstitucija turi apibrėžti tik dvi lytis – vyro ir moters - partija Nacionalinis susivienijimas appeared first on LAIKMETIS.

ELEKTRA. Ispanijoje ir Portugalijoje antradienį vėl įsižiebė šviesos po didžiulio elektros tiekimo sutrikimo, kuris paralyžiavo Iberijos pusiasalį, palikdamas keleivius traukiniuose ir šimtuose liftų, o milijonams žmonių neveikė mobilusis ryšys ir internetas.

PASLAUGA. „Galvoju, kad ši šalis (Ukraina) labai greit bus sutriuškinta. Tai didelė karo mašina (...). Galvoju, kad darau didelę paslaugą Ukrainai. Tikiu tuo“, – sakė D. Trumpas.

PASAI. Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas antradienį nusprendė, kad „auksinių pasų“ schemos, skirtos turtingiems užsienio investuotojams, pažeidžia Bendrijos teisę.

AUDITAS. Lietuva netinkamai panaudojo daugiau nei 235 mln. eurų europinės paramos, konstatavo Valstybės kontrolė, atlikusi ES fondų investicijų išlaidų auditą. Pasak jos, įvertinus 32-jų ES finansuotų projektų išlaidas, nustatytas 14,15 proc. klaidų lygis, kuris daugiau nei 7 kartus viršija Europos Komisijos toleruotiną 2 proc. ribą.

ČEKIUKAI. Seimas neleido prokurorams baudžiamojon atsakomybėn patraukti parlamentaro socialdemokrato Arūno Dudėno vadinamojoje čekiukų byloje. Generalinė prokuratūra nurodė, kad tokiu atveju tyrimas turės būti nutrauktas.

SLAPTUMAS. Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį pasirašė potvarkį, kuriuo po žvalgybos rekomendacijos nesuteikė leidimo dirbti su įslaptinta informacija koalicijos partneriui, „aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui.

GEGUŽĖS 1-OJI. Po pateikimo už liberalų siūlymą atsisakyti Tarptautinės darbo dienos kaip valstybinės šventės ir ją iš Darbo kodekso perkelti į Atmintinų dienų įstatymą balsavo 23 parlamentarai, prieš buvo 33, dešimt susilaikė.

PRIEŠ GYVYBĘ. Konstituciniam Teismui nusprendus, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai, Seimas ėmėsi svarstyti liberalų teiktas pataisas, leidžiančias žmonėms paslauga pasinaudoti neatsižvelgiant į jų šeiminę padėtį. Po pateikimo už Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus balsavo 33 Seimo nariai, 17 buvo prieš, o aštuoni susilaikė.

PARAMA. Lietuvos ir dar dešimties valstybių ministrai vieningai išsakė įsipareigojimą toliau visapusiškai remti Ukrainą ir dar kartą patvirtino savo paramą „Norinčiųjų koalicijai“, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

The post Liberalai laimi, iššvaistyti ES milijonai, nukenksminti čekiukai appeared first on LAIKMETIS.

Seime svarstomas Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas, kuris numato abortų prieinamumo didinimą ir jų kompensavimą valstybės lėšomis. Konstitucinis Teismas balandžio 10 dieną priėmė galutinį nutarimą, leidžiantį dirbtinį apvaisinimą vienišoms moterims, o balandžio 17 dieną – patvirtino galimybę tos pačios lyties poroms sudaryti partnerystę, atverdama kelią į šeimyninio statuso pripažinimą.

Pasak iniciatyvos autorių, šie sprendimai ne tik pamina prigimtinę šeimos sampratą, bet ir kelia grėsmę vaikų teisei augti natūralioje vyro ir moters šeimoje. Jie taip pat primena Fatimos apreiškimo regėtojos sesers Liucijos žodžius, kad paskutinė kova tarp Dievo ir Šėtono bus dėl šeimos.

Atsiliepdama į šiuos iššūkius, maldos akcijos „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“ iniciatyvinė grupė kviečia Lietuvos tikinčiuosius, ypač šeimas, visą gegužės mėnesį vienytis bendroje Rožinio maldoje. Maldos intencija – už šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą. Tikintieji kviečiami kiekvieną gegužės dieną melstis Rožinio maldą, o penktadieniais maldą papildyti pasninku ir gailestingumo darbais.

„Esame nykstančios tautos vaikai, tačiau turime galingą Užtarėją. Kviečiame visus prašyti Švč. Mergelės Marijos užtarimo, kad būtų atremtos prigimtinei šeimai ir negimusiai gyvybei žalingos iniciatyvos, o Dievas apšviestų klystančių brolių ir sesių sąžines“, – ragina maldos akcijos organizatoriai.

The post Lietuvos tikintieji kviečiami jungtis į maldą už šeimą ir gyvybę appeared first on LAIKMETIS.

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims. 

Liberalų sąjūdžio frakcijos pataisose siūlo tai išbraukti, tokiu būdu įteisinant procedūrą visiems asmenims.

Pasak liberalų, tai leis daugiau asmenų pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis ir susilaukti biologinių vaikų. Toks žingsnis, anot jų, pašalins Konstitucinio teismo nustatytą prieštaravimą Konstitucijai, diskriminacines įstatymo nuostatas.

Pakeitimais taip pat siūloma išplėsti sąrašą atvejų, kuomet atsiranda teisė į reprodukcinių audinių išsaugojimą, sprendžiant dėl asmens būklės ir jos įtakos vaisingumui.

Pasak iniciatorių, šiai dienai esama sveikatos būklė ir prognozuojami sveikatos sutrikimai, paskirtas gydymas, neapima visų galimų būklių, kurios kelia pagrįstas abejones dėl asmens vaisingumo.

Kaip rašė BNS, Konstitucinis Teismas balandžio pradžioje paskelbė, jog šiuo metu galiojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas dėl savo ribojimų pažeidžia Konstitucijos nuostatą, jog visi asmenys yra lygūs, jų teisių negalima varžyti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Taip pat pripažinta, kad pažeista pagrindinio šalies įstatymo norma, jog valstybė privalo rūpintis žmonių sveikata, garantuoti medicinos pagalbą bei paslaugas susirgus.

KT pažymėjo, kad Konstitucija reikalauja įstatymuose įtvirtinti tokį reguliavimą, pagal kurį esant nustatytam objektyviam medicininiam poreikiui, objektyvioms aplinkybėms, susijusioms su asmens sveikata, sveikatos priežiūros paslaugos asmenims būtų teikiamos vienodai, nepaisant, ar jie gyvena šeimoje, ar yra vieniši, ar yra sudarę partnerystės sutartį.

Šis nutarimas įsigalios po metų – 2026 metų balandžio 10 dieną. Per tą laiką Seimas turi priimti tokius Pagalbinio įstatymo pakeitimus, kad jis atitiktų Konstituciją.

Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus atvejus, bet apibrėžta, kad pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.

Praėjusios kadencijos Seime mėginta taisyti šią nuostatą, leidžiant pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, tačiau jos atmestos.

Projekto kritikai tvirtino, kad pagalbinis apvaisinimas yra medicininė procedūra, leidus ja pasinaudoti vienišoms moterims būtų sprendžiamos nebe sveikatos problemos, o tenkinami asmeniniai norai.

The post Seimo liberalai teiks pataisas, leisiančias žmonėms pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu neatsižvelgiant į jų šeiminę padėtį appeared first on LAIKMETIS.