„Švietimo sistemą tiesą sakant taip nureformavo, kad jau pačiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai reikia socialinės pagalbos. Kadangi reikia tos pagalbos, tai socialinės apsaugos ir darbo ministrė kartu tapo ir švietimo ir mokslo ministre“, – šeštadienį LSDP tarybos posėdyje kalbėjo LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė.

„Konservatoriai eidami į Seimo rinkimus deklaravo, kad švietimas bus ir yra jų prioritetas. Jūs matote tą prioritetą?“, – pridūrė ji. 

V. Blinkevičiūtė valdančiuosius kaltino „eksperimentais su jaunais žmonėmis“, o padėtį švietimo sistemoje pavadino „chaosu“.

„Kiek galima eksperimentuoti? Pavargome visi nuo to. Kažkokia reforma su tarpiniais patikrinimais. Niekam nepasiruošta! Kiekvieną kartą kažkokia kliurka!“, – teigė LSDP pirmininkė. 

Balandį atsistatydinus švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui, laikinai švietimo ministrės pareigas šiuo metu eina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

V. Blinkevičiūtė ironiškai atsiliepė apie Seimo konservatorių siūlymą keisti sovietinio dizaino kelio ženklus.

„Nes tai yra taip svarbu kaip bus pakelta briedžio uodega, kaip aš šaržuodama sakau, ar kiek bus pavaizduota perėjų brūkšniukų, kad vardan to šiuo laikotarpiu verta išleisti šimtus ar dešimtis milijonų. Ar nuo to pagerės eismas ir eismo būklė keliuose? Arba tai yra noras specialiai nukreipti kažkur dėmesį, arba tai yra sveiko proto praradimas“, – teigė LSDP pirmininkė. 

Valdantiesiems kaltinimai už „priešų paieškas“

LSDP pirmininkė kritikavo valdančiuosius konservatorius už rinkiminę politinę kultūrą, kaltino juos „priešų paieškomis“.  

V. Blinkevičiūtė taip pat kritikavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusią laikinąją Seimo komisiją ir jos išvadas.

„Penki Seimo nariai (...) nusprendžia, kad Konstitucija pažeista, viskas blogai ir apdrabsto visus purvais. Ir dabartinį prezidentą, ir Valstybės saugumo departamentą, ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, ir Generalinę prokuratūrą. Visus aplinkui nori apjuodinti, sukiršinti ir neva iš to bus kažkoks progresas ir prašviesėjimas valstybėje“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

„Tai yra nieko daugiau kaip toks valdančiųjų konservatorių supratimas apie rinkimų politinę kultūrą“, – pridūrė ji.

LSDP pirmininkė kritikavo ir vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, kuri šią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl prezidento G. Nausėdos veiksmų šiam anksčiau viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus.

„Aš pati išdirbau ministre aštuonerius metus ir neįsivaizduoju, kad taip galėtų įvykti. Kas čia yra? Čia vėl rinkimai ir naujo konservatorių fronto atidarymas, nes (...) jie turi turėti priešų“, – teigė LSDP pirmininkė.

V. Blinkevičiūtė teigė, kad nuolatinė valdančiųjų kritika G. Nausėdai gali jam padėti pasiekti pergalę prezidento rinkimų pirmame ture, kuris vyks gegužės 12 dieną. 

„Sutaupysim laiko, sutaupysim pinigų, turėsime daugiau galimybių susitikti ir diskutuoti dėl Europos Parlamento (rinkimų – BNS)“ – teigė LSDP pirmininkė.

The post LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė pažėrė kritikos valdantiesiems appeared first on LAIKMETIS.

Honkongas, buvusi Jungtinės Karalystės kolonija iki 1997 metų perdavimo Kinijai, antradienį po pagreitinto teisėkūros proceso priėmė saugumo įstatymą, paprastai vadinamą 23 straipsniu, pagal kurį numatytos bausmės už penkis nusikaltimus.

„Kinijos vyriausybė yra tvirtai pasiryžusi saugoti nacionalinį suverenitetą, saugumą ir vystymosi interesus, įgyvendinti vienos šalies ir dviejų sistemų politiką ir priešintis bet kokiam išorės kišimuisi į Honkongo reikalus. Visi išpuoliai ir šmeižtas niekada nebus sėkmingi ir yra pasmerkti žlugti“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas).

JK užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) teigė, kad tai buvo skubotas įstatymo, kuris „dar labiau pažeis teises ir laisves, kuriomis naudojamasi mieste“, priėmimo procesas.

Atsakydama į tai, faktinė Kinijos užsienio reikalų ministerija Honkonge papriekaištavo JK, kad ji „veidmainiauja ir taiko dvigubus standartus“, netiesiogiai užsimindama apie Londono nacionalinio saugumo įstatymus.

„Jungtinė Karalystė skelbia kurstančius ir neatsakingus komentarus apie Honkongo padėtį [...], visa tai lemia giliai įsišaknijusi kolonizatoriaus ir pamokslautojo mąstysena, – trečiadienį pareiškime teigė kinų užsienio reikalų komisaras. – Raginame JK tinkamai nustatyti savo poziciją, pripažinti tikrovę ir atsisakyti fantazijų apie tolesnę kolonijinę įtaką Honkonge.“

Raginame JK tinkamai nustatyti savo poziciją, pripažinti tikrovę ir atsisakyti fantazijų apie tolesnę kolonijinę įtaką Honkonge

Atsakydamas į ES kritiką, komisaro biuras išreiškė „stiprų nepasitenkinimą ir nepritarimą“ jos pastaboms.

„Raginame ES atsižvelgti į stiprų Honkongo poreikį laikytis šių teisės aktų ir atsisakyti veidmainiškų dvigubų standartų ir išankstinio nusistatymo“, – sakoma pareiškime.

Pagal britų susitarimą dėl šalies perdavimo Kinijai Honkongui 50 metų buvo garantuotos tam tikros laisvės, įskaitant teismų ir įstatymų leidžiamosios valdžios autonomiją, kuri remiasi principu „viena šalis, dvi sistemos“.

Susitarimas įtvirtino miesto, kaip pasaulinio lygio verslo centro, statusą, kurį sustiprino patikima teismų sistema ir politinės laisvės, nebūdingos žemyninei daliai.

2020-aisiais Pekinas Honkongui nustatė nacionalinio saugumo įstatymą, kuriuo siekiama nubausti už keturis nusikaltimus – separatizmą, sukilimą, terorizmą ir sąmokslą su užsienio pajėgomis.

Nuo to laiko, kai buvo priimtas šis įstatymas, pagal jį buvo suimta beveik 300 žmonių, dešimtys politikų, aktyvistų ir kitų visuomenės veikėjų buvo įkalinti arba priversti išvykti į užsienį, o pilietinė visuomenė iš esmės buvo nutildyta.

Susirūpinimas

Honkongo lyderis Johnas Lee (Džonas Li) yra teigęs, kad naujai priimtas įstatymas, pagal kurį baudžiama už valstybės išdavystę, sukilimą, valstybės paslapčių vagystę ir šnipinėjimą, sabotažą ir išorinį kišimąsi, padės užpildyti Pekino teisės aktų paliktas spragas.

Vyriausybė yra sakiusi, kad jo sukūrimas buvo „konstitucinė pareiga“, kaip nurodyta Honkongo mažosios konstitucijos, kuria miestas valdomas nuo pat jo perdavimo, 23 straipsnyje.

Tačiau D. Cameronas teigė, kad paspartintas teisės aktų priėmimas kenkia Kinijos ir JK bendrajai deklaracijai – 1984 metais pasirašytam tarptautiniu mastu įpareigojančiam susitarimui, kuriuo Kinija sutiko valdyti Honkongą pagal principą „viena šalis, dvi sistemos“.

„Raginu Honkongo valdžią [...] išlaikyti aukštą autonomijos ir teisinės valstybės laipsnį ir veikti pagal savo tarptautinius įsipareigojimus ir teisines prievoles“, – sakė jis.

Jo pareiškimas taip pat sulaukė Kinijos ambasados JK priekaištų, kuri jį pavadino „rimtu faktų iškraipymu“.

Ambasada teigė, kad įstatymas, pagal kurį už nusikaltimus, susijusius su valstybės išdavyste ir sukilimu, numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, „visiškai užtikrina Honkongo gyventojų teises ir laisves“.

„Raginame JK nutraukti savo nepagrįstus kaltinimus [...], susilaikyti nuo kišimosi į Kinijos vidaus reikalus bet kokia dingstimi“, – sakoma pranešime.

Jungtinės Valstijos, Jungtinės Tautos, ES ir Japonija taip pat viešai kritikavo šį įstatymą.

Antradienį Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis pareiškė, kad JAV yra susirūpinusios dėl „plačių ir, mūsų nuomone, neaiškiai apibrėžtų apibrėžtų nuostatų“ šiame įstatyme.

JT teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) antradienį pasmerkė naujo nacionalinio saugumo įstatymo priėmimą Honkonge ir pavadino jį skubotai priimtu ir „regresyviu žingsniu žmogaus teisių apsaugos srityje“.

ES sukritikavo ne tik numatomą įstatymo poveikį miesto laisvėms apskritai, bet ir sakė, kad jis gali turėti didelį poveikį Europos Sąjungos biuro, Europos konsulatų ir ES piliečių darbui Honkonge.

„Tai taip pat kelia abejonių dėl ilgalaikio Honkongo, kaip tarptautinio verslo centro, patrauklumo“, – teigiama antradienį paskelbtame ES pareiškime.

Trečiadienį Japonija prisidėjo prie šios nuomonės ir pareiškė, kad jai „labai svarbu palaikyti laisvą ir atvirą sistemą bei užtikrinti demokratinį ir stabilų Honkongo vystymąsi“.

Japonija „pakartoja esanti labai susirūpinusi dėl (Honkongo nacionalinio saugumo įstatymo) priėmimo, kuris dar labiau pakirs pasitikėjimą sistema „Viena šalis – dvi sistemos“, pareiškė ji.

The post Kinija išplūdo naujojo Honkongo saugumo įstatymo kritikus appeared first on LAIKMETIS.

„Tai, kad jis nepripažįsta nieko, kas susiję su A. Navalnu – arba jis yra (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino pusėje ir mano, kad šaunu, jog Putinas nužudė vieną iš savo politinių oponentų, arba tiesiog nemano, kad tai toks svarbus dalykas“, – sakė ji, kalbinta ABC laidoje „This Week“. 

„Bet kuris iš šių atvejų kelia nerimą. Bet kuris iš jų yra problema“, – pridūrė N. Haley. 

47 metų A. Navalno mirtį Rusijos Arkties kalėjime griežtai pasmerkė viso pasaulio lyderiai

47 metų A. Navalno mirtį Rusijos Arkties kalėjime griežtai pasmerkė viso pasaulio lyderiai, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną), kuris pareiškė atvirą pasmerkimą V. Putinui.

Tačiau D. Trumpas, tikėtinas J. Bideno varžovas lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose, nuo penktadienio, kai buvo pranešta apie A. Navalno mirtį, per kelis viešus pasirodymus apie tai nei karto neužsiminė.

The post N. Haley sukritikavo D. Trumpą už jo tylą dėl A. Navalno mirties  appeared first on LAIKMETIS.

Rafaelis Escudero (Rafaelis Eskudero), energingai ir nuodugniai sukritikuodamas „Fiducia Supplicans", įsakė savo kunigams „neteikti jokių palaiminimų" tos pačios lyties poroms ar nereguliariose situacijose esančioms poroms.

„Savo vyskupo šventimų dieną iškilmingai prisiekiau „saugoti tikėjimo depozitą tyrą ir vientisą pagal tradiciją, kurios Bažnyčioje visada ir visur laikomasi nuo apaštalų laikų. Dėl šios priežasties įspėju Mojobambos prelatūros kunigus neteikti jokios formos palaiminimų nereguliarioms poroms ar tos pačios lyties poroms", - paaiškino Peru teritorinės Mojobambos prelatūros vyskupas pastoraciniame pranešime, paskelbtame prelatūros interneto svetainėje.

R. Escudero nuomone, dikasterijos dokumentas „kenkia Bažnyčios bendrystei, nes tokie palaiminimai tiesiogiai ir rimtai prieštarauja dieviškajam apreiškimui ir Katalikų Bažnyčios doktrinai bei nenutrūkstamai praktikai, įskaitant naujausią popiežiaus Pranciškaus magisteriumą, todėl visoje deklaracijoje nėra citatų, kurias remia ankstesnis magisteriumas".

„2021 m. Tikėjimo mokymo kongregacija savo responsum al dubium Šventojo Tėvo parašu mums pareiškė, kad „Bažnyčia neturi ir negali turėti galios laiminti tos pačios lyties asmenų sąjungų", - pažymėjo R. Escudero.

Praėjusių metų gruodžio 18 d. išleista „Fiducia Supplicans" leidžia "spontanišką" pastoracinį palaiminimą „tos pačios lyties poroms" ir kitoms poroms, esančioms „nereguliariose situacijose". Jame neleidžiamas liturginis palaiminimas homoseksualioms poroms ir nustatoma, kad pastoracinis palaiminimas neturėtų būti teikiamas „kartu su civilinės sąjungos apeigomis ir net ne kartu su jomis. Jis taip pat negali būti teikiamas su jokiais drabužiais, gestais ar žodžiais, kurie būdingi vestuvėms".

Ši deklaracija greitai sukėlė tiek sveikinimo, tiek atmetimo reakcijų iš vyskupų visame pasaulyje. Pasak R. Escudero, tekstas sukėlė „precedento neturinčią sumaištį" tarp „jo jurisdikcijoje esančių dvasininkų ir daugelio tikinčiųjų".

The post Peru vyskupas kritiškai vertina „Fiducia Supplicans" appeared first on LAIKMETIS.

„Ši Vyriausybė buvo būtent ta, kuri kalbėjo ir žadėjo ir visaip kitaip sudarė įspūdį, kad jų valdymo laikotarpiu bus sugeneruotos tvarios, naujos biudžeto pajamos ateičiai. Deja, taip neatsitiko ir nuveikta tikrai per mažai“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Anot jos, iki šiol priimti ne visi biudžeto pajamų ir išlaidų santykį lemiantys įstatymai ir nesitikima, kad jie bus priimti.

„Kai kurie biudžetą didinantys ir jį sąlygojantys įstatymai priimti dar ne visi ir tai proceso prasme nėra švari situacija, nes dėl tam tikrų biudžeto pajamų ir išlaidų santykį lemiančių įstatymų dar neapsispręsta ir nėra vilties, kad bus tie įstatymai priimti“, – kalbėjo prezidento patarėja.

I. Segalovičienė aiškino, jog dėl nepriimtų sprendimų trūksta aiškumo dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, socialinio draudimo ir šalpos pensijų – šie sprendimai turėjo būti priimti iki valstybės biudžeto priėmimo.

„Kalbu apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, jis nėra dar patvirtintas ir šiandien nenumatomas priėmimas taip pat, todėl aiškumas dėl NPD didinimo, jo tokio šimtaprocentinio nėra, jis turėjo atsirasti prieš biudžetą arba lygiagrečiai su juo ir to aiškumo reikia visiems darbdaviams, kas yra labai svarbu skaičiuojantiems ir mokantiems žmonėms atlyginimus, neaiškumas taip pat yra ir dėl socialinio draudimo ir šalpos pensijų“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

„Teisėkūros kokybė reiškia kokybę bendrai sprendimų bei pasitikėjimą“, – pridūrė ji.

2024 metų valstybės biudžeto projektas, kurį Seimas ketina priimti antradienį, anot I. Segalovičienės, neatspindi švietimo problemų sprendimo, tinkamai nesprendžia kelių finansavimo, jame per mažai dėmesio skiriama šeimoms ir vaikams. 

„Biudžetas tikrai neatspindi tokių ambicingų problemų sprendimo švietimo srityje (...) per mažai orientacijos į šeimas ir vaikus, neišspręstas iš esmės kelių finansavimo klausimas“, – sakė I. Segalovičienė.

Biudžetas tikrai neatspindi tokių ambicingų problemų sprendimo švietimo srityje (...) per mažai orientacijos į šeimas ir vaikus, neišspręstas iš esmės kelių finansavimo klausimas“

Vis dėlto ji teigė, kad biudžeto projekte yra daug gerų dalykų, pavyzdžiui, didėjančios pensijos, NPD, didinamos išlaidos gynybai.

„Jame yra tikrai gerų dalykų, į žmonių gerovę nukreiptų: ir didės pensijos reikšmingai, neapmokestinamas pajamų dydis, indeksuosis ir augs socialinės išmokos, atlyginimai, galutiniame variante matome ir prezidento siūlytą galimybę skolintis gynybai deficito rėmuose“, – sakė I. Segalovičienė.

Numatoma, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,6 mlrd. eurų. Jo deficitas sieks 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  

Tai yra priešpaskutinis biudžetas, kurį rengia ši Vyriausybė, ir paskutinis, kurį priims šios kadencijos Seimas. 

The post Prezidentūra: ši Vyriausybė nesukūrė naujų ir tvarių pajamų šaltinių appeared first on LAIKMETIS.

„Reikia pabrėžti, kad siūloma Seimo ekspertinių institucijų pertvarkos koncepcija yra prieštaringa ir ydinga tuo požiūriu, kad sudaro įspūdį, jog koncepcijoje minimos esminės teisėkūros ir atskirų teisės aktų problemos gali būti išspręstos vien sujungiant atskiras biudžetines įstaigas“, – teigiama pirmadienį išplatintame penkių institucijų vadovų pranešime.

„Akivaizdu, kad sukūrus naują instituciją – agentūrą – bus sunku užtikrinti tolesnį dabartinėms Seimo ekspertinėms institucijoms priskirtų uždavinių įgyvendinimą, o jie itin reikšmingi siekiant ne tik Tautos savasties ir stiprybės, bet ir valstybės nacionalinio saugumo išsaugojimo“, – rašoma jame.

Seimo skiriamų institucijų vadovai – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Algirdas Utkus ir laikinoji Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė  Lijana Gvaldaitė – parengė Seimui atsiliepimą į parlamento vadovės anksčiau registruotą koncepciją, kuria siūloma Lietuvos švietimo tarybą išformuoti, o penkias minėtas įstaigas sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.

Akivaizdu, kad sukūrus naują instituciją – agentūrą – bus sunku užtikrinti tolesnį dabartinėms Seimo ekspertinėms institucijoms priskirtų uždavinių įgyvendinimą

Vadovai teigia nepritariantys V. Čmilytės-Nielsen koncepcijai. Anot jų, koncepcijoje pateikta paviršutiniška, tikrovės neatitinkanti ir klaidinanti būklės analizė, institucijos nepagrįstai kaltinamos funkcijų dubliavimu neatsižvelgiant į jų veiklos aprėpties skirtingą turinį, painiojama šias institucijas sudarančių narių samprata su valdymo organų samprata.

„Remiantis nekokybiškai atlikta būklės analize koncepcijoje pateikiamos nepagrįstos išvados dėl spręstinų problemų, o nurodyti koncepcijos įgyvendinimo rezultatai labiau priklauso ne nuo Seimo ekspertinių institucijų pertvarkos, bet nuo Seimo statuto pakeitimo ir kitų sprendimų“, – rašoma atsiliepime.

Pasak vadovų, siūlomas Seimo pertvarkos modelis pasižymi ryškiais trūkumais ir galimomis neigiamomis pasekmėmis.

„(...) planuojama, kad agentūros administraciją turėtų sudaryti net 40 pareigybių (kai maksimalus ekspertų skaičius siektų tik 32–44), o agentūrai vadovautų profesionalus vadybininkas, per konkursą atrinktas į pareigas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Toks modelis visiškai prasilenkia su „rankos atstumo“ principu ir sudaro galimybes politikams kištis į agentūros sudarymą ir jos sprendimų priėmimą“, – teigiama atsiliepime.

Jame pažymima, kad „dabartinės augančios geopolitinės įtampos akivaizdoje siūlymas naikinti Seimo ekspertines institucijas, susijusias su valstybės pamatinių konstitucinių ir nacionaliniam saugumui svarbių vertybių išsaugojimu, yra parankus priešiškoms Lietuvai jėgoms“.

Atsiliepime pabrėžiama, kad siūloma pertvarkos koncepcija yra prieštaringa ir ydinga – sudaromas įspūdis, jog koncepcijoje minimos esminės teisėkūros ir atskirų teisės aktų problemos gali būti išspręstos vien sujungiant atskiras biudžetines įstaigas.

„Akivaizdu, kad, sukūrus naują instituciją – Nacionalinės gerovės agentūrą, būtų sunku užtikrinti tolesnį dabartinėms Seimo ekspertinėms institucijoms priskirtų uždavinių įgyvendinimą, o jie itin reikšmingi siekiant ne tik Tautos savasties ir stiprybės, bet ir valstybės nacionalinio saugumo išsaugojimo“, – rašoma Seimui skirtame dokumente.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielse lapkritį registravo parlamentui pavaldžių patariamųjų-ekspertinių institucijų pertvarkos koncepciją. 

Pagal ją, Lietuvos švietimo tarybos funkcijos būtų perduotos kitiems panašią veiklą vykdantiems subjektams, o Valstybinė lietuvių kalbos ir Valstybinė kultūros paveldo komisijos, Etninės kultūros globos, Nacionalinė sveikatos ir Nacionalinė šeimos tarybos būtų sujungtos į Nacionalinę gerovės agentūrą.

Politikės teigimu, per ilgą laiką prikurta per daug parlamentui pavaldžių patariamųjų institucijų, jos dirba neefektyviai.

Anot Seimo pirmininkės, menkas darbuotojų skaičius ir šių institucijų finansavimas, per daug komisijų ir tarybų narių, vadovų motyvacijos stoka lemia šių institucijų veiklos efektyvumo trūkumus bei visuomenės nepasitikėjimą jomis.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, pertvarka siekiama suformuoti nuoseklią institucijų sistemą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti pagrindinę misiją ‒ remiantis išimtinai ekspertinėmis žiniomis, patarti Seimui, prezidentui, Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, visuomenei, o ne atlikti kitoms institucijoms būdingas funkcijas, tai yra priimti visuotinai privalomus teisės aktus ar vykdyti mokslinius tyrimus.

Seimo pirmininkės skaičiavimu, ekspertinių-patariamųjų institucijų sujungimas beveik trečdaliu sumažintų bendrą numatytų etatų skaičių (nuo 53 iki 40 etatų), o skiriamus asignavimus – maždaug 500 tūkst. eurų (nuo 1,819 mln. eurų iki 1,3 mln. eurų).

Numatoma, kad nauja sistema įsigaliotų 2025 metų sausio 1 dieną.

The post Kirtis Seimo pirmininkei: ekspertinės institucijos siūlymą jas sujungti vadina ydingu appeared first on LAIKMETIS.

„Šis išpuolis akivaizdžiai parodo nepagrįstą Izraelio pasiryžimą sunaikinti civilinę infrastruktūrą ir socialinių paslaugų centrus, taip pat apgultame anklave įstrigusių civilių gyventojų prieglaudas“, – sakoma Jeruzalės ortodoksų bažnyčios pareiškime.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas matė rūkstančius dūmus iš ortodoksų kultūros centro ir mokyklos Gazoje griuvėsių.

Izraelio kariuomenė kol kas nepakomentavo šio smūgio.

Po to, kai spalio 7 dieną Gazos Ruožą valdantys „Hamas“ kovotojai įsiveržė į žydų valstybės teritoriją ir, pasak Izraelio pareigūnų, nužudė 1,4 tūkst. žmonių, Izraelis pradėjo plataus masto anklavo bombardavimo kampaniją.

Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija, kontroliuojama grupuotės „Hamas“, pranešė, kad nuo karo su Izraeliu pradžios šioje palestiniečių teritorijoje žuvo daugiau nei 8,5 tūkst. žmonių, rodo naujausi duomenys.

Į šios bažnyčios (nuosavybę) buvo nutaikytos raketos, kas joje yra? Kodėl visa tai vyksta?

Netoli ortodoksų kultūros centro įsikūręs vietos gyventojas AFP sakė, kad pabudo nuo sprogimų. 

„Į šios bažnyčios (nuosavybę) buvo nutaikytos raketos, kas joje yra? Kodėl visa tai vyksta?“ – klausė Hassanas Abu Mersa (Hasanas Abu Mersa).

Patriarchatas pranešė, kad nuo spalio 7 dienos per Izraelio smūgius nukentėjo 19 maldos namų, įskaitant bažnyčias ir mečetes.

Spalio 20 dieną keli žmonės žuvo slėpdamiesi Šventojo Porfirijaus bažnyčios, seniausios Gazos Ruože tebenaudojamos bažnyčios, komplekse, kai ją apšaudė Izraelis.

The post Jeruzalės patriarchatas smerkia Izraelio bombardavimą Gazos ruože appeared first on LAIKMETIS.

„Tikrai jaučiuosi pasielgęs labai pilietiškai ir teisingai. Mes gyvename demokratinėje šalyje ir Šventąjį Raštą galima cituoti. Aš perpasakojau, ką kalba apie homoseksualizmą, apie seksualinius nukrypimus Šventasis Raštas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė parlamentaras.

Jis tikino neketinąs atsiprašyti LGBTIQ bendruomenės atstovų.

„Ne. Už ką? – teigė Seimo narys. – Aš ėjau, jie mane užsipuolė. Ar aš neturiu teisės išsakyti savo nuomonės šitoje landsbergių diktatūrinėje šalyje?“

„Jie mane užkalbino, aš pasakiau, ką galvoju apie homoseksualizmą. Nebūtų kalbinę, būčiau praėjęs pro šoną“, – tvirtino jis.

P. Gražulis stebėjosi, kodėl negalima kritikuoti „genderizmo ideologijos“.

„Sovietmečiu nebuvo galima kritikuoti komunistinės ideologijos, dabar genderistinės ideogolijos negalima kritikuoti. Šita ideologija yra dar baisesnė“, – sakė jis.

„Jeigu jums ir man nuo trejų metų būtų aiškinę, kad vyrų santykiai su vyrais yra normalūs, ką žinau, kuo aš būčiau užaugęs. O dabar tą daro, eina į mokyklas, į darželius, berniukus rengia suknelėmis, aiškina, kad tie santykiai yra normalūs. Tai yra Sodoma ir Gomora, greitai ateis pasaulio pabaiga, aš jums sakau“, – kalbėjo parlamentaras.

Sovietmečiu nebuvo galima kritikuoti komunistinės ideologijos, dabar genderistinės ideogolijos negalima kritikuoti. Šita ideologija yra dar baisesnė

Jis teigė, kad jaučiasi persekiojamas valdančiųjų dėl savo pažiūrų.

„Esu nuolatinėje apkaltos stadijoje. Frakcijoje kalbėjau, kad pasiūlysiu įstatymo pataisą, jog būtų ne laikina apkaltos komisija, o nuolatinė komisija dėl Gražulio apkaltos“, – sakė P. Gražulis.

„Jeigu jie manęs nepultų, manęs jau dvi kadencijas nebūtų Seime. Jei manęs neėstų, nepersekiotų, seniai manęs nebūtų politikoje“, – tvirtino jis.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ketvirtadienį prašys Seimo leidimo patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn, kad jam būtų galima jam pateikti įtarimus dėl viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos.

Ikiteisminį tyrimą dėl šio politiko elgesio prokurorai pradėjo pernai gegužę po Seimo nario viešų pasisakymų apie LGBTIQ bendruomenės narius.

„Šiuo metu turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kalbėdamas viešai Seimo patalpose po plenarinio Seimo posėdžio, kurio metu buvo svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, Seimo narys Petras Gražulis galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje“, – teigta prokuratūros pranešime.

Minėtame straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Praėjusių metų gegužės 26 dieną, Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės Seime sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.

Minėtame ikiteisminiame tyrime parlamentaras apklaustas kaip specialusis liudytojas, tačiau norint jam pateikti įtarimus, Seimas turi panaikinti jo teisinę neliečiamybę.

Pagal Konstituciją, Seimas narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali kitaip suvaržoma jo laisvė.

Generalinė prokurorė jau antrą kartą šioje kadencijoje prašys panaikinti Mišrios Seimo narių grupės parlamentaro P. Gražulio teisinį imunitetą. 

2020 metų gruodį jis panaikintas, kad būtų galima politikui pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo „Judex“ koldūnų byloje.

Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodamas Seimo nario statusu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Už tai Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį politikui skyrė daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą ir nurodė konfiskuoti per 3,3 tūkst. eurų. Šių metų lapkričio 7 dieną galutinį verdiktą šioje byloje turėtų skelbti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Be to, P. Gražuliui pradėta apkalta už tai, kad tyčia balsavo už kitą Seimo narį.

The post P. Gražulis neketina atsiprašyti LGBT bendruomenės, teigia perpasakojęs Šventąjį Raštą appeared first on LAIKMETIS.

„Izraelis neturėtų pamiršti, kad jei elgsis labiau kaip organizacija, o ne kaip valstybė, su juo taip ir bus elgiamasi“, – sakė Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), užsipuldamas „gėdingus Izraelio kariuomenės metodus“ tankiai apgyvendintame Gazos Ruože.

„Civilių objektų bombardavimas, civilių žudymas, humanitarinės pagalbos blokavimas ir bandymas tai pateikti kaip pasiekimus yra organizacijos, o ne valstybės veiksmai“, – pridūrė jis.

R. T. Erdoganas, kalbėdamas apie Kurdistano darbininkų partiją (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės įtraukė į teroristinių grupuočių sąrašą, paprastai vartoja žodį organizacija.

„Manome, kad karas turėtų turėti etiketo taisykles, kurių abiem šalims reikėtų laikytis. Deja, šis principas Izraelyje ir Gazoje yra šiurkščiai pažeidžiamas“, – sakė jis ir pasmerkė „civilių žudymą Izraelio teritorijoje“ ir „beatodairišką nekaltų žmonių žudymą nuolat bombarduojamoje Gazoje“.

pasmerkė „civilių žudymą Izraelio teritorijoje“ ir „beatodairišką nekaltų žmonių žudymą nuolat bombarduojamoje Gazoje“

„Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Izraelyje žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, o Gazos Ruožo pareigūnai skelbia apie 1 055 žuvusius palestiniečius.

„Hamas“ buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruožui Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

The post R. T. Erdoganas: Izraelis Gazos Ruože elgiasi „ne kaip valstybė“ appeared first on LAIKMETIS.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Justas Džiugelis čia įžvelgia populizmą prieš rinkimus, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, jog tokiu atveju pritrūktų lėšų svarbiems socialiniams projektams. Tačiau abu politikai sutinka, kad pataisos svarstytinos, kad skolų problemos „nebūtų marinuojamos“.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad pasiūlymas yra deklaratyvus ir nesprendžia skolingų gyventojų problemos masto, nes dauguma tokių yra nedirbantys asmenys. 

M. Lingė BNS akcentavo ministerijos inicijuojamas pataisas, kuriomis siūloma mažinti atskaitymus iš atlyginimų už skolas: „Kad ta našta nebūtų varginanti“.  

Jis taip pat pabrėžė, kad savivaldybėms leidus dengti skolas dirbantiems gyventojams, joms gali pritrūkti lėšų kitoms socialinėms programoms. 

„Neretai stebime, kad esant lėšų trūkumui nebėra galimybės plačiai pasirinkti, kam nukreipti sutaupytas lėšas, ir neretai nutinka, kad kai kurios sritys nepakankamai finansuojamos, nes prioritetai arba būna į kažką labai sukoncentruoti, arba kai kurioms priemonėms neužtikrintas finansavimas“, – kalbėjo M. Lingė.   

Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė taip pat teigė, kad savivaldybei galėtų pritrūkti lėšų paramai, nors įsiskolinusiems žmonėms tai būtų gera žinia. 

„Iš gyventojo, turinčio skolų, pozicijos, tai galbūt gera žinia. Savivaldybei tai papildoma finansinė našta, nes išaugus komunalinių paslaugų (centralizuoto šildymo, kieto kuro ir kt. energetinių išteklių) kainoms, valstybei kasmet didinat valstybės remiamas pajamas, didėja socialinių pašalpų ir kompensacijų dydžiai, todėl kyla grėsmė, kad gali pritrūkti lėšų piniginei socialinei paramai“, – BNS teigė Kauno atstovė. 

„Manome, kad ši siūloma įstatyme pataisa, neskatintų gyventojų ieškoti galimybių savarankiškai padengti įsiskolinimų ir integruotis į darbo rinką“, – pridūrė E. Kačiulienė.

J. Džiugelis BNS sakė manantis, kad tokiu pasiūlymu kišamasi į savivaldos reikalus: „Politikai akcentuojame, kad savivalda turi būti nepriklausoma, ir tuo pačiu teikiame pataisas, kurios tą autonomiją varžo“. 

Jis mano, kad pasiūlymas vis tik galėtų būti svarstomas, tačiau šiuo klausimu svarbi Savivaldybių asociacijos nuomonė.  

Asociacija BNS pataisų nekomentavo. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlymą vadina pertekliniu.

„Savivaldybės turi teisę, įvertinus individualią asmens ar šeimos situaciją, skirti socialinę paramą asmenims, turintiems įsiskolinimų, t. y. teikti socialinę paramą kitais (...) atvejais, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę ar sąlyginę pašalpą, apmokėti skolą už būstą ir kitais atvejais“, – komentare BNS nurodė ministerija. 

„Nepanaudotos lėšos gali būti panaudotos ir įsiskolinimams padengti tiems savivaldybės gyventojams, kurie nepajėgūs vykdyti skolinių įsipareigojimų dėl savo finansinės padėties“, – priduria ministerija.

Vis dėlto ji abejotinu vadina siūlymą skolas dengti dirbantiems savivaldybės gyventojams.

„Piniginės socialinės paramos gavėjui įsidarbinus ir gaunant darbo užmokestį, dar visus metus nenutraukiama piniginė socialinė parama – 12 mėnesių skiriama iki įsidarbinimo mokėta socialinė pašalpa. Tai reiškia, jog dirbantys asmenys, buvę paramos gavėjai, jau yra remiami iš savivaldybių biudžetų lėšų, tokiu būdu padidinant jų disponuojamas pajamas, kurių dalį jie galėtų skirti turimų finansinių įsipareigojimų vykdymui“, – BNS teigė ministerija. 

Siekiant paskatinti įsiskolinusius gyventojus dirbti legaliai, ministerija žada siūlyti tris kartus – iki 10 proc. sumažinti atskaitomą sumą, o ilgalaikius bedarbius pirmus jų darbo metus apskritai atleisti nuo skolų mokėjimo. 

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos iniciatoriai – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis, Algirdas Butkevičius ir kiti – sako, kad 2020 metais 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turėjo įsiskolinimų.

Valstybės duomenų agentūros balandžio 20-osios duomenimis, iš 207 tūkst. skolininkų apie 145 tūkst. (70 proc.) nedirbo.  

2022 metais Lietuvos banko apklausoje 6 iš 10 namų ūkių nurodė, kad jų finansiniai įsipareigojimai yra našta, o pagrindinė priežastis jų nevykdyti yra kasdienių išlaidų padidėjimas.

Dabar žmogaus skoloms padengti galima išskaičiuoti iki 30 proc. jo atlyginimo, mažesnio už minimalią algą (840 eurų iki mokesčių), ir iki 50 proc. – didesnio už MMA.  

The post Kritikuojami siūlymai dirbančių žmonių skolas dengti iš savivaldos lėšų appeared first on LAIKMETIS.