Apie tai praėjusią savaitę buvo paskelbta Bažnyčios interneto svetainėje.

Tai sprendimas tos Ortodoksų Bažnyčios dalies, kuri reziduoja Maskvos patriarchato žinioje. Taip pat yra kita Ortodoksų Bažnyčios atšaka, kuri nuo 2019 m. turi autonomiją su savo patriarchatu Kijeve. Pasak Ortodoksų žurnalistų sąjungos, šis Biblijos vertimas pradėtas rengti daugiau kaip prieš dvidešimt metų.

Apie naujosios Biblijos versijos atsiradimo aplinkybes neužsimenama. Jau yra kelios (pilnos) Biblijos ukrainiečių kalba - slavų kalba, panašia į rusų kalbą. Abi Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšakos taip pat dalyvauja Ukrainos Biblijos draugijos veikloje.

The post Ortodoksų Bažnyčia išleido naują Bibliją ukrainiečių kalba appeared first on LAIKMETIS.

Metropolitas komentavo popiežiaus žodžius, pasakytus per susitikimą su Graikijos Ortodoksų Bažnyčios vadovu Ieronymosu II (Jeronimu II) šio mėnesio pradžioje Atėnuose. Popiežiaus atsiprašymą jis laiko svarbiu indėliu normalizuojant ortodoksų ir katalikų santykius.

„Niekas nekalba apie abiejų Bažnyčių suvienijimą. Susiskaldymas egzistavo labai ilgai, buvo daug prieštaravimų. Abi Bažnyčios beveik dešimt šimtmečių gyveno nepriklausomą gyvenimą“, - sakė Hilarionas.

Niekas nekalba apie abiejų Bažnyčių suvienijimą. Susiskaldymas egzistavo labai ilgai, buvo daug prieštaravimų.

„Skiriasi pagrindinių krikščioniškų dogmų supratimas, šventųjų pagerbimas. Pavyzdžiui, kai kurie asmenys Ortodoksų Bažnyčioje yra gerbiami kaip šventieji, o Katalikų Bažnyčioje jie nepripažįstami. Taip pat Ortodoksų Bažnyčia nepripažįsta daugelio katalikų šventųjų“.

Taigi suvienijimas nėra darbotvarkėje. „Apie susivienijimą negali būti nė kalbos, tačiau galime kalbėti apie tai, kad reikia nutraukti šimtmečius trukusią varžybų, konkurencijos ir priešiškumo situaciją“, - sakė Hilarionas.

Metropolitas pridūrė, kad popiežiaus Pranciškaus žodžiai - toli gražu ne pirmas Romos pontifikų atsiprašymas ortodoksams. Jo pirmtakai taip pat išsakė tokius komentarus. Jie tiesiogiai kalbėjo apie daugybę katalikų padarytų klaidų ortodoksų atžvilgiu.

Apie susivienijimą negali būti nė kalbos, tačiau galime kalbėti apie tai, kad reikia nutraukti šimtmečius trukusią varžybų, konkurencijos ir priešiškumo situaciją.

Tarp tokių klaidų metropolitas Hilarionas paminėjo unitų sukūrimą, kuris iki šiol skaldo tikinčiuosius. „Katalikai įvairiais būdais bandė atversti ortodoksus į katalikybę. Ir vienas iš būdų buvo unija, kai ortodoksams buvo leista išlaikyti savo liturgines apeigas. Vis dėlto jie turėjo įstoti į Katalikų Bažnyčią ir visiškai priimti katalikų doktriną, įskaitant ir popiežiaus visuotinės jurisdikcijos doktriną.“

Rusijos Ortodoksų Bažnyčia nežino, kada ir kur Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas galėtų susitikti su popiežiumi Pranciškumi.

Katalikai įvairiais būdais bandė atversti ortodoksus į katalikybę.

„Mano susitikimas su popiežiumi Pranciškumi planuojamas tarp gruodžio 20 – os ir 30 – os dienų“, - sakė Hilarionas. „Ketinu Jo Šventenybės patriarcho Kirilo vardu pasveikinti jį su 85-uoju gimtadieniu ir aptarti su juo įvairius klausimus, susijusius su dvišaliais mūsų Bažnyčių santykiais“, - tęsiama komentare. Tarp aptariamų klausimų „yra ir galimas popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Kirilo susitikimas. Nei šio susitikimo vieta, nei data kol kas nežinomos“.

Anksčiau tą pačią dieną, grįždamas iš Graikijos į Romą, popiežius Pranciškus pareiškė, kad norėtų apsilankyti Maskvoje kito vizito su Rusijos ortodoksų patriarchu Kirilu metu. Tai būtų pirmoji popiežiaus kelionė į Rusijos sostinę.

The post Rusijos metropolitas: ortodoksų ir katalikų vienybės dar nėra appeared first on LAIKMETIS.

Kalugos miesto, esančio už 180 km į pietvakarius nuo Maskvos, policijos departamentas pranešė, kad „stebėdamas internetą“ aptiko nuotrauką, kurioje užfiksuota moteris, demonstruojanti sėdmenis prie bažnyčios.

Pasak laikraščio „The Moscow Times“, kaltinimai „religinių jausmų įžeidimu“ rodo, kad Kremlius vis daugiau dėmesio skiria konservatyvių vertybių gynimui. Dar praėjusią savaitę Maskvos teismas nubaudė muzikinių vaizdo klipų kanalą už „gėjų propagandą“. Valdžios institucijos teigė, kad renginys buvo pažymėtas „6+“ amžiaus cenzu, o ne reikalaujamu „18+“, todėl buvo pažeistas prieštaringai vertinamas Rusijos įstatymas, draudžiantis „gėjų propagandą“ nepilnamečių atžvilgiu.

Nors Rusijos valstybė vis daugiau dėmesio skiria kaltinimams, susijusiems su religija, Rusijos Ortodoksų Bažnyčia nenori būti to dalimi. Sankt Peterburgo Bažnyčios vyskupija nenori tapti šalimi procese prieš tinklaraštininkus, apnuoginusius sėdmenis prie Išganytojo ant pralieto kraujo cerkvės Sankt Peterburge, ir pasitenkins „aktyvia atgaila“. Ši atgaila gali būti išreikšta dalyvavimu dalijant maistą benamiams.

Rusijos ortodoksų bažnyčia nenori būti kaltinimų, susijusių su religija, dalimi.

Anksčiau šį mėnesį Maskvos teismas nuteisė du tinklaraštininkus dešimčiai mėnesių kalėjimo už tai, kad jie surengė rentgeno nuotraukų fotosesiją prie Šv. Bazilijaus katedros, esančios priešais Kremlių. Tai pirmoji pora, kuriai pagal Rusijos įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už „religinių jausmų įžeidimą“, skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Rusija priėmė „religinių jausmų įžeidimo“ įstatymą 2013 m., keršydama už antikremliškos aktyvistų grupės „Pussy Riot“ antiputinišką pasirodymą Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje.

The post Rusija bando apsaugoti bažnyčias nuo seksualinio pobūdžio nuotraukų appeared first on LAIKMETIS.

Palaimingoji ugnis: truputis istorijos

Apie palaimingosios ugnies įžiebimo per Velykas stebuklą Viešpaties Kapo šventykloje Jeruzalėje žinoma nuo seno.

„Šventikai ir Jeruzalės gyventojai susirinkdavo Viešpaties Kapo šventykloje į pamaldas Velykų išvakarėse. Praėjus kažkiekl laiko, kurį visi praleisdavo tyloje laukdami, viena iš lampadų kabančių virš Viešpaties Kapo stebuklingai užsižiebdavo. Kitas lampadaes ir fakelus šventykloje uždegdavo nuo jos, ir tikintieji parsinešdavo šventąją ugnį į savo namus"- taip šį įvykį XIX a. aprašė Solezmo (Prancūzija) benediktinų vienuolyno abatas dom Prosperas Geranžas (Prosper Louis Pascal Guéranger).

Iš jo žodžių žinome, kad stebuklas įvykdavo XI-XII amžiuose ir jį matydavo visi: savaime užsidegdavo lampada virš koplyčios (kuri vadinama Kuvuklija) arba pačioje koplyčioje, tačiau nekalbama, kad kas iš šventikų specialiai melstųsi prie tos lampados.

Mums žinomas palaimingosios ugnies įžiebimas atrodo taip: Velykų išvakarėse pagal Julijaus kalendorių Kuvuklija apžiūrima ir užantspauduojama, vėliau prie jos minioje ateina Jeruzalės ortodoksų patriarchas nešinas žvakių ryšulėliu. Nuo patriarcho nurengiami visi liturginiai drabužiai, ant jo lieka tik porijasė (po ja marškiniai ir kelnės). Patriarchas ir armėnų hierarchas įeina į Kuvukliją ir kurį laiką meldžiasi koplyčioje prie tuščio Jėzaus kapo, po to, patriarchas išeina iš Kuvuklijos su degančiomis žvakėmis. Tada ugnis paskleidžiama tarp tikinčiųjų. Kas vyksta Kuvuklijoj tiksliai nežinoma - transliacija iš ten nevyksta, ten nefotografuojama ir nefilmuojama.

Yra tvirtinama, kad palaimingoji ugnis nedegina, o prieš jai nusileidžiant šventykloj pasirodo ugnies blyksniai. Tačiau kai kurie ortodoksų piligrimai tai neigia.

Ortodoksų hierarchų nuomonė

Rusijos Ortodoksų Bažnyčioje (ROB) neabejojama stebuklinga palaimingosios ugnies kilme. Maskvos ir visos Rusios patriarchas Aleksijus II 2005 metais kalbėjo: „Kryžiaus procesijai iš šventojo Jeruzalės miesto buvo pristatyta Palaimingoji ugnis, kuri pagal susiklosčiusią tradiciją kasmet atvežama į Maskvą, o iš sostinės išsiunčiama į mūsų tėvynės miestus. Ir šiandien mes atversim indą su šia šventenybe ir suteiksim galimybę, stebuklingai nužengusiai ant gyvybę nešančio Viešpaties Kapo ugniai, plisti tarp tikinčiųjų, ir kai kurie maldininkai ją nusineš į savo namus".

Dabartinis ROB vadovas patriarchas Kirilas taip vertino šį reiškinį: „Iš šventojo Jeruzalės miesto pas mus tradiciškai atkeliavo Šventoji ugnis, nužengusi ką tik Prisikėlimo Šventovės Kuvuklijoj. Priimkite šią ugnį kaip dieviškos palaimos ženklą, atsineškite į savo namus  ir, žvelgdami į ją, turėkite prieš save kaip Gelbėtojo ugninės pergalės prieš visokį blogį ir visokią neteisybę, didį simbolį" (Iš Velykinės 2016 metų liturgijos).

O štai Jeruzalės patriarchas Teofilis III apie ją kalba ne kaip apie stebuklą, bet greičiau kaip apie simbolinę apeigą: „Tai labai sena, ypatinga ir unikali Jeruzalės bažnyčios ceremonija. Ši palaimingos ugnies ceremonija vyksta tik čia, Jeruzalėje. Ir ji vyksta dėka paties Jėzaus Kristas mūsų Viešpaties Kapo. Kaip jūs žinote, šita palaimingosios ugnies apeiga - tai yra tarsi atvaizdavimas, kuris mums pristato pirmąją Gerąją Nauieną, pirmąjį mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Tai yra atvaizdavimas - kaip ir visos mūsų šventosios apeigos.“ (Iš interviu Rusijos spaudai 2008 metais).

Skeptikų nuomonė

Jau minėtas abatas Geranžas rašė: „Regis šis kasmetinis stebuklas prasidėjo po to, kai saracėnai užgrobė Jeruzalę. Dievas taip viską sutvarkė, kad tai galėjo tapti netikėliams krikščionių religijos dieviškumo patvirtinimu. Visi to meto istorikai rašę apie Lotynų Jeruzalės karalystę, kalba apie šį stebuklą kaip apie neginčijamą faktą. Kai popiežius Urbonas II atvyko į Prancūziją skelbti apie pirmąjį kryžiaus žygį, jis pasitelkė šį stebuklą kaip vieną iš argumentų, kurie turėjo įkvėpti tikinčiuosius apginti Kristaus kapą. Kai mūsų Viešpats dėka savo nesuvokiamų teisingumo kelių leido  netikėliams vėl užgrobti Jeruzalę, stebuklas liovėsi ir nuo to laiko niekas jo nematė. Mes žinom apie grubų ir šventvagišką vaizdą, kuris kasmet išniekina Viešpaties Kapo šventyklą, kai stebint neišmanantiems ir entuziazmo pagautiems žmonėms, graikų dvasininkija pasitelkusi niekingą apgaulę veltui bando tą dieną atkurti stebuklą, kuris liovėsi prieš daugybę metų".

Buvęs ROB diakonas Andrejus Kurajevas, po patriarcho Teofilio III 2008 metų interviu, rašė: „Nei žodžio ,stebuklas", nei ,įsižiebimas‘ jis nepasakė. Atviriau papasakot apie žiebtuvėlį kišenėj jis negalėjo. Jo žodžiuose matom aiškų išsisukinėjimą nuo pokalbio apie stebuklą. Aš ir anksčiau girdėjau apie tai, kaip skiriasi Didžiojo šeštadienio įvykių interpretacijos Rusijoje ir čia. Graikų hierarchai šį vyksmą vertina visai kitaip nei rusų ar arabų maldininkai. Jiems tai ne stebuklas, o apeiga, simbolinis atvaizdavimas.

Jeruzalės šventyklos interneto puslapyje nerasit nei užuominos, kad patriarchas prie Kapo meldžia kad būtų atsiųsta stebuklingoji ugnis ir užsidegtų lampada. Tai yra, patriarchas paima ugnį kuri jau yra, ir kuri ten dega pastoviai. Kokia ugnis nuolat prie Kapo? Įprasta lampados ugnis. Aš manau, kad kartą stebuklas su savaime užsidegančia ugnimi buvo. Kad jį prisimintume ir buvo nustatytas kasmetinis liturginis atvaizdavimas", - rašo Kurajevas, lygindamas palaimingosios ugnies uždegimą su vandens pašventinimu per Krikšto šventę.

Prieš kelis metus armėnų šventikas iš Jeruzalės tėvas Samuilas Agojanas, tris kartus dalyvavęs įsižiebiant palaimingai ugniai, pareiškė, kad tai nėra stebuklas. Televizijos reportaže jis pasakė, kad patriarchai uždega vaškinių žvakių ryšulėlius nuo aliejinės lampados ir palaimingoj ugnyje nėra nieko mistiško. „Dievas daro stebuklus, bet ne žmonėms pamaloninti"- paaiškino šventikas.

Jo žodžiai papiktino greta buvusį koptų šventiką, o po to ir ROB atstovus. „Tai keistas pareiškimas, ypač atsižvelgiant kaip pagarbiai šį stebuklą vertina žmonės ir kaip visame pasaulyje daugelis su tikėjimu ir viltimi laukia šio įvykio. Mes visada džiaugsmingai priimam prieš Velykas Palaimingąją ugnį. Mūsų parapijiečiams jos atvykimas iš Jeruzalės Velykų išvakarėse - džiaugsmingas įvykis, kurio laukiama, ir žinoma niekas nebando abejoti stebuklu", - sakė patriarcho Kirilo atstovas spaudai.

Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios šventikas tėvas Aleksandras Dediuchinas 2017 metais taip pat rašė, kad palaimingoji ugnis uždegama dirbtinai. „Tarp kitko, pastaraisiais metais ,palaimingoji ugnis‘ visada nusileidžia tarp 14 ir 15 valandos, - pastebėjo jis. Tačiau iš istorijos žinome, kad anksčiau ji ,nusileisdavo‘ skirtingu metu ir piligrimai  jos laukdavo valandomis, o kartais ir visą dieną. Bet nuo 2002 metų Ugnis nusileidžia tik minėtu metu. Esmė tame, kad NTV (Rusijos televizijos kanalas – red. past.) 2002 metais tapo pirmąja pasaulyje TV kompanija, kuri nusipirko teisę rengti tiesioginę transliaciją iš Viešpaties Kapo šventovės, ir nuo to laiko ,palaimingoji ugnis" visada nužengia NTV tiesioginiame eteryje. Arba per žinias, arba spec. laidoje, bet nevėliau nei 15.00 val. Jeruzalės laiku, nes 17 valandą iš Ben Huriono oro uosto išskrenda iš anksto užsakytas lėktuvas į Maskvą. ,Palaimingoji ugnis‘ negali nusileisti vėliau, nes tada nespės į lėktuvą. O už jį jau sumokėta".

Taip pat dažnai minimas liudijimas iš vyskupo Porfyrijaus (Uspenskio) užrašų: „Diakonas, įsigavęs į Kapo koplyčią tuo metu, kai pagal visų įsitikinimą nusileidžia Palaimingoji ugnis, pasibaisėjęs matė, kad ugnis tiesiog uždegama nuo amžinosios lampados. Todėl palaimingoji Ugnis nėra stebuklas". Žinomas ir Filadelfijos ortodoksų vyskupo Dionozijaus (vėliau Betliejaus metropolito) pripažinimas, kad „tik iš Dievo galime tikėtis, kad liausis šventas melas. Tik jis žino kaip paprotinti tautas tikinčias Didžiojo šeštadienio ugnies stebuklu. O mes net negalim pradėti šio perversmo žmonių protuose, nes mus sudraskys į gabalus priešais Šventojo Kapo koplyčią".

O kokia katalikų nuomonė?

Kažkokios oficialios pozicijos apie palaimingąją ugnį Vatikanas nėra skelbęs. Tačiau Vatikano radijas cituoja pranciškonų kunigų iš Šventosios Žemės kustodijos nuomonę: „Kuvuklijos durys užantspauduojamos vaško ir medaus mišiniu ir atidaromos tik tam, kad įeitų ortodoksų patriarchas, kurį lydi armėnų patriarchas. Prieš tai, kai tris kartus apeinama procesija aplink Kapą, bazilikoje užgesinama visa šviesa. Graikų ortodoksų Jeruzalės patriarchas įeina į kapą prieš tai nusiėmęs liturginius drabužius. Po jaudinančio laukimo, trunkančio kelias minutes, iš Kuvuklijos šonų ertmių perduodamos pirmosios uždegtos žvakės, ir ugnis labai greitai plinta iš rankų į rankas, o bazilika apšviečiama jos liepsnos. Kai kurie ją laiko stebuklinga, tačiau bet kuriuo atveju ji palaiminta, nes kyla iš Kapo, kuris tapo Prisikėlimo vieta".

Palaimingosios ugnies pristatymas į Rusiją

Paprotys centralizuotai pristatyti šventąją ugnį į Maskvą atsirado nesenai. 2003 metais Andrejaus Pirmojo pašauktojo fondas (sukurtas 1992 metais) pradėjo projektą atgabenti palaimingąją ugnį programos „Prašykite Jeruzalei taikos" rėmuose. Fondo patikėtinių tarybos pirmininkas yra buvęs AAB „Rusijos geležinkeliai" prezidentas Vladimiras Jakuninas. Fondas finansuojamas kitos Jakunino vadovaujamos organizacijos - tikslinio kapitalo fondo „Istoki" („Ištakos") lėšomis.

„Kasmet fondo delegacijos vykstančios į Jeruzalę nariais (apie 100 žmonių) tampa visuomenės ir valstybės veikėjai, šventikai, kultūros veikėjai, žurnalistai ri verslininkai" - skelbia „Ištakų" fondo spaudos tarnyba.

Andrejaus Pirmojo pašauktojo fondo spaudos tarnyba praneša, kad ugnis pristatoma ne tik patriarchui - specialią lampadą Vladimiras Jakuninas dovanoja Vladimirui Putinui

Taip pat fondas pristato palaimingąją ugnį į Estiją, JAV, Didžiąją Britaniją, Latviją, Vokietiją, Italiją.

Pasak Andrejaus Kurajevo, ortodoksų tikintieji „neįpareigoti" tikėti ugnies įžiebimo stebuklu, ROB tuo klausimu neskelbia oficialaus mokymo. Palaimingąją ugnį galima laikyti tiesiog simboliu, skelbiančiu šviesos žinią apie Kristaus prisikėlimą ir Velykų šventės atėjimą.

The post Kas vyksta per slėpiningas apeigas Jeruzalėje prieš ortodoksų Velykas appeared first on LAIKMETIS.

Graikų dainininkės Elenos Cagrinu (Elenos Tsagrinou) atliekama daina „El Diablo“ (isp. „Velnias“), kuri Kipre buvo išleista trečiadienį, sulaukė kritikos dėl pavadinimo ir angliškų žodžių.

Šalies, kurioje daug žmonių yra pamaldūs krikščionys ortodoksai, valstybinis transliuotojas „CyBC“ penktadienį informavo policiją, kad anonimas dėl šios dainos pagrasino „sudeginti jos pastatą“, pranešė naujienų agentūra CNA.

Policija tiria incidentą.

Tuo metu vidurinių mokyklų tikybos mokytojų asociacija penktadienį paskelbė pareiškimą, kuriuo ragino „CyBC“ atsisakyti minimos dainos. Asociacija išreiškė „pasibjaurėjimą“ „El Diablo“ žodžiais ir teigė, kad dainininkė „giria Šėtoną, paskiria jam savo gyvenimą ir jį myli“.

Asociacija kėlė klausimą, kodėl „CyBC“ pasirinko „žemos kokybės“ provokuojančią dainą, o ne tokį kūrinį, kuriuo Europoje būtų reklamuojama Kipro kultūra.

„Kodėl sunku parinkti atlikėjus iš mūsų šalies, su morale ir kokybe, galinčius reklamuoti mūsų kultūrą ir muzikinę tradiciją tarptautiniuose muzikos konkursuose?“, – klausiama jos pareiškime.

„CyBC“ gynė dainą ir savo pareiškime nurodė, kad kritikai ją ne taip suprato. Pasak transliuotojo, daina įkvepia toksiškus santykius patiriančius žmones.

Joje kalbama apie „merginą, išgyvenančią išnaudotojiškus santykius su veltėdžiu, kurį vadina „El Diablo“, pažymėjo transliuotojas ir pridūrė, kad dainą įkvėpė „amžina gėrio ir blogio kova“.

Kipras paprastai negauna aukštų vietų „Eurovizijos“ konkursuose. Aukščiausią vietą ši valstybė iškovojo 2018 metais – Eleni Fureiros (Eleni Foureiros) daina „Fuego“ pelnė jai antrą vietą.

Šiemetinis konkursas gegužės mėnesį įvyks Nyderlanduose.

The post Kipras raginamas atsisakyti „šėtoniškos“ dainos „Eurovizijai“ appeared first on LAIKMETIS.