Suvažiavimas pradėtas šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje – dėkota Dievui už pirmuosius ketverius Krikščionių profsąjungos veiklos metus ir prašyta Šventosios Dvasios vedimo bei šv. Juozapo globos tolimesniame kelyje.

Krikščionių profsąjungos pirmininkas Audrius Globys, pradėdamas suvažiavimą, pakvietė prisiminti nueitą kelią: šalia įprastos veiklos teko susidurti ir su nemenkais iššūkiais, kurie privertė priimti skubius, bet savalaikius sprendimus. Vis dėlto, kaip pabrėžė pirmininkas, visada jautėsi Dievo veikimas ir pagalba – žmogiškai visko suplanuoti ir numatyti tiesiog neįmanoma.

Per pirmus veiklos metus maldoje ir veikloje išgrynintos trys strateginės organizacijos veiklos kryptys: telkimas ir solidarumas, ugdymas ir formacija, informavimas ir gynimas. A. Globys paragino bendruomenę drauge pažvelgti į nuveiktus darbus ir pasidžiaugti per šiuos metus subrandintais veiklos vaisiais, kuriuos lydi Dievo malonė.

Telkimas ir solidarumas

Per 2021m. liepos 2 d. – 2024 m. gegužės 1 d. mėn. laikotarpį Krikščionių profsąjungos narių skaičius išaugo daugiau kaip 2,5 kartų: nuo 35 steigėjų iki šiuo metu esančių 89 narių. Profsąjungos nariai – fiziniai asmenys, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais pagrindais ir priklausantys bet kuriai tradicinei, valstybės pripažintai krikščioniškai konfesijai, taip pat pasirašę ir įsipareigoję vadovautis Krikščionių profsąjungos steigimo deklaracija, įstatais, etikos kodeksu ir mokantys nario mokestį. Tai yra asmenys, kuriems iš tiesų svarbūs profsąjungos steigimo deklaracijoje įvardinti tikslai.

Žvelgiant plačiau, reali Krikščionių profsąjungos bendruomenė yra kur kas gausesnė nei tik oficialūs ir nario mokestį mokantys jos nariai. Kaip rodo kasmetinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skyrimas, Krikščionių profsąjungos GPM rėmėjų bendruomenė kasmet auga.

2022, pirmais organizacijos veiklos metais, GPM paramą Krikščionių profsąjungai paskyrė 1134 Lietuvos gyventojai. Nors pirmi organizacijos kūrimosi metai nebuvo lengvi, tačiau tais metais Krikščionių profsąjungos taryba nusprendė solidarizuotis su Ukrainos žmonėmis, nukentėjusiais nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. Tad visa 40.057 EUR tais metais gauta GPM parama buvo paskirta Ukrainos žmonėms padėti (kam konkrečiai buvo paskirta parama, plačiau skaitykite 2022 ir 2023  metų veiklos ataskaitose).

2024, trečiaisiais Krikščionių profsąjungos veiklos metais, GPM paramą organizacijai paskyrė jau 2256 žmonės. VMI duomenimis, tai – didžiausias GPM paramą skyrusių asmenų skaičius tarp visų profesinių sąjungų ir jų susivienijimų Lietuvoje.

2023, antraisiais Krikščionių profsąjungos veiklos metais, atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, parodžiusią, kad ginant sąžinės, religijos ir žodžio laisvę reikalingi nemaži finansiniai resursai (viešinimui, teisinėms paslaugoms ir pan.), Taryba nusprendė pradėti formuoti vidinį Krikščionių profsąjungos solidarumo finansinį fondą. Į jį kasmet numatyta atidėti dalį iš GPM paramos gautų lėšų. Į šį fondą 2023 – 2024 m. laikotarpiu jau buvo atidėta 40 tūkstančių eurų.

Ilgainiui fondas galėtų tapti pagrindu suformuojant neliečiamo kapitalo fondą, kuris padėtų užsitikrinti ilgalaikį organizacijos finansinį stabilumą. Šis fondas taptų ir realiu saugumo garantu Krikščionių profsąjungos nariams, nes suteiktų galimybę teikti kvalifikuotą teisinę ar kitokią reikalingą pagalbą organizacijos nariams, susidursiantiems su diskriminacija ir/ar persekiojimu dėl krikščioniškų pažiūrų savo darbo vietoje.

Krikščionių profsąjungos bendruomenės ugdymas ir formacija

Per ketverius organizacijos gyvavimo metus Krikščionių profsąjunga aktyviai vykdė savo bendruomenės, kuri yra ne tik profsąjungos nariai, bet ir visi, kas „brangina tiesą“ (Jn 18, 36), formaciją.

Suorganizuota virš 20 mokymų. Tai mokymai apie Katalikų Bažnyčios socialinį mokymą, serija mokymų keliant egzistencinius klausimus, pavyzdžiui, „kas yra žmogus?“, „kas yra laisvė?“ ir ieškant atsakymų į juos teologine, filosofine, socialine-politologine kryptimis, mokymų ciklas apie kardinaliąsias (protingumo, teisingumo, tvirtumo ir susivaldymo) bei teologines (tikėjimo, vilties ir meilės) dorybes, vidiniai mokymai apie sąžinę, moralinę atsakomybę ir bendradarbiavimo blogyje problematiką. Dauguma mokymų buvo įrašyti ir yra patalpinti internetiniame puslapyje www.krikscioniuprofsajunga.lt. Patalpinus mokymų įrašus socialiniuose tinkluose, jų peržiūros siekė dešimtis tūkstančių.

2022–2025 m. Krikščionių profsąjunga kartu su partneriais organizavo keturias plataus atgarsio visuomenėje susilaukusias konferencijas: „50 metų po Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“ (2022 m., LR Seimas), „Religijos, sąžinės ir žodžio laisvė ir jos ribos: Šiluvos deklaraciją apmąstant“ (2023 m., Šiluva),  „Visuomenė be dorybių – grėsmė nacionaliniam saugumui: Šiluvos deklaraciją apmąstant (2024 m. Šiluva),  „50 metų po pogrindinio leidinio „Aušra“ pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“ (2025 m. Kaunas). Kiekviena konferencija  vien per Delfi.lt portalą buvo peržiūrėta nuo 58 iki 87 tūkstančių kartų. Tai labai didelio visuomenės susidomėjimo susilaukusios konferencijos, o  jų plati auditorija rodo ne tik konferencijų metu keliamų temų aktualumą visuomenėje, bet ir Krikščionių profsąjungos gebėjimą profesionaliai ir kokybiškai jas organizuoti bei viešinti.

2024–2025 m. Krikščionių profsąjunga skyrė išskirtinį dėmesį jaunimui. Kartu su katalikiška jaunimo organizacija Ateitininkų federacija buvo organizuoti dveji jaunimo akademiniai studijų savaitgaliai tema: „Kaip (ne)sugriauti Lietuvos?“. 2024 m. spalio 25–27 d. studijų savaitgalis vyko Kaune, o jo tęsinys 2025 m kovo 21–23 d. Vilniuje. „Studijų savaitgalius, matant jaunimo užsidegimą ir troškimą pažinti bei liudyti tiesą, vertiname kaip didžiulę sėkmę ir gerą investiciją į ateitį. Esame tikri, kad ši sėja ilgainiui subrandins gražių vaisių“ – sako Krikščionių profsąjungos pirmininkas Audrius Globys.

Informavimas ir gynimas

Krikščionių profsąjunga nuo pat organizacijos įkūrimo pradžios didelį dėmesį skyrė visuomenės informavimui. Tai ne tik aktualios informacijos pasidalinimas socialiniuose tinkluose ar kasmėnesinis naujienlaiškis, bet ir autorinių straipsnių rašymas, įvairios analizės, teisinės įžvalgos, dalyvavimas radijo laidose, aiškiai ir argumentuotai išsakant Krikščionių profsąjungos poziciją svarbiais klausimais.  

2023–2024 m. Krikščionių profsąjunga jau turėjo kelis atvejus, kuomet teko padėti apsiginant savo organizacijos nariams, kurie darbo vietoje dėl savo pažiūrų susidūrė su cancel (atšaukimo) kultūros ir diskriminacijos apraiškomis. Tai visuomenėje gerai žinomi atvejai: Krikščionių profsąjungos nario žurnalisto Virginijaus Savukyno bylinėjimasis su darbdaviu LRT dėl jo patalpintos žinutės facebook paskyroje, kritikavusios tuo metu pareigas ėjusią teisingumo ministrę E. Dobrowolską; bandymas iš darbo Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje atleisti Krikščionių profsąjungos narį, istoriką ir žurnalistą Vidmantą Valiušaitį pasitelkiant fiktyvias atleidimo priežastis, kai tikroji atleidimo priežastis yra jo tyrimai ir tiesos atskleidimas Lietuvos istorijai svarbiomis temomis; taip pat bandymas diskredituoti viešojoje erdvėje Krikščionių profsąjungos tarybos narę prof. dr. Birutę Obelenienę darant spaudimą darbdaviui, Vytauto didžiojo universiteto vadovybei, dėl jos dėstomo kurso apie krikščionišką požiūrį į lytiškumą.

Krikščionių profsąjunga supranta, kad apsiginti prieš neteisybę galima tik taikant kompleksines – dvasines ir praktines, priemones. Todėl kiekvieną kartą susidūrus su cancel kultūros atvejais, nukreiptais prieš Krikščionių profsąjungos narius, yra naudojamos šios priemonės:

·       malda. Organizacijos dvasinis palydėtojas kun. Algirdas Toliatas kviečia bendruomenę telktis bendrai novenos į Šv. Dvasią maldai. Maldos intencijos yra už persekiojamuosius, persekiotojus ir tuos, kurie dėl asmenų persekiojimo priima sprendimus;

·       viešinimas. Perimant „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos" patirtį, visais atvejais yra organizuojamos įvairios viešinimo kampanijos: skelbiamos viešos palaikymo akcijos socialiniuose tinkluose, rašomi straipsniai žiniasklaidai, aktyviai dalinamasi susijusia aktualia informacija;

·       kitų organizacijų telkimas, solidarizavimasis. Kviečiamos kitos nevyriausybinės organizacijos ir profsąjungos solidarizuotis žodžiu ar konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, raštais institucijoms, straipsniais ir kt., išreiškiant palaikymą nukentėjusiam Krikščionių profsąjungos nariui;

·       teisinė pagalba. Bendradarbiaujant su advokatų kontora, Krikščionių profsąjungos nariams yra teikiama kvalifikuota teisinė pagalba ir atstovavimas." 

Galime pasidžiaugti, kad Krikščionių profsąjungos narių gynybos prieš persekiotojus priemonės veikia vaisingai. Visais atvejais mūsų bendruomenės nariai pasiekė pergales – V. Savukynas laimėjo bylą pirmos instancijos teisme prieš savo darbdavį LRT, kuri nesiryžo teikti apeliacijos aukštesnės instancijos teismui; V. Valiušaitis pasirašė jam palankų taikos susitarimą su darbdaviu Nacionaline M. Mažvydo biblioteka; prof. dr. B. Obelenienės persekiotojai, susidūrę su plačiu pasipriešinimu, baigė jos diskreditavimo kampaniją bei persekiojimą.

Krikščionių profsąjungos misija

Krikščionių profsąjunga yra unikali, netradicinė profesinė sąjunga, telkianti įvairių profesijų krikščionis, kurie yra „gyvi ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Mt 4, 4).  

Per pirmus ketverius veiklos metus pradėjo ryškėti ir giluminė tokios netradicinės profsąjungos misija.

Matome, kaip nyksta tikėjimas ir sekuliarėja visai dar neseniai buvęs krikščioniškas Vakarų pasaulis, ne išimtis ir Lietuva. Vis aktualiau skamba Evangelijoje pagal Luką išsakytas Jėzaus klausimas savo mokiniams: „Ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ (Lk 18, 8). Mūsų kartai tikėjimas buvo perduotas prieš mus buvusių kartų neretai už tai sumokant ir didžiulę kainą – aukojant savo fizinę laisvę ir net gyvybę. Kaip sakė šviesios atminties ses. Nijolė Sadūnaitė žinutėje, kuri lietuviams buvo perduota iš šv. tėvo Pijus Pietrelčiniečio per šv. Joną Paulių II: „Lietuvių Tauta turi daug tikėjimo kankinių danguje pas Dievą“. Jie, išlaikydami tikėjimą patys ir jį perduodami ateinančiai kartai, sugebėjo savo kartoje atsakyti į Viešpaties klausimą teigiamai.  

Estafetę duoti atsakymą į šį Viešpaties klausimą vis labiau perima mūsų karta. Koks bus mūsų kartos atsakymas Viešpačiui?

Mes susiduriame su savo laikmečio iššūkiais tikėjimui. Tikėjimo Dievu priešas šiame laikmetyje veikia prieš tikėjimą naujais, „moderniais“, būdais.

Žymus XX a. teologas Karlas Raneris SJ apie mūsų laikų tikintį žmogų pranašavo: „Rytdienos (XXI a.) maldingas žmogus bus arba „mistikas“, tas, kuris šį tą „patyrė“, arba jo nebebus, nes rytdienos maldingumas nebebus palaikomas jau iš anksto su asmeniniu apsisprendimu derančio, savaime suprantamo viešo įsitikinimo ir visų žmonių religinio papročio“.

Akivaizdu, kad ši Karlo Ranerio pranašystė pildosi –  viešoji aplinka vis labiau priešiška tikėjimui į Jėzų Kristų: krikščionys vis dažniau yra išstumiami iš viešosios erdvės bei kaltinami diskriminacija ir neapykantos kalba dėl savo nuostatų, paremtų krikščioniška etika ir moralės mokymu, viešoji erdvė ir kultūra nebepalaiko tikėjimo ir religiniais įsitikinimais paremtų papročių, priešingai, visais įmanomais būdais yra siekiama juos sunaikinti. Tokia yra realybė, kurioje gyvename ir todėl yra ypatingai svarbu vis giliau suvokti, kas savo esme yra tikėjimas.

Katalikų Bažnyčios Katekizmas moko, kad „tikėjimas pirmiausia yra asmeniškas žmogaus ryšys su Dievu“ (KBK, 150), kuris yra palaikomas mūsų sąžinėje per mūsų prigimtį ir Dievo malonę (plg. KBK 1776, 1778).  Didžiausia grėsmė tikėjimo praradimui yra „sąžinės apakimas“, kuris įvyksta „jeigu nesirūpinama tiesos ir gėrio ieškojimu ir dėl nuolatinio skendėjimo nuodėmėse“ (Šv. Jonas Paulius II. Enciklika Vertitatis Splendor (liet. Tiesos spindėjimas)).

Jeigu mes nesirūpiname tiesos ir gėrio ieškojimu, tampame abejingi. Pasiduodame reliatyvizmo įtaigai, kuri teigia, kad nėra objektyvios būties tiesos. Pradedame eiti į kompromisus su savo sąžine dėl apreikštos tiesos: apie žmogaus, kaip Dievo paveikslo, prigimtį, santuoką kaip neperskiriamą vyro ir moters santuokinį būvį, gyvybę nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties.

Jeigu mes nesirūpiname tiesos ir gėrio ieškojimu, tampame abejingi.

Kai laisvę atskiriame nuo tiesos ir iškeliame ją kaip tikslą, o ne kaip tiesos pažinimo vaisių, ignoruojame arba net pateisiname nuodėmę, kyla reali grėsmė ilgainiui apakti savo sąžinėje patiems ir prisidėti, tampant suvedžiotojais, prie kitų sąžinės apakimo. „Sąžinės apakimas“ – pavojingas būvis, vedantis į mūsų pačių ir kitų tikėjimo, kaip asmeninio ryšio su Dievu, praradimą.

Neretai didžiausią spaudimą nesirūpinti tiesos ir gėrio ieškojimu, eiti į kompromisus savo sąžinėje, tapti nuodėmės bendrininkais patiriame būtent viešajame gyvenime ir profesinėje veikloje.  Šiame laikmetyje mums nuolat kyla grėsmė suskilti savo krikščioniškoje tapatybėje. Tikime, klausome Dievo balso savo sąžinėje privačioje aplinkoje, bažnyčios bendruomenėje – tarp savų.  Tačiau dažnai, atsidūrę nepalankioje ar net priešiškoje aplinkoje – darbe ar viešoje erdvėje – pradedame abejoti, pasiduodame aplinkinių spaudimui, ignoruojame ar atsiribojame, o gal net einame į kompromisus su savo sąžine.

Dauguma esame priversti kovoti rimtą vidinę, o neretai ir išorinę kovą, jeigu norime išlaikyti „reginčią sąžinę“, ir tai yra didelis iššūkis kiekvienam. Šioje kovoje mums reikalingas palaikymas ir pagalba.

Krikščionių profsąjungos bendruomenė gali tai suteikti: palaikydama malda, patardama žodžiu ir padėdama konkrečiu veiksmu ji gali tapti svarbiu užnugariu mūsų asmeninėje ir kaip Bažnyčios bendruomenės  kovoje už „reginčią sąžinę“ ir tikėjimą.

Apibendrinant, Krikščionių profsąjungos giluminė misija yra padėti mūsų kartai kovoti „gerą kovą išlaikant tikėjimą“ ( plg. 2 Tim 4, 7-8) bei „reginčią sąžinę“ kaip gebėjimą būti asmeniniame ryšyje su Dievu ir perduoti tikėjimą ateinančiai kartai. Tai misija, kuriai Dievo malonės esame sutelkti, kuriai kiekvienas kviečiamas tapti jos dalimi.

Nauji Krikščionių profsąjungos valdymo organai

Krikščionių profsąjungos suvažiavimo metu naujai, ketverių metų kadencijai, buvo išrinkta nauja Taryba, kurią sudaro: prof. dr. Alvydas Jokubaitis, dr. Vygantas Malinauskas, Žydrūnė Marčiulionienė, prof. dr. Birutė Obelenienė, dr. Vilma Popovienė, prof. dr. Gailius Raškinis, dr. Mindaugas Rukanskis, doc. dr. Lina Šulcienė, doc. dr. Vaidotas Vaičaitis.

Kontrolės komisija: Loreta Bielskė, Petras Kričėna, Otilija Klimaitienė.

Krikščionių profsąjungos Tarybos pirmininkės pareigas antrai kadencijai išrinkta dr. Vilma Popovienė, o Krikščionių profsąjungos pirmininko pareigoms antrai kadencijai perrinktas - Audrius Globys.

Dieve saugok ir globok Krikščionių profsąjungos bendruomenę, jos veiklą ir visus Lietuvos žmones!

The post Krikščionių profsąjunga pristatė pirmųjų ketverių metų veiklos vaisius ir atnaujino valdymo organus appeared first on LAIKMETIS.

Taip galvoja ne vienas, galbūt – net dauguma. Pasiekęs gyvenimo pusiaukelę, geriau pažinęs žmones turiu pripažinti, kad  galbūt tame yra dalis tiesos.  Plaukti pasroviui tikrai yra lengviau, nei prieš ją. 

Bet, jei esi krikščionis, žmogus gyvenantis tiesoje arba  klausantis savo širdies balso, toks gyvenimas ne tau. Geriau jau gyventi varge, bet pakelta galva. Geriau būti keikiamam, bet ramia sąžine. Geriau gyventi sunkų, bet savo, o ne kitų tau primestą gyvenimą. Galų gale, pasroviui plaukti gal ir lengva, bet plaukia tik...

Jėzus mus mokė būti pasaulio šviesa ir druska. Tėvai ir seneliai, miškuose, lageriuose ir tremtyse mokė – atiduoti Dievui ir Tėvynei, ką privalai. O išmintingos močiutės ir motinos – tiesiog būti gerais žmonėmis.

Tačiau būdamas geru, žmogus negali pataikauti blogiui, neteisybei ar skriaudai. Negali ramia sąžine toleruoti tai, kas žalinga tavo artimiesiems, Tėvynei ar bendrapiliečiams. Juk kaip sakė vienas išminčius, tam, kad įsiviešpatautų blogis, tereikia, kad geri žmonės nieko nedarytų.

Todėl kiek pajėgiame turime stengtis kovoti už tiesą. Jei pavyksta – išstovėti su meile, bet tvirtai. Net jei tai labai nesmagu. Net jei tai labai nenaudinga. Net jei tai gresia pasekmėmis.

Ir kartais dėl to nukenčiame. Užsitraukiame vadovybės rūstybę, esame ignoruojami ar tiesiog iškancelinami. Kraštutiniu atveju – prarandame pareigas, darbą ar užsakymus. Tiesa visada turėjo ir tebeturi savo kainą. Ačiū Dievui, kad šiuo metu niekas dėl tiesos ir kompromisų su sąžine neieškojimo mūsų šalyje nebešaudo, nesiunčia į lagerius ar neuždarinėja į psichiatrines ligonines.

Tai - gerai. Blogai tik, kad patys dažnai širdyje susitaikome su konformizmo pergale ir veikiame po vieną. Jeigu sovietmečio  pabaigoje žmonės nebūtų susibūrę į Sąjūdį ir pareikalavę laisvės – vargu ar gyventume laisvoje Lietuvoje. Jeigu mūsų partizanai nebūtų sujungę jėgų – vargu ar jie būtų atsilaikę prieš tokią jėgą aštuonerius metus. Jeigu mūsų disidentai nebūtų turėję tikėjimo, Bažnyčios ir jos žmonių paramos, veikę pavieniui – kažin, ar ilgai būtų ėjusi Katalikų Bažnyčios Kronika ir pasaulis sužinojęs, kas iš tiesų vyksta Lietuvoje. 

Todėl kiek pajėgiame turime stengtis kovoti už tiesą. Jei pavyksta – išstovėti su meile, bet tvirtai.

Dar romėnai žinojo, kad vienas lauke ne karys. Reikia jungtis ir padėti vienas kitam. Būtent tam prieš keletą metų ir buvo sukurta Krikščionių profesinė sąjunga, per trumpą savo gyvavimo laiką spėjusi apginti ne vieną tiesos siekusį, bet su rimtu spaudimu susidūrusį žmogų.

Ko verta vien Krikščionių profsąjungos nario, žurnalisto V. Savukyno istorija – išdrįso sukritikuoti ministrę ir dėl to patyrė persekiojimą. Buvo ir kitos, gal mažiau garsios, bet ne mažiau svarbios bylos, kuriose su Krikščionių profesinės sąjungos pagalba pavyko apginti sąžinės ir žodžio laisvę. 

Pavieniui kovoti su ideologinėmis interesų grupėmis, turinčiomis stiprų palaikymą iš įtakingų verslo ar net valdžios struktūrų, ar su darbdaviu, tikrai nėra lengva. Tai kainuoja daug nervų ir laiko, jau nekalbant apie advokato paslaugas. Profsąjunga palaiko ne tik teisiškai, bet (jei tai paranku žmogui) ir viešindama neteisybę.  

Mažai kas žino, kad deklaruodami pajamas paramai galime skirti iš viso net 2,4 procento nuo GPM, iš kurių 0,6 proc. išskirtinai tik profesinėms sąjungoms. Šiuo būdu parama Krikščionių profsąjungai mums nieko nekainuos.

Taip pat galime tapti šios profsąjungos nariais. Būkime drąsūs, kurdami ir gindami savo valstybę, tikėjimą ir žodžio laisvę! Būkime savimi – tuo, į ką mus kviečia Dievas.

The post Dalius Rakutis. Sunku plaukti prieš srovę? Nebijok, tu nesi vienas! appeared first on LAIKMETIS.

Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių, balandžio 5 d. Lietuvos Krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Krikščionių profsąjunga) pirmininkas Audrius Globys ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” (toliau – LPS Solidarumas) pirmininkė Kristina Krupavičienė pasirašė bendradarbiavimo susitarimą.

Tarp sutarties punktų svarbus yra susitarimas stiprinti organizacijų narių kompetencijas darbuotojų teisių atstovavimo ir teisinio gynimo klausimais, t. y. „dalintis aktualia teisine informacija, susijusia su darbo santykiais, darbuotojų teisėmis“, bei galimybė dalyvauti „šalių organizuojamuose mokymuose, konferencijose ir kt. renginiuose“.

Vieni pagrindinių sveikos ir gyvybingos organizacijos bruožų – organizacijos narių ugdymas, solidarumo, sąmoningumo ir atsakomybės jausmo stiprinimas. Todėl šiais klausimas organizacijų bendradarbiavimas taip pat yra numatytas.

Praeityje organizacijos jau turėjo gražaus bendradarbiavimo pavyzdžių, kuomet LPS Solidarumas viešai išreiškė palaikymą Krikščionių profsąjungos nariui, žurnalistui Virginijui Savukynui byloje prieš darbdavį LRT.  Žurnalistas gynė ne tik savo, bet ir visų Lietuvos piliečių laisvę kritiškai vertinti valdžios atstovų darbą ir drąsiai viešai apie tai kalbėti. Įkvepianti V. Savukyno drąsa baigėsi pergale teisme – LRT etikos kontrolierės ir tarybos sprendimai, kaip neatitinkantys įstatymų, teismo sprendimu buvo panaikinti. Abi organizacijos susitarė ir ateityje solidarizuotis ir viešai palaikyti viena kitos iniciatyvas, kurioms pritaria.

Primename, kad Krikščionių profsąjunga įkurta 2021 m. liepos mėn. kaip atsakas į įvairialypį spaudimą (diskriminaciją, mobingą, psichologinį spaudimą, marginalizavimą, išstūmimą (angl. cancel), atleidimą iš darbo ir t. t.), su kuriuo savo darbe vis dažniau susiduria ir įvairių profesijų krikščionys.

Užsienio valstybėse vyravusios tendencijos ir vis dažniau matomas religijos, sąžinės ir žodžio laisvės varžymas jau įsigali ir Lietuvoje. Dėl sparčiai įsivyraujančių materialistinių ideologijų auga psichologinis spaudimas, neretai pereinantis į kitas perteklines ir nepagrįstas laisvės suvaržymo formas. Krikščionims tampa vis sudėtingiau dalyvauti viešajame gyvenime, laisvai vadovautis savo tikėjimu ir įsitikinimais bei pagal pašaukimą dirbti profesijose (pvz., gydytojų, mokytojų, dėstytojų ir kt.), kuriose teisinėmis ir psichologinio spaudimo priemonėmis reikalaujama veikti prieš jų įsitikinimus ir religines nuostatas.

Todėl vienas iš Krikščionių profsąjungos siekių yra sutelkti krikščionis darbuotojus į vieną juos atstovaujančią organizaciją, kuri gintų jų sąžinės, religijos ir įsitikinimų, saviraiškos laisvę bei saugotų nuo visų diskriminacijos formų darbe.

The post Krikščionių profsąjunga ir LPS Solidarumas vienija jėgas appeared first on LAIKMETIS.

LRT laidų vedėjas Virginijus Savukynas dėl 2022 m. rugsėjo 30 d. savo asmeninėje feisbuko paskyroje išsakytos kritikos teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai LRT etikos kontrolierės Dainos Elenos Andrikienės buvo pripažintas pažeidęs 3 LRT profesinės etikos kodekso straipsnius ir dėl to įpareigotas pašalinti įrašą, o LRT administracijai rekomenduota V. Savukynui skirti nuobaudą. Pats žurnalistas su tuo nesutiko ir kreipėsi į LRT Tarybą prašydamas tokį sprendimą naikinti, tačiau Taryba, vadovaujama Eugenijaus Valatkos, paliko galioti etikos kontrolierės pripažintus pažeidimus. Virginijus Savukynas tokius LRT veiksmus nusprendė apskųsti teismui.

Virginijus Savukynas yra gerbiamas katalikų bendruomenės ir Krikščionių profsąjungos narys, įgyvendinantis savo profesinį pašaukimą kaip patyręs, visuomenėje autoritetą turintis ir profesionalus žurnalistas. Akivaizdu, kad jo atvejis tapo tuo lakmuso popierėliu, parodžiusiu, kad LRT yra vienas iš Lietuvoje formuojamų „nutildymo kultūros“ ir cenzūros židinių.  

Šis atvejis taip pat atskleidė, kad LRT profesinės etikos kodeksą naudoja cenzūrai suvaržant savo bendradarbių konstitucines teises ir laisves bei „nutildymo kultūrai“ organizacijoje diegti. Kyla reali grėsmė, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuojamas Nacionalinis transliuotojas vis labiau taps LRT vadovybei priimtinos ideologijos bei politinių pažiūrų propagandos įrankiu. Kitaminčiai LRT tampa personae non gratae (liet. nepageidaujamais asmenimis), yra tildomi arba verčiami pritapti save cenzūruodami. LRT vykstantys procesai tampa ir grėsme LR Konstitucijoje įtvirtintai žodžio laisvei.

„Krikščionių profsąjunga solidarizuojasi su savo nariu žurnalistu Virginijumi Savukynu suteikdama jam reikalingą pagalbą siekiant apsiginti prieš LRT ir kviečia visus, kam svarbi LR Konstitucijoje įtvirtinta žodžio laisvė į solidarumo ir protesto akciją #STOP LRT CENZŪRAI. Solidarumą ir protestą kviečiame išreikštimėnesį laiko nežiūrint, neklausant, neskaitant ir nedalinant komentarų bei interviu LRT“, – kviečia Audrius Globys, Krikščionių profsąjungos pirmininkas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta žodžio laisvė: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“ (25 str.). „Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką“ (33 str.).

Nelikime abejingi, šiandien ir vėl tampa svarbu būti vieningiems kovojant už žodžio laisvę!

The post Krikščionių profsąjunga kviečia į solidarumo ir protesto akciją #STOP LRT CENZŪRAI appeared first on LAIKMETIS.

Pastaraisiais metais pasaulio žiniasklaidoje gana plačiai nušviesti rezonansiniai tokio krikščionių persekiojimo dėl savo pažiūrų atvejai, kurie, atrodo, turi vieną tikslą – paskatinti krikščionis užsidaryti privačioje religijos sferoje, apriboti save vidine savicenzūra.

Ir tai veikia – krikščionys vis labiau bijo reikšti savo pozicijas universitetuose, medicinoje, žiniasklaidoje, o išbujoję politkorektiškumo ir neapykantos kalbos standartai pasiekė tokį lygį, jog teisiami net Šventąjį Raštą cituojantys parlamentarai.

Iškalbingi persekiojimų atvejai

Suomija

Bene garsiausias pastaruosius porą metų krikščioniškoje žiniasklaidoje aptarinėjamas atvejis – Suomijos parlamentarės ir buvusios ministrės Päivi Räsänen (Peivi Resenen) teismo byla dėl viešo krikščioniškos pozicijos apie homoseksualizmą išsakymo ir Šventojo Rašto citavimo. 2019 metais P. Räsänen sukritikavo Suomijos liuteronų bažnyčią, kuriai priklauso, dėl to, kad ji parėmė eitynes „Pride“. „Kaip Bažnyčios pamatas Biblija dera su tuo, kad gėda ir nuodėmė rodomos kaip garbė?“ – klausė ji tviteryje.

Kartu ji įkėlė Biblijos nuotrauką su apaštalo Pauliaus laišku, kuriame rašoma, kad „moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai. Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsigeidė vienas kito, ištvirkavo vyrai su vyrais ir gaudavo už savo paklydimą vertą atpildą“.

Teisme atsidūrė ir medžiaga, kurią politikė platino dar 2004 metais – dėl bukleto pavadinimu „Dievas sukūrė vyrą ir moterį: homoseksualūs santykiai kelia grėsmę krikščioniškai žmogaus prigimties sampratai“, kuriame rašoma, kad grįžimas prie „normatyvinio heteroseksualaus gyvenimo“ yra įmanomas, jeigu pasitelkiamas gydymas. Į teismą paduotas ir prie šio bukleto publikacijos prisidėjęs Suomijos evangelikų liuteronų vyskupas Juhanas Pohjola. Beje, apgailėtina tai, kad pati Suomijos evangelikų liuteronų bažnyčia skandale tvirtino palaikanti kaltinimus.

Jungtinė Karalystė

Pastarieji pora metų buvo kupini ir kitų, gal mažiau pagarsėjusių, bet ne mažiau iškalbingų represijų krikščionims dėl jų pažiūrų atvejų. Štai, pavyzdžiui, Birmingeme (Jungtinė Karalystė) ilgametė aktyvistė už nekaltos gyvybės apsaugą buvo suimta dėl to, kad mintyse (!) meldėsi prie abortų klinikos. Su savimi moteris neturėjo jokių plakatų ar ženklų. Kartu su ja teistas katalikų kunigas, kuris apkaltintas dėl viešos maldos ir ant savo automobilio užklijuoto už gyvybę pasisakančio lipduko.

Kitoje Anglijos vietoje, Bornmute, vyras gavo baudą už tai, kad prie abortų įstaigos irgi tyliai ir ramiai meldėsi už savo abortuotą sūnų. Jungtinė Karalystė užsibrėžė rimtai kovoti su tokiais „pamaldžiais nusikaltėliais“ ir parlamente jau priėmė įstatymą, kuris 150 metrų spinduliu aplink abortų klinikas draus bet kokią maldą, pokalbius, protestus ar panašią veiklą. Už pažeidimą bus baudžiama pinigine bauda – tai yra pakeitimas nuo anksčiau siūlytos bausmės, pagal kurią buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau bauda galės būti neriboto dydžio.

Analogiškos „buferinės zonos“ aplink abortų įstaigas, kriminalizuojančios visiškai normalią ir taikią veiklą, pavyzdžiui, maldas, egzistuoja ir Vokietijoje bei Ispanijoje.

Toje pačioje Jungtinėje Karalystėje pagarsėjo ir pora kitų iškalbingų įvykių. Štai kandidatė į Pietų Londono merus Maureen Martin buvo atleista iš būsto vadybininkės darbo Londono bendrovėje „L&Q“ po trijų skundų dėl to, kad politinės kampanijos metu viešai išreiškė pritarimą prigimtinei šeimai.

Mat savo rinkimų manifeste M. Martin įsipareigojo santuokos klausimu „peržengti politinio korektiškumo ribas ir tiesiog pasakyti tiesą, kad vyro ir moters santuoka yra pagrindinis sėkmingos visuomenės pagrindas ir saugiausia aplinka vaikams auginti“. Dėl to „L&Q“ gavo skundų, kuriuose teigta, kad M. Martin yra „fanatikė“, ir galiausiai ji buvo atleista iš darbo už tai, kad neva pažemino „L&Q“ vardą, pažeidė socialinių tinklų politiką ir nedeklaravo politinių interesų.

Kitas atvejis irgi Anglijoje – krikščionė mokytoja buvo atleista iš darbo dėl to, kad išreiškė susirūpinimą dėl vieno iš mokinių lyties „keitimo“. Pasidalijusi savo nuogąstavimais dėl vaiko apsaugos, mokytoja buvo atleista iš darbo už šiurkštų nusižengimą ir apie tai pranešta Mokytojų reguliavimo agentūrai (TRA), kas, aišku, turės įtakos jos galimybei įsidarbinti mokytoja ateityje.

Airija ir Švedija

Panašus įvykis, plačiai nušviestas žiniasklaidoje ir sulaukęs daugybės vertinimų, įvyko ir kaimyninėje Airijoje. Čia mokytojas Enochas Burke’as buvo įkalintas už atsisakymą translyčio mokinio pageidavimu vartoti lyties atžvilgiu neutralius įvardžius bei už „nepagarbą” teismo sprendimui nesiartinti prie mokyklos, kurioje dirbo.

Teisminiai nesutarimai prasidėjo dėl to, kad šis tvirtų krikščioniškų pažiūrų mokytojas atsisakė kreiptis į lytį keičiantį mokinį neutraliu daugiskaitiniu įvardžiu „jie“ (angl. „they“), o ne vyrišką lytį rodančiu įvardžiu „jis“.

Švedijoje irgi pagarsėjo panašus įvykis, kur mokytoja analogiškai buvo atleista už tai, kad atsisakė „translytį” mokinį vadinti lyties atžvilgiu neutraliu įvardžiu. Švedijos ombudsmenas ėmėsi šios bylos ir pareiškė, kad tai rimta diskriminacijos forma, su kuria reikia kovoti. Nepakankamai greitai į situaciją reagavusi mokykla turėjo sumokėti paauglei 15 000 eurų kompensaciją, na o mokytoja, kaip minėta, turėjo atsisveikinti su savo darbu.

Kitur

Panašių krikščionių persekiojimų dėl savo pažiūrų atvejų kupina ir kitose Europos šalyse, tai tikrai nėra kelių valstybių problema. Skandinavija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Airija, Ispanija… Geografija itin plati. Be to, šiame straipsnyje pasirinkau kalbėti apie Europą, nes visa tai vyksta arčiau mūsų. Bet puikiai žinoma, kad JAV, Kanadoje ir kitose Vakarų šalyse panašių plačiai pagarsėjusių atvejų ne mažiau.

Tikslas – krikščionių savicenzūra

Didelė dalis prieš krikščionis dėl viešo jų įsitikinimų reiškimo iškeliamų bylų galiausiai baigiasi šnipštu – krikščionims pavyksta apginti savo teises. Pavyzdžiui, Helsinkio apygardos teismas po ilgo proceso išteisino P. Rasanen ir J. Pohjolą. Teismas konstatavo, kad „apygardos teismas nėra kompetentingas interpretuoti biblines sąvokas“. Tačiau Suomijos generalinei prokurorei nesutikus su teismo sprendimu ir pateikus apeliaciją, teismo procesas tęsiasi toliau.

Anglijoje dėl tylios maldos prie abortų klinikos suimta moteris ir kunigas galiausiai išteisinti, nes nepažeidė tuo metu galiojusių įstatymų. Vis dėlto, kaip minėta anksčiau, šalies parlamente kelią jau prasiskynė teisės aktas, kuriuo sukurtos „buferines zonas“ aplink abortus atliekančias įstaigas, todėl ateityje teisės melstis prie abortų klinikų aktyvistai nebeturės.

Vis tik kitos bylos, tokios kaip iš mokyklos atleistų Airijos ir Švedijos mokytojų, baigiasi sugriauta profesine karjera ar net įkalinimu. Kažin, kokią ateitį dar gali turėti mokytojas, savo biografijoje įgijęs „teistumą“. Tačiau ne mažiau svarbu, kad net jeigu galiausiai pavyksta apsiginti teisinėmis priemonės, tam paaukojama daugybė savo laiko, nervų ir pinigų.

Štai, pavyzdžiui, P. Rasanen bylinėjimasis vien pirminės instancijos teisme kainavo 50 tūkst. eurų. Jeigu teismą galiausiai laimi, bylinėjimosi išlaidas atgauni, tačiau niekada negali žinoti, kokia bus jo baigtis. Dažnai pirminės instancijos teismas priima nepalankų sprendimą, o aukštesnės instancijos – išteisinantį.

P. Rasanen bylos metu į teismą ją padavusi aktyvistė pareiškė: „Ši byla rodo, kad neapykantos kalba prieš LGBTIQA+ nebebus toleruojama mūsų visuomenėje ir kad jai yra pasekmės, net kai tokią kalbą motyvuoja religija. Nesvarbu, kokia bus bylos baigtis, ši žinutė, mano manymu, yra esminė.“ Ši citata labai gerai iliustruoja, kad bylos baigtis nėra tokia svarbi – jau pats procesas turi pasiųsti žinią krikščionims, kad jie nebesijaustų saugiai.

Ir iš tiesų, tyrimai rodo, kad Vakaruose plinta krikščionių savicenzūra – darbovietėse, mokymo įstaigose ir viešose vietose imama vengti kalbėti apie savo krikščioniškus – o dažniausiai net ne tik krikščioniškus, bet tiesiog pagrįstus žmogaus prigimtimi – įsitikinimus, nes kam reikia tų problemų?

Štai citatos iš Netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis Europoje stebėsenos organizacijos pateiktos ataskaitos: be smurtinių nusikaltimų, tyrime taip pat užfiksuotas „vis dažniau pasitaikantis krikščionių savicenzūros reiškinys“, kuriuo jie „reaguoja į jaučiamą netoleranciją jų įsitikinimams“. Savicenzūra nustatyta švietimo, darbo vietoje, viešojoje sferoje, žiniasklaidos platformose ir privačiame socialiniame bendravime.

Bene veiksmingiausias kairiųjų ideologijos įtvirtinimo įrankis, be jokios abejonės, yra religinės sferos, o po to ir vadinamųjų „tradicinių pažiūrų“ išstūmimas iš viešojo gyvenimo. Krikščionys ima savanoriškai užsidaryti „virtuvėje“, patys save cenzūruoja. Galiausiai, tokiai atmosferai įsigalėjus, viešai pasisakyti apie „nepopuliarias“ savo pažiūras reikia vis daugiau ir daugiau drąsos. Namie seki ir skaitai krikščioniško ar konservatyvaus turinio svetaines, bet kolegos net neįtaria, kad turi kitokią nuomonę nei jie. Savicenzūra tampa giluminė, tarsi antra prigimtis, labai sunkiai peržengiama.

Krikščionys ima savanoriškai užsidaryti „virtuvėje“, patys save cenzūruoja.

Vietoj išvadų

Galima konstatuoti, kad labiausiai nuo straipsnyje aptarto persekiojimo kenčia mokytojai, dėstytojai, gydytojai, žurnalistai. Tačiau reikia turėti omenyje, kad rezonansiniai persekiojimo atvejai neatspindi realaus cenzūros masto. Yra daugybė jos būdų, ir dauguma jų net nėra nukreipti į teisines ar kitokias represijas.

Tokios represijos – jau labai pažengusios cenzūros požymis, tačiau pirmiausia juk seka daugybė kitų dalykų, kuriuos puikiai pažįstame ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, vadinamosios „įmonės vertybės“ ar „etikos normos“, kuomet darbinantis įmonėje sulauki klausimo apie savo požiūrį į „LGBT bendruomenę“, o tavo feisbuko paskyra peržiūrima, ar kartais joje nėra kokio „politinio“, „radikalaus“, „nepažangaus“ turinio. Visa tai tarnauja kuriant baimės atmosferą, kurioje jau gyvena daugybės pasaulio valstybių piliečiai.

Kaip Vakaruose bandoma kovoti su tokia baimės atmosfera ir krikščionių savicenzūra? Vienas iš pavyzdžių – rezonansiniais atvejais ginti dėl savo pažiūrų teisiamų asmenų dažnai imasi įvairios nacionalinės ar tarptautinės teisinės organizacijos, specialiai tam kaupiančios fondus, samdančios gerus teisininkus, profesionaliai viešinančios bylos eigą ir taip surenkančios pinigų konkretaus asmens teisinei gynybai. Štai, pavyzdžiui, už savo abortuotą sūnų besimeldusio vyro, apie kurį jau rašiau, teisinei gynybai vadovauti iškart ėmėsi teisininkų grupė „Alliance Defending Freedom UK“, o viešininimui – pilietinių teisių gynimo platforma CitizenGo.

Lietuvoje Krikščionių profsąjunga paskelbė apie telkiamą tokios pagalbos atitikmenį –  finansinį fondą, kurio lėšos būtų naudojamos telkiant, šviečiant, informuojant visuomenę bei ginant įvairių profesijų krikščionis, susidursiančius su persekiojimu dėl savo įsitikinimų.

Pirmiausia ir svarbiausia, kad tokia iniciatyva yra siunčiama žinia – telkimės ir nebijokime, nes nebūsite vieni, jums bus suteikta teisinė ir finansinė pagalba, jeigu susidursite su persekiojimu dėl savo įsitikinimų.

Aišku, kad bylinėjimosi procesas vis tiek išlieka labai nemalonus, o paskui jį dažniausiai seka ir viešumas, kurio dauguma žmonių nenori. Bet visko už krikščionį nepadarysi – jis pats turi rasti drąsos gyventi pagal savo pašaukimą, o krikščioniškos organizacijos gali tik padėti. Džiugu, kad ir Lietuvoje randasi tokios pagalbos užuomazgos.

The post Marius Parčiauskas. Krikščionių persekiojimas ir savicenzūra appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusių metų liepos mėnesį įkurta Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga (LKDPS) pradeda savo pirmąją 0,6 proc. GPM (gyventojų pajamų mokesčio) viešinimo kampaniją „Tik vieningi esame stiprūs”.

„Rusijos agresijos ir karo Ukrainoje akivaizdoje teko skubiai pakoreguoti mūsų pirmąją 0,6 proc. GPM skyrimo viešinimo kampaniją ir jos tikslus. Supratome, kad šiuo metu svarbiausia yra parama Ukrainos žmonėms, išgyvenantiems pragarišką karą, praradusiems artimuosius ir namus, darbus.

Supratome, kad šiuo metu svarbiausia yra parama Ukrainos žmonėms, išgyvenantiems pragarišką karą, praradusiems artimuosius ir namus, darbus

Alkį ir troškulį kenčiantiems ukrainiečiams skubiai reikalinga humanitarinė pagalba. Apie ramų ir saugų jų miegą net neįmanoma kalbėti. Privalome prisidėti, kiek tik įmanoma tokioje situacijoje“, – teigia Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Globys.

Šią savaitę Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos taryba priėmė sprendimą – visą šiais metais  gautą 0,6 proc. GPM paramą skirti Ukrainos žmonėms.

„Kviečiame vienytis su kenčiančiais Ukrainos žmonėmis, būti solidariais ir šiais metais deklaruojant pajamas išskirtinai tik profesinėms sąjungoms galimą skirti 0,6% GPM dalį kviečiame paskirti Krikščionių profsąjungai. Tai padaryti gali kiekvienas Lietuvos pilietis, mokantis mokesčius valstybei. Jam nebereikia nieko papildomai mokėti, tik deklaruojant pajamas paskirstyti jau sumokėtus savo mokesčius. Mes įsipareigojame, kad visa šiais metais gauta  0,6 proc.  GPM parama pasiektų Ukrainos žmones – tuos, kam ji yra reikalingiausia. Viešai pateiksime ataskaitą, kaip bus panaudoti pinigai“, – įsipareigoja A. Globys.

Primename, kad parama krikščionių profsąjungai nekonkuruoja  nei su įprastai jūsų skiriamais 1,2 proc. paramos organizacijai, nei su 0,6 proc. politinei partijai. Kiekvienas gali papildomai skirti iki 0,6 proc. jau sumokėtų mokesčių išskirtinai tik kuriai nors iš Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų.

Norėdami prisidėti prie krikščionių profsąjungos misijos – visą šiais metais  gautą paramą paaukoti Ukrainos žmonėms, deklaruodami pajamas įveskite: Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga arba juridinio asmens kodą 305844134. Jei niekam nepaskirsite šios dalies sumokėtų mokesčių, pinigai grįš atgal į valstybės biudžetą.

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga buvo įkurta siekiant apginti tikėjimo, žodžio ir sąžinės laisvę, ugdyti pagarbos ir pasitikėjimo santykį darbe, puoselėti krikščioniškas dorybes, skleisti Katalikų bažnyčios socialinį mokymą.

The post Krikščionių profsąjunga visą gautą 0,6 proc. GPM paramą paskirs Ukrainai appeared first on LAIKMETIS.

Krikščionys vis labiau bijo reikšti savo pozicijas universitetuose, medicinoje, žiniasklaidoje, o išbujoję politkorektiškumo ir neapykantos kalbos standartai pasiekė tokį lygį, jog teisiami net Šventą Raštą cituojantys politikai.

Apie visus šiuos iššūkius ir kodėl reikėjo įkurti Lietuvos krikščionių profsąjungą kalbamės su šios organizacijos pirmininku Audriumi Globiu.

Pokalbio temos:

0:00 Intro

0:58 Lietuvoje daugybė organizacijų, kuo išskirtinė yra krikščionių profsąjungą, kodėl ją reikėjo įkurti?

5:32 Krikščionių profsąjunga. Kaip dera krikščionybė ir kairiųjų judėjimams priskiriamos profsajungos?

20:03 Reliatyvizmo diktatūra.

23:15 Krikščionofobija. Ar krikščionys yra persekiojami Lietuvoje ir šiandien? Ar galime rasti paralelių su sovietmečiu?

36:05 Kas gali sustabdyti krikščionofobiją Vakaruose? Ar turime tokius lyderius, kurie mums padėtų šioje situacijoje?

40:02 Ko pasiekti tikisi Krikščionių profsąjunga Lietuvoje?

Epizodų galite klausytis „Spotify“ platformoje.

The post Audrius Globys. Krikščionys persekiojami Lietuvoje? appeared first on LAIKMETIS.