Šiais veiksmais tęsiamas smurtas prieš krikščionis, likus mažiau nei dviem savaitėms iki Velykų, kurias švenčia ortodoksai.

Pasak „The New Arab“, kai prieš krikščionis nusiteikusiems fanatikams nepavyko nusavinti iš jų namų, keršydami už bandymą statyti bažnyčią Alfavakerio kaime, balandžio 23 d. vakare jie ėmė deginti pastatus.

Balandžio 24 d. koptų ortodoksų vyskupas Anba Macarius (Anba Makarijus) savo oficialioje „Twitter“ paskyroje rašė, kad Egipto saugumo pajėgos „suvaldė situaciją, suėmė kurstytojus ir kaltininkus“, o vyriausybė „išmokės kompensacijas nukentėjusiems ir patrauks kaltininkus atsakomybėn“.

Pažymėjęs, kad kaime dabar viešpatauja ramybė, jis pridūrė: „Tegul Dievas saugo mūsų brangią šalį Egiptą nuo bet kokios žalos.“

Krikščionybė Egipte atsirado nuo pat tikėjimo ištakų, o beveik 10 proc. iš 111 mln. šalies gyventojų yra krikščionys. Dauguma Egipto krikščionių priklauso Koptų Stačiatikių Bažnyčiai, apie 2,5 proc. - Koptų Katalikų Bažnyčiai ir kitoms atskiroms bažnyčioms.

Krikščionys sudaro didžiausią Egipto mažumą, o minėtas vyskupas vadovauja Minjos provincijos koptų krikščionims, kur jų gyvena maždaug trečdalis. Prieš daugiau nei 10 metų jis vos išgyveno pasikėsinimą nužudyti.

Organizacija „Open Doors“, stebinti krikščionių persekiojimą, Egiptą priskyrė 38 vietai pavojingiausių krikščionims šalių pasaulyje sąraše.

2016 m. gruodžio mėn. teroristas susprogdino bombą, nužudydamas save ir 189 maldininkus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, o daugiau kaip 400 žmonių buvo sužeisti.

2017 m. „Islamo valstybės“ teroristai susprogdino dvi koptų ortodoksų bažnyčias, žuvo daugiau kaip 40 žmonių.

2018 m. septynis krikščionis nužudė musulmonų teroristai, užpuolę piligrimus vežusį autobusą.

The post Musulmonų ekstremistai Egipte padegė krikščionių namus appeared first on LAIKMETIS.

Balandžio 3 d. interviu „ACI Africa", CNA naujienų partneriui Afrikoje, vyskupas Geraldas Mammanas Musa (Džeraldas Mamanas Muza) džiaugėsi sėkmingai atšvęstomis Velykomis - pirmosiomis vyskupijoje. Kacinos vyskupiją popiežius Pranciškus įsteigė 2023 m. spalio mėn.

„Tai buvo labai didelė šventė, nes pirmą kartą į šią šventę katedroje susirinko kunigai", - kalbėjo 53 metų vyskupas.

„Nepaisant nesaugumo iššūkių, su kuriais susiduriame kaip vyskupija, turėjome daugiau kaip 700 žmonių, kurie buvo pakrikštyti ir priėmė šventąją Komuniją. Tai neįtikėtinas skaičius", - sakė jis.

„Tai mums rodo, kad Dievas veikia mažu būdu. Netgi nuošaliose vietose, netgi ten, kur, kaip jums atrodo, krikščionių mažuma, Dievas veikia", - sakė vyskupas. "Ir mes dėkojame Dievui už derlių, kurį turime. Derliaus, kalbant apie didėjantį narių skaičių, kurį turime."

„Tikime, kad laikui bėgant turėsime vis daugiau žmonių, kurie atsiverčia į tikėjimą, vis daugiau tų, kurie bus pakrikštyti. Tikime, kad turėsime daugiau žmonių, kurie bus labiau atsidavę savo tikėjimui", - kalbėjo vyskupas Musa „ACI Africa".

Jis tęsė: „Mūsų iššūkis, turintis įtakos evangelizacijai, yra nesaugumo iššūkis".

Vyskupas pažymėjo, kad pietinėje valstijos dalyje tūkstančiai žmonių jau buvo priversti palikti savo namus dėl tų, kuriuos jis pavadino „banditais".

Jis sakė, kad per gavėnią aplankė 45 šeimas, kurios vietinės valdžios institucijų buvo iškeldintos iš Kacinos valstijos. „Ir jos nėra vienintelės, - sakė Musa. - Yra apie 300 bendruomenių, kurios buvo iškeldintos".

„Tai turi įtakos evangelizaciniam darbui, nes šie žmonės priklausė bažnyčiai. Jie turėjo palikti ją ir eiti gyventi kitur, - pasakojo vyskupas. - Jie norėtų grįžti į tėvynę, bet tai sudėtinga, nes nesaugumo iššūkis vis dar išlieka."

Musa vis dar viliasi, kad jo vyskupija ir toliau palaikys naujus tikėjimą priėmusius konvertitus.

„Norime sukurti sistemą, pagal kurią atsivertusieji į tikėjimą, taip pat tie, kurie jau yra tiki, gautų gerą formaciją. Ir norime plėtoti ją ilgalaikę", - sako jis.

„Formavimas nesibaigia tik katekizmu, kuris mus parengia šventajai Komunijai. Formavimas nesibaigia tik katekizmu, kai ruošiamės krikštui. Bet tikėjimo formacija turėtų tęstis visą gyvenimą, kad mūsų žmonės ir toliau augtų tikėjime", - įsitikinęs Nigerijos vyskupas.

The post Per Velykas Nigerijoje pakrikštyta daugiau kaip 700 žmonių, nepaisant padažnėjusių išpuolių prieš krikščionis appeared first on LAIKMETIS.

Teismo procesas įvyko po to, kai lyderiams pavyko suburti tūkstančius žmonių melstis viešose vietose, o sandinistų režimas, matyt, tai suvokė kaip grėsmę.

„Statista" duomenimis, Nikaragvoje apie 45 proc. gyventojų yra katalikai, beveik 38 proc. žmonių priklauso įvairioms protestantų grupėms.

Kovo 19 d. nuosprendis paskelbtas dėl „fiktyvių kaltinimų pinigų plovimu", rašoma religijos laisvę ginančios organizacijos „ADF International", kuri ėmėsi teisinės 11 lyderių gynybos, pranešime spaudai. Ji jau kreipėsi į Amerikos žmogaus teisių komisiją (IACHR), ir jos paprašė reikalauti, kad Nikaragva užtikrintų 11 nuteistų lyderių sveikatą, gyvybę ir gerovę, kol vyksta bylos nagrinėjimas teisme.

11 nuteistų vadovų, kurie kiekvienas atskirai turi sumokėti 80 mln. dolerių (beveik 74 mln. eurų), yra sutuoktinių pora, evangelistas ir aštuoni pastoriai, susiję su Teksase įkurta grupe „Puerta de la Montaña" (liet. „Kalnų vartai"), kuri Nikaragvoje veikia nuo 2015 m. Nikaragvos režimui leidus.

Vienas iš šių 11 žmonių yra vyras, gyvenantis mūriniame name be elektros ir maistą gaminantis ant malkų.

Keturi Jungtinių Valstijų senatoriai paprašė J. Bideno administracijos „įgyvendinti griežtas, tikslines sankcijas po pasikartojančių ir didėjančių religijos laisvės pažeidimų Nikaragvoje".

Be to, vienas kongresmenas nusiuntė laišką Nikaragvos ambasadoriui Jungtinėse Valstijose, kurį pasirašė 58 Kongreso nariai, nurodydamas, kad lyderiai buvo sulaikyti dėl religinio persekiojimo ir jie „turi būti nedelsiant paleisti".

The post Nikaragvos diktatūra nuteisė 11 krikščionių lyderių kalėti, skyrė milijonines baudas appeared first on LAIKMETIS.

F. Ngole, 46 metų pastorius iš Barnslio, neteko darbo po to, kai darbovietė sužinojo, kad jis laimėjo svarbią bylą dėl žodžio laisvės prieš Šefildo universitetą.

Minėtas universitetas pašalino pastorių iš socialinio darbuotojo mokymo kursų dėl feisbuko įrašų, kuriuose jis homoseksualumą vadino „blogu" ir „nuodėmingu".

Darbovietė pakvietė vyrą į antrą pokalbį, tačiau atšaukė darbo pasiūlymą, nors jis patikino, kad teiks paramą pažeidžiamiems žmonėms iš visų socialinių sluoksnių ir kad niekada nieko nediskriminavo. „Touchstone Support Leeds" teigė, kad kandidato įsitikinimai „neatitiko" jų, kaip „įtraukiančio darbdavio", įvaizdžio, o pastorius kelia pavojų organizacijos reputacijai.

Darbovietės atstovė tribunolui sakė, kad jai nerimą kėlė tai, jog F. Ngole „požiūris į LGBTQI+ santykius ir tos pačios lyties asmenų santuokas bus matomas visiems", ir jai „didelį susirūpinimą kėlė tai, kaip ieškovo pažiūros gali potencialiai neigiamai paveikti pažeidžiamus paslaugų vartotojus", rašo „The Telegraph".

Krikščionių teisės centras, kuris remia pastorių, teigė, kad per šią savaitę vykusį posėdį kitas „Touchstone" vyresnysis darbuotojas užsiminė, kad nuomonės, jog yra tik dvi lytys, išreiškimas gali „nuvesti į mirtį" ir kad Evangelijos pagal Joną (3,16) eilutės skaitymas LGBT paslaugų vartotojams būtų „keliantis baimę".

Duodamas parodymus pastorius tribunolui teigė, kad kai jam buvo atšauktas darbo pasiūlymas,jis „jautėsi įsižeidęs ir sutrikęs", o jo tikėjimas buvo „puolamas".

„Aš nediskriminuočiau žmonių. Niekada nieko nediskriminuočiau ir niekada nediskriminavau. Mano tikėjimas neleidžia man diskriminuoti žmonių", - tkalbėjo jis.

Jis taip pat pridūrė: „Kaip krikščionis nematau jokio konflikto dirbdamas su LGBT bendruomenės atstovais ir dėl jų."

The post Krikščioniški socialinio darbuotojo įsitikinimai galėjo paskatinti LGBT pacientų savižudybę, kalbėta Anglijos darbo teisme appeared first on LAIKMETIS.

Nors 2022 m. kovo 30 d. Helsinkio apygardos teismas vienbalsiai atmetė visus politikei pateiktus kaltinimus, tačiau Helsinkio prokuroras išteisinamąjį nuosprendį apskundė ir byla šiuo metu nagrinėjama aukštesnės instancijos teisme.

Nepaisant penkerius metus vykstančio teisinio persekiojimo, P. Räsänen 2023 metais buvo perrinkta į Suomijos parlamentą. Politikė tikisi, kad jai pavyks apginti teisę į žodžio ir sąžinės laisvę.

Ji maloniai sutiko atsakyti į „Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos“ klausimus.

Ar nuo tada, kai Suomijoje buvo priimtas vadinamasis „Neapykantos kalbos“ įstatymas, ar padaugėjo tokių atvejų, kaip jūsų ir vyskupo Juhan Pohjola, kai žmonės buvo pradėti teisminėmis priemonėmis persekioti dėl savo religinių įsitikinimų? 

Man nėra žinoma apie jokius panašius atvejus Suomijoje. Todėl ši teismo byla yra istorinė žodžio ir religijos laisvei. Pirmą kartą baudžiamojoje byloje teismas turi įvertinti, ar su Biblijos mokymu susiję teiginiai gali būti išsakomi ir jiems viešai pritariama.

Kaip manote, kodėl Vakarų Europos šalys taip aktyviai priima tokius žodžio, sąžinės ir religijos laisvę ribojančius įstatymus? Galbūt tose šalyse trūksta elementarių žinių apie marksistinės kilmės totalitarinę ideologiją ir jos veikimo principus, kai tikintieji visaip marginalizuojami ir išstumiami iš viešojo gyvenimo? Pavyzdžiui, lietuviai dar gerai prisimena, kai sovietmečiu kunigai buvo teisiami ir kalinami už katekizmą, tikintieji buvo visokeriopai diskriminuojami, galėjo tikėti slapstydamiesi, bijodami prarasti darbą ir pareigas, o vaikai mokyklose buvo gėdinami už tai, kad eina į Bažnyčią ir tiki į Dievą. Ar neatrodo, kad šie procesai dabar įsivyrauja Vakaruose?

Suomijos baudžiamosios teisės sistema ir įstatymai dėl neapykantos kurstymo yra panašūs į daugumos kitų Europos šalių. Tačiau keista, kad Suomijoje nuėjome taip toli. Šiandien jau politiškai nekorektiška, pavyzdžiui, pasakyti ką nors neigiama apie gender ideologiją arba ginti negimusių kūdikių žmogaus teises. Matome, kad daugelyje Europos šalių aktyviai siekiama įvesti daugiau ir griežtesnės cenzūros.

Manau, kad cancel kultūros įsigalėjimas kelia grėsmę bet kuriai laisvai visuomenei, kuri nori būti tolerantiška, kurioje būtų užtikrintos lygios teisės visiems jos nariams. Saugodami demokratiją turime išlaikyti galimybę diskutuoti ir nesutikti dėl įvairių, net kontraversiškų klausimų. Priešingu atveju, bus ritamasi totalitarinės sistemos link. 

Manau, jog būtent todėl dabar yra labai svarbu tvirtai laikytis tų Šventojo Rašto vietų, kurios yra nepatogios dabartiniam mąstymui. Visi svarbiausi tarptautiniai susitarimai dėl pamatinių laisvių yra mūsų pusėje. Nereikia slėpti savo tikėjimo, nes krikščionybė yra tikras lobis.

Jūsų atvejis unikalus tuo, kad  į teismą Jus padavė ne konkretus įžeistas asmuo, o šalies generalinis prokuroras dėl jūsų viešų pareiškimų. O išteisinamąjį nuosprendį apskundė Helsinkio prokuroras. Tai atrodo kaip tam tikras persekiojimas per valstybės institucijas. Galbūt tai susiję ne tik su Jūsų pasisakymais, bet ir su Jūsų politine veikla?

Nors Suomijoje išsakoma tūkstančiai panašių į mano pareiškimų, tačiau kaltinimai pareikšti tik man. 2019 m. vienas pilietis dėl mano tweet'o pateikė skundą ir policija dėl to pradėjo tyrimą.

Tame tweet‘e pateikiau klausimą Suomijos evangelikų liuteronų bažnyčiai, kuri buvo pasiskelbusi kaip viena Pride renginio rėmėjų. Ir jau visai netrukus Suomijos generalinis prokuroras man pateikė tris kaltinimus. Verta paminėti, kad dviem iš šių atvejų generalinis prokuroras nurodė pradėti tyrimą, nors policija rekomendavo priešingai.

Manau, kad taip įvyko ir dėl tol, kad ilgą laiką esu Suomijos politikoje, užėmiau aukštas pareigas, esu žinoma. Galbūt būtent todėl prokuroras ir pradėjo procesą prieš mane taip norėdamas parodyti visiems kitiems, kas gali nutikti, jei garsiai ir viešai kalbėsite apie panašius dalykus.

Kaip manote, ar vadinamieji neapykantos kalbos įstatymai nėra patogus būdas valstybės institucijoms susidoroti su politiniais oponentais?

Nėra visuotinai sutartos „neapykantos kalbos“ apibrėžties, o dauguma bandymų tuo kaltinti remiasi neaiškiai apibrėžtomis sąvokomis ir subjektyvumu.

Pavyzdžiui, aš buvau kaltinama etninės neapykantos skleidimu, už kurį numatyta skirti iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmę arba baudą. Suomijos įstatymuose toks kaltinimas patenka į Baudžiamojo kodekso „karo nusikaltimų“ skyrių. Šis įstatymas buvo priimtas siekiant užkirsti kelią kalboms, galinčioms sukelti etninį smurtą ar net genocidą, ir aš taip pat buvau parlamente, kai jis buvo priimtas.

Tačiau dabar pasiremiant šiuo įstatymu bandoma persekioti mano kalbą, paremtą Biblijos citavimu ir klasikiniu krikščionybės aiškinimu.

O juk asmens saviraiškos laisvė yra viena iš pagrindinių laisvių. Ji yra labai svarbi visose svarbiausiose žmogaus teisių sutartyse ir nacionalinėse konstitucijose. Vadinamieji neapykantos kalbos įstatymai siaurina žodžio laisvės ribas, riboja diskusijas svarbiomis temomis.

Jei dėl to įsivyrautų cenzūra, atsirastų imperatyvas pašalinti naujienas iš žiniasklaidos, socialinių tinklų, įsigaliotų draudimai skelbti tam tikrus pranešimus. Taip kiltų grėsmė, kad vėl prasidės savotiška, moderni knygų deginimo banga.

Kaip ši byla paveikė jūsų asmeninį gyvenimą, jūsų artimuosius?

Šis procesas trunka beveik penkerius metus ir per tą laiką teko išklausyti daugybę melagingų kaltinimų, patirti valandų valandas policijos tardymų ir kol kas dar byla nėra galutinai baigta.

Visa tai iš manęs atėmė labai daug laiko. O mūsų visuomenėje atsirado gerokai daugiau savicenzūros.

Nepaisant visų sunkių išbandymų ir streso, esu labai dėkinga, kad šios patirtys man atvėrė nuostabią galimybę nešti Evangelijos žinią į teismo salę, policijos nuovadas ir žiniasklaidą. Esu dėkinga visiems tūkstančiams rėmėjų iš viso pasaulio, kurie drąsino mane, taip pat mane ginančiai teisininkų komandai ir savo šeimai, kuri mane labai palaikė ir palaiko.

Šiuo laikotarpiu pajutau ir maldos už mane bei Suomiją galią.

Kas Jums suteikia daugiausia jėgų kovoti tiek metų ir ištvermingai tęsti kovą?

Manau, kad visa ši įvykių grandinė yra mano, kaip krikščionės, liudijančios savo tikėjimą, pašaukimo dalis. Jei dabar nepasinaudosime savo teise laisvai kalbėti, ilgainiui erdvė naudotis savo teisėmis dar labiau susitrauks. Krikščioniškuoju tikėjimu pagrįsti įsitikinimai yra daugiau nei paviršutiniška nuomonė. Pirmieji krikščionys neišsižadėjo savo tikėjimo liūtų narvuose ir arenose, kodėl tuomet mes turėtume jo išsižadėti susidūrę su šių laikų iššūkiais ar išsigąsti teismų salių?

Kaip manote, kokią įtaką tokie atvejai kaip Jūsų daro Vakarų pasaulio piliečių galimybei laisvai išpažinti savo tikėjimą? Ne bet kokį tikėjimą, o tikėjimą, kuriuo grindžiama mūsų Vakarų krikščioniškoji civilizacija? Galbūt tai yra Vakarų saulėlydis?

Labai svarbu, kad krikščionys išsaugotų laisvę skelbti ir išpažinti Dievo žodį ir šiais laikais, kai krikščionybė ir iš jos kylančios vertybės atrodo jog eina prieš laikmečio srovę.

Todėl mano atveju galimas išteisinamasis Aukščiausiojo Teismo nuosprendis sukurtų teisinį precedentą žodžio ir religijos laisvės apsaugos srityje. Tai būtų teisinis orientyras ir kitiems krikščionims susidūrus su panašiais kaltinimais ateityje.

Manau, kad išteisinamasis Suomijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas turėtų didelę įtaką Europos teisės aktams, nes jis užtikrintų krikščionių tikėjimo ir žodžio laisvę. Tikiu, kad visa tai yra gerojo Dievo rankose.

Ko palinkėtumėte tikintiesiems, kurie, matydami pasaulines tendencijas ir tokius atvejus, kaip Jūsų, yra išsigandę ir labai sunerimę?

Šiuo atveju įsitikinau, kaip konkrečiai pildosi Jėzaus pažadai. Jei vengsite iššūkių, prarasite palaiminimus ir džiaugsmą, kurie yra sunkumų dalis. Be šio išbandymo niekada nebūčiau turėjusi tokių galimybių taip plačiai skleisti Evangelijos žinią.

Noriu padrąsinti Jus visus drąsiai naudotis savo pamatinėmis teisėmis ir laisvėmis viešumoje. Kuo labiau tylėsime ir ignoruosime Biblijos mokymą skaudžiais mūsų laikų klausimais, tuo labiau būsime atmetami. Todėl esu pasirengusi ginti saviraiškos ir tikėjimo laisvę visuose būtinuose teismų lygmenyse, prireikus net Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Turime suprasti, kad tik nuo Dievo priklauso, kur ir kaip jis nuspręs mus panaudoti. Mūsų užduotis - pasilikti Jėzuje ir Jo žodžiuose, kaip šakelėms vynmedyje. Tik tada duosime vaisių, net jei to ir nesuvokiame.

The post Dėl Biblijos citavimo teisiama Suomijos politikė P. Rasanen: ši teismo byla yra istorinė žodžio ir religijos laisvei appeared first on LAIKMETIS.

Pasak ataskaitą paskelbusio vietos kataliko, Jungtinio krikščionių forumo (UCF) koordinatoriaus, šie skaičiai gali būti nepakankamai dideli, kad Indijoje prieš krikščionis įvykdytų nusikaltimų ir persekiojimo aktų skaičius yra nepakankamas.

„Šie skaičiai pagrįsti tik mūsų nemokama pagalbos linija (1-800-208-4545) užregistruotais skundais, kuriais pranešama apie antikrikščioniško smurto atvejus. Tikrieji skaičiai tikrai bus daug didesni", - kovo 27 d. CNA kalbėjo jis.

„Jaučiamės nusivylę, kad, nepaisant to, jog reguliariai dokumentuojame ir viešai skelbiame šokiruojančius duomenis, vyriausybė nereaguoja ir nesistengia pažaboti nuolat didėjančio smurto atvejų skaičiaus", - teigė koordinatorius.

Suskirstydamas 161 incidentą, koordinatorius išvardijo 71 policijos sulaikymo ir (arba) arešto atvejį, 18 socialinės atskirties atvejų, 72 fizinio smurto atvejus, 15 priverstinio „atsivertimo" atvejų, vieną atvejį, kai bažnyčia buvo užantspauduota, ir dar vieną, kai kita bažnyčia buvo padegta, o dauguma šių incidentų buvo susiję su minios smurtu.

dauguma incidentų buvo susiję su minios smurtu.

Smurtas ir persekiojimas prieš krikščionių mažumą, kuri sudaro tik 2,3 proc. iš 1,41 mlrd. gyventojų Indijoje (beveik 80 proc. jų yra induistai), nuolat didėja nuo tada, kai 2014 m. laimėjus nacionalinius rinkimus į valdžią atėjo induistų nacionalistų „Bharatiya Janata" partija (BJP), vadovaujama ministro pirmininko Narendros Modi (Narendros Modžio). 2019 m. gegužę partija buvo perrinkta su dar didesne balsų persvara.

2014 m. UCF užfiksavo tik 147 smurto prieš krikščionis atvejus, sakė forumo attsovas. 2015 m. incidentų skaičius išaugo iki 177, 2016 m. - 208, 2017 m. - 240, 2018 m. - 292, 2019 m. - 328, 2020 m. - 279, 2021 m. - 505, 2022 m. - 599, o 2023 m. - 731.

UCF pareiškime taip pat atkreiptas dėmesys į krikščionių viktimizaciją (tapimo aukomis procesą, - red. past.) šios partijos valdomoje Čatisgarcho valstijoje centrinėje Indijoje, kurioje pranešta apie „incidentus, kai krikščionių šeimoms buvo atimta teisė oriai rengti laidotuves".

„Čatisgarchas, kaip valstija, liūdnai pagarsėjusi socialine krikščionių ostrakizacija (persekiojimas, - red. past.), pirmauja pagal išpuolių prieš krikščionis skaičių - pranešta apie 47 smurto atvejus", - nurodė UCF.

„Krikščionims neleidžiama gauti vandens iš bendruomenės gręžinių kaime. Liūdna, bet nepagailėta net mirusių krikščionių - daugelį jų atsisakyta palaidoti pagal krikščioniškas apeigas. Vietiniai [induistų fundamentalistai] kaimo gyventojai grasino kremuoti kūnus kaip paskutinį persikrikštijimo aktą", - apgailestavo UCF.

Pasak atstovo, tokie akivaizdūs išpuoliai prieš krikščionis kyla iš partijos lyderių antikrikščioniškos retorikos. Jis pažymėjo, kad Čatisgarcho vyriausiasis ministras Vishnu Deo Sai (Višnus Deo Sai) apkaltino „krikščionių misionierius vykdant religinį atsivertimą prisidengiant švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kartu įspėdamas nutraukti šią praktiką".

Čatisgarcho vyriausiasis ministras apkaltino „krikščionių misionierius vykdant religinį atsivertimą prisidengiant švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kartu įspėdamas nutraukti šią praktiką".

Tačiau, pabrėžė organizacijos atstovas, krikščionys Čatisgarche sudaro tik 2 proc. iš 25 mln. valstijos gyventojų.

UCF pareiškime taip pat atkreiptas dėmesys į krikščionių persekiojimą minėtos partijos valdomame šiauriniame Utar Pradeše, kuriame gyvena 231 mln. žmonių ir kuris „užima antrą vietą [tarp] valstijų, kuriose Indijos piliečiai persekiojami už krikščionybės išpažinimą".

„Yra aiškių įrodymų, kad šioje valstijoje krikščionis persekioja valstybė, nes policija pateikia melagingus kaltinimus dėl atsivertimo net už tai, kad pastoriai meldžiasi gimtadienio šventėse ir kituose socialiniuose susibūrimuose. UCF pagalbos linija užfiksavo daugiau kaip 30 pastorių areštų ir sulaikymų pagal UP religijos laisvės įstatymą", - pažymėjo Krikščionių forumas.

CNA išsamiai pranešė, kaip tėvas Babu Francis, Allahabado vyskupijos Utar Pradešo valstijoje socialinės tarnybos direktorius, buvo įkalintas daugiau kaip 80 dienų po to, kai spalio pradžioje buvo suimtas dėl kaltinimų melagingu atsivertimu.

Panašiai CNA taip pat pranešė apie tai, kaip vasario mėn. buvo suimtas tėvas Dominykas Pinto, Lanknau vyskupijos pastoracinio centro direktorius, apkaltintas melagingu atsivertimu. Kovo 13 d. jis buvo paleistas už užstatą.

UCF nurodė, kad iš 161 incidento, užregistruoto per pirmąsias 75 2024 m. dienas: „Yra 122 krikščionys, kurie buvo sulaikyti arba areštuoti dėl melagingo kaltinimo atsivertimu".

UCF duomenys buvo paskelbti kovo 22 d. Nacionalinės maldos dienos, kurią Indijos katalikų vyskupų konferencija (CBCI) paragino švęsti dėl didėjančių žiaurumų prieš krikščionis ir religinės poliarizacijos šalyje, išvakarėse.

Tūkstančiai bažnyčių visoje šalyje šią dieną rengė specialias maldas, kurių metu buvo švenčiamos specialios šventos valandos, kalbamas rožinis ir Kryžiaus kelio stotys, atsiliepdamos į CBCI raginimą siekti „taikos ir harmonijos".

Tuo tarpu Indijos evangelikų draugijos Religinės laisvės komisijos 2023 metų ataskaitoje išreikštas sielvartas dėl „nerimą keliančio smurtinių incidentų prieš krikščionių bendruomenę skaičiaus didėjimo".

„Indijos politinis aparatas, jos teisėsaugos institucijos ir teisingumo sistema, ypač kaimų ir mažų miestelių lygmeniu, pasirodė esantys nepakankami ir lėtai reaguojantys, nepaisant skubių aukų, Bažnyčios vadovų ir pilietinės visuomenės pagalbos prašymų", - apgailestaujama ataskaitoje.

The post Indijoje padaugėjo smurto ir krikščionių persekiojimo atvejų appeared first on LAIKMETIS.

Victoria Culf (Viktorija Kalf) teigia, kad rengdama meno parodą Votfordo muziejuje kalbėjosi su tarybos darbuotoju. Jam ji pasakė mananti, kad vaikams žalinga bandyti keisti lytį.

Pokalbio metu paaiškėjo, kad darbuotojos vaikas keičia lytį prieštaringai vertinamoje Tavistoko lytinės tapatybės klinikoje brendimą blokuojančiais vaistais.

V. Culf pasakojo, kad tai sužinojusi ji mandagiai ir jautriai paaiškino, jog negali tam pritarti dėl savo krikščioniškų įsitikinimų, nes tokiu atveju „nebūtų ištikima sau".

Menininkė pasidalino, kad vėliau jai paskambino iš tarybos ir pasakė, kad buvo pareikštas įtarimas „dėl priekabiavimo". Ji negalinti įeiti į parodą, nepranešusi apie tai prieš 24 valandas, kad „būtų apsaugota" minėta tarybos darbuotoja.

Victoriai buvo pasakyta, jog policija atlieka tyrimą dėl „neapykantos nusikaltimo", nors ši laikraščiui „The Times" patvirtino, kad moters komentarai neatitiko nusikaltimo apibrėžimo, o Votfordo rajono taryba teigia, kad apie moterį policijai nepranešė.

Menininkė kreipėsi į teismą prieš Votfordo apygardos tarybą, teigdama, kad taryba pažeidė sutartį, diskriminavo, priekabiavo, netinkamai atliko pareigas, elgėsi aplaidžiai, baugino, šmeižė, sąmokslavo ir piktavališkai melavo.

Pradėdama teisinį ieškinį V. Culf teigė: „Mano sąžinė ir krikščioniški įsitikinimai neleis man meluoti dėl to, kas, mano manymu, yra labai žalinga. Ar mes turėtume tylėti ir leisti, kad žala tęstųsi nekontroliuojama?"

„Dabar gyvename tokioje kultūroje, kurioje vien už tai, kad net ir mandagiai išreiškiate nepritarimą translytiškumo ideologijai, galite būti įskųstas policijai. Suprantu, kad mano pasisakymas gali būti „komercinė savižudybė", tačiau nesu pasirengusi tylėti šiais klausimais ir nenoriu, kad taip nutiktų kam nors kitam."

Ji pridūrė: „Esu pasiryžusi kovoti už teisingumą ir kalbėti apie tai, kas man nutiko. Manau, kad tikriausiai yra daug kitų krikščionių menininkų bei menininkų iš visų visuomenės sluoksnių, su kuriais buvo elgiamasi panašiai ir kuriems teko kentėti tylint."

"Jos bylą remiančio Krikščionių teisės centro vadovė Andrea Williams (Andrėja Viljams) sakė: „Viktorija išdrįso prakalbti apie savo kolegės situaciją, nes myli Jėzų ir savo kolegę bei jos vaiką."Jos bylą remiančio Krikščionių teisės centro vadovė Andrea Williams (Andrėja Viljams) sakė: „Viktorija išdrįso prakalbti apie savo kolegės situaciją, nes myli Jėzų ir savo kolegę bei jos vaiką."

„Tai nerimą kelianti tendencija visuomenėje, kai Victorija, kurią paskatino gerumas ir užuojauta, patiria tokią kraštutinę bausmę vien už tai, kad išreiškė krikščionišką tiesą. Leidimas ir skatinimas vaikui vartoti brendimą blokuojančius vaistus yra žalingas. Būvimas nubaustam už tai, kad išreiškei susirūpinimą šiuo klausimu, mums rodo, kokia visagalė ir tironiška tapo translyčių lobistų organizacija", - kalbėjo krikščionės gynėja.

„Negalime leisti, kad ši translytiškumo tironija mūsų kultūroje tryptų įsitikinimus, kurie yra saugomi įstatymų, paremti ekspertų įrodymais ir iš tiesų apsaugo pažeidžiamus vaikus. Sveikas protas turi nugalėti. Baimė, kurią specialistai jaučia kalbėdami tiesą, turi liautis", - teigė A. Williams.

The post JK krikščionei menininkei uždrausta lankytis savo pačios parodoje dėl požiūrio į lytį keičiantį vaiką appeared first on LAIKMETIS.

Krikščioniškos politikos grupė CARE teigia, kad naujoji apibrėžtis yra „pernelyg plati" ir gali kelti pavojų grupėms, kurios daro „kontrkultūrinius pareiškimus" politinės darbotvarkės siekiančių pareigūnų „juodajame sąraše".

Apibrėžtis skirta ekstremistinėms ir kraštutinių dešiniųjų grupėms, tačiau kritikai įspėjo, kad ji gali turėti „žlugdantį poveikį" žodžio laisvei.

Vyriausybė ekstremizmu vadina „smurtu, neapykanta ar netolerancija grindžiamos ideologijos propagavimą ar plėtojimą, kuriuo siekiama: paneigti ar sunaikinti pagrindines kitų asmenų teises ir laisves; pakenkti, panaikinti ar pakeisti Jungtinės Karalystės liberalios parlamentinės demokratijos sistemą ir demokratines teises".

CARE generalinis direktorius Rossas Hendry (Rosas Hendris) teigia, kad nors ir teisinga kovoti su ekstremizmu, naujoji apibrėžtis gali pakenkti piliečių laisvėms.

„Ekstremizmas kelia realią grėsmę mūsų visuomenei. Karingų islamistų ir kraštutinių dešiniųjų grupių vertybės visiškai prieštarauja mūsų demokratinei sistemai ir krikščioniškai pasaulėžiūrai. Visiškai teisinga kovoti su melo, rasinės ir religinės neapykantos skleidimu", - teigė jis.

„Tuo pat metu reikia atidžiai išnagrinėti naująjį vyriausybės ekstremizmo apibrėžimą. Tokio pobūdžio politika, kaip žinia, yra labai kebli. Visada kyla pavojus, kad bandant užfiksuoti iš tiesų žalingą elgesį bus neproporcingai pažeistos platesnės pilietinės laisvės."

R. Hendry perspėjo, kad tokie terminai kaip „neapykanta" ir „netolerancija" gali būti interpretuojami „labai plačiai" ir taikomi pagrindinėms krikščionių grupėms dėl jų požiūrio į tokius klausimus kaip abortai, seksualumas ir translytiškumo ideologija.

„Nors naujasis apibrėžimas neturės įstatyminės galios, vyriausybė baus grupes ir paskelbs juodąjį sąrašą, kurį visi galės matyti. Kyla pavojus, kad vyriausybėje veikiantys asmenys gali nesąžiningai siekti, kad tam tikros grupės būtų uždraustos dėl „neteisingų įsitikinimų", - mano jis.

The post Baiminamasi, kad Jungtinėje Karalystėje krikščionys galės būti įvardinti kaip ekstremistai appeared first on LAIKMETIS.

Tyrimas, kuris yra Pew-Templetono projekto ´Global Religious Futures" dalis, parodė, kad prie religinių grupių persekiojimo prisidėjo ir vyriausybių veiksmai, ir socialinis priešiškumas. Vyriausybių taikomi religijos apribojimai pasiekė rekordinį lygį - 183 šalys nustatė įvairių formų apribojimus, o tai yra didžiausias skaičius nuo 2007 m., kai buvo pradėtas tyrimas.

Krikščionys, kaip didžiausia religinė grupė pasaulyje, susidūrė su įvairių formų priekabiavimu - nuo įžeidžiančių pareiškimų iki fizinio smurto.

Tyrimo metu nustatyta, kad krikščionis persekiojo 160 šalių vyriausybės, t. y. daugiau nei ankstesniais metais, kai jų buvo 155. Priekabiavimas pasireiškė nuo subtilios diskriminacijos iki atviro smurto ir priespaudos.

Musulmonai patyrė priekabiavimą 141 šalyje, t. y. mažiau nei 2020 m. - 145 šalyse.

Žydai 2021 m. patyrė vyriausybių ir socialinių grupių ar pavienių asmenų priekabiavimą 91 šalyje, t. y. sumažėjo nuo 94 šalių 2020 m. Tai trečias didžiausias skaičius iš visų religinių grupių, teigiama tyrime, pažymint, kad žydai sudaro tik 0,2 proc. pasaulio gyventojų.

Kalbant apie fizinį priekabiavimą, kuris apima turto žalojimą, žmonių užpuolimus, sulaikymus, perkėlimus ir nužudymus, tyrime nurodoma, kad incidentai įvyko 137 šalyse, o 100 iš jų pagrindinės kaltininkės buvo vyriausybės.

Dažniausiai pasitaikanti fizinio priekabiavimo rūšis buvo žala turtui - 105 šalyse. Europoje buvo daugiausia šalių, pranešusių apie su religija susijusią turtinę žalą, pavyzdžiui, Prancūzijoje buvo uždaryta 21 mečetė, o Lenkijoje įvykdyti išpuoliai prieš katalikų ir žydų objektus.

Apie fizinius išpuolius prieš asmenis dėl jų religinių įsitikinimų pranešta 91 šalyje. Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje užpuolimai buvo ypač dažni: 75 proc. regiono šalių pranešė apie tokius incidentus, įskaitant raketų ataką prieš sunitų daugumos mečetę Jemene.

Apie sulaikymus, susijusius su religiniais įsitikinimais, pranešta 77 šalyse, iš kurių daugiausia apie tokius incidentus pranešė Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionas. Šri Lankoje dėl įtariamų sąsajų su 2019 m. Velykų sekmadienio sprogdinimais be oficialių kaltinimų liko įkalinti 311 asmenų.

Analizės duomenimis, vyriausybiniai religijos apribojimai - įstatymai, politika ir valstybės pareigūnų veiksmai, kuriais ribojami religiniai įsitikinimai ir praktika - pasiekė naują aukščiausią lygį visame pasaulyje.

Pasaulinė vyriausybės religijos apribojimų mediana 2021 m. padidėjo iki 3,0, palyginti su 2,8 2020 m., o tai rodo, kad religinių praktikų kontrolė griežtėja. Tačiau su religija susijusio socialinio priešiškumo lygio mediana pasaulyje šiek tiek sumažėjo - nuo 1,8 2020 m. iki 1,6 2021 m.

2021 m. 55 šalyse, t. y. 28 proc. visų šalių, buvo taikomi „dideli" arba „labai dideli" vyriausybės apribojimai. Tai šiek tiek mažiau nei 2020, 2019 ir 2012 m., kai tokį lygį pasiekė 57 šalys, arba 29 proc. Nepaisant šio nedidelio sumažėjimo, bendra visų šalių indekso mediana padidėjo dėl to, kad indekso rodikliai padidėjo daugiau šalių, palyginti su tomis, kurių rodikliai sumažėjo, teigiama tyrime.

Jame taip pat atkreiptas dėmesys į dvejopą vyriausybės veiksmų religijos atžvilgiu pobūdį. 161 šalyje vyriausybės, nors ir taikė apribojimus ir vykdė persekiojimą, teikė religinėms organizacijoms naudą, pavyzdžiui, finansavo religinį švietimą ir religinių pastatų priežiūrą. Tokia paradoksali situacija verčia kelti klausimus apie motyvus, kuriais grindžiama vyriausybių politika religinių grupių atžvilgiu.

The post Krikščionys persekiojami daugiau nei 160 šalių, atskleidžia tyrimas appeared first on LAIKMETIS.

Kunigas Dominykas Pinto yra tarp tų, kurie laikomi pagal griežtą valstijos įstatymą prieš atsivertimą. Kovo 1 d. Lanknau vyskupas Geraldas Johnas Mathias (Džeraldas Džonas Matijas) vadovavo maldoms už jų išlaisvinimą, kai tėvo Dominyko Pinto prašymas paleisti už užstatą buvo atidėtas trečią kartą. Jis sakė, kad šis atidėjimas yra "liūdnas, apgailėtinas ir atgrasus".

Kunigas Pinto, vyskupijos pastoracinio centro direktorius, buvo suimtas po to, kai protestantų grupė jo centre surengė pamaldas. Krikščionių lyderiai sako, kad persekiojimas suintensyvėjo po to, kai valstijos rinkimus laimėjo hinduistinė nacionalistinė partija.

Bažnyčios vadovai centrinėje Čatisgarho valstijoje paneigė prohinduistiškai nusiteikusio leidinio teiginį, kad neseniai į krikščionybę atsivertė 25 genčių žmonės. Raigarho vyskupas Paulas Toppo sakė, kad tokie teiginiai yra hinduistų grupių "politinė taktika" prieš nacionalinius rinkimus.

The post Indijoje intensyvėja krikščionių persekiojimas, suimtas ir kunigas appeared first on LAIKMETIS.