2023 m. Europos krikščionių netolerancijos ir diskriminacijos stebėsenos centras užfiksavo 2 444 antikrikščioniškus neapykantos nusikaltimus 35 Europos šalyse. Šis skaičius apima 232 asmeninius išpuolius – nuo priekabiavimo ir grasinimų iki fizinio smurto. Beveik pusė atakų įvyko Prancūzijoje.

Nerimą kelianti tendencija taip pat paminėta 2023 m. Popiežiškosios pagalbos Bažnyčiai reikalingiems fondo paskelbtoje Religinės laisvės ataskaitoje.

Pastarosios ataskaitos santraukoje įspėjama apie „didelį incidentų skaičiaus augimą, kuriuos vykdo asmenys ar grupės, propaguojančios tam tikras ideologines pažiūras ir netoleruojančios kitų religinių įsitikinimų“.

„Išpuoliai daugiausia buvo nukreipti prieš religinių bendruomenių narius (t. y. katalikus ir evangelikus) ir dažniausiai vykdyti proabortinių bei profeministinių grupių, taip pat grupių, skatinančių lyčių ideologiją“, – priduriama santraukoje.

Dokumente taip pat teigiama: „Argentinoje, Bolivijoje, Brazilijoje, Čilėje, Kolumbijoje, Kosta Rikoje, Gvatemaloje, Haityje ir Meksikoje buvo užfiksuota incidentų (kai kuriais atvejais – nusikaltimų), įskaitant išpuolius prieš vienuolius, vandalizmo aktus, išniekinimus ar religinių jausmų įžeidimus.“

Ispanijoje įkurto ir dabar Meksikoje skyrių atidariusio fondo „Krikščionių teisininkai“ prezidentė Polonia Castellanos pareiškė: „Kai puolami ir žeminami katalikai bei krikščionys apskritai, nieko neįvyksta, tačiau jei tai būtų padaryta kitai grupei, pasekmės būtų neatidėliotinos.“

„Manau, kad iš dalies mes patys dėl to kalti“, – apgailestavo ji, nes katalikai „leidome save žeminti ir įžeidinėti nieko nedarydami, todėl pasiekėme šį pavojingą kraštutinumą“.

The post Ataskaita: išpuoliai prieš katalikus Europoje ir Lotynų Amerikoje vis dažnesni ir toleruojami appeared first on LAIKMETIS.

„Madhja Pradešo religijos laisvės įstatyme bus numatyta mirties bausmė už religinį atsivertimą“, - pareiškė BJP valstijos vyriausiasis ministras Mohanas Jadavas (Mohan Yadav) per kovo 8 d. Tarptautinės moters dienos programą.

Yadavas sakė, kad valstijos vyriausybė „nepasigailės tų, kurie stovi už neteisėtų atsivertimų“.

„Siūlymas skirti mirties bausmę už mergaičių religinį atsivertimą yra ne tik keistas, bet ir vertas pasmerkimo visų, kurie brangina konstitucijoje įtvirtintas ir garantuotas teises ir laisves“, - kovo 13 d. CNA sakė atviras jėzuitų taikos aktyvistas tėvas Cedrikas Prakašas.

Teigdamas, kad Indijos konstitucijos 25 straipsnyje „nedviprasmiškai teigiama, jog kiekvienas pilietis turi teisę laisvai skelbti, praktikuoti ir propaguoti savo religiją“, Prakashas sakė, kad vyriausiojo ministro pastabos „žemina pagrindinę piliečio teisę“, o tai, anot jo, „byloja apie tai, kaip giliai fašizmas nuvedė šalį“.

Jungtinis krikščionių forumas (UCF) įvardijo 834 nusikaltimus prieš krikščionis Indijoje 2024 m., kurių skaičius šoktelėjo nuo 127 2014 m., kai hinduistų nacionalistų BJP užėmė valdžią nacionaliniu lygmeniu.

Dauguma incidentų buvo užpuolimai ir krikščionių areštai dėl kaltinimų atsivertimu, kuriuos kritikai laiko apgaulingais.

Dauguma incidentų - tai krikščionių užpuolimai ir areštai dėl kaltinimų atsivertimu, kuriuos kritikai laiko apgaulingais.

Prakash sakė, kad „už retorikos apie atsivertimą slypi labai aiški politinė darbotvarkė“. 

„Tai poliarizuoja žmones - mes prieš juos, dauguma prieš mažumą“, - sakė jis. „Tai padeda sukelti baimę tarp daugumos [induistų], kad šalies mažumos - būtent musulmonai ir krikščionys - perims šalies valdžią“.

Induistai sudaro beveik 80 % iš 1,44 mlrd. gyventojų Indijoje, musulmonai - 14 %, o krikščionys - 2,3 %. 

Kitos mažumos, pavyzdžiui, sikhai, džainistai ir budistai, sudaro likusią gyventojų dalį.

Katalikų apžvalgininkas ir socialinis aktyvistas Džonas Dajalas (John Dayal) sakė CNA, kad raginimas skirti mirties bausmę už atsivertimą „atskleidžia, kaip lengvabūdiškai ir ciniškai [induistų nacionalistai] sukūrė šią politinę strategiją, siekdami kriminalizuoti krikščionių buvimą ir bendruomenės augimą valstybėje“.

Madhja Pradešo valstija pranešė apie kelis krikščioniškų institucijų persekiojimo atvejus ir dvasininkų, pastorių bei pasauliečių krikščionių areštus. Krikščionys sudaro mažiau nei pusę 1 % iš 89 milijonų valstijos gyventojų.

„Krikščionių bendruomenė, taip pat ir pilietinė visuomenė, turi pasipriešinti Indijos įstatymams, nukreiptiems prieš atsivertimą, nes tai yra žmogaus teisių pažeidimas ir demokratinės Indijos konstitucijos klastojimas“, - sakė Dayalas.

A. C. Michaelas, UCF katalikų koordinatorius, sakė CNA, kad grasinimas įvesti mirties bausmę už atsivertimą yra „paprasčiausia propaganda, kuria siekiama paskatinti induistų nacionalistines jėgas“.

„Tiesą sakant, pats įstatymas, nukreiptas prieš atsivertimą, kuris rengiamas prisidengus „religijos laisvės“ skraiste, yra antikonstitucinis įstatymas. Tikimės, kad jis neatlaikys patikrinimo teisme, kai bus užginčytas“, - sakė Maiklas.

The post Krikščionys smerkia Indijoje planuojamą įvesti mirties bausmę už atsivertimus appeared first on LAIKMETIS.

Pakistano Pandžabo provincijos civilinis teismas pripažino negaliojančia krikščionės Šahidos Bibi priverstinę santuoką ir leido jai grįžti į šeimą po daugelį metų trukusios prievartos ir smurto, praneša "Premier Christian News".

Bahavalpure paskelbtu sprendimu jos santuoka pripažinta negaliojančia ir atkurtas jos religinis statusas.

Šahida Bibi buvo verčiama atsiversti į islamą ir neteisėtai ištekėti už savo patėvio brolio.

Padedant teisininkų grupei ADF International, santuoka buvo pripažinta negaliojančia ir jai vėl buvo išduoti oficialūs dokumentai, patvirtinantys jos krikščioniškąją tapatybę.

Bibi kančios prasidėjo, kai jai buvo vos 11 metų. Jos motinai pabėgus su musulmonu, mergaitė buvo atiduota jo broliui, kuris vėliau privertė ją ištekėti, kai jai sukako 18 metų. Gyvendama priverstinėje santuokoje ji pagimdė du vaikus.

Temina Arora, ADF International moterų teisių gynimo Azijoje direktorė, "The Christian Post" sakė: "Pakistano vyriausybė turi nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų nustatytas vienodas santuokinio amžiaus cenzas ir įgyvendinti galiojantys įstatymai, kuriais siekiama nutraukti pagrobimus ir priverstines sąjungas."

Ji taip pat pabrėžė religijos laisvės svarbą ir pridūrė: "Pagal tarptautinę teisę kiekvienas žmogus turi teisę laisvai praktikuoti savo tikėjimą be smurto grėsmės. Pakistanas, kaip ir visos šalys, privalo vykdyti savo įsipareigojimus apsaugoti religines mažumas ir vykdyti įstatymus, kurie apsaugo mergaites nuo išnaudojimo."

Kaip rašė CPJ, ES paragino Pakistaną panaikinti šventvagystės ir priverstinės santuokos įstatymus.

The post Pakistane teismas panaikino dešimtmečius trukusią priverstinę krikščionės mergaitės santuoką appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pažymi leidinys, vyskupas yra „žymus Kinijos pogrindinės Bažnyčios veikėjas“ ir „viena iš daugelio režimo, siekiančio kontroliuoti sąžinę ir religiją, aukų“.

61 m. vyskupui Shao už pamaldų organizavimą buvo paskirta didžiulė 200 000 juanių (27 500 JAV dolerių) bauda. Tačiau dvasininkas atsisakė tai padaryti, tvirtindamas, kad nepažeidė jokių įstatymų.

„Komunistinė valdžia su įprastu cinizmu pateisino areštą nurodydama „saugumo sumetimus“ - melagingą dingstį, naudotą ir ankstesniuose sulaikymuose“, - sakoma pranešime.

Katalikų dvasininko buvimo vieta ir sveikatos būklė po suėmimo lieka nežinoma.

„Būtina skubiai pareikalauti nedelsiant paleisti vyskupą Shao ir griežtai pasmerkti šiuos persekiojimo veiksmus, pažeidžiančius religijos laisvę ir žmogaus orumą“, - ragino Tribunechretienne.

The post Kinija suėmė katalikų vyskupą už „nelegalių“ Mišių aukojimą appeared first on LAIKMETIS.

Pagal kaltinimo versiją, 2020 m. moteris išplatino pranašo Mahometą įžeidžiančią žinutę „Messenger“ žinutėje. Pagal Pakistano baudžiamąjį kodeksą už šventvagystę ir islamo įžeidimą baudžiama mirties bausme.

Moters advokatas Rana Abdul Hamidas naujienų agentūrai „Fides“ sakė, kad nuosprendį paskelbė pirmosios instancijos teismas. Hamidas nuosprendį apskųs Islamabado aukštajam teismui. Kiran gynyba rėmėsi tuo, kad moteris pati nerašė įrašo, o tik pasidalijo juo diskusijų grupėje.

„Įrašą parašęs asmuo yra laisvėje, o su juo nesutinkantis komentatorius yra nuteistas. Esame tikri, kad Shagufta buvo apkaltinta, nes ji yra krikščionė, pažeidžiama, ji yra lengvas taikinys“, - sakė advokatas. - „Po nuosprendžio paskelbimo susitikau su Shagufta ir galiu patvirtinti, kad ji deda daug vilčių į aukštesnės instancijos teismus. Ji labai ilgisi savo šeimos ir nori greitai su ja susijungti“.

Kiran - pagal profesiją slaugytoja ir keturių vaikų motina - šiuo metu yra kalėjime Ravalpindžio mieste.

Kiran gynybą ir teisines išlaidas finansuoja katalikiška organizacija „Nacionalinė teisingumo ir taikos komisija“, remiama tarptautinio fondo „Kirche in Not" (liet. - Pagalba vargstančiai Bažnyčiai).

The post Pakistane krikščionė nuteista mirties bausme appeared first on LAIKMETIS.

Pakistano Aukščiausiasis Teismas priėmė "visuotinio pobūdžio" sprendimą dėl Chaiber Pachtunchvos provincijos krikščionių bendruomenės pateikto ieškinio, kurį daugelis laiko istoriniu, revoliuciniu ir net epochiniu.

Šiuo sprendimu teismas įpareigojo nacionalines ir valstybines (valstijų lygmens) institucijas dokumentuose ir žodinėje komunikacijoje "krikščionių bendruomenių ir visų krikščionių tikėjimo piliečių" terminą "Esai"/"Isai" skubiai pakeisti terminu "Masihi". Šia priemone "siekiama pabrėžti ryžtingus pokyčius, susijusius su krikščionių bendruomenių kultūrinio ir religinio tapatumo pripažinimu ir gerbimu", teigia žmogaus teisių gynėjai.

Įžeidžiantis terminas išsivystė iš ilgai trukusio socialinio kastų susisluoksniavimo. Iki šiol Pakistane, kai kuriais skaičiavimais, iki 80 proc. gatvių šlavėjų ir kanalizacijos valytojų yra neišsilavinę žmonės iš socialinės hierarchijos apačios. Dauguma jų yra krikščionys, kurie vis dar laikomi atstumtaisiais ir neliečiamaisiais. Nepaisant didėjančio apsišvietimo ir kastų barjerų naikinimo, daugelis pakistaniečių, ypač hinduistų, atkakliai vengia paspausti jiems ranką, užmegzti su jais draugystę ar pažintį, juo labiau su jais valgyti ar gerti.

Pažymėtina, kad revoliucinį Aukščiausiojo Teismo sprendimą palaikė Islamo ideologijos taryba, nes islamas nepripažįsta kastų, taigi ir jų kuriamo "diskriminacinio mentaliteto". Pakistano rinkimų komisija buvo pirmoji, kuri praktiškai įgyvendino teismo sprendimą - ji nedelsdama pašalino žodį "Esai" iš rinkėjų registracijos formų, pakeisdama jį žodžiu "Masihi" ir taip sukurdama precedentą, kuriuo turėjo sekti ir kiti vyriausybės departamentai bei agentūros. Krikščionių bendruomenių lyderiai ir žmogaus teisių aktyvistai sveikino šį žingsnį kaip "svarbų pripažįstant ir gerbiant visų piliečių kultūrinę ir religinę tapatybę".

Kai 1947 m. atsirado Pakistanas, jo įkūrėjai skelbė norintys sukurti tolerantišką ir egalitarinę šalį. Tačiau Pakistano krikščionys visus šiuos metus patyrė susvetimėjimą ir atstūmimą. 2022 m. "Socialinio teisingumo centras" paskelbė ilgą 300 diskriminacinių darbo skelbimų Pakistano laikraščiuose, paskelbtų per dvylikos metų laikotarpį (2010-2021 m.), rinkinį. Šiuose skelbimuose vyriausybinės agentūros nuolat siūlė nešvarius valytojų darbus su užrašu "tik nemusulmonams".

2022 m. sausį Islamabado Aukštasis teismas uždraudė įvairioms ministerijoms ir vyriausybinėms tarnyboms skelbti skelbimus apie valytojų darbo vietas su užrašu "tik ne musulmonams". Pasak žmogaus teisių gynėjų organizacijų CSJ ir CLJ, šis įžeidžiantis terminas kilo iš kastų sistemos Indijos subkontinente.

Jie primena, kad krikščionių misionieriai į Indiją atvyko XIX a. antrojoje pusėje - gerokai prieš 1947 m., kai Britų imperija atskyrė musulmoniškąjį Pakistaną nuo Indijos ir sukūrė dvi atskiras valstybes. Tuo metu daugelį žemesniųjų kastų - neliečiamųjų ir kitų atstumtųjų - atstovų įkvėpė krikščionių skelbtos brolybės, lygybės, teisingumo ir vienodo piliečių žmogiškojo orumo idėjos. Štai kodėl atsivertimas į krikščionybę tapo masiniu judėjimu tarp Pendžabo provincijos dalitų malūnininkų jau 1870-aisiais.

skelbimuose vyriausybinės agentūros nuolat siūlė nešvarius valytojų darbus su užrašu "tik nemusulmonams".

Vienas iš pagrindinių būdų dalitams krikščionims išeiti iš šio užburto rato - galimybė įgyti išsilavinimą. Dabartinis Pakistano krikščionių raštingumo lygis atspindi sunkias ilgalaikės priespaudos ir sisteminės diskriminacijos pasekmes. Šios išvados minimos Pakistano katalikų vyskupų konferencijos Teisingumo ir taikos komisijos (NCJP) 2001 m. ataskaitoje, kurioje teigiama, kad vidutinis krikščionių raštingumo lygis yra tik 34 %, nors visoje šalyje raštingumo lygis siekia 47 % - šis skaičius siekia 12 metų.

Yra naujesnių duomenų apie nuskriaustų bendruomenių raštingumą. Pavyzdžiui, nevyriausybinė organizacija "Minority Voices" nustatė, kad Lahore, didžiausiame Pandžabo provincijos mieste, kuriame gyvena apie 700 000 krikščionių, jų dabartinis raštingumo lygis pradinėse mokyklose yra 69,80 %, o aukštesniosiose mokyklose jis sumažėja iki 28,7 %. Tuo tarpu krikščionių, turinčių aukštąjį išsilavinimą (9 proc.), magistro (3 proc.) ar daktaro laipsnį (0,38 proc.), procentas aiškiai rodo giliai įsišaknijusią krikščionių diskriminaciją švietimo srityje.

Žmogaus teisių gynėjai pažymi, kad visų konfesijų krikščionių bažnyčių veikla švietimo srityje ir jų atkaklus siekis pakelti savo bendratikių išsilavinimo lygį tebėra pagrindinė ir lemiama jėga, stiprinanti krikščionių socialinę padėtį Pakistane ir įveikianti musulmonų daugumos "ilgametį diskriminacinį mentalitetą" jų atžvilgiu.

The post Pakistano aukščiausiasis teismas priėmė istorinį sprendimą dėl krikščionių diskriminacijos appeared first on LAIKMETIS.

Tai - Nigerija, Šiaurės Korėja, Indija, Iranas, Kinija, Pakistanas, Eritrėja, Alžyras, Indonezija ir Azerbaidžanas.

Nigerijoje ICC nurodo daugybę "siaubingų žiaurumų", kuriuos prieš krikščionis įvykdė įtariami musulmonų teroristai, įskaitant išpuolį prieš katalikų kunigų seminariją Kadunos valstijoje, per kurį žuvo klierikas. Remiantis pranešimais, vien nuo kovo 4 d. iki liepos 6 d. per dešimtis išpuolių šioje šalyje žuvo apie 549 krikščionys. Po vieno išpuolio Kadunos valstijos kaime balandžio mėn. buvo masiškai palaidoti 33 krikščionys.

Ataskaitoje Nigerijos vyriausybė kaltinama užmerkusi akis ir net "kurstanti vykstantį genocidą". "Nigerija yra dešimtmečius smurto draskoma šalis. Smurtas Nigerijoje yra endeminis reiškinys, pradedant didelėmis organizuotomis teroristų grupuotėmis ir baigiant mažomis, išsibarsčiusiomis bendruomenių sukarintomis grupuotėmis", - teigiama ataskaitoje. Bendruomenės kasdien susikauna dėl išteklių, etninio priešiškumo ir religijos. Krikščionys patiria neproporcingai daug žmogžudysčių ir pagrobimų, todėl šalis yra pavojinga vieta gyventi."

Šiaurės Korėjoje yra apie 400 tūkst. krikščionių, tačiau jie priversti savo tikėjimą praktikuoti slapta, nes kitaip jiems gresia kalėjimas, kankinimai ar net egzekucija. Baudžiami ne tik tie, kurie sugaunami, bet ir visi su jais susiję asmenys. Dėl to Šiaurės Korėjoje praktikuoti krikščionybę tapo neįtikėtinai pavojinga ir daugelį paskatino bandyti pabėgti, nors tai gali kainuoti ir gyvybę.

Š. Korėjoje baudžiami ne tik tie krikščionys, kurie sugaunami, bet ir visi su jais susiję asmenys.

Per vieną širdį veriantį incidentą šių metų pradžioje "dvejų metų vaikas ir mažylio tėvai buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos po to, kai jų namuose buvo rasta Biblija", sakoma pranešime.
"Krikščionybės praktikavimas laikomas nukrypimu nuo ištikimybės aukščiausiajam lyderiui Kim Jong Unui ir pasidavimu JAV imperializmo įtakai. Todėl krikščionių tikėjimo praktikavimas dažnai laikomas politiniu nusikaltimu, už kurį taikomos griežtos bausmės, įskaitant įkalinimą, kankinimus ir net egzekuciją."

Indijoje "suaktyvėjęs radikalus religinis nacionalizmas kelia rimtą grėsmę krikščionims: daugėja smurto atvejų, o ministro pirmininko Modi neveiklumas dar labiau blogina padėtį".
Indijoje gyvena 26 mln. krikščionių. Tarptautinio baudžiamojo teismo ataskaitoje teigiama, kad 2023 m. smurtas prieš krikščionių mažumą tęsėsi "rekordiniu tempu" ir artėja prie 600 praėjusiais metais įvykusių incidentų skaičiaus arba jį net viršys.

Manipūro krikščionys šiais metais nukentėjo ypač skaudžiai: buvo sugriauta šimtai bažnyčių ir nužudyta dešimtys tikinčiųjų. 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. Manipūre ir Čhatisgarhe vykęs masinis smurtas yra bauginantis pavyzdys, kokia ateitis gali laukti Indijos krikščionių, jei nebus sustabdytas radikalus hinduistų nacionalizmas.

ICC prezidentas Džefas Kingas (Jeff King) komentuodamas ataskaitą sakė, kad turėtų būti daugiau protestų dėl pasaulinio krikščionių persekiojimo masto. "Nuo 200 iki 300 milijonų krikščionių visame pasaulyje kenčia nuo persekiojimo. Šiai darbo grupei tarnauju daugiau nei du dešimtmečius ir vis dar stebiuosi, kodėl šia kryptimi nėra visuotinio protesto ar pasipiktinimo. Mūsų broliai ir seserys visame pasaulyje žudomi, kalinami ar kankinami vien dėl to, kad prisistato kaip Jėzaus sekėjai."

The post Nigerija, Šiaurės Korėja, Indija pirmauja pagal krikščionių persekiojimą, skelbia ataskaita appeared first on LAIKMETIS.

Apsirengęs rudu abitu, Izraelio 13 televizijos kanalo žurnalistas Yossi Eli, praėjus vos penkioms minutėms po to, kai išvyko su pranciškonų dvasininku tėvu Albertu, buvo išplūstas.

Kiek vėliau vienas vyras iš jų šaipėsi hebrajiškai sakydamas: „Atleisk man, tėve, nes nusidėjau". Tada į juos spjaudė aštuonmetis, o vėliau, kai pro juos praėjo karių grupė, vienas kareivis.

Tai jau ne pirmas kartas, kai kariai užfiksuojami Jeruzalėje darantys neapykantos nusikaltimus prieš krikščionis. Lapkričio mėnesį Givati pėstininkų brigados kariai per procesiją išplūdo armėnų arkivyskupą. Vėliau kariuomenė jiems skyrė drausmines nuobaudas.

Savo pirmajame interviu Izraelio televizijai Vatikano Šventosios Žemės kustodas tėvas Francesco Pattonas kaltino Izraelio politikus, teigdamas, kad išpuolių banga prasidėjo, „kai politinė kalba tapo nuožmesnė".

Jis paminėjo liuteronų kapinių išniekinimą, maronitų maldos vietos išniekinimą ir užrašą „mirtis krikščionims" ant armėnų nuosavybės - visa tai įvyko per kelias savaites. Jis taip pat atkreipė dėmesį į „turinčių valdžią atsakomybę".

13 kanalas atkreipė dėmesį į kelis pastarojo meto incidentus, įskaitant 33 kapų išniekinimą Siono kalno protestantų kapinėse. Dviem paaugliams buvo pateikti kaltinimai.

13 kanalas taip pat kalbėjosi su armėnų dvasininku tėvu Gurionu, kurį senamiestyje užpuolė žydų grupė, o vėliau sulaikė policija. Pirmą kartą į Izraelį atvykęs 1996 m., Gurionas sakė, kad neapykantos nusikaltimų būta visada, tačiau padėtis pablogėjo.

Jis sakė, kad be bausmių „jie mano, kad viskas yra leistina", ir pridūrė, kad žmonės šlapinosi ant šventų vietų ir net filmavo save tai darančius.

The post Izraelyje auga neapykanta krikščionims appeared first on LAIKMETIS.

Teisėsaugos pareigūnai Minske sulaikė evangelikų krikščionių baptistų bažnyčios „Naujoji žemė" vyresnįjį Andrejų Mamojko ir jo žmoną Verą.

Jaunuoliams iškelta baudžiamoji byla pagal Baltarusijos Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl aktyvaus dalyvavimo grupinėje veikloje, šiurkščiai pažeidžiančioje viešąją tvarką. Pirminiais duomenimis, kaltinimai buvo grindžiami nuotraukomis, kuriose užfiksuotas jų dalyvavimas 2020 m. protestuose.

Andrejus ir Vera Mamojkos yra gerai žinomi muzikantai evangelikų krikščionių sluoksniuose Baltarusijoje, jie dalyvavo įrašant kelis krikščioniškos muzikos albumus. Sulaikymo metu Andrejus dirbo programuotoju vienoje Baltarusijos IT bendrovėje.

Baltarusijos tarpkonfesinė krikščionių grupė „Krikščioniškos vizijos" parengė išsamų sąrašą krikščionių, kuriuos religinės organizacijos ir valdžios institucijos persekioja dėl jų antikarinės pozicijos arba paramos Ukrainai ginantis nuo agresijos. Sąrašai pateikiami rusų ir anglų kalbomis. Tarp persekiojamų krikščionių yra įvairių konfesijų atstovų, dvasininkų ir eilinių parapijiečių.

The post Baltarusijoje suimtas pastorius ir jo žmona appeared first on LAIKMETIS.

„Mūsų gyvenimas virto tikru pragaru, nes kiekvieną dieną stengiamės išgyventi su savo 7 metų sūnumi, - „Morning Star News" sakė Mahendra Kumaras. - Kasdien susiduriame su grasinimais ir nežinome, kas bus rytoj".

M. Kumaro žmona Indrakla buvo viena iš šešių moterų, iš kurių keturios buvo krikščionės, suimtų liepos 30 d. Utar Pradešo valstijoje, pagal hinduistų ekstremistų organizacijos „Vishwa Hindu Parishad" (liet. Pasaulinė hinduistų taryba) narių skundą dėl kaltinimų apgaulingu atsivertimu.

„Po to, kai pateikėme priešpriešinį skundą dėl persekiojimo ir išpuolių, su kuriais susidūrėme, į mus buvo pasikėsinta dar keletą kartų", - „Morning Star News" sakė Indrakla.

Šešios moterys buvo suimtos, kai hinduistų ekstremistai įsiveržė į liepos 30 d. Bišunpuros kaime vykusią poros vienintelio sūnaus gimtadienio šventę, kaltindami krikščionis, kad šie gimtadienį naudoja kaip priedangą apgaulingai atversti žmones į krikščionybę. Sulaikytieji daugiau nei mėnesį praleido kalėjime, kol buvo paleisti už užstatą.

Nuo to laiko du kartus užpuolikai tyčia įsirėžė automobiliu į M. Kumarą, kai jis su sūnumi važiavo motociklu, o šeima sulaukė kelių grasinimų, sakė jis.

Indrakla buvo paleista už užstatą, o šeima nusprendė negrįžti į nuomojamą namą, sužinojusi, kad hinduistų ekstremistai planuoja juos užpulti.

Už priverstinį atsivertimą baudžiama laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų ir minimalia 181 eurų (15 tūkst. rupijų) bauda, o už nepilnamečių ir moterų, priklausančių kastų ir genčių bendruomenei, - nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo.

„Realybė yra tokia, kad prisidengus kaltinimu dėl priverstinio atsivertimo, žmonės tampa dešiniųjų fanatikų organizacijų, kurias remia vyriausybė, taikiniu, kad įgytų populiarumo ar politinės naudos", - vietos žiniasklaidai „The Wire" sakė moterims atstovaujantis advokatas.

2022 m. krikščionis remiančios organizacijos „Open Doors" sudarytame pasaulio šalių, kuriose sunkiausia būti krikščionimi, sąraše Indija, kaip ir 2021 m., užėmė 10 vietą. 2013 m. šalis buvo 31-oje vietoje, tačiau atėjus į valdžią dabartiniam premjerui Narendrai Modžiui, krikščionių padėtis šalyje pablogėjo.

The post Krikščionių šeima Indijoje dėl persekiojimo išgyvena tikrą pragarą appeared first on LAIKMETIS.