Jie vainikuoti simboliniais „Aukso vainikais“ kaip geriausi 2023 metų liaudies meistrai iš trisdešimties dalyvavusių Kretingos muziejuje įrengtoje baigiamojoje respublikinėje parodoje.

Šioje parodoje eksponuojami vertingiausi vaizdinės liaudies dailės, skulptūros, tapybos, grafikos ir taikomųjų dailės šakų bei kryždirbystės kūriniai, pranešė Nacionalinis kultūros centras.

„Gali pasirodyti, kad nacionalinė „Aukso vainiko“ paroda yra tarsi varžytuvės dėl geriausiojo titulo. Tačiau išties tai yra mūsų šimtametes tradicijas puoselėjančių meistrų šventė“, – sako Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė Asta Valiukevičienė. 

Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigti „Aukso vainiko“ apdovanojimai yra svarbiausias šalies tautodailininkų įvertinimas.

Laureatais skelbiami pirmųjų vietų laimėtojai – po vieną vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą.

Pasak organizatorių, 19-ąjį kartą surengtu konkursinių parodų ciklu „Aukso vainikas“ siekiama išsaugoti vertingus tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus, paskatinti ieškoti įkvėpimo senosiose tradicijose.

Vertingiausius kūrėjų darbus bus galima pamatyti ir 2024 metais Lietuvos dainų šventės dienomis vyksiančioje Liaudies dailės parodoje.

Ekspoziciją sudarys per pastaruosius penkerius metus sukurti vaizduojamosios, taikomosios ir paprotinės liaudies dailės darbai. Parodoje dalyvaus apie pusę tūkstančio meistrų.

The post Tarp geriausių liaudies menininkų - sodų rišėja, medžio raižinių meistrė ir kryždirbys appeared first on LAIKMETIS.

„Turime gerų žinių tiems, kurie nėra buvę Tiškevičių koplyčioje-mauzoliejuje: lapkričio 1–2 dienomis nuo 10.00 iki 18.00 val. mauzoliejus bus atviras lankytojams, įėjimas – nemokamas", - rašo Kretingos muziejus.

Koplyčią 1893 m. pastatė Kretingos grafas Aleksandras Tiškevičius (1864–1945) su motina Sofija Tiškevičiene (1837–1919). Tai buvo vienas pirmųjų Lietuvoje statinių, pastatytų pagal švedų kilmės Kuršo gubernijos architekto Karlo Eduardo Strandmano (1867–1946) projektą.

Pirmasis koplyčios kriptoje buvo palaidotas grafas Juozapas Tiškevičius († 1891), kurio sarkofagas iki 1893 m. stovėjo kapinių Šv. Jurgio koplyčioje. Vėliau palaidota anūkė Marija Tiškevičiūtė († 1896), žmona Sofija Tiškevičienė († 1919), marti Jadvyga Tiškevičienė († 1939), anūkas Kazimieras Tiškevičius († 1941) ir nežinoma moteris (manoma, guvernantė Stefanija Sofija Šostakaitė-Tiškevičienė, † 1931).

Koplyčioje per Vėlines, Tiškevičių giminių ir dvaro tarnautojų laidotuves ir minint mirties metines buvo laikomos pamaldos.

Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia perduota Kretingos komunalinei tarnybai. Ilgą laiką ji stovėjo apleista, ne sykį apiplėšta, mirusiųjų palaikai buvę išniekinti.

Vėliau koplyčioje buvo įrengta Kretingos muziejaus senosios skulptūros eksponatų saugykla, o rūsiu naudojosi kapinių sargas ir duobkasiai.

1997 m. koplyčia-mauzoliejus pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe, 2001–2004 m. ir 2017–2018 m. buvo restauruojama. Pastaroji restauracija finansuota iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir rajono savivaldybės lėšų.

Renovuojant kriptą buvo demontuotos senosios gelžbetoninės pakylos, palikta tik dešinėje esanti pakyla su Marijos Tiškevičiūtės sarkofagu. 2018 m. į kriptą sugrįžo restauruoti grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sarkofagai. Koplyčioje įrengta ekspozicija, supažindinanti su pastato istorija, jame palaidotais asmenimis ir XIX a.–XX a. I pusės devocionalijomis.

The post Kretingos koplyčia-mauzoliejus trumpam taps atvira lankytojams appeared first on LAIKMETIS.