Rugpjūčio mėnuo Katalikų Bažnyčios liturginiame kalendoriuje – dar vienas mėnuo, skirtas pagerbti Švč. Mergelę Mariją. Rugpjūčio 2 d. Porciunkulė – Švč. M. Marijai, Angelų Karalienei, skirtos bažnyčios pašventinimo minėjimas. Tą dieną tikintieji, apsilankę bet kurios parapijos bažnyčioje, gali pelnyti šv. Pranciškaus Asyžiečio gautus ir vėlesnių laikų popiežių suteiktus visuotinius atlaidus. Tai tikros atgailos ir susitaikymo su Dievu malonė, kuriai gauti reikalinga atlikti išpažinti, priimti šv. Komuniją ir pasimelsti Šventojo Tėvo intencija.

Nemažiau įspūdinga yra ir kita, rugpjūčio 5 dieną švenčiama Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos Romoje pašventinimo šventė, dar kitaip vadinama „Sniegine“. Krekenavos Marijos šventovė nuo 2009 m. pirmoji Lietuvoje dvasiniais ryšiais sujungta su Marijos Didžiąja Bazilika Romoje. Todėl švenčiami ne tik Snieginės atlaidai, bet ir liturgijos metu pakartojama baltų rožės žiedlapių snygio tradicija. Tikrai įspūdingas ir jautrus momentas, kurį galima tik patirti, nes jo nenupasakosi. O kodėl tą dieną sninga Romoje ir Krekenavoje, sužinosite atvykę.

Kitą dieną, rugpjūčio 6-ąją, sekmadienį – Kristaus atsimainymo iškilmė. Bažnyčios liturgijoje prisimename žmogumi gimusio Dievo, Jėzaus Kristaus, dieviškumo apsireiškimą savo mokiniams ant Taboro kalno. Yra svarbu nepamiršti, kad Dievas yra Dievas, slėpinys, pranokstantis mūsų suvokimą ir vertas mūsų dėmesingos pabaigos. Nors Dievas tapo žmogumi ir yra žmogiškas, jis nenustojo būti Dievas ir dieviškas. Jėzus Kristus yra dieviškumo ir žmogiškumo jungtis, kelias, durys, atveriantis ir mums, žmonėms, galimybę gyventi ne tik žemiškąjį ir baigtinį, bet ir dieviškąjį, po prisikėlimo amžiną gyvenimą su Dievu ir Dieve.

Tokį tikėjimą ir tokią viltį mums liudija šv. Kryžiaus Teresės Benediktos, mergelės, kankinės ir Europos globėjos, gyvenimo pavyzdys. Minima rugpjūčio 9 dieną. Tikrasis vardas – Edita Štein. Ji gimė 1891 m. spalio 12 d. Silezijoje, pamaldžių žydų šeimoje. Būdama fenomenologijos pradininko filosofo Huserlio asistente, susipažino su katalikybe, pasikrikštijo ir vėliau įstojo į Karmeličių vienuolių ordiną. 1942 m. mirė Aušvice, tapusi nacių antisemitizmo auka. Jos gyvenimas ir mintys vertos gilesnio susipažinimo, tuo labiau kad Lietuvoje jau galima rasti jai skirtos literatūros.

Rugpjūčio 14 d. prisimenamas ir kitas Aušvico kankinys lenkas kun. Maksimilijonas Marija Kolbė. Įkalintas koncentracijos stovykloje 1941 m. liepos pabaigoje pasiaukojo, pasiprašęs leisti jam vietoj vieno šeimos tėvo eiti į pasmerktųjų mirti nuo bado kameroje. Kuomet kun. Kolbė Romoje buvo skelbiamas šventuojų, ceremonijoje dalyvavo ir jo išgelbėtas tėvas kartu su savo šeima.

Šv. Maksimilijonas Marija Kolbė buvo didelis pamaldumo į Nekaltai Pradėtąją Mergelę Mariją mylėtojas ir platintojas. Tad nenuostabu, kad iš bado kameros į Dievo meilės dangų iškeliavo Žolinės – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų išvakarėse. Žolinė – mūsų krašte, nepaprastas įvykis. Nors šią šventę mini visos bažnyčios, kai kur netgi švęsdamos atlaidus, tačiau tik Krekenavoje ir Pivašiūnuose tai net aštuonias dienas trunkantis atlaidų šventimas.

Šiais metais Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažojoje bazilikoje didžiuosius Žolinės atlaidus švęsime nuo rugpjūčio 13 iki 20 d. Kasdien bus aukojamos šv. Mišios 12 ir 18 val. Jas aukos skirtingi Lietuvos vyskupai ir kunigai, giedos įvairių parapijų chorai, bazilikoje ir kultūros namuose veiks parodos. Didžiąją atlaidų dieną, rugpjūčio 15-aja, šv. Mišios 6, 9, 12 ir 18 val. Kviečiu visus pagal galimybes nors kartą apsilankyti Krekenavos atlaiduose, patirti šios vietos grožį ir dvasinę pagalbą, pavedant save ir savo rūpesčius bei džiaugsmus Motinos Marijos, Malonių Versmės ir Aukštaitijos Karalienės globai.

„Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja“ – tai pačios ankstyviausios (III a.) maldos Marijai žodžiai. Ši malda neprarado savo aktualumo ir šiandien. Būkime jos išsakymo ir atsako dalimi, kad tikrieji Žolinės žolynai būtų tikintys ir dori žmonės, kurių reikėjo, reikia ir reikės Lietuvai, Europai, pasauliui ir… dangui.

The post Kun. dr. Gediminas Jankūnas. Dievas - slėpinys, pranokstantis mūsų suvokimą appeared first on LAIKMETIS.

Šįkart jos dalyvių skaičius siekė beveik šimtą, o tą šimtuką sudarė ne tik dabartiniai ir buvę dvasininko parapijiečiai, bet ir dvi dešimtys Vilniaus KC moterų choro „Liepos“ atstovių kartu su meno vadove ir dirigente A. Steponavičiūte- Zupkauskiene bei koncertmeistere L. Barzinskaite-Kuliešiuviene.

Piligriminė kelionė prasidėjo tradiciniu laiku ir tradicinėje vietoje – ryte, Leliūnuose. Sulaukus maldininkų iš Pakalnių, išvažiavę anksti, prieš 11 val. keliautojai pasiekė Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų baziliką - vienintelę Lietuvoje Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterinę šventovę.

Rugpjūčio priešpaskutinę savaitę šventovė buvo tapusi piligrimų traukos centru: tokiu laiku joje net aštuonias dienas tradiciškai švenčiami Didieji Žolinės atlaidai. Keliauninkai meldėsi Rožinio maldą ir šventė Eucharistiją, kuriai vadovavo Telšių vyskupas A. Jurevičius.

Kartu šv. Mišias aukojo ir Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, vyskupijos kunigai, svečiai kunigai iš kitų vyskupijų. Tądien buvo marijinių bendruomenių ir draugijų diena: kartu meldėsi Gyvojo Rožinio draugija (pirmasis draugijos dvasios vadovas buvo kun. A. Šukys), Marijos legionas ir kt.

Krekenavos bazilikos rektorius ir parapijos klebonas dr. Gediminas Jankūnas sveikino visus susirinkusius, kvietė apsilankyti parodose, įsigyti religinių leidinių ir knygų, taip pat ir ką tik pasirodžiusius vyskupo J. Kaunecko memuarus „Prieš visus vėjus“.

Keliauninkai buvo informuoti apie tai, jog šią knygą galima rasti Leliūnų, Pakalnių, Antalgės bibliotekose, taip pat ir Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje. Kun. G. Jankūnas pasidžiaugė kiekvienu piligrimu, dėkojo kunigams, lydėjusiems maldininkus į Krekenavą švęsti Žolinės atlaidų.

Kun. A. Šukiui pageidavus, po šv. Mišių jo atlydėtiems piligrimams buvo suorganizuota ekskursija po Krekenavos Švč. Mergelės Marijos baziliką bei vaišės pasistiprinti prieš tęsiant kelionę.

Simboliška, kad po Telšių vysk. A. Jurevičiaus pamokslo Krekenavos bazilikoje buvo sukama į Paberžę – vietovę, siejamą kunigo, vienuolio A. M. Dobrovolskio, geriau žinomo kaip Tėvas Stanislovas, vardu.

Vyskupo pamoksle skambėjęs raginimas katalikams vengti puikybės ir siekti kuklumo, nuolankumo Paberžėje įgavo patvirtinimą, kad Kristų liudyti prasmingiausia paprastu gyvenimo būdu, meile Dievui ir kiekvienam žmogui. Ne vienas piligrimas tvirtino Paberžėje jautęs ypatingą sielos lengvumą: matyt, šioje vietovėje gyvenusio ir besidarbavusio Tėvo Stanislovo dėka, ši vieta įgijo ypatingą atmosferą.

Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnytėlėje piligrimai apžiūrėjo iš medžio drožtą altorių, V. Svirskio kryžių, Tėvo Stanislovo sukauptą liturginių reikmenų kolekciją, meldėsi, tylėjo. Išėję iš bažnytėlės, visi stabtelėjo ir prie paties Tėvo Stanislovo kapo – pasimelsti, prašant Dievo artumos šio nepaprasto dvasiškio sielai. Vėliau buvo aplankytas ir netoli bažnytėlės buvusiame Paberžės dvaro pastate įsikūręs 1863 m. sukilimo muziejus – vienintelis toks muziejus Lietuvoje.

Antroje kelionės pusėje buvo aplankytos Truskavos Šv. Dvasios ir Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Visiškai savo architektūra, interjeru skirtingas šventoves vienija faktas, jog šiuo metu jose darbuojasi kun. Alfredas Puško. Darbštaus Leliūnų, Pakalnių ir Burbiškio parapijose prieš kelerius metus dirbusio kunigo ir jo idėjas bei sumanymus palaikančių parapijiečių dėka, bažnyčios yra gyvos ir vis gražėjančios: Truskavos bažnyčioje skamba iš Vokietijos prieš ketverius metus atgabenti, pastatyti ir suderinti 7 metrų aukščio vargonai, o Ramygalos bažnyčioje Dievą nuo šiemet skambėdami šlovina dar du nauji varpai: Apaštalas Paulius ir Jonas Krikštytojas. Šių varpų skambesiu pasidžiaugti galėjo ir rugpjūčio 20 d. čia lankęsi piligrimai.

Po kun. A. Šukio Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukotų šv. Mišių, kun. A. Puško visi keliautojai buvo pakviesti pasivaišinti ir pabendrauti klebonijos kieme. Kalbėtasi apie parapijų gyvenimo nūdieną, prisiminti nuveikti darbai ankstesnėse parapijose, kviesta džiaugtis kiekviena akimirka kuriant, siekiant gėrio, skleidžiant tiesą.

Grįžti namo po piligriminės kelionės visada yra kitaip. Šįkart ypač gausus piligrimų skaičiumi, „Liepų“ choro giesmėmis ir dainomis praturtintas keliavimas suteikė dar daugiau patirčių ir supratimo, kokios skirtingos ir kitko bei kitaip duodančios gali būti katalikų išvykos svetur.

Piligrimystė įkvepia naujoms patirtims, planams, darbams ir dar gilesnėms Dievo valios pažinimo gelmėms.

The post Piligrimystė įkvepia - į Krekenavos Žolinės atlaidus vykta net dviem autobusais appeared first on LAIKMETIS.