Visuomenės realų ir potencialų aktyvumą, savo įtakos pajautimą bei su pilietine veikla siejamų rizikų vertinimą matuojantis rodiklis siekė 35,9 balo iš 100 galimų. Tai – mažiausia reikšmė nuo 2017-ųjų, kai indeksas siekė 37 balus. Pernai fiksuotas rekordinis – 41,3 balo – indeksas.

„Grįžtame į 2015 ar 2016 metų lygį, kada nėra nėra taip, kad galia nukrenta į lygį prieš 15 metų, bet tam tikras regresas yra“, – pristatyme pirmadienį teigė Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

Daugiau nežinomybės

2022-aisiais 46,3 proc. respondentų teigė aukoję, 38,6 proc. – dalyvavę aplinkos tvarkymo talkose, 30,7 proc. – vietos bendruomenės veikloje. Vis dėlto, aukojimas labdarai ar visuomeninėms organizacijoms, lyginant su 2020-aisiais daryta apklausa, sumenko maždaug 15 procentų. 

„Atrodytų, kad 15 proc. nuosmukis nuo pandemijos laikotarpio atrodo labai didelis, tačiau norime atkreipti dėmesį, kad iš esmės šiame klausime teiraujamės apie pagalbą savo visuomenei. Ir mūsų visuomenei mes padėjome mažiau, (...) Ukrainai ir ukrainiečiams mūsų aukojimas buvo aukštesnis“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Daugiau nei bet kada anksčiau nuo 2007 metų teigė boikotavę (27,1 proc.) ar pirkę (23,2 proc.) tam tikras prekes ar paslaugas dėl moralinių ar politinių motyvų, dalyvavę visuomeninių organizacijų, judėjimų veikloje (13,6 proc.), dalyvavę demonstracijoje, palaikymo akcijoje, mitinge ar pikete (13 proc.).

Apklausos duomenimis, du trečdaliai Lietuvos gyventojų vienu ar kitu būdu prisidėjo prie paramos Ukrainai arba ukrainiečiams.

Daugiausiai (58,2 proc.) tai darė aukodami pinigus arba daiktus. Beveik po dešimtadalį apklaustųjų savanoriavo padedančiose organizacijose (9 proc.) arba globojo ukrainiečius asmeniškai (8,9 proc.).

Vis dėlto PGI sumenko, o daugiausia įtakos tokiam pokyčiui, lyginant su pandeminiais 2020-aisiais, turėjo išaugęs nežinančių, kaip elgtųsi iškilus politinei, ekonominei ar vietos reikšmės problemai skaičius ir sumažėjusi dalis tų, kurie tokiose situacijose aktyviai imtųsi veiksmų.

išaugęs nežinančių, kaip elgtųsi iškilus politinei, ekonominei ar vietos reikšmės problemai skaičius ir sumažėjusi dalis tų, kurie tokiose situacijose aktyviai imtųsi veiksmų

„Tai nereiškia, kad turime daugiau žmonių, kurie laikytųsi nuošalyje. Tai reiškia, kad mažėja tiek tų, kurie prisidėtų, tiek tų, kurie laikytųsi nuošalyje, nes auga netikrumas. Pirmą kartą turime išaugusius netikrumo duomenis“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.

Iškilusios vietos problemos atveju 67 proc. respondentų teigia, kad imtųsi veiksmų, ekonominės problemos atveju tokių yra 47 proc., politinės problemos – 37 proc., o saugumo – 55 proc. respondentų.

Taip pat sumenko gyventojų tikėjimas visuomenės galia paveikti svarbius viešojo gyvenimo sprendimus. Dešimtbalėje skalėje 0,6 balo sumažėjo paprastų žmonių, 0,5 balo – žiniasklaidos įtakos vertinimas.

Tuo pat metu valdžios institucijos susigrąžino pandemijos metu aptirpusią įtaką gyventojų akyse – Seimo nariams priskiriama įtaka augo 0,8 balais, merų, savivaldybių tarybų ir valdininkų – po 0,5 balo.

Dėl protesto prieš valdžią akcijų – susiskaldymas

Tyrime buvo teirautasi ir Lietuvos gyventojų nuomonės apie pastaraisiais metais vykusius protestus ir palaikymo akcijas.

Daugiausia palaikymo respondentai išreiškė Ukrainos palaikymo akcijų idėjoms – už jas pasisakė du trečdaliai apklaustųjų.

Didysis šeimos gynimo maršas Vilniaus Vingio parke 2021 metų gegužę ir Vilniuje vykę protestai prieš COVID-19 valdymo priemones stipriai diferencijuoja gyventojus: apie trečdalis linko palaikyti ir tokia pati dalis – nepalaikyti šių protestų idėjų.

Mažiausiai palaikymo sulaukė LGBT bendruomenės rengtos „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje 2022 metais arba Kaune 2021 metais – tik 11 proc. apklaustųjų palaikė ir net 66 proc. nurodė „Baltic Pride“ idėjų nepalaiką.

Mažiausiai palaikymo sulaukė LGBT bendruomenės rengtos „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje 2022 metais arba Kaune 2021 metais – tik 11 proc. apklaustųjų palaikė ir net 66 proc. nurodė „Baltic Pride“ idėjų nepalaiką

„Ta aplinka mūsų visuomenėje yra nėra palanki LGBT bendruomenei“, – sakė instituto ekspertė Rūta Žiliukaitė.

Nepaisant vertybinių ir ideologinių skirtumų, Lietuvos gyventojai palaiko Konstitucijoje įtvirtintas pilietines teises – sutinka, jog visos šios akcijos turi teisę vykti.

Tyrime pabrėžiama, kad labiausiai šiam teiginiui pritarė būtent tie respondentai, kurie turėjo stipriausias nuostatas dėl protestų idėjų palaikymo arba nepalaikymo.

„Tie, kurie neturėjo aiškios pozicijos dėl šitų vykusių protesto akcijų, jie ir čia neturėjo tvirtesnės nuomonės, o tie, kurie aiškiai turėjo poziciją, jie daug labiau vertino galimybę turėti teisę renginiams“, – teigė R. Žiliukaitė.

Pusė gyventojų gintų šalį

Pilietinės galios indekso apklausa parodė, kad jei Lietuva būtų užpulta kitos šalies, 50 proc. Lietuvos gyventojų yra nusiteikę ginti Lietuvą ginklu ar kitais būdais, 13 proc. nusiteikę pasitraukti iš Lietuvos, 15 proc. laikytųsi nuošalyje, o likusieji 22 proc. nežinojo arba neatsakė, kaip elgtųsi tokioje situacijoje

Atsakymai į šį klausimą gana ryškiai skyrėsi pagal lytį – vyrai gerokai dažniau linkę ginti šalį ginklu, o moterys labiau linkusios laikytis nuošalyje arba pasitraukti iš Lietuvos.

Taip pat matyti ryškūs skirtumai pagal amžių: vyresni nei 60 metų žmonės mažiau linkę ginti Lietuvą ginklu arba pasitraukti iš šalies ir dažniau linkę laikytis nuošalyje.

„Jeigu pažiūrėsim moteris tarp 30 ir 40 ir tarp 40 ir 50 metų, jos daug labiau nusiteikusius ginti gal ne ginklu, o kitomis priemonėmis, o jaunos moterys – tarp 18 ir 29 metų – jos daugiau labiau linkusios arba pasitraukti iš Lietuvos, ar laikytis nuošalyje, kas mane šiek tiek nustebino“, – kalbėjo politologė Ainė Ramonaitė.

moteris tarp 30 ir 40 ir tarp 40 ir 50 metų, jos daug labiau nusiteikusius ginti gal ne ginklu, o kitomis priemonėmis, o jaunos moterys – tarp 18 ir 29 metų – jos daugiau labiau linkusios arba pasitraukti iš Lietuvos, ar laikytis nuošalyje

Ji pabrėžė esanti taip pat nustebinta, kad vadovai, verslininkai, įmonių savininkai yra pasiryžę ginti Lietuvą ginklu.

„Atrodytų, kad tai žmonės, kurie turi daugiausia ką prarasti. Ir šiaip – teorija sako, kad labiau šalį ginti eina neturtingi žmonės, o tie, kurie turi daug pinigų, stengiasi išsipirkti“, – teigė politologė.

„Šiuo atveju matome priešingą situaciją“, – pridūrė ji.

Nusiteikimas ginti šalį aiškiai susijęs su žmonių pilietinės galios lygiu: tų, kurie eitų ginti Lietuvą ginklu ar kitais būdais, pilietinė galia siekia 44 balus, tų, kurie pasitrauktų iš Lietuvos arba nežino, kaip elgtųsi, pilietinės galios indekso vidurkis yra apie 30 balų, o tų, kurie liktų nuošalyje, pilietinė galia yra pati mažiausia – apie 24 balus.

Pilietinės galios indekso tyrimai yra grįsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės apklausomis.

Tokią apklausą 2022 metais tyrimui atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, spalio 11–16 dienomis akivaizdinio interviu metu apklausęs 1010 vyresnių nei 18 metų Lietuvos gyventojų. Tyrimą finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

The post Tyrimas: lietuviai labiausiai nepalaiko LGBT eitynių, šalį gintų pusė gyventojų appeared first on LAIKMETIS.

Jo teigimu, ketinimai kitąmet krašto apsaugai palikti 2,5 proc. BVP finansavimą neatitinka deklaracijų apie būtinybę modernizuoti Lietuvos kariuomenę ir siekių gerinti NATO sąjungininkų priėmimą šalyje.

„Biudžeto lėšos, numatytos krašto apsaugai, lieka 2,5 proc. lygio. Tuo pat metu šnekame labai gražias deklaracijas, kartojame apie tai, kad reikia padidinti tiek mūsų priimančios užsienio kovinę galią, šalies patrauklumą, infrastruktūrą tobulinti, modernizuoti mūsų kariuomenę, didinti bendrąjį mūsų karių pasirengimą. Tai iš tiesų yra labai gražios deklaracijos, bet jos, nepamirškime, turi būti pagrįstos ir konkrečiais finansiniais ištekliais“, – pirmadienį Rukloje žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Todėl manau, kad turime turėti tam tikrą biudžeto lankstumą, sakykime, tie patys 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau numatant galimybę skolintis iki 3 proc. BVP, geriau atlieptų šiems ambicingiems tikslams“, – teigė jis.

Prezidentas pabrėžė, kad ši galimybė leistų sutaupyti laiko priimant sprendimus, jeigu kiltų tokia būtinybė.

Štai Estijos sprendimas padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 2,9 proc. BVP, nekalbu jau apie Lenkiją, kur krašto apsaugai numatytas finansavimas didėja daugiau kaip iki 4 procentų

„Kadangi laiko faktorius yra ne mūsų naudai, mes turime išnaudoti laiką kaip galima optimaliau, geriau. Ir dėl tos priežasties manau, kad tikrai turime matyti, kas vyksta regione, kokios grėsmės kyla, ką daro kitos NATO valstybės, esančios tame pačiame regione. Štai Estijos sprendimas padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 2,9 proc. BVP, nekalbu jau apie Lenkiją, kur krašto apsaugai numatytas finansavimas didėja daugiau kaip iki 4 procentų“, – sakė G. Nausėda.

Vyriausybė praėjusią savaitę pasiūlė krašto apsaugai skirti daugiau nei 1,77 mlrd. eurų arba 2,52 proc. prognozuojamo BVP.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte taip pat numatyta galimybė papildomai skolintis krašto apsaugai išlaikyti tuo atveju, jeigu, pagerėjus ekonomikos prognozėms, anksčiau skirtų lėšų pritrūktų pasiekti 2,52 proc. BVP ribą. Valstybei būtų galima skolintis tiek, kiek reikia šiai ribai pasiekti.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, jog daugiausiai gynybai skiriamų asignavimų bus naudojama karinės technikos modernizacijai ir įsigijimui bei personalo didinimui, jo mokymams. 

„Tai, visų pirma, yra modernizacija ir įsigijimai, kur pastaraisiais metais užima 30 proc. nuo bendro biudžeto. Reikia neužmiršti, kad kuo daugiau technikos, ginkluotės mes įdiegiame į Lietuvos kariuomenę, tuo reikalingi didesni asignavimai personalo mokymui“, – Ruklje sakė generolas leitenantas.

„Personalo didinimas yra taip pat aktualus, nes turim aiškius planus, kad mes turim turėti nemažiau kaip vieną labai aukštos parengties brigadą, kitą vidutinės parengties brigadą ir turim rezervinę brigadą turėti“, – pridūrė V. Rupšys.

Jis taip pat nurodė, jog atsižvelgus į augančias kainas norėtųsi didesnio finansavimo, skiriamo kariuomenei.

„Vertinant infliaciją ir energetikos kainų šuolį mes skaičiuojame, kad tų pinigų visą laiką reiks daugiau nei mes norim. Politikai sprendžia kiek mums duos, su tiek gyvensim, tokį pajėgumą ir turėsim“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Vyriausybei pritarus biudžeto projektui, dabar jis bus svarstomas Seime.

The post Prezidentas siūlo kitų metų biudžete numatyti skolinimosi gynybai galimybę iki 3 proc. BVP appeared first on LAIKMETIS.

Tyrimo metu tūkstančio pilnamečių Lietuvos gyventojų buvo teiraujamasi, ar jie gintų Lietuvą, prireikus ir ginklu, jei ją užpultų Rusija.

Teigiamai atsakė 52 proc. apklaustųjų – iš jų 68 proc. sudaro vyrų ir 38 proc. moterų. 27 proc. apklaustųjų teigė, kad dalyvautų neginkluotame pasipriešinime – 39 proc. moterų ir 14 proc. vyrų.

tarp karo prievolininkų – vyrų nuo 18 iki 55 metų amžiaus – pasiryžimą prireikus ir ginklu ginti Lietuvą deklaravo 71 proc. apklaustųjų

Kaip skelbia „15min“, tarp karo prievolininkų – vyrų nuo 18 iki 55 metų amžiaus – pasiryžimą prireikus ir ginklu ginti Lietuvą deklaravo 71 proc. apklaustųjų.

20 proc. respondentų į klausimą, ar gintų Lietuvą (prireikus, ir ginklu) atsakė neigiamai: 8 proc. rinkosi atsakymą „tikrai ne“ ir 12 proc. – „greičiausiai ne“.

Apklausą naujienų portalo „15min“ užsakymu „Norstat LT“ atliko internetu kovo 16–22 dienomis. Apklausta tūkstantis Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

The post 52 proc. lietuvių imtų ginklą į rankas, jei Lietuvą užpultų Rusija appeared first on LAIKMETIS.