Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, tą padaryti galima artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) padalinyje (jų šiuo metu Lietuvoje yra 26) arba užpildžius anketą interneto svetainėje karys.lt.

Registracija į taikos meto komendantinius vienetus tęsis iki rugpjūčio 31 dienos.

Šiuo metu Seime svarstomos pataisos, kurios įstatymu įteisintu komendantūras, sudarytų galimybę į pratybas ir mokymus karo prievolininkus iš parengtojo rezervo, kurie nėra paskirti į aktyvųjį rezervą, ir neparengtojo rezervo – t. y. pilietiškai ir patriotiškai nusiteikusius asmenis.

Pagal kiek anksčiau KAM pristatytą planą, šios asmenų grupės – parengtojo rezervo kariai ir patriotiški žmonės – kartu su Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniais šauliais būtų integruojamos į komendantinius vienetus.

Taikos metu jų karinį rengimą užtikrintų Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Lietuvoje planuojama įsteigti 27 komendantūras.

Asmenys suregistruoti į komendantinius vienetus, bus rengiami 3-10 dienų per metus, kviečiant į pratybas šio padalinio sudėtyje, kartu su kitais parengtojo rezervo kariais, numatytais į šiuos vienetus.

Iš viso numatyta, kad komendantūrose bus 10,6 tūkst. parengtojo rezervo karių, apie 2 tūkst. šaulių, 800 KASP savanorių. KAM tikisi, kad į kvietimą atsilieps ir apie kelis tūkstančius aktyvių piliečių.

Komendantiniam vienetui yra numatytos šios funkcijos: kova su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis, svarbių objektų ir infrastruktūros apsauga, kontrolės postų įrengimas ir evakuacijos procesų užtikrinimas, informacinės aplinkos stebėsena.

Komendantūras komplektuoti ketinama pradėti nuo spalio. Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad kol kas papildomo finansavimo šiam projektui nereikės, jis bus vykdomas iš vidinių resursų.

The post Pradedama registracija į karo komendantūras taikos metu appeared first on LAIKMETIS.

„Šia iniciatyva siekiame, kad visose trijose Baltijos šalyse, kurios yra vienos iš labiausiai paveikių Rusijos grėsmei, būtų sukurta efektyvi kontrmobilumo priemonių visuma, leisianti efektyviai trikdyti ir stabdyti galimą priešo veržimąsi per sieną“, – Krašto apsaugos pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Šis projektas turi ypatingą svarbą trišaliame Baltijos valstybių kontekste sukuriant bendrą kotrmobilumo barjerą. Pasirašius susitarimą, bus siekiama koordinuoto šio sumanymo įgyvendinimo praktikoje“, – sakė jis.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai taip pat pasirašė susitarimą dėl didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų HIMARS bendro vystymo.

„Bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos pajėgumų vystymas yra mūsų regiono saugumo užtikrinimo garantas. Todėl bendras Baltijos šalių veikimas kuriant HIMARS pajėgumus turi itin didelę svarbą. Aktyviai bendradarbiaujame tariantis su JAV dėl HIMARS integravimo, personalo apmokymo, sistemų priežiūros ir išlaikymo“, – sakė ministras.

Ministrai susitarė ir dėl siekių rengiantis NATO viršūnių susitikimui Vašingtone: regioninių gynybos planų, NATO rotacinio oro gynybos modelio praktinio įgyvendinimo, sąjungininkų įsipareigojimo tęsti karinę paramą Ukrainai.

Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimo metu Lietuva oficialiai perėmė iš Latvijos pirmininkavimą Baltijos valstybių karinio bendradarbiavimo formatui 2024 metais.

The post Baltijos šalys pasienyje su Rusija ir Baltarusija sieks kurti bendrą gynybos liniją appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuva, ką tikrai remia, tai Izraelio pastangas atremti teroristinės organizacijos atakas. Tą galiu užtikrintai pasakyti, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras. – Šiuo atveju, bent jau ką Izraelis akcentuoja: Izraelis yra valstybė, HAMAS – teroristinė organizacija, savo veiksmais atskleidusi savo turinį.“

Taip jis kalbėjo savaitgalį „Hamas“ kovotojams netikėtai įsiveržus į Izraelį, o šiam surengus atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pažadėjo, kad Izraelis sunaikins minėtą organizaciją.

Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pažadėjo, kad Izraelis sunaikins minėtą organizaciją

„Izraelio aviacija yra orientuota į smūgius kariniams objektams, kurie kartais išstatomi, pavyzdžiui, mokykloje. Reikia matyti, kad ta teroristinė organizacija labai stipriai dangstosi civiliais gyventojais – nebūtinai įkaitais, savo pačių tos teritorijos gyventais“, – sakė A. Anušauskas.

„Realybė tokia, kad Izraelis stengiasi išvengti civilių aukų, kita pusė nori, kad civilių aukų būtų kuo daugiau“, – pridūrė jis.

Per „Hamas“ išpuolį, skaičiuojama, žuvo daugiau nei 700 žmonių, tuo metu per antskrydžius Gazos Ruože aukų skaičius siekia per 400. Jungtinių Tautų duomenimis, nuo palestiniečių kovotojų ir Izraelio konflikto pradžios Gazos Ruože savo namus paliko daugiau kaip 123 tūkst. žmonių.

The post A. Anušauskas: Lietuva palaiko Izraelio pastangas atremti „Hamas“ atakas appeared first on LAIKMETIS.

Šį pasiūlymą jis pateikė pirmadienį Seime per konferenciją, skirtą apžvelgti piliečių rengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui.

„Mano požiūriu, vertėtų pagalvoti, ar nereikėtų Krašto apsaugos ministerijoje paskirti viceministrą ar palikti viceministrą su vienu portfeliu, atsakingą už pilietinį pasipriešinimą, nekonvencinį kariavimą ir rezistencijos organizavimą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Anot jo, taip pat būtina paskirti instituciją ar organizaciją, atsakingą už rezistencijos organizavimą, bei numatyti išteklius tam tikslui.

„Galbūt reikėtų net įstatymiškai įtvirtinti tokį poreikį pasitelkiant Ukrainos pavyzdį ir taip padėtį tašką, ar tokia veikla reikalinga“, – tvirtino NSGK pirmininkas.

Jis priminė, kad pernai liepą pasirašytame politinių partijų susitarime dėl gynybos ir nacionalinio saugumo yra nuostata, jog pasirengimas rezistencijai yra ir vienas iš Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos strateginių krypčių.

„Ir kas dar svarbu, jeigu įtraukiame į rezistencijos tinklus kuo daugiau visuomenės, tai yra labai svarbus priešo atgrasymo faktorius“, – teigė L. Kasčiūnas.

jeigu įtraukiame į rezistencijos tinklus kuo daugiau visuomenės, tai yra labai svarbus priešo atgrasymo faktorius

Anot jo, pilietinio pasipriešinimo kursai rengiami Specialiųjų operacijų pajėgų mokymo centre, Karo akademijoje, Krašto apsaugos savanorių pajėgose, Šaulių sąjungoje, tačiau kažin, ar to pakanka.

„Esminis klausimas, kaip tie kursai – matome, kad tai daugiau krašto apsaugos sistemos viduje vykstantys kursai, – kaip jie integruoti į visą mūsų gynybos planavimą“, – sakė NSGK pirmininkas.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pirmadienį per konferenciją sakė, kad būdami Rusijos kaimynai negalime sau leisti tikėti, jog esame saugūs.

„Mes turime ruošti ne tik 2 proc. (vystyti kariuomenę – BNS), bet visą 100 proc. (rengti visuomenę – BNS)“, – teigė jis.

Anot viceministro, kurį laiką Lietuva didesnį dėmesį skyrė kariuomenės rengimui, bet šiandien ji nebeturi prabangos rinktis tarp kariuomenės ir visuomenės rengimo gynybai.

„Kita vertus, atrodo, turime visas galimybes ir resursus kalbėti apie tai, kad tiek kariuomenė, tiek visuomenė gali būti rengiamos paraleliai“, – sakė Ž. Tomkus.

Pasak viceministro, matant Ukrainos valią priešintis brutaliai Rusijos agresijai, pilietinio pasipriešinimo klausimas Lietuvoje tapo kasdieninės darbotvarkės dalimi.

Ž. Tomkaus teigimu, Seimo patvirtintoje Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijoje įtvirtinti tris pilietinio pasipriešinimo ramsčiai – valia, atsparumas ir įgūdžiai, jau parengtos strategijos vykdymo priemonės.

Pernai gegužę Seimas patvirtino Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Vyriausybė planuoja įsteigti Vyriausybės kanclerio vadovaujamą Pilietinio pasipriešinimo tarybą.

Parlamento patvirtintoje strategijoje numatyta, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.

„Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – sakoma dokumente.

Šia strategija siekiama ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai.

Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.

Dokumente nurodomas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.

Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70  proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai kiltų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.

The post KAM: Turime ruošti ne tik 2 proc., bet visą 100 proc. appeared first on LAIKMETIS.

Jau gautas statybų leidimas kariniam miesteliui Šilalės rajone, o artimiausiu metu statybos prasidės ir Vilniaus rajone bei Šiauliuose.

Naujų karinių miestelių statybos bus vykdomos siekiant gerinti bei plėsti Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą, skelbia ministerija. 

„Dabartinė geopolitinė situacija regione yra ypatingai įtempta, todėl karinių padalinių statybos tampa svarbios ne tik dėl Lietuvos kariuomenės bei sąjungininkų poreikių atliepimo, bet ir dėl nacionalinio saugumo, atgrasymo politikos stiprinimo“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Anot KAM, bendra sutarta trijų sutarčių vertė yra apie 168 mln. eurų. Projektai bus vystomi viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. 

 Liepos pabaigoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Darnu Group“ priklausanti įmonė „Salvinta“ gavo leidimą karinio miestelio Šilalės rajone, Pajūryje, statyboms.

Pernai Krašto apsaugos ministerija su „Salvinta“ pasirašė sutartis dėl šio ir dar vieno karinio miestelio Vilniaus rajone, Rokantiškėse.

Anot ministerijos, sutartys pasirašytos 15 metų laikotarpiui – iš jų projektavimui ir statybai skirtas dviejų su puse metų laikotarpis, o 12,5 metų laikotarpis numatytas infrastruktūrai prižiūrėti ir aptarnauti.

„Tiek šis karinis miestelis Pajūryje, tiek ir antrasis mums statyti patikėtas miestelis Rokantiškėse, šalia Vilniaus, yra itin Lietuvai svarbūs strateginiai objektai, ypač dabartinės geopolitinės situacijos kontekste, – pranešime cituojama „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė.  – Vertiname tokį šalies vadovų pasitikėjimą ir esame pasirengę dėti visas pastangas, kad abu kariniai miesteliai būtų įgyvendinti per suplanuotą ambicingai trumpą laikotarpį.“

Numatomas Pajūrio karinio miestelio plotas – 9,47 ha, Rokantiškių – 17,7 ha, Šiaulių – 7,8 ha. Visuose trijuose naujuose miesteliuose galės dirbti ir tarnauti iki 2,5 tūkst. karių ar krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų

 Netrukus prasidės ir trečiojo naujo karinio miestelio Šiauliuose statybos, kurias vykdys „Eika‘‘ grupės įmonė „Partnerystės projektai keturi“.

Visų trijų miestelių statybas planuojama užbaigti 2023 metų pabaigoje – 2024 metų pradžioje.

Numatomas Pajūrio karinio miestelio plotas – 9,47 ha, Rokantiškių – 17,7 ha, Šiaulių – 7,8 ha. Visuose trijuose naujuose miesteliuose galės dirbti ir tarnauti iki 2,5 tūkst. karių ar krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų.

Kiekvieno naujo karinio miestelio projekte numatyta pastatyti administracinės ir specialiosios paskirties pastatų: kareivines, valgyklą, štabą, medicinos punktus ir kt.

Taip pat suplanuota sporto patalpų ir aikščių. Be to, miesteliuose bus statoma ir techninės paskirties pastatų: tai sandėliai, garažai, degalinė, plovykla. Numatyta ir pastogė technikai.

Miesteliuose turėtų būti įrengtos rikiuotės ir technikos aikštės, automobilių parkavimo vietos, tarp kurių ir specialiai pritaikytos elektromobiliams bei žmonėms su negalia.

The post Lietuvoje bus statomi trys nauji kariniai miesteliai appeared first on LAIKMETIS.

Jos teigimu, tai ketinama įgyvendinti dislokuojant daugiau pajėgų, stiprinant NATO priešakinių batalionų pajėgas, taip pats stiprinant oro ir priešraketinę gynybą, vykdant daugiau stambaus masto karinių mokymų.

„Rusijos karas prieš Ukrainą yra esminis saugumo lūžis, kuris neišvengiamai turės ilgalaikes pasekmes. Viską keičia ir Rusijos pajėgos Baltarusijoje. NATO turi imtis konkrečių ilgalaikių priemonių stiprinant savo saugumą. Šiuo metu yra pakelta NATO greitojo reagavimo pajėgų parengtis, aktyvuoti gynybos planai“, – pranešime sakė ministras Arvydas Anušauskas.

NATO šalių gynybos ministrai taip pat aptarė ir sąjungininkių teikiamą paramą Ukrainai bei gynybos finansavimo klausimus.

Lietuvos krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad Lietuva didina savo gynybos biudžetą, kuris turėtų pasiekti 2,52 proc. nuo BVP dar šiais metais.

Vizito Briuselyje metu A. Anušauskas, be kita ko, atskirai susitiko su Lenkijos, Danijos, Ispanijos, Rumunijos, Suomijos gynybos ministrais bei aptarė šalių karinį bendradarbiavimą dabartinėje saugumo situacijoje.

Lietuvoje jau keletą metų dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas, kurį šiemet sustiprino keli šimtai papildomų karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos. 

The post Pakelta NATO greitojo reagavimo pajėgų parengtis, aktyvuoti gynybos planai - A. Anušauskas. appeared first on LAIKMETIS.

„Kalbant apie visuotinę gynybą, labai svarbu, kad į tai įtrauktume ir jaunąją kartą. Akivaizdu, kad šiandien situacija mokyklose nėra pati geriausia. Norėčiau, kad žodis „patriotas“ nebūtų ištrintas iš mūsų žodyno. Turime kiekvienas stengtis ir dirbti, kad mūsų Tėvynė būtų mylima ir saugi“, – sakė G. Nausėda.

Taip šalies vadovas kalbėjo po susitikimo su švietimo ir nacionalinio saugumo sistemos valstybės institucijų atstovais: krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu, Šaulių sąjungos vadu Albertu Dapkumi, švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir Vilniaus licėjaus direktoriumi Sauliumi Jurkevičiumi.

Pokalbio metu aptarta pilietinio ir patriotinio ugdymo situacija švietime, jo svarba nacionaliniam saugumui, pasidalyta parlamentinės kontrolės įžvalgomis ir aptartos tarpinstitucinio bendradarbiavimo perspektyvos. 

Prezidentūros teigimu, valstybės gynyba suprantama kaip karinių, valstybės institucijų ir visuomenės sąveika. Pilietinė valia ir žinios yra vienas svarbiausių valstybės gynybos galios elementų.

„Pilietinė valia, patriotizmas ir praktiniai įgūdžiai ugdomi mokykloje, todėl švietimas yra reikšminga nacionalinio saugumo užtikrinimo prielaida. Pilietinis, patriotinis ugdymas yra svarbi švietimo misija, įtvirtinta Švietimo įstatyme, todėl labai svarbu, kad šios įstatymo nuostatos ir būtų kokybiškai įgyvendintos praktikoje“, – rašoma pranešime.

„Nutarta, kad būtina peržiūrėti ugdymo programų turinį stiprinant mokinių pilietiškumo kompetencijų ugdymą“, – teigiama jame.

Anot Prezidentūros, Krašto apsaugos ministerijos ir krašto apsaugos profesionalai gali ir turi prisidėti stiprinant ugdymo programų turinį, ugdant mokinių pilietiškumą. Be to, būtina užtikrinti pedagogų parengimo stiprinimo ir motyvavimo mechanizmus, susitarti dėl nacionalinės tarpinstitucinės pedagogų kompetencijos stiprinimo programos.

The post G. Nausėda mokyklose ragina daugiau dėmesio skirti pilietiškumo ir patriotizmo ugdymui appeared first on LAIKMETIS.