Po priesaikos naujasis ministras pradės eiti pareigas.

Popiet aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje vyks oficiali ministro pasikeitimo ceremonija. Per ją ilgiau nei trejus metus ministerijai vadovavęs Arvydas Anušauskas L. Kasčiūnui perduos Krašto apsaugos ministerijos vėliavą ir įteiks valdžios regaliją – skeptrą.

Gitanas Nausėda pirmadienį L. Kasčiūną paskyrė krašto apsaugos ministru vietoj atsistatydinusio Arvydo Anušausko.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko L. Kasčiūno kandidatūrą premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui pateikė praėjusią savaitę

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko L. Kasčiūno kandidatūrą premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui pateikė praėjusią savaitę. Prieš tai ji pasiūlė A. Anušauskui trauktis dėl pernelyg mažo aktyvumo svarbiausiais pastarojo meto krašto apsaugos sistemos klausimais, tokiais kaip šaukimo į kariuomenę reforma, papildomų gynybos finansavimo šaltinių paieška, aktyviojo karių rezervo plėtimas.

L. Kasčiūnas sakė, kad jo pagrindinis uždavinys pareigose bus diegti visuotinės gynybos principą, pasirengimas priimti Vokietijos brigadą, šaukimo reforma, sutarimas dėl papildomų lėšų gynybai, dronų pajėgumų vystymas.

Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

The post Seime prisiekė naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas appeared first on LAIKMETIS.

Kaip ketvirtadienį informavo ministerija, Lietuvos ir Sakartvelo bendradarbiavimas gynybos srityje apima įvairias sritis – tai karinis mokymas ir švietimas, bendras dalyvavimas pratybose Lietuvoje ir Sakartvele, konsultacijos dėl karo prievolės sistemos, daug dėmesio skiriama kibernetinei gynybai.

Taip pat vyksta karinis bendradarbiavimas tarp Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo akademijų.

„Bendradarbiavimas gynybos srityje su Sakartvelu – viena iš mūsų prioritetinių krypčių Rytų partnerystės šalyse. Lietuva ir toliau nuosekliai rems Sakartvelo euroatlantines aspiracijas tiek politiniu lygiu, tiek praktine pagalba“, – sakė Ž. Tomkus.

Į Lietuvą atvykusi L. Chikovani dalyvauja aukšto rango konferencijoje „Europos Sąjungos vizija ir ambicijų lygis Rytų Partnerystės politikos saugumo ir gynybos darbotvarkėje“.

Joje taip pat bus aukšti Lietuvos, Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos pareigūnai.

Šių metų konferencijoje daugiausia dėmesio skiriama naujosios saugumo architektūros regione idėjoms ir lūkesčiams, kalbama apie šalių partnerystę saugumo ir gynybos sferoje, situaciją Ukrainoje ir ES vaidmenį sprendžiant įtemptas situacijas Pietų Kaukazo regione.

Šių metų konferencijoje daugiausia dėmesio skiriama naujosios saugumo architektūros regione idėjoms ir lūkesčiams, kalbama apie šalių partnerystę saugumo ir gynybos sferoje

„ES Rytų partnerystės politika per pastaruosius metus išsiplėtė ir adaptavosi. Pakartosiu tai, kas daugeliui žinoma: Ukraina kariauja su Rusija, dalis Sakartvelo teritorijos okupuota Rusijos, Moldova siekia atsispirti ekonominiam, energetiniam ir kitokiam Rusijos šantažui“, – kalbėjo Lietuvos krašto apsaugos viceministras.

„Situacija tarp Armėnijos ir Azerbaidžano lieka trapi. Tuo pačiu metu mes turime ir pozityvių ženklų, dvi Rytų partnerystės šalys pradės formalias kalbas dėl stojimo į ES. Lietuvai Rytų partnerystės politika ir šalys visada buvo prioritetas. Mes rėmėme ir toliau remsime šias šalis“, – pridūrė jis.

Prieš konferenciją vyko ir dvišaliai susitikimai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas buvo susitikęs Ukrainos gynybos viceministru. Pokalbio metu daug dėmesio skirta skaidrių įsigijimų ir kovos su korupcija temai.

The post Lietuva ir Sakartvelas pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje veiklos planą  appeared first on LAIKMETIS.

„Nematau pagrindo nepasitikėti, kol nėra įrodyta kitaip. Jeigu prokuratūra įrodys kitaip, pateiks savo verdiktą, tai palaukime tyrimo pabaigos, tada bus galima daryti kažkokias išvadas“, – antradienį Žinių radijui sakė P. Saudargas.

Jis taip pat pridūrė, kad jokiame partijos organe nebuvo svarstytas ministro precedentas.

A. Anušauskas prezidento ir dalies kitų politikų kritikos sulaukė po to, kai po Valstybės gynimo tarybos posėdžio viešai paskelbė informaciją, susijusią su ketinimais įsigyti tankų.

Pirmadienį prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą norint surinkti daugiau duomenų

Dėl A. Anušausko pasisakymo su prašymu įvertinti, ar ministras neatskleidė įslaptintos informacijos, į Generalinę prokuratūrą kreipėsi opozicijos parlamentarė Agnė Širinskienė. Pirmadienį prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą norint surinkti daugiau duomenų, kurių gavimas yra susijęs su papildomomis procedūromis.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad prokuratūros tyrimas savaime A. Anušausko kaltės nereiškia. 

Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie svarstymus pirkti vokiškų „Leopard“ tankų turėjo riboto naudojimo žymą.

Savo ruožtu pats ministras kartoja neviešinęs įslaptintos informacijos, tačiau teigė, kad ji galėjo būti panaši į tokią.

The post P. Saudargas sako nematantis pagrindo nepasitikėti A. Anušausku, kol neįrodyta kitaip appeared first on LAIKMETIS.

„Partijų susitarime dėl gynybos yra įtvirtinta nuostata, kad NSGK su partijų atstovais ir ekspertais kartą per metus įvertina, kaip įgyvendinamas šį susitarimas. Mes vykdom šią nuostatą, pirmas kartas, metams praėjus, vykdom partijų priežiūrą, kaip susitarimas įgyvendinimas“, – BNS sakė Seimo NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Partijos susitarimu įsipareigojo krašto apsaugai skirti ne mažesnį nei 2,5 proc. finansavimą

Pernai liepos 15 dieną susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo pasirašė aštuonių parlamentinių partijų atstovai. Vėliau prie susitarimo prisijungė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Partijos susitarimu įsipareigojo krašto apsaugai skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.

Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.

The post Seimo komitetas aptars, kaip vykdomas prieš metus pasirašytas susitarimas dėl gynybos appeared first on LAIKMETIS.

„Labai džiaugiuosi, kad mes galutinai šiandien suderinome su krašto apsaugos ministru priedangos plano atnaujinimo paskutinę formuluotę, artimiausiu metu projektas turėtų būti pateiktas Vyriausybei ir Vyriausybė jį turėtų patvirtinti artimiausiame posėdyje“, – antradienį Seime žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot jos, sutarta, kad esant skirtingiems grėsmės lygiams į valstybės sienos apsaugą automatiškai įsijungs tiek Vidaus reikalų ministerijos tarnybos, tiek kariuomenės pajėgumai.

„Tada nėra būtina atskirai derinti (kariuomenės įsitraukimo į sienos apsaugą – BNS), tai yra turėti ilgo biurokratinio proceso, nes visi suprantame, kad iškilus grėsmėms būtina reaguoti nedelsiant ir užtikrinti mūsų valstybės saugumą“, – teigė A. Bilotaitė.

Ir ji, ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė negalį atskleisti plano detalių, nes tai nėra viešas dokumentas.

Ministrų teigimu, sienos priedangos planas veikia nuo 1999-ųjų, tačiau atsižvelgiant į naujas grėsmes ir rizikas, jis vis atnaujinamas.

Ministrų teigimu, sienos priedangos planas veikia nuo 1999-ųjų, tačiau atsižvelgiant į naujas grėsmes ir rizikas, jis vis atnaujinamas

Pasak A. Bilotaitės, dabar atnaujinant planą įvertinta ir Rusijos keliama grėsmė, ir  išmoktos instrumentalizuotos migracijos krizės pamokos.

„Noriu patikinti, kad mūsų situacija yra kontroliuojama, visos mūsų tarnybos, visos institucijos dirba 24 valandas per parą, mūsų sienos apsauga yra aukščiausio lygio ir tai yra jau nuo pat migrantų krizės pradžios. Mes tikrai neplanuojame kokių nors atlaisvinimų, atsipalaidavimo, dirbame ir dirbsime, kad mūsų saugumas būtų maksimaliai užtikrintas“, – sakė vidaus reikalų ministrė.

Valstybės gynimo taryba praėjusį savaitgalį paragino institucijas greičiau baigti derinti planą.

Valstybės sienos apsaugos priedangos planas reglamentuoja išorės sienos ir vidaus sienos apsaugą, kai paskelbiami sustiprintos valstybės sienos apsaugos režimai ar jų lygiai.

Anot Vidaus reikalų ministerijos pranešimo, šiame plane nustatyti kriterijai pagal grėsmių lygius, kada ir kokia apimtimi pasitelkiama Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, kitos atsakingos žvalgybos institucijos ir tarnybos.

Plano tikslas – kompleksinėmis priemonėmis ir koordinuotais tarpinstituciniais,  tarptautiniais veiksmais operatyviai ir proporcingai reaguoti į kylančias ar susidariusias grėsmes nacionaliniam bei valstybės sienos saugumui, užtikrinti patikimą valstybės sienos apsaugą ir valstybės sienos kirtimo kontrolę.

The post Krašto ir vidaus reikalų ministrai baigė derinti atnaujintą sienos priedangos planą appeared first on LAIKMETIS.

„Mano pozicija tokia, kad mes, priimdami kertinius, esminius sprendimus, turime bendrauti ir su koalicijos partneriais, ir su savo frakcija, ir, tiesą sakant, prezidiumo narius informuoti prieš paskelbiant sprendimus“, – LRT radijui trečiadienį sakė A. Anušauskas. 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) siūlymą perkrauti politinę sistemą rengiant pirmalaikius rinkimus A. Anušauskas teigė išgirdęs tik pranešus viešai.

Pasak ministro, svarbu išlaikyti kontaktą tiek su frakcijos, tiek su koalicijos nariais, nes kaip susiklostys situacija, nėra aišku. Jo teigimu, „politiniai kontūrai, kuriuos mes galime piešti, kas gali atsitikti atsistatydinus Vyriausybei ar paskelbus pirmalaikius rinkimus, iš tikrųjų kol kas dar yra neaiškūs“. 

Pirmalaikius rinkimus Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija siūlo po žiniasklaidos tyrimų

A. Anušauskas teigė, kad svarbiausia, jog pasiūlyti sprendimai dėl pirmalaikių rinkimų būtų „kuo greitesni ir ryžtingesni“, nes ilgai trunkanti politinė suirutė apsunkintų institucijų darbą.

„Tai iš tikrųjų apsunkintų ir institucijų darbą, ir jų valdymą, todėl sprendimai turėtų būti kuo greitesni ir kuo ryžtingesni“, – teigė A. Anušauskas.

Pirmalaikius rinkimus Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija siūlo po žiniasklaidos tyrimų, sukėlusių abejonių dėl to, ar Lietuvos savivaldybių tarybų nariai skaidriai naudoja kanceliarines išmokas. Jiems nepavykus iš posto pasitraukti žada premjerė Ingrida Šimonytė.

Konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis antradienį inicijavo partijų susitikimą dėl pirmalaikių rinkimų, tačiau opozicija jį boikotavo.

Dalis opozicinių partijų atstovų išsakė poziciją, kad pirmalaikiai rinkimai yra galimi, tačiau prieš tai turėtų atsistatydinti Vyriausybė, o ne atvirkščiai.

The post A. Anušauskas sako pasigendantis TS-LKD komunikacijos priimant esminius sprendimus appeared first on LAIKMETIS.

„Latviai statosi poligoną visai netoli Lietuvos sienos ir siūlome pagalvoti apie tai, ar galimas bendras darbas, kad mes turėtume didelę treniravimosi erdvę, kuri iš esmės mus pakeltų į visai kitą lygį“, – BNS trečiadienį po uždaro komiteto posėdžio sakė NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Pasak L. Kasčiūno, latviai poligoną planuoja įrengti netoli sienos su Lietuva, tačiau iki šiol nėra aišku, kokio dydžio jis būtų – nuo to priklausytų atstumas nuo sienos.

„Virš Rokiškio kiek kilometrų, čia niekas iki galo negali pasakyt, nes ir latvių skirtingos žinios, priklausomai nuo to, kokio dydžio. Jie kalba apie didžiausią Baltijos šalyse poligoną, tai galima kalbėti apie bendrą projektą, kuris iš viso būtų labai didelis“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Jis pabrėžė, kad „treniravimosi erdvių, poligonų deficitas Vakaruose yra milžiniškas“, ir įkūrus bendrą poligoną su latviais sąjungininkai patys būtų suinteresuoti atvažiuoti treniruotis.

Kalbėdamas apie Lietuvos pasirengimą priimti sąjungininkus L. Kasčiūnas teigė, kad „2026 metais turėti visą infrastruktūrą yra rimta ambicija“, bet darbai vyksta pagal planą.

„treniravimosi erdvių, poligonų deficitas Vakaruose yra milžiniškas“, ir įkūrus bendrą poligoną su latviais sąjungininkai patys būtų suinteresuoti atvažiuoti treniruotis

„Mūsų pagrindinis tikslas – brigada čia Lietuvoje – išlieka nepakitęs, mes to siekiam sistemiškai, žingsnis po žingsnio, ruošiam infrastruktūrą. Mes turime būtų pasirengę priimti brigadą 2026 metais, su Vokietija kalbamės ir apie išankstinį ginkluotės dislokavimą tos brigados, apie nuolatinį besirotuojantį batalioną Lietuvoje“, – sakė NSGK vadovas.

„Mes esame jau pakankamai namų darbų padarę ir su Rūdninkų poligonu, jau jie galės ateiti ir treniruotis per artimiausius dvejus metus“, – pridūrė komiteto pirmininkas.

Be kitų dalykų, ruošdamasi priimti Vokietijos brigadą, Lietuva pernai ėmėsi įrenginėti naują karinį Rūdninkų poligoną. Seimas Rūdninkų karinį poligoną, kuris užima apie 17 tūkst. ha plotą, yra pripažinęs ypatingos svarbos objektu.

Rengiantis priimti vokiečius taip pat planuojama plėsti Jonavos rajone, Rukloje, esančias kareivines. Ten šiuo metu ir yra įsikūręs Vokietijos vadovaujamas sąjungininkų batalionas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pernai birželį Vilniuje paskelbė komunikatą, kuriame yra numatyta, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

The post Siūloma bendro poligono su Latvija idėja appeared first on LAIKMETIS.

Ji pareigas pradės eiti penktadienį.

G. M. Tučkutė pažymėjo, kad sieks užtikrinti sklandų ir skaidrų įsigijimų projektų tęstinumą, atliepiant Lietuvos kariuomenės poreikius, kariuomenės ginkluotės modernizavimą ir inovatyvių sprendimų įgyvendinimą, skatinant Lietuvos pramonės dalyvavimą.

„Taip pat daug dėmesio bus skiriama aktyviam darbui su sąjungininkais siekiant, kad gynybiniai įsigijimai būtų koordinuojami didinant jų apimtis ir gynybinius pajėgumus regione“, – rašoma ministerijos pranešime.

Ji yra ilgamečio Vytauto Landsbergio bendražygio konservatoriaus Andriaus Tučkaus dukra

G. M. Tučkutė gynybos ir saugumo srityje dirba daugiau nei 15 metų.

Ji yra vadovavusi Geopolitinių studijų centrui, ankstesniame Ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio patarėja, dirbo Giraitės ginkluotės gamykloje, o pastaruoju metu – NATO generalinio sekretoriaus atstovės moterų, taikos ir saugumo klausimais biure. 

Prasidėjus karui Ukrainoje, G. M. Tučkutė daug dirbo su humanitarinės pagalbos Ukrainai informacijos koordinavimo, humanitarinės situacijos Ukrainoje stebėsenos ir analizės klausimais.

Ji yra ilgamečio Vytauto Landsbergio bendražygio konservatoriaus Andriaus Tučkaus dukra. 1996–2000 metais A. Tučkus buvo V. Landsbergio kaip Seimo pirmininko patarėjas, 2004–2014 metais – kaip Europos Parlamento nario patarėjas.

The post Naująja Krašto apsaugos viceministre paskirta G. M. Tučkutė appeared first on LAIKMETIS.

Ministrės teigimu, dėl karo Ukrainoje, atsako į jį, pandemijos ir kitų priežasčių galintys susidaryti pelnai gali būti netikėti ir patiems bankams, nes tokie pelnai nepriklauso nuo jų priimtų verslo sprendimų.

„Dėl to stebime situaciją, jei nebus pokyčių, vertinsime galimybę šiuos disbalansus bankų pajamose išspręsti fiskalinėmis priemonėmis. Pavyzdžių jau yra ir kitose šalyse, manau, svarstysime ir vertinsime galimybes tam tikro europinio solidarumo įnašo analogo bankų sektoriuje. Jei tokia priemonė būtų įvertinta kaip tikslinė, jei atsirastų, turėtų būti terminuota tol, kol egzistuoja išskirtinės aplinkybės“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Skaistė. 

Pasak jos, šis sprendimas būtų derinamas su Lietuvos banku, kad jis neturėtų neigiamos įtakos bankų veiklai ir finansiniam stabilumui. 

G. Skaistės teigimu, papildomos valstybės biudžeto pajamos iš neplanuotų bankų pelnų galėtų būti skiriamos krašto apsaugos stiprinimui.

papildomos valstybės biudžeto pajamos iš neplanuotų bankų pelnų galėtų būti skiriamos krašto apsaugos stiprinimui

„Kadangi situacija susidarė dėl karo invazijos, valstybė taip pat turi papildomų neplanuotų ir terminuotų papildomų išlaidų šioje srityje, išlaidos krašto apsaugai, investicijoms į gynybą, pasirengimą sąjungininkų brigados priėmimui“, – teigė ministrė.

Jos teigimu, ministerijos Iždo departamentui nurodyta įvertinti galimybę per bankus gyventojams platinti Vyriausybės iždo vekselius – iki šiol ši priemonė dėl aukštų bankų komisinių buvo finansiškai nepatraukli, palyginti su kitomis galimybėmis pasiskolinti rinkoje, tačiau yra signalų, kad komisiniai galėtų būti mažesni.

„Įvertinsime galimybes platinti Vyriausybės iždo vekselius ir taip suteikti galimybes Lietuvos žmonėms gauti palūkanas skolinant valstybei“, – sakė G. Skaistė. 

„Ateityje per bendrą iždo sąskaitą, kuri šiuo metu konstruojama, (...) manome, kad galėsime pasiūlyti be tarpininkų teikti tokias taupymo priemones Lietuvos gyventojams ir padaryti jas labiau patrauklias tiek ir besiskolinančiam subjektui, tiek ir žmonėms, kurie nori gauti papildomų pajamų“, – pridūrė ji.

Šiuo metu Lietuvoje virš 90 proc. žmonių paskolos yra su kintamomis palūkanų normomis. Pasak G. Skaistės, galima tobulinti dabartinį reguliavimą, kad būtų galima skolintis už fiksuotas palūkanas. Dėl to bus sprendžiama pavasarį.

„Dabartinė situacija ir jos tendencijos (...) rodo, kad bankai proaktyviai nesiūlo šito produkto ir, manau, papildomas reguliavimas žmonėms galėtų suteikti papildomų galimybių“, – sakė G. Skaistė.

Lietuvos bankui (LB) siūlant svarstyti didinti bankų įmokas į Indėlių draudimo fondą, ministrė teigė, jog bus vertinama, kad šiuo metu yra tinkamas laikas tą daryti.

The post G. Skaistė: papildomos pajamos iš bankų pelno galėtų būti skirtos krašto apsaugai appeared first on LAIKMETIS.

G. Jeglinskas bus RESC Asocijuotas ekspertas NATO klausimais. Anot pranešimo, jis prisidės prie RESC analitinių publikacijų rengimo, taip pat dalinsis įžvalgomis renginiuose. 

„Šių metų liepos mėnesį Vilniuje vyks NATO Viršūnių susitikimas, kurio metu RESC organizuos oficialų ekspertinį renginį – NATO Viešąjį forumą. Todėl Giedrimo patirtis ir žinios bus nepaprastai vertingos. Juolab, kad tikimės istoriškai reikšmingo Aljanso lyderių susitikimo – tiek remiant Ukrainą, tiek stiprinant NATO rytinį sparną“, – pranešime cituojamas centro direktorius Linas Kojala.

G. Jeglinskas yra baigęs karo akademiją Vest Pointe. Jis taip pat turi nacionalinio saugumo studijų magistro laipsnį, kurį suteikė Džordžtauno universitetas Vašingtone

„Džiaugiuosi galėdamas prisijungti prie RESC komandos tokiame svarbiame Lietuvai ir visam regionui etape. NATO Viršūnių susitikimas yra neeilinė galimybė Lietuvai, todėl mano tarptautinė patirtis, kontaktai NATO ir privačiame sektoriuje, tikiu, padės mūsų komandai pasiekti maksimalius tikslus“, – teigė G. Jeglinskas.

G. Jeglinskas yra baigęs karo akademiją Vest Pointe. Jis taip pat turi nacionalinio saugumo studijų magistro laipsnį, kurį suteikė Džordžtauno universitetas Vašingtone, bei verslo administravimo magistro laipsnį, įgytą Kolumbijos verslo mokykloje Niujorke.

Naujasis RESC ekspertas yra buvęs krašto apsaugos viceministras, yra Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas, anksčiau tarnavęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione. Šiuo metu jis taip pat yra JAV analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnysis bendradarbis.

The post Prie Rytų Europos studijų centro jungiasi buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas G. Jeglinskas appeared first on LAIKMETIS.