„Esame nepaprastai palaiminti, kad turime puikų jaunimą, puikią mūsų Tėvynės nuotaiką. Meldžiamės, kad pasaulis, blaškomas nerimo audrų, būtų Viešpaties malonių sustiprintas, įsivyrautų taika bei ramybė“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, pasveikindamas LR Seimo bei Kauno miesto valdžios atstovus, įvairias organizacijas ir ypač jaunimą, pripildžiusį šventovę savo džiaugsmo, jaunatviškumo ir savo bendruomenių vėliavų.

Sakydamas homiliją, arkivyskupas atkreipė dėmesį į šiandien ypač svarbius mūsų himno žodžius: „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!“ Kovo 11-oji mums primena, kaip ši vienybė sužydėjo ir kokią galią tai turėjo mūsų Nepriklausomybės atkūrime.

Homilijoje raginta pamąstyti apie mus vienijančias krikščioniškąsias vertybes kaip tikrąjį vienybės pamatą.

Arkivyskupas kvietė šiais Jubiliejaus metais nešti viltį kitiems, puoselėti vienybę, prasidedančią žmogaus širdyje, vienybėje su savo Kūrėju.

The post Iškilminga Eucharistija Kauno arkikatedroje pažymėta Kovo 11-oji appeared first on LAIKMETIS.

„Kovo 11-oji – diena, kuomet buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, apvainikavęs lietuvių tautos laisvės ir savarankiškumo siekį, atkuriant valstybės nepriklausomybę. Šią dieną prisimename tuos, kurie parodė drąsą ir tvirtumą, gindami savo šalies laisvę, nebijodami išbandymų ir negailėdami savo gyvybių.",– rašoma metropolito Inokentijaus kreipimesi.

Jo žodžiais, daugiau nei prieš trisdešimt metų Lietuvos stačiatikiai, vadovaujami metropolito Chrizostomo, tvirtai ir ryžtingai palaikė Lietuvos tautos laisvės ir valstybės nepriklausomybės siekį, šios krypties laikomasi ir dabar.

„Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia visada buvo ir išlieka Lietuvos visuomenės dalimi, kartu su ja dalijasi ir džiaugsmais, ir skausmais... Mes visada meldėmės ir nuolatos, kiekvieną dieną, meldžiamės už Dievo globojamą mūsų šalį Lietuvą, jos valdžią, kariuomenę ir visus žmones.", – pabrėžė metropolitas Inokentijus savo kreipimesi į Lietuvos gyventojus.

Metropolitas Inokentijus Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga taip pat išsiuntė sveikinimo laiškus Lietuvos valstybės aukščiausiems pareigūnams: Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, Ministrui Pirmininkui Gintautui Paluckui bei Lietuvos Seimo Pirmininkui Sauliui Skverneliui.

Kovo 11 dieną, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, visuose Lietuvos stačiatikių šventovėse vyks intencinės padėkos pamaldos.

The post Metropolitas Inokentijus pasveikino Lietuvos gyventojus su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena appeared first on LAIKMETIS.

Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyko Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, skambėjo šalies vadovų sveikinimo kalbos. Švęsti Kovo 11-osios sostinės centre susirinko tūkstančiai gyventojų. 

„Šiandien mes švenčiame, nes prieš 34 metus pasirinkome laisvę, pasirinkome drąsą veikti ir patiems rašyti savo istoriją. Pasirinkome beatodairiškai nerti į nepriklausomybę, nesidairydami į praeitį ir nebijodami dėl ateities“, – susirinkusiems sakė šalies vadovas Gitanas Nausėda. 

Anot jo, anuomet Lietuvos apsisprendime sutilpo ne tik visas ryžtas, kurį turėjo tuometiniai tautos atstovai, bet ir visa susijusi rizika. 

„Kodėl šiandien, praėjus 34 nepriklausomybės metams, gaištame laiką spėliodami, kada būsime užpulti ir gąsdiname save? Kodėl leidžiame, kad būtų viešai abejojama mūsų sąjungininkais, kurie ne kartą žadėjo kovoti kartu su mumis? Kodėl leidžiamės valdomi baimės? Tai nėra laisvė. Laisvė nėra nuolatinis, nesibaigiantis, įkyrus išorinių garantijų ieškojimas. Laisvė yra ateiti ir padaryti tai, ką būtina padaryti“, – kalbėjo prezidentas. 

Jo teigimu, tą Kovo 11-ąją lietuviai buvo autentiškai, neabejotinai, drąsiai laisvi. G. Nausėda linkėjo ir toliau išlikti oriems, laisviems, susitelkusiems. 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Nepriklausomybės aikštėje teigė, kad šalies istorija ne kartą parodė, kad turime jėgų susitelkti, kai to reikia.

„Turėjome pačiais sunkiausiais Lietuvai laikais, turime jų ir dabar  Ne kartą per pastaruosius kelis metus tai parodėme tiek artimam, tiek nepažįstamam. Dabar niekas nepasibaigė. Mums visiems reikės dar daug kantrybės, ryžto ir tuo pačiu ramaus nusiteikimo telktis svarbiausiems sprendimams ir darbams“, – sakė ji. 

Premjerė Ingrida Šimonytė sveikindama Kovo 11-osios proga teigė, kad prieš 34 metus Lietuva atvėrė nepriklausomybės vartus, už kurių laukė išsiilgtas, bet nežinomas kelias.

„Buvo niurgzlių, buvo skeptikų, kurie sakė, kad mes esame nepasiruošę, buvo ir naivuolių, kurie sakė, kad tereikia prasiveržti ir visa kita savaime išsispręs. Žinoma, tikrovė, kaip paprastai būna, neįsipaišė į niekieno schemos ribas. Tikrovė, kaip ir laisvė, tai kelias, kuriuo tvirtai ir kantriai einame kasdien, o kiek pajudėsime į priekį priklausys, kiek stengsimės, kiek kelsimės suklupę. Kelią įveikia einantys, o net ir ilgiausia kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio“, – kalbėjo I. Šimonytė. 

Anot jos, Lietuva myli laisvę ir liks jos kelyje. 

The post Švęsti Kovo 11-osios sostinės centre susirinko tūkstančiai gyventojų appeared first on LAIKMETIS.

Vėl regime chaosą – A. Saudargas

„Kaip ir tuomet esame priklausomi nuo aplinkybių, nuo visuomenės atsparumo ir vienybės. Vėl regime chaosą ir nežinome simbolinė ar reali bus užsienio šalių parama“, – kalbėjo A. Saudargas.

„Šiandien laukiu iš atsakingų pareigūnų ne pranašysčių, bet sprendimų. Tautai reikia pasakyti – vykdome savo pareigą, sutarėme ir nusprendėme kaip valstybę ginsime“, – teigė jis.

Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė savo kalboje pažymėjo, kad šiemet švenčiame ir 20 metų narystės Europos Sąjungoje ir NATO jubiliejų.

„Kovo 11-ąją pasirinkome ne tik savo laisvės ir nepriklausomybės kelią, bet ir siekį kurti saugią valstybę, kad niekada daugiau agresyvi Rusija nesikėsintų į mus“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Jei ne šie pasirinkimai, akivaizdu – šiandien Putino Rusija tryptų ant mūsų žemės“, – pridūrė ji.

Lietuvai labiausiai reikia vertybių, susijusių su Kovo 11-ąja - Viktorija Čmilytė-Nielsen

Šiandien Lietuvai labiausiai reikia vertybių, susijusių su Kovo 11-ąja, kai visų pagrindinis siekis buvo turėti valstybę ir ją ginti, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Šiandien labiausiai reikia ryžto, rimties, susiklausymo ir orumo – vertybių, kuriomis su mumis dosniai dalijasi Kovo 11-oji. Kai visi buvo tarsi viena. Kai gyvybinis poreikis turėti valstybę, apginti valstybę, gyventi savo valstybėje sukūrė mūsų dabartį. Šiandien, sekdami Kovo 11-osios keliu, mes kuriame ateitį savo vaikams ir vaikaičiams. Ir jų ateitis priklauso tik nuo mūsų. Prisiminkime tai!“, – pirmadienį Seime kalbėjo pirmininkė. 

„Tad ženkime šiuo mūsų valstybės sėkmės keliu neabejodami. Žvelgdami valstybiškai be reikalo negąsdinkime ir nesigąsdinkime. Specialiai neaštrinkime padėties, bet ir nenutylėkime grėsmių. Nebijokime ir būkime pasirengę. Stiprinkime valstybę ir ji sustiprins mus“, – teigė ji. 

Pasak Seimo pirmininkės, Lietuvoje turime tris svarbias progas kalbėti apie valstybę – liepos 6-ąją, prisimindami Mindaugo karalystę, Vasario 16-ąją, kai kalbame apie demokratiniais pamatais sutvarkytos valstybės atkūrimą, ir Kovo 11-ąją. 

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, vertinant naujausius iššūkius ir grėsmes, būtent Kovo 11-sios žinia apie valstybę „šiandien mums turėtų būti svarbiausia“.

„Kovo 11-ojoje sukoncentruota neįkainojama patirtis vadavimosi iš sovietinės imperijos, kurią kruvinu restauravimo procesu Rusija dabar mėgina atkurti Ukrainoje, o viena iš pagrindinių Kovo 11-osios pamokų yra susijusi su įsakmiu valstybingumo stiprinimu“, – teigė ji. 

Savanorystės galia

Svetur jau du dešimtmečius gyvenantis, Jungtinės Karalystės Kembridžo Universiteto ligoninėje dirbantis gydytojas Rokas Tamošauskas teigė, kad sakyti kalbą iš Seimo tribūnos jam buvę netikėta. Savo savo kalboje dėmesį skyrė savanorystei, kuri lydi ir jį patį bei kolegas. R. Tamašauskas jau dvejus metus protarpiais savanoriauja Ukrainoje, dirba užfrontės ligoninių operacinėse, moko šiuolaikinių skausmo malšinimo būdų, veda tobulinimo kursus Ukrainos medikams su Kembridžo ir Vilniaus universiteto ligoninių specialistais. 

„Savanorystei ir išėjimui iš komforto zonos randasi daug erdvės ir čia, Lietuvoje: nuo jau gerokai įsibėgėjusios tarnystės Šaulių Sąjungoje, Krašto Apsaugos Savanoriškose Pajėgose ir kitose žinomose platformose iki naujų, netikėtų kūrybiškų sprendimų. Kasdienybėje juk visi esame savo srities profesionalai, savyje nešiojame unikalias žinių, įgūdžių, kontaktų ir patirties saugyklas“, – Seime kalbėjo R. Tamošauskas. 

Pasak gydytojo, ir Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdis, išaugęs iki pat Kovo 11- osios, taip pat buvo savo esme savanoriškas.

„Absoliuti dauguma juk ir tuomet dirbo darbus, kūrė šeimas ir buitį, augino karjeras ir vaikus. Galėjo ir toliau sau patykučiais gyventi ir dirbti Tarybų Lietuvai, likdami Imperijos įkaitais. Bet mažutėliai pasirinko kitaip. Jie išdrįso žengti tą papildomą, tuo metu gan rizikingai atrodžiusį žingsnį, atvedusį mus šiandien į šią posėdžių salę“, – kalbėjo jis. 

The post Šiandien laukiu iš atsakingų pareigūnų ne pranašysčių, bet sprendimų, sako Nepriklausomybės akto signataras appeared first on LAIKMETIS.

Kovo 11 d., pirmadienį, nuo 10 iki 17 val. – atvirų durų diena Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (Aukų g. 2A, Vilnius).

Muziejus yra įsikūręs buvusiuose KGB rūmuose, kur penkiasdešimt metų buvo planuojami ir vykdomi sovietų nusikaltimai. Lankytojai galės apžiūrėti buvusį KGB vidaus kalėjimą; mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, šiuolaikines ekspozicijas, supažindinančias su nepriklausomybės praradimu XX a. viduryje, sovietų valdžios represijomis, pasiaukojama ir atkaklia kova dėl nepriklausomybės atgavimo.

Apsilankę muziejuje, svečiai turės galimybę pamatyti Lietuvos Laisvės Lygos 45-osioms įkūrimo metinėms skirtą parodą „Lietuvos laisvės lyga – laisvės šauklys“. Ji pasakoja apie Lietuvos valstybingumo siekusią pogrindinę organizaciją, jos lyderius ir veiklą. Per visą Lygos gyvavimo laikotarpį idėjiniu lyderiu buvo rezistentas, politinis kalinys Antanas Terleckas (1928–2023). Į organizaciją taip pat aktyviai įsitraukė kiti okupacinio režimo pasipriešinime pasižymėję bendražygiai Vytautas Bogušis, Kęstutis Jokubynas, Julius Sasnauskas Romualdas Juozas Ragaišis, Jonas Volungevičius, Algirdas Statkevičius, Vladas Šakalys, Jonas Pratusevičius, Andrius Tučkus, Gintautas Terleckas, Kęstutis Subačius, Leonas Laurinskas ir kiti.

Taip pat visus kviečiama susipažinti su virtualia paroda.

The post Kovo 11-ąją kviečiama apsilankyti Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje appeared first on LAIKMETIS.

Komentuodamas Evangelijos ištrauką apie iš tėvo namų svetur iškeliavusį sūnų, ganytojas prisiminė ir mūsų tautiečius, po Nepriklausomybės paskelbimo pasirinkusius gyvenimą svetur.

Paminėdamas maldos už pasaulio lietuvius dieną vyskupas ragino nepamiršti vieniems kitų, o ypač nepamiršti savo Tėvynės ir savo šaknų. Svarbu jaustis vienos didelės šeimos vaikais, o Tėvynė visuomet laukia grįžtančių savo vaikų.

Po šv. Mišių katedroje šventė tęsėsi Telšių Kultūros centre. Sveikinimo žodį tarė Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Kovo 11-osios akto signataras telšietis Vytautas Puplauskas, dainas apie Lietuvą atliko kultūros centro kolektyvai.

Renginio pabaigoje visiems padėkojo Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas.

The post Nepriklausoma Lietuvos valstybė yra visų mūsų bendras projektas - Telšių vyskupas appeared first on LAIKMETIS.

Bažnyčia mus moko: kai girdime skaitinius liturgijos metu, tai yra Dievo žodis, įsikūnijęs Dievo Žodis, kuris mums kalba šiandien. Sakant šiuolaikine kalba, kas čia vyksta – tai visų amžių įtakingiausias influenceris su mumis dalinasi svarbiausiomis gyvenimo pamokomis. Jei sugebame įsiklausyti į Jo žodžius ir sekti Jo pavyzdžiu, Jis mums parodo kelią į tikrąją laisvę ir tikrąjį gyvenimo džiaugsmą. Todėl taip svarbu sugebėt įsiklausyti į šią išmintį.

Pirmajame skaitinyje iš pranašo Michėjo knygos girdime: „Viešpatie, savo lazda ganyk savo tautą – avis nuosavąsias, gyvenančias vienas dykynėj, derlingos šalies vidury! <…> Kaip dienomis, kada tu vedei iš Egipto, leisk išvysti tavo stebuklų!“ Ir toliau pranašas mums primena, kad tas pats Dievas parodo gailestingumą: ir vėl jis mūsų pasigailės, užmynios mūsų kaltybę. Visas mūsų nuodėmes jūros gelmėsna sumes (plg. Mch 7, 14–15. 18–20).

Ši išganymo istorija – tas išvedimas iš Egipto didžiais stebuklingais ženklais – yra kartojama kasmet. Visi turime įsiklausyti, kas įvyko Dievo Tautoje ir kaip Dievas veikia. Tauta, kuri atsirado Egipto vergijoje, didžiuliais stebuklais išvesta iš nelaisvės per Raudonąją jūrą. Vėliau Dievo įstatymai buvo duoti ant Sinajaus kalno, nurodantys, kaip gyventi laisvėje. Bet dar vėliau toje sunkioje kelionėje tauta pradėjo murmėti. Ir Dievas iš savo gailestingumo dar davė jiems stebuklų: maitino, davė vandens iš akmens. Tai buvo ilga ir sunki kelionė per dykumą.

Liturgijoje kiekvieną Velyknaktį šią istoriją išgyvename naujai. Yra svarbu, jog mes įsisavintume šį Dievo veikimą. Visa gavėnia yra dvasinė kelionė išgyventi išėjimą iš nelaisvės į pažadėtą žemę. Bet svarbu pastebėti, kad žmonės ir tada nusisuko nuo Dievo ir grįžo prie savo nuodėmių, pamiršo galingo Dievo gailestingumą.

Gavėnios kelias skirtas priminti mums, kad mes vėl nusidėjome. Tai prisimename ir kiekvienų Mišių pradžioje. Nėra nė vieno, kam nereikia atsiversti.

Gavėnios kelias skirtas priminti mums, kad mes vėl nusidėjome. Tai prisimename ir kiekvienų Mišių pradžioje. Nėra nė vieno, kam nereikia atsiversti. Ir mums tai primena gyvenimo kelias. Kaskart naujos baimės, išgyventa pandemija, karai, klimato, ekonomikos ir asmeninės krizės primena mums mūsų silpnybę ir Dievo galybę, jo išganymo jėgą. Tas kelias – iš vergijos per dykumą į pažadėtąją žemę – yra kiekvieno mūsų gyvenimo žemėlapis. Kartu yra ir mūsų bendros kelionės, mūsų tautos kelionės žemėlapis.

Kovo 11-oji, kurią šiandien minime, yra galingos Dievo rankos mūsų išvedimo iš nelaisvės į laisvę stebuklas. Per greitai pamirštame, koks netikėtumas ir koks stebuklas tai iš tikrųjų buvo. Per greit pamirštame, kad prie laužų žmonės karštai meldėsi ir giedojo, prašydami Aukščiausiojo pagalbos. Bet naujos baimės ir karai primena mums būtinybę ir toliau prašyti Aukščiausiojo pagalbos šiandien, ne mažiau nei tauta tai darė prieš 33-ejus metus. Tai turime daryti su pasitikėjimu.

Girdėtas sūnaus palaidūno palyginimas Evangelijoje primena mums Dievo Gailestingumą. Pasakojime pristatytas ir sūnus palaidūnas, ir sūnus, kuris liko namuose. Bet svarbiausia – tėvas, kuris neprarado vilties ir neprarado meilės nei vienam iš savo vaikų. Tai liudija Dievo santykį su mumis, santykį gailestingojo Tėvo, kuris nori išvesti savo vaikus iš jų asmeninės vergijos pančių.

Mūsų asmeniniame gyvenime, mūsų tikėjimo gyvenime tas santykis su gailestinguoju Tėvu yra toks svarbus. Mes irgi esame vienas ar kitas iš tų sūnų. Kartais esame sūnus, siekiantis savo naudos, savo įsivaizduotos laisvės. Kartais esame sūnus tėvo namuose, kuris vykdo savo pareigas kartais dantis sukandęs, todėl, kad reikia. Jis nepatiria tėvo meilės, nes nesugeba jos matyti. Dievas ir kiekvieną iš mūsų šiandien kviečia į tą meilės santykį su Juo, kad galėtų mus išvesti į laisvę.

Ir ne tik asmeniniuose gyvenimuose, bet ir mūsų tautos gyvenime turime tų sūnų pavyzdžių. Sūnus palaidūnas – kuris savanaudiškai naudoja mūsų žemės ir visuomenės gėrybes, kad tenkintų savo norus ir geidulius. Jis nori paimti savo paveldėjimą, išeikvodamas jį savo poreikiams ir norams.

Tai padaryti nėra būtina išvykti į tolimą šalį, tai galima daryti ir namuose. Jis nesiryžta tarnauti ir aukotis už visuomenę ar tėvynę. Yra ir tų sūnų, kurie lieka namuose, bet sukandę dantis atidirbs tai, ką reikia, iš pareigos, bet taip praras gyvenimo džiaugsmą, neturės meilės tėvynei. Bet ir tėvynė, kaip tas gailestingasis tėvas, nori suburti visus savo vaikus, nori, kad pajustume tą džiaugsmą, kai tėvynės meilė dega mūsų širdyse ir turime visuomenę, kurioje iš tikrųjų žmonės vieni kitus myli ir gerbia.

Tai yra iššūkis kiekvienam iš mūsų krikščionių. Ir tas iššūkis – kad mes kaip krikščionys galime ir turime perkeisti mūsų visuomenę ne tiek savo žodžiu ir mokymais, bet savo pavyzdžiu, savo artimo meilės darbais.

Pirmieji krikščionys įsitvirtino Romos imperijoje ir kiti ėmė jais sekti, tapo krikščionimis, todėl, kad matė jų pavyzdį ir kiek gero jie daro visuomenėje.

Tą patį matome per amžius įvairių šventųjų pavyzdžiuose. Motina Teresė turbūt yra ryškiausia praeito amžiaus šventoji mūsų mintyse. Kai krikščionis gyvena tikrai krikščionišką gyvenimą, jis perkeičia pasaulį, jis perkeičia savo aplinką. Krikščioniškos moralės normos yra duotos tam, kad mes neprarastume savo laisvės, nebūtume pagauti priklausomybių, pavydo ir keršto, nežudytume vieni kitų, neskriaustume ypač silpniausių ar negimusių.

Ir tą mes, kaip krikščionys, turime daryti pagal savo pašaukimą. Pirma – šeimoje… Tėvai savo vaikams turi būti pavyzdys – pavyzdys doro gyvenimo, ką reiškia būti krikščioniu, bet neužsidarius, o visuomenėje. Krikščionys savo veikloje: politikoje, versle, valstybės ar visuomenės tarnyboje, medikai ar mokytojai, ką jie bedarytų, jei krikščionys gyvens krikščioniško gyvenimo pavyzdžiu – formuos visuomenę. Ir užtikrins, kad gyvendami mes einame tikrosios laisvės keliu.

Broliai ir seserys, gavę laisvės dovaną, darbuokimės savo asmeniniu ir visuomeniniu pavyzdžiu siekdami ją užtikrinti ateities kartoms. Lai tai būna mūsų pasiryžimas susirinkus minėti tą didžiulę laisvės dovaną, kurią gavome Kovo 11-ąją. Amen.

The post Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Per greitai pamirštame appeared first on LAIKMETIS.

Pagunda nuleisti laisvės kartelę

Brangieji, simboliška yra tai, kad šiandien, kai minime Kovo 11-ąją, mūsų laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo dieną, Bažnyčios liturgija mūsų apmąstymui dovanoja tekstą, kurį mes dažnai pavadiname sūnaus palaidūno istorija. Viena svarbiausių jos žinių yra apie tėvą, padalijusį turtą savo sūnums. Šio labai svarbaus teksto esmė – mūsų Dievo portretas. Čia tėvas simbolizuoja Dievą, kurio prigimtis yra duoti, nes Jis yra Meilė. O jaunesnysis sūnus reiškia mus visus, nusidėjėlius, kurie dažnai iškeliaujame į „tolimą šalį“.

Dievas mums yra dovana. Mes Jo turime patys tik tiek, kiek save atiduodame. Kuo daugiau atiduodi, tuo esi panašesnis į Tėvą. Bet duoti reiškia būti laisvam tai daryti. Todėl esi laisvas tik tiek, kiek turi savyje Dievo. Ir atvirkščiai – kuo daugiau tavyje nuodėmės, tuo labiau esi supančiotas. Laisvė yra drąsa dovanoti save. Šventasis Jonas Paulius II suformulavo principą, sakytume, „dovanos dėsnį“ – tavo būties didėja tiek, kiek jos atiduodi. Tai įvyko ir mūsų Tėvynei Lietuvai. Drąsūs žmonės padovanojo Lietuvai savo sprendimą laisvės ir nepriklausomybės gyvenimui. Daug mūsų brolių ir seserų šiam tikslui padovanojo net savo gyvybę.

Drąsūs žmonės padovanojo Lietuvai savo sprendimą laisvės ir nepriklausomybės gyvenimui.

Gerai atsimenu 1990-ųjų Kovo 11-ąją, kai visą dieną prie televizorių ekranų stebėjome karštas diskusijas Aukščiausioje Taryboje – skelbti nepriklausomybę dabar, nes kitõs tokios palankios progos gali nebebūti, ar tenkintis suverenitetu, bijant sovietų susidorojimo.

Pamenu ir tuometinio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio pergalingus žodžius jau visai dienai baigiantis, po balsavimo, kad Lietuvos Nepriklausomybės „Aktas priimtas. Sveikinu Aukščiausiąją Tarybą, sveikinu Lietuvą“. Koks didis džiaugsmas buvo stebėti salėje kylančią trispalvę, girdėti giedamą „Tautišką giesmę“.

Atrodo, kad tądien pats dangus buvo nusileidęs ant Lietuvos žemės. Nepaisant visų grėsmių mūsų tautai, su jos išrinktais atstovais priešakyje pakako drąsos siekti bekompromisės laisvės ir atkurti nepriklausomybę.

Su jokiais kompromisais nesitaikstanti laikysena išgelbėjo Lietuvą. Šiandien ji gelbsti ukrainiečių tautą ginant savo laisvę ir tėvynę nuo Rusijos sukelto karo. Ukrainiečiams jau ne kartą siūlyta susitaikyti su Krymo bei Donbaso praradimu, ieškoti kitų kompromisų taikai pasiekti, tačiau, remiantis ir Lietuvos patirtimi, belieka palinkėti ir toliau būti laisvės bei tiesos pavyzdžiu pasauliui ir jokiu būdu nenuleisti laisvės kartelės.

Šiandien ir mums patiems verta vėl prisiminti tą drąsą, kuria tądien degėme, nes kyla pagunda leisti laisvės kartelę žemyn jau kitose srityse: dėl šeimos sampratos, siekiant įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę ir ją prilyginti santuokai; dėl gyvybės apsaugos nuo pradėjimo akimirkos iki natūralios mirties – užuot plėtus pagalbos tinklą krizinį nėštumą patiriančioms moterims, joms siūlomas medikamentinis abortas; galiausiai, susiduriame su pagunda legalizuoti narkotines medžiagas, taigi, meluoti sau, o ypač jaunimui, kad jos yra saugios ir plačiajai visuomenei priimtinos. Visa tai daroma prisidengiant laisvės vardu.

Tačiau laisvę atsiedami nuo tiesos ir atsakomybės mes tiesiame kelius į tikrosios laisvės praradimą. Ne chaosas, kai leidžiama viskas, bet kaip tik dieviška prigimtinė tvarka ir tiesa mus išlaisvina nuo mūsų pačių silpnumo, nuodėmės, beprasmybės ir suteikia gyvenimui prasmės perspektyvą.

laisvę atsiedami nuo tiesos ir atsakomybės mes tiesiame kelius į tikrosios laisvės praradimą.

2006 m. popiežius Benediktas XVI, kalbėdamas Europos parlamento nariams, sakė: „Pagrindinis tikslas, kurio Katalikų Bažnyčia siekia tardama žodį viešojoje arenoje, yra asmens orumo apsauga bei skatinimas, todėl ji sąmoningai skiria ypatingą dėmesį principams, dėl kurių nevalia diskutuoti.

Šiandien tarp jų aiškiai išnyra šie: gyvybės nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties apsauga; šeimos natūralios struktūros – kaip santuoka pagrįstos vyro ir moters sąjungos – pripažinimas bei skatinimas ir jos gynimas nuo bandymų padaryti ją teisiškai lygiareikšmę visiškai skirtingoms sąjungos formoms, kurios iš tikrųjų jai daro žalą ir prisideda prie jos destabilizacijos, aptemdydamos jos ypatingą pobūdį bei nepamainomą socialinį vaidmenį; tėvų teisės auklėti savo vaikus apsauga.

Šie principai nėra tikėjimo tiesos, net jei jie tikėjimo ir geriau apšviečiami bei patvirtinami; jie įrašyti pačioje žmogaus prigimtyje ir todėl būdingi visai žmonijai. Tad Bažnyčios pastangos juos skatinti nėra konfesinio pobūdžio, bet skirtos visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų religinės priklausomybės. Tokios pastangos juo reikalingesnės, juo labiau šie principai neigiami ar neteisingai suprantami, nes tai yra nusižengimas tiesai apie žmogaus asmenį, rimta žaizda, daroma pačiam teisingumui.“

Nors šie klausimai savo esme nėra išskirtinai bažnytiniai, šiandien Vakaruose Bažnyčia lieka viena paskutiniųjų prigimtinę tvarką drąsiai ginančių tvirtovių, saugančių Vakarų civilizacijos pamatus, jos klasikinę kultūrą, supratimą apie žmogų ir laisvę. Ji primena ir drąsina žūtbūt atsilaikyti prieš bet kokius kompromisus su sąžine ir eksperimentus su laisvės samprata.

2014 m., kreipdamasis į Europos Parlamento narius ir visus europiečius, popiežius Pranciškus perspėjo, kad „reikia būti atsargiems, kad nenupultume į dviprasmybes, kylančias iš žmogaus teisių sąvokos klaidingo supratimo ir piktnaudžiavimo ja. Šiandien reiškiasi tendencija reikalauti vis platesnių individualių teisių – norėtųsi sakyti individualistinių, – slepiančių nuo bet kurio socialinio ir antropologinio konteksto atsietą žmogaus asmenį <…>.

Atrodo, kad su teisės sąvoka nebesiejama lygiai tokia pat esminė ir papildanti pareigos sąvoka, todėl individo teises galop imama teigti neatsižvelgiant, kad kiekvienas žmogus yra susijęs su socialiniu kontekstu, kuriame jo teisės ir pareigos yra sujungtos su kitų teisėmis ir pareigomis ir su pačiu visuomenės bendruoju gėriu.

Todėl manau, kad šiandien itin svarbu pagilinti žmogaus teisių kultūrą, kuri mokėtų individualų, arba, tiksliau, asmeninį matmenį susieti su bendrojo gėrio matmeniu <…>. Jei kiekvieno teisė darniai neorientuota į didesnį gėrį, ji galiausiai imama suvokti kaip neribota ir virsta konfliktų bei smurto šaltiniu.“

Apie šią grėsmę ne kartą įspėjo ir popiežius Benediktas XVI, didžiausiu mūsų laikmečio mąstymo iššūkiu vadinęs reliatyvizmo diktatūrą, kai nebeturime visiems galiojančių moralinių normų ir visiems priimtinos absoliučios tiesos, o taip pat nebepripažįstamas ir tiesos šaltinio – Dievo egzistavimas, todėl tik mes patys sprendžiame apie gėrį ir blogį. Ir vis dėlto dar neseniai universalus supratimas ir sutarimas, kas yra laisvė, tiesa, gėris, mus įkvėpė nepriklausomybės siekiui.

Tegul šiandienos šventė, brangus Kovo 11-osios prisiminimas, įkvepia ir mus nepasiduoti nuleistos laisvės kartelės pagundai. Būkime aktyvesni viešojoje erdvėje, politiniame, visuomeniniame gyvenime, aktyviai ir viešai puoselėkime savo pažiūras, liudykime Jėzaus Kristaus šviesą.

Iškovoję laisvę, ir toliau turime kasdien ja rūpintis. Tegyvuoja laisva Lietuva!

The post Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Prisidengiant laisvės vardu appeared first on LAIKMETIS.

Minint sukaktį, bus padėtos gėlės prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, vėliau Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks šventinis posėdis ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Minėjime kalbės Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarai Gediminas Vagnorius ir Algirdas Kumža, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Giedrė Žickytė, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo ir vadovo Antano Terlecko anūkas, istorikas Antanas Terleckas, kiti atstovai.

Iškilmėse dalyvaus Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek (Elžbieta Vitek).

Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyks trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, po jos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras Gedimino prospektu žygiuos iki Katedros aikštės, juos lydės eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ su Lietuvos ir Ukrainos vėliavų juostomis.

Kaune minint nepriklausomybės atkūrimo metines vyks mišios Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje ir Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, po jų dvi šventinės eisenos pajudės Vienybės aikštės link: Vilniaus gatve žygiuos moksleiviai ir visuomeninės organizacijos, o Laisvės alėja – trispalvių šimtine nešini šauliai.

Tradiciškai pagrindiniu šventės akcentu taps iškilmingas minėjimas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, vyks Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės jaunųjų šaulių pasižadėjimas ir priesaika, prie Nežinomo kareivio kapo tradiciškai pakils Vyčio kryžiaus ordino vėliava.

Tiek Vilniuje, tiek Kaune šeštadienį į šventinius renginius veš nemokamas viešasis transportas.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Už Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.

The post Lietuva mini 33-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines appeared first on LAIKMETIS.

„Prieš 33 metus garsiai ir aiškiai paskelbėme, kad mūsų likimas – gyventi nepriklausomai. Pasiryžę patys kurti savo gerovę, pirmieji ištrūkome iš tautų kalėjimo – ir šią teisę apgynėme, kai į ją buvo pasikėsinta“, – sveikinime sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, Lietuva ir jos žmonės tvirtai žengia laisvės keliu, sulig kiekvienu žingsniu skleidžia vis daugiau šviesos ir tiesos, skubėdama į pagalbą kitiems plečia savo galimybes.

„Ir šiandien, kai važiuoju per Lietuvą, kiekviename jos kampelyje matau žmones, kurie daug ir sunkiai dirba, kad mūsų šalis būtų dar šviesesnė, gražesnė bei stipresnė. Todėl šią Kovo 11-ąją kviečiu visus pasitikėti savo jėgomis ir tikėti ateitimi“, – sako G. Nausėda Prezidentūros paskelbtame sveikinime.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame sveikinime pažymi, kad Lietuva jau ketvirtą dešimtmetį mini Nepriklausomybės atkūrimo dieną, švenčia išsivadavimą iš okupacijos, demokratijos pergalę.

„Laisvė yra pamatinė vertybė. Tai akivaizdžiai liudija narsi mūsų brolių ir seserų kova Ukrainoje, kur jau antrus metus tebesitęsia žiauri Rusijos nusikaltėlių vykdoma agresija. Šis neįtikėtinai brutalus XXI amžiuje karas Europai ir visam pasauliui įrodo, jog nėra ir negali būti jokių raudonų linijų ginant taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką“, – sakoma premjerės sveikinime.

Anot jos, šiandien ukrainiečiai moka skaudžią kainą ir gina visų laisvę, todėl reikia padaryti daugiau, nei galima, kad pergalė būtų iškovota kuo greičiau, kad „visam laikui palaidotume vienos sergančios šalies imperines užmačias“.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikinime pažymi, kad per 33-ejus metus subrendo nauja nepriklausomybės sąlygomis susiformavusi karta, tačiau jai itin svarbu surikiuoti vertybinius akcentus.

„Subrendo graži, pajėgi, nepriklausomybės sąlygomis susiformavusi karta, kuriai galimybė rinktis, atvirumas pasauliui, nevaržoma saviraiška yra duotybė. Tačiau šiai kartai, nesusidūrusiai su okupacija, nepatyrusiai kovos už laisvę išbandymų, itin svarbu susirikiuoti vertybinius akcentus“, – šeštadienį sveikindama su Kovo 11-ąja sako Seimo pirmininkė. 

Seimo Ryšių su visuomene skyriaus išplatintame pranešime parlamento vadovė taip pat pažymi, kad Kovo 11-osios dokumentas sukūrė esminį visuomenės gyvenimo įvykį, kurio įsisąmoninimas žmogų paverčia laisvu.

„Tą laisvę įgyvendinus pagal viešai deklaruotas demokratiško susitvarkymo taisykles, nutinka stebinanti transformacija – žmonės tampa piliečiais. Piliečiais, turinčiais savo teises, laisves, įsipareigojimus bendruomenei, istorijai ir ateičiai. Piliečiais, įsipareigojusiais laisvei ir pajėgiais kurti valstybę“, – sako parlamento vadovė.

Sveikindama visus su Kovo 11-osios, „mūsų pergalės prieš priešiškas jėgas dienos“ proga ji taip pat pabrėžia: „Mes nugalėjome ir Ukraina nugalės“.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Už Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.

The post Mūsų likimas – gyventi nepriklausomai, Kovo 11-ąją sako šalies vadovai appeared first on LAIKMETIS.