Jo kandidatūrai ketvirtadienį pritarta bendru sutarimu, BNS informavo posėdžiui pirmininkavęs Seimo narys Julius Sabatauskas.

A. Anušauską komisijos pirmininku dar turės patvirtinti Seimas.

Paprastai Seimo Antikorupcijos komisijai vadovauja opozicijos atstovas.

The post A. Anušauskas išrinktas Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku appeared first on LAIKMETIS.

Šis reidas buvo dalis tyrimo dėl neteisėtos schemos, pagal kurią šaukimo į kariuomenę išvengti norėję vyrai buvo registruojami kaip asmenys su negalia.

Ukrainai ieškant būdų kaip papildyti kariuomenės gretas trečius metus tęsiantis karui su Rusija, kai kurie nenorintys kariauti žmonės griebiasi kyšių, kad nebūtų išsiųsti į frontą.

Valstybinis tyrimų biuras (DBR) atliko kratą vakariniame Chmelnyckio regione esančios regioninės medicinos komisijos pareigūnės ir jos sūnaus, užimančio vadovaujamas pareigas Ukrainos valstybiniame pensijų fonde, namuose.

„Per kratas rasta beveik 6 mln. dolerių grynaisiais pinigais įvairiomis valiutomis“, – sakė DBR.

Šių pareigūnų namuose taip pat rasta dizainerių juvelyrinių dirbinių, teigiama pranešime.

Tyrėjai teigė, kad moters darbo vietoje jie rado dar „100 tūkst. JAV dolerių, taip pat daugybę suklastotų medicininių dokumentų, „kariuomenės vengėjų“ sąrašų su suklastotomis pavardėmis ir fiktyviomis diagnozėmis“.

Minimi pareigūnai buvo sulaikyti ketvirtadienį dėl įtarimų sukčiavimu, pinigų plovimu ir neteisėtu praturtėjimu, naujienų agentūrai AFP sakė DBR atstovas spaudai Olehas Slobodianas.

Už šiuos kaltinimus gresia iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pelningos schemos

Vaizdo įraše, kuris, kaip AFP sakė tyrėjai, buvo nufilmuotas per kratą, matyti ant lovos paskleista grynųjų pinigų krūva, o nenustatytos tapatybės vyras guli ant lovos ir dėlioja banknotų krūveles.

Per kratą moteris bandė paslėpti dalį pinigų, išmesdama pro langą maišuose 500 tūkst. JAV dolerių (455 tūkst. eurų), sakė pareigūnai.

Tyrėjai teigė, kad šeimai priklauso 30 gyvenamųjų namų, viešbutis Ukrainoje, nekilnojamasis turtas Austrijoje, Ispanijoje ir Turkijoje, o banko sąskaitose ji turėjo beveik 2,3 mln. dolerių (2 mln. eurų).

Tuo metu Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) penktadienį pranešė, kad rytinėje Charkivo srityje sulaikė 13 žmonių dėl panašios schemos, pagal kurią šaukimo į kariuomenę vengiantys asmenys buvo pripažįstami asmenimis su negalia.

SBU teigė, kad šioje schemoje dalyvavo Charkivo miesto rajoninės medicinos komisijos vadovas ir „įvairių medicinos įstaigų vadovai“.

Per kratas tyrėjai rado daugiau kaip 500 tūkst. JAV dolerių grynaisiais pinigais, sakoma SBU pranešime.

Jame teigiama, kad kaltinamieji rengė fiktyvius klientų ligos istorijų ir gydymo stacionare dokumentus ir už tai imdavo nuo 2 iki 5 tūkst. JAV dolerių, priklausomai nuo reikalo skubos.

The post Pas Ukrainos pareigūnę namuose rasta beveik 6 mln. dolerių appeared first on LAIKMETIS.

JAV įsikūrusi persekiojimo stebėjimo organizacija „International Christian Concern“ šį mėnesį paskelbė ataskaitą pavadinimu „Korupcija ir krikščionių persekiojimas“. Joje nurodoma, kad korumpuotos vyriausybės dažnai nesugeba apsaugoti mažumų teisių, todėl krikščionių persekiojimas ignoruojamas arba tyliai remiamas.

Ataskaita patvirtina įvairius tyrimus, įskaitant „Transparency International“, siekiančios kovoti su pasauline korupcija ir apibrėžia ją kaip piktnaudžiavimą viešąja valdžia siekiant asmeninės naudos, ataskaitas. „International Christian Concern“ teigia, kad tai, jog šalyse, kuriose korupcijos lygis aukštas, taip pat vyksta didelis krikščionių persekiojimas, nėra tik atsitiktinumas.

„International Christian Concern“ teigia, kad tai, jog šalyse, kuriose korupcijos lygis aukštas, taip pat vyksta didelis krikščionių persekiojimas, nėra tik atsitiktinumas.

Ataskaitoje grupė pateikia pavyzdžių iš šalių, pripažintų didžiausiomis krikščionių persekiotojomis.

Joje teigiama, kad Afganistane korupcija yra įsiskverbusi į įvairius sektorius, įskaitant vyriausybę ir teisėsaugą, ir smarkiai kenkia teisinei ir socialinei mažumų apsaugai, taip pat pažymima, kad plačiai paplitusi korupcija leidžia klestėti ekstremistinėms islamo teisės interpretacijoms, dėl kurių atsivertusiems krikščionims kyla didelis pavojus. Jie susiduria su baisiomis pasekmėmis, įskaitant grasinimus mirtimi ir socialinę atskirtį, o korumpuoti pareigūnai dažnai užmerkia akis arba net pritaria tokiems veiksmams.

Nigerijoje korupcija ne tik trukdo ekonominiam vystymuisi, bet ir tiesiogiai veikia krikščionių gyventojų saugumą. Ataskaita teigia, kad korupcija palengvina atsakomybės už smurto veiksmus prieš krikščionis, kurie sudaro beveik 70 proc. visų nužudytųjų dėl religinių priežasčių šalyje, trūkumą. Joje pastebima, kad tokį aplaidumą dažnai lemia vietos pareigūnų ir ekstremistinių grupuočių korupciniai ryšiai.

Panaši situacija susiklostė ir Azerbaidžane, daugiausia musulmoniškoje šalyje, kur praėjusiais metais karinėmis pajėgomis buvo perimta Kalnų Karabacho - regiono, kuriame daugiausia gyvena 120 tūkst. etninių armėnų krikščionių - kontrolė.

Azerbaidžane didelė gyventojų tolerancija korupcijai daro įtaką visiems visuomenės sluoksniams, įskaitant elgesį su religinėmis mažumomis. „Šalies ekonomika, ypač naftos ir dujų pramonė, yra jautri korupcinei praktikai. Pranešama apie plačiai paplitusį valdžios pareigūnų ir verslo elito kronizmą“, - teigiama ataskaitoje.

Joje taip pat priduriama, kad Azerbaidžano gyventojai „toleruoja korupciją“, o paprasti piliečiai, norėdami palenkti įstatymus savo naudai, naudojasi kyšiais. Kaip ir daugelyje kitų šalių, Azerbaidžano konstitucija garantuoja religijos laisvę, tačiau krikščionys susiduria su suvaržymais, smurtu ir bauginimais.

Kaip ir daugelyje kitų šalių, Azerbaidžano konstitucija garantuoja religijos laisvę, tačiau krikščionys susiduria su suvaržymais, smurtu ir bauginimais.

Pakistane empiriniai duomenys rodo, kad korupcija ir religinis persekiojimas daro neigiamą poveikį šalies ekonomikos augimui, sakoma tyrime. Ekonominės pasekmės yra didelės, nes korupcija ir krikščionių persekiojimas kartu mažina ekonominį stabilumą, neskatina užsienio investicijų ir stabdo šalies augimą dėl nestabilumo ir nepasitikėjimo ciklo.

Indijoje hinduistų nacionalistinės ideologijos ir valdžios korupcijos persipynimas skatina religinių mažumų, įskaitant krikščionis, priespaudą. Šis sąmokslas lemia neproporcingai prieš krikščionis nukreiptą politiką ir teisėsaugos praktiką - nuo policijos neveiklumo iki teisinės diskriminacijos, prisidengiant hinduistų kultūrinės viršenybės palaikymu, sakoma tyrime.

Mianmare korupcijos ir religinio persekiojimo derinys pasireiškia sistemine diskriminacija, kurią vykdo tiek vyriausybė, tiek karinės pajėgos. Istorinė ir tebesitęsianti korupcija Mianmaro kolonijinių laikų struktūrose sudaro sąlygas nuolatiniam krikščionių bendruomenių išnaudojimui ir persekiojimui, ypač regionuose, kuriuose vyksta etniniai konfliktai, teigia „International Christian Concern“ .

Panašiai ir Eritrėjoje plačiai paplitusi valdžios pareigūnų korupcija sudarė sąlygas griežtai varžyti religines laisves. Taip teigiama ataskaitoje, kurioje cituojamas JAV Valstybės departamentas (2020). Nurodoma, kad Eritrėjos režimo skaidrumo ir atskaitomybės stoka leido tęsti sunkius žmogaus teisių pažeidimus prieš krikščionis, kurie dažnai laikomi nežmoniškomis sąlygomis be teismo.

Griežtą vyriausybės vykdomą religinės veiklos kontrolę Kinijoje dar labiau apsunkina korupcinė praktika, apimanti visus biurokratijos lygmenis ir sudaranti sąlygas plačiai paplitusiems žmogaus teisių pažeidimams. Ataskaitoje teigiama, kad pareigūnams kylant biurokratiniais laiptais, jų dalyvavimas korupcinėje veikloje didėja. Ypač toje, kuria slopinama neleistina religinė praktika. Dėl korupcijos krikščionys patiria skaudžių padarinių, įskaitant sekimą, savavališką sulaikymą ir griežtas bausmes be tinkamo teismo proceso, nes valstybė siekia pašalinti bet kokią potencialią grėsmę savo valdžiai.

Dėl korupcijos krikščionys patiria skaudžių padarinių, įskaitant sekimą, savavališką sulaikymą ir griežtas bausmes be tinkamo teismo proceso, nes valstybė siekia pašalinti bet kokią potencialią grėsmę savo valdžiai.

Tyrime taip pat minimas valstybės kontroliuojamų naratyvų ir korumpuotos žiniasklaidos praktikos vaidmuo viešojoje netolerancijoje ir krikščionių diskriminacijoje, ypač Artimųjų Rytų šalyse.

„International Christian Concern“ siūlo, kad sprendžiant dvejopus iššūkius - korupciją ir krikščionių persekiojimą - labai svarbus suderintas tarptautinis atsakas.

Organizacija ragina advokatų grupes ir tarptautines organizacijas glaudžiau bendradarbiauti taikant sankcijas korumpuotiems pareigūnams ir režimams, kurie įtvirtina religinį persekiojimą. Grupė taip pat ragina tarptautines partnerystes, kad persekiojamiems asmenims būtų suteiktas prieglobstis ir parama, siekiant sumažinti tiesioginius pavojus, su kuriais jie susiduria, ir kartu spausti jų kilmės šalis imtis reformų.

The post Naujoje ataskaitoje atskleidžiamas ryšys tarp korupcijos ir krikščionių persekiojimo užsienyje appeared first on LAIKMETIS.

„Turiu sustoti ir pagalvoti“, kad nuspręsčiau, „ar turėčiau toliau vadovauti vyriausybei, ar turėčiau atsisakyti šios garbės“, - rašė jis įraše, paskelbtame "X", ir pridūrė, kad savo sprendimą paskelbs pirmadienį, o iki to laiko sustabdys savo darbotvarkę. Šį pareiškimą jis padarė prieš tai neinformavęs nei karaliaus, nei vyriausybės, nei savo partijos.

Madrido teismas anksčiau trečiadienį pranešė, kad, reaguodamas į antikorupcinės spaudimo grupės „Manos Limpias“ („Švarios rankos“), kurios lyderis siejamas su „kraštutiniais dešiniaisiais“, skundą, „pradėjo tyrimą dėl Begoña Gómezo įtariamo nusikaltimo, susijusio su prekyba poveikiu ir korupcija“.

Trumpas teismo pareiškimas buvo paskelbtas praėjus kelioms valandoms po to, kai internetinis naujienų portalas „El Confidencial“ pranešė, kad tiriami Gomez ryšiai su keliomis privačiomis bendrovėmis, kurios gavo valstybės finansavimą arba laimėjo viešuosius pirkimus.

Tinklalapis teigė, kad tyrimas susijęs su įtariamais Gomez, kuri neužima jokių valstybinių pareigų ir yra mažai matoma, ryšiais su Ispanijos turizmo grupe „Globalia“, kuriai priklauso oro transporto bendrovė „Air Europa“.

Ji teigė, kad du kartus buvo susitikusi su Javieru Hidalgo, tuometiniu „Globalia“ generaliniu direktoriumi, kai oro vežėjas vedė derybas su vyriausybe dėl didžiulės finansinės pagalbos, nes dėl Covid-19 krizės smarkiai sumažėjo oro susisiekimas.

Socialistų premjeras P. Sánchezas teigė, kad skundas grindžiamas „neegzistuojančiais“ faktais ir yra „ultrakonservatyvios“ žiniasklaidos vykdomos ir konservatyvios bei „kraštutinių dešiniųjų“ opozicijos remiamos „persekiojimo“ kampanijos prieš jo žmoną dalis.

The post Dešinieji demaskavo Ispanijos premjero žmonos aferas, gali griūti vyriausybė appeared first on LAIKMETIS.

Šią savaitę tyrėjai apkaltino M. Solskį, kad jis, būdamas didelės žemės ūkio bendrovės vadovu ir parlamentaru, neteisėtai pasisavino valstybinės žemės už 291 mln. grivinų (6,7 mln. eurų).

Korupcijos bylų teismas nurodė suimti jį iki birželio 24 dienos, nurodė prokuratūra.

Paskirtas 75,7 mln. grivinų (1,77 mln. eurų) užstatas.

Anksčiau šią savaitę M. Solskis pasisiūlė atsistatydinti ir pažadėjo bendradarbiauti su tyrimu.

Prokurorai penktadienį sakė, kad taip pat apkaltino keliolika kitų šioje byloje įtariamų asmenų, įskaitant valstybės tarnautojus.

M. Solskis, kuris turėjo kelias žemės ūkio kompanijas, 2019 metais buvo išrinktas į Ukrainos parlamentą, o 2022-ųjų kovą – paskirtas žemės ūkio ministru.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija užpuolė Ukrainą, pastarojoje buvo iškeltos kelios korupcijos bylos, bet jose figūravo daugiausia žemesnio rango pareigūnai, susiję su pirkimais kariuomenei.

Narystės Europos Sąjungoje siekianti Ukraina yra pažadėjusi intensyvinti kovą su korupcija.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pernai dėl korupcijos skandalų kariuomenėje atleido šalies gynybos ministrą.

The post Ukrainoje sulaikytas žemės ūkio ministras appeared first on LAIKMETIS.

Tai BNS ketvirtadienį patvirtino STT atstovė Dovilė Andrijauskaitė.

„Šiuo metu nutarimas yra pateiktas Generalinei prokuratūrai, kuri turi įvertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Kai prokuratūra priims sprendimą, bus suteikta daugiau detalių apie sprendimą“, – nurodė D. Andrijauskaitė.

„Prokuratūra, susipažinusi su STT sprendimu ir pateikta medžiaga, priims sprendimą“, – BNS informavo prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

STT aplinkybių tikslinimą pradėjo po to, kai atsistatydinimo pareiškimą kovo viduryje įteikęs A. Anušauskas pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

A. Anušauskas įvardijo korupcines rizikas galbūt keliančių asmenų „tam tikrus vardus ir pavardes“

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sakė, kad susitikime su šalies vadovu A. Anušauskas įvardijo korupcines rizikas galbūt keliančių asmenų „tam tikrus vardus ir pavardes“.

A. Anušauskas vėliau bandė švelninti toną ir patikslino, kad tokiais pasisakymais kėlė nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

Tikslindama informaciją dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, STT kaip liudytojus apklausė buvusį krašto apsaugos ministrą A. Anušauską ir viceministrą Vilių Semešką, dabartinį ministrą Lauryną Kasčiūną, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, Seimo narį liberalą Raimundą Lopatą.

The post STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje appeared first on LAIKMETIS.

„Tikrai nepripažįstu. Todėl, kad esu nekaltas. (...) Ir nerimas, ir rūpestis, ir tikiuosi, kad teismas objektyviai vertins visus duomenis ir išteisins“, – žurnalistams prieš posėdį nurodė M. Sinkevičius.

Jis sakė nekaltumą argumentuosiantis „įvykusiais faktais per ketverius metus“.

„Visas pluoštas dokumentų yra pateiktas ir jis bus pagarsintas teismo posėdyje“, – sakė M. Sinkevičius.

„Grąžinau 4015 eurų, o esu kaltinamas dėl 1487 eurų ir 62 centų“, – pridūrė jis.

Posėdžiui pirmininkauja teisėja Laima Šeputienė. Valstybinį kaltinamą byloje palaiko prokuroras Darius Valkavičius.

Teisėja nusprendė pradėti nagrinėti bylą iš esmės.

Kauno apygardos prokuroras D. Valkavičius teismui pateikė prašymą prie bylos medžiagos prijungti duomenis iš Migracijos departamento, „Regitros“, Registrų centro, Informacinės visuomenės plėtros komiteto, kurie „patvirtina, kad sutuoktinė naudojosi tuo telefono numeriu“.

„Įrodinėsiu, kad telefonu naudojosi ne kaltinamasis Sinkevičius, o jo sutuoktinė“, – nurodė prokuroras.

Nesulaukęs prieštaravimų, teismas pridėjo šiuos duomenis prie bylos.

Pagal D. Valkavičiaus pagarsintą kaltinamąjį aktą, M. Sinkevičius suklastojo 16 vienetų dokumentų, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis pirkinių, nesusijusių su tarybos nario išlaidomis.

M. Sinkevičius suklastojo 16 vienetų dokumentų, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis pirkinių, nesusijusių su tarybos nario išlaidomis

Į tarybos nario išlaidų avanso apyskaitą jis įtraukė sąskaitas už „Telia Lietuva“ ryšio paslaugas, taip pat du televizorius „Samsung“. Šiuos finansinius dokumentus M. Sinkevičius kaltinamas pateikęs savivaldybės administracijai siekdamas pagrįsti tarybos nario išlaidas.

„Tuo padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui Jonavos rajono savivaldybei, sumenkino juridinio asmens autoritetą, pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas pasitikėjimas juo kaip valstybės politiku, taip pat padarė turtinę žalą 1487,62 eurų tam pačiam juridiniam asmeniui“, – teigė D. Valkavičius.

Inkriminuojamas veikas, anot prokuroro, M. Sinkevičius padarė būdamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariu, nuo 2019-ųjų gegužės iki 2023-iųjų kovo.

„Kaltinimas aiškus. Kaltės nepripažįstu dėl nė vienos veikos. (…) Esu pasiruošęs duoti paaiškinimus, bet tai norėčiau padaryti susipažinęs su nauja medžiaga“, – tvirtino M. Sinkevičius.

Teismas procese paskelbė pertrauką, kitus posėdžius numatant balandžio 12 ir gegužės 2 dienomis.

Buvęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas, Jonavos rajono meras M. Sinkevičius kaltinamas piktnaudžiavimu, dokumento suklastojimu ir turto pasisavinimu, jo byla teismui perduota vasario viduryje.

M. Sinkevičius anksčiau BNS teigė nesijaučiantis kaltas ir tokią poziciją išsakęs ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė eisiantis mero pareigas, kol nėra teismo verdikto.

„Nesijaučiu padaręs nei kokį nusižengimą ar nusikaltimą (...). Kol kas kliūties (eiti mero pareigas – BNS) nėra, aišku, kad gyvename teisinėje valstybėje ir šiuo atveju tik teismas pasisakys, ar kelių instancijų teismai, nes teisiniai procesai Lietuvoje vyksta pakankamai lėtai“, – bylai pasiekus teismą kalbėjo M. Sinkevičius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu M. Sinkevičiui pateikti kaltinimai dėl 2019-2023 metais Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarytos 1487 eurų dydžio turtinės žalos.

Pernai lapkritį sulaukęs įtarimų, politikas sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, LSA sustabdė jo kaip asociacijos prezidento įgaliojimus.

The post Čekiukų byla: prieš teismą stoja Jonavos meras M. Sinkevičius appeared first on LAIKMETIS.

Tokį sprendimą D. Gaižauskas teigia priėmęs po konsultacijų su kitais opozicijos atstovais dėl vis dar nepaneigtų korupcinių įtarimų krašto gynybos sistemoje.

„Pasitraukdamas iš posto buvęs KAM ministras Arvydas Anušauskas pateikė daug nerimo keliančios informacijos dėl masinės korupcijos krašto saugumo sistemoje. Korupciniai įtarimai mesti ne tik ministerijai, bet ir visam NSGK komitetui. Dėl šių aplinkybių nusprendėme laikinai stabdyti darbą, kol tokių rimtų kaltinimų šešėlis nebus galutinai išsklaidytas“, – teigė D. Gaižauskas.

Anot parlamentaro, tolesnis konservatorių atstovų nenoras iki galo išsklaidyti abejones bei viską nurašyti vien pasitraukusio ministro emocijoms kelia rimtų įtarimų.

Anot parlamentaro, tolesnis konservatorių atstovų nenoras iki galo išsklaidyti abejones bei viską nurašyti vien pasitraukusio ministro emocijoms kelia rimtų įtarimų

„Nacionalinio saugumo srityje konservatoriai sugriovė tarpusavio pasitikėjimą, todėl neatsakius į visus klausimus, tolesnis darbas yra sunkiai įmanomas. Pats prezidentas pabrėžė, kad nereaguojant į tokius kaltinimus būtų padaryta milžiniška žala valstybei. Todėl stabdome bet kokį dalyvavimą partijų susitarimuose ar komitetų veikloje jei nebūsime šimtu procentų tikri, jog šiuo metu net 2 mlrd. eurų siekiantis ir ateityje dar labiau didėsiantis krašto apsaugos biudžetas bus apsaugotas nuo korupcinių schemų ir netinkamo lėšų naudojimo ar grobstymo“, – komentavo D. Gaižauskas.

Anot, D. Gaižausko, tolesnis komiteto darbas turėtų paaiškėti po tolesnių konsultacijų tarp komiteto narių artimiausiomis dienomis.

The post D. Gaižauskas: Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas stabdo posėdžius appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai pirmadienį pranešė pati politikė.

„Šiandien esu pakviesta atsakyti į STT klausimus dėl krašto apsaugos sistemos“, – feisbuke rašė valdančiosios Laisvės partijos lyderė.

Aplinkybių patikslinimą STT atlieka dėl pareigas paliekančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimus bandymus papirkti krašto apsaugos sistemos darbuotojus ir patirtą spaudimą, susijusį su viešaisiais pirkimais.

„Gaila, kad dėl asmeninių motyvų kai kurių politikų mesti šešėliai kelia nepasitikėjimą visa mūsų krašto apsaugos ir pirkimų gynybai sistema“, – teigė A. Armonaitė.

Ji tvirtino per kadenciją susitikusi su tūkstančiais užsienio ir Lietuvos kompanijų, į ministeriją kreipdavosi ir gynybos pramonės įmonės.

Pasak A. Armonaitės, Ekonomikos ir inovacijų ministerija su investuotojais dirba pristatydama augimo galimybes Lietuvoje. Ministrė sakė, kad jos ir komandos susitikimai su investuotojais yra vieši, skelbiami darbotvarkėse, pranešimuose spaudai, socialiniuose tinkluose.

„Visos gynybos srities įmonės buvo nukreiptos ir į Krašto apsaugos ministeriją. Deja, nei viena iš jų iki šiol Lietuvoje neįsikūrė“, – rašė politikė.

„Siekdama kuo greičiau išsklaidyti tvyrančias abejones, noriai ir išsamiai atsakysiu į visus užduotus klausimus ir papasakosiu tyrėjams tai, ką žinau“, – pridūrė ji.

Anksčiau STT apklausė Seimo narį liberalą Raimundą Lopatą, A. Anušauską bei buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką. Pirmadienį apklaustas ir kandidatas į krašto apsaugos ministrus kandidatuojantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Atsistatydinimo pareiškimą įteikęs A. Anušauskas teigė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Ministras vėliau švelnino toną ir tvirtino, kad tokiais pasisakymais kėlė nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

The post Liudyti dėl galimos korupcijos KAM pakviesta ir A. Armonaitė appeared first on LAIKMETIS.

„Šiuo metu kalbamės su ministru“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams pranešė STT direktorius Linas Pernavas.

Antradienį dėl to STT apklaustas Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata.

„Tikriname visą viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją“, – teigė STT vadovas.

„Priklausomai nuo apklausų metu gautos informacijos, spręsime, ką daryti toliau ir kokius veiksmus reikia atlikti“, – sakė jis.

L. Pernavo teigimu, kadangi nurodymas atlikti aplinkybių patikrinimą pagal krašto apsaugos ministro A. Anušausko persiųstą raštą gautas tik pirmadienį, daromi dar tik pirmieji veiksmai, jokie sprendimai nepriimti.

Vasario 9-ąją STT iš Krašto apsaugos ministerijos gavo informacinio pobūdžio raštą apie Seimo nario R. Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų.

L. Pernavo teigimu, tai vienintelis per A. Anušausko kadenciją STT pasiekęs pranešimas iš Krašto apsaugos ministerijos.

Pasak generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, aplinkybių patikrinimas gali trukti dešimt dienų.

„Yra dešimties dienų terminas, kada yra patikslinama informacija. Apklausiami asmenys šiuo metu jokio statuso neturi. Po dešimties dienų gali būti du priimti sprendimai – arba atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, arba pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – aiškino ji.

„Jeigu bus priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras patikrins priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Jeigu bus priimtas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tuomet prokuroras jau vadovaus pradėtam ikiteisminiam tyrimui“, – teigė prokurorė.

Jeigu bus priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras patikrins priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą

N. Grunskienės teigimu, per susitikimą su prezidentu aptarta galimybė reglamentuoti, kad viešuosiuose pirkimuose negalėtų dalyvauti už korupciją, sukčiavimą teisti asmenys, juridiniai asmenys.

„Mūsų pagrindinis siūlymas – kadangi krašto apsaugos sistemai skiriamas finansavimas didėja žymiai, todėl viena iš pagrindinių užduočių – skirti atitinkamai proporcingą dėmesį ir antikorupicijos prevencijai“, – sakė L. Pernavas.

Prezidentas Gitanas Nausėda su teisėsaugos institucijų vadovais trečiadienį aptarė situaciją dėl krašto apsaugos sistemos pirkimų po atsistatydinančio krašto apsaugos ministro A. Anušausko pareiškimų apie galimą korupciją sistemoje. 

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys po susitikimo teigė, jog šalies vadovas tarnybų užklausė informacijos, susijusios su galimų konkrečių asmenų, politikų dalyvavimu „viename ar kitame ar tai pirkime, ar tai procese, ar tai projekte“, ir tikisi atsakymus gauti iki paskiriant naują krašto apsaugos ministrą.

„Prezidentas tikisi gauti jau vykstant pačiam skyrimo procesui ir detaliau, jei tokios būtų, nes taip negali būti Lietuvoje, kaip kad kažkur kažką pamini, nupaišai debesėlį virš galvos ir pasilikti su tuo debesėliu vaikščioti. Turi būt aiškumas ir konkretumas: jeigu yra kažkokie epizodai, juos reikia ištirti ir išsiaiškinti, o ne vaikščioti nežinioje“, – pažymėjo K. Budrys.

Atsistatydinimo pareiškimą penktadienį įteikęs A. Anušauskas šeštadienį po susitikimo su prezidentu pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Ministras vėliau patikslino, kad tokiais pasisakymais kelia nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais K. Budrys tuomet sakė, kad susitikime su šalies vadovo A. Anušauskas įvardijo korupcines rizikas galbūt keliančių asmenų „tam tikrus vardus ir pavardes“. 

Tikslindama informaciją dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, STT kaip liudytoją jau apklausė parlamentarą, liberalą R. Lopatą.

The post L. Pernavas: dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje STT apklausia A. Anušauską appeared first on LAIKMETIS.