Kovo 31 d. per LBC transliuotame interviu su Rachel Johnson (Reičel Džonson) jis teigė, kad jam buvo „šiek tiek baisu" sužinoti, jog Oksfordo gatvėje Londone vietoj Velykų reklamuojamas musulmonų pasninko mėnuo ramadanas.

Toliau Dawkinsas aiškino: „Aš manau, kad mes esame krikščioniška šalis. Aš pats save vadinu kultūriniu krikščioniu."

„Nesu tikintis, bet yra skirtumas tarp tikinčio krikščionio ir kultūrinio krikščionio, - pažymėjo ateistas ir pridūrė: „Aš mėgstu giesmes, kalėdines giesmes, krikščioniškoje dvasioje jaučiuosi kaip namie, todėl manau, kad šia prasme esame krikščioniška šalis".

Išreiškęs pasitenkinimą dėl, jo nuomone, mažėjančio krikščionių skaičiaus, garsusis ateistas pažymėjo, kad „nebūtų laimingas, jei, pavyzdžiui, prarastume visas katedras ir gražias parapijų bažnyčias".

„Taigi aš vadinu save kultūringu krikščionimi ir manau, kad būtų išties baisu, jei mes pasirinktume kokią nors alternatyvią religiją", - kalbėjo Dawkinsas.

Paklaustas, ar mažėjantį bažnyčių lankomumą ir apie 6 000 mečečių statybą, kurių planuojama pastatyti dar daugiau, jis vertina kaip problemą, jis atsakė: „Tai, kad mažėja bažnyčių lankomumas ir kad statoma apie 6 000 mečečių, yra problema. Taip, tikrai taip. Turiu atsargiai rinktis žodžius. Jei man reikėtų rinktis tarp krikščionybės ir islamo, kiekvieną kartą rinkčiausi krikščionybę".

„Man atrodo, kad tai iš esmės padori religija, o islamas, mano manymu, tokia nėra", - komentavo jis.

Paklaustas apie šį teiginį, Dawkinsas atsakė: „Krikščionybėje elgesys su moterimis nėra puikus, ji turi problemų su moterimis vikarėmis ir vyskupėmis, tačiau egzistuoja aktyvus priešiškumas moterims, kurį, manau, skatina islamo šventosios knygos."

Patikslinęs, kad kalbėjo ne apie atskirus musulmonus, o apie doktriną, pateikiamą tokiose knygose kaip hadisuose ir Korane, kuris iš esmės yra priešiška moterims ir gėjams, garsusis ateistas pabrėžė, kad jam patinka „gyventi kultūringoje krikščioniškoje šalyje, nors netiki nė vienu krikščioniškojo tikėjimo žodžiu".

The post Garsus britų ateistas Dawkinsas: esu kultūrinis krikščionis appeared first on LAIKMETIS.

Įstatymo projektas, kuriuo draudžiama „netinkamai elgtis su pripažintai religinei bendruomenei didelę religinę reikšmę turinčiais raštais“, buvo priimtas 94 balsais „už“ ir 77 balsais „prieš“ Danijos parlamente – Folketinge, kurį sudaro 179 nariai. 

Praktiškai tai reiškia, kad bus draudžiama deginti, plėšyti ar kitaip išniekinti šventuosius tekstus viešai arba vaizdo įrašuose, skirtuose plačiajai auditorijai.

Įstatymą pažeidusiems asmenims gresia bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Šią vasarą daugybė protestų Danijoje ir kaimyninėje Švedijoje, per kuriuos buvo deginamas ir kitaip išniekinamas Koranas, sukėlė musulmonų šalių pyktį.

Liepos pabaigoje beveik 1 tūkst. protestuotojų bandė žygiuoti iki Danijos ambasados įtvirtintoje Bagdado Žaliojoje zonoje, reaguodami į ugningo dvasininko Moqtados Sadro (Moktados Sadro) raginimą.

Reaguodama į pablogėjusią saugumo padėtį, Skandinavijos šalis laikinai sugriežtino pasienio kontrolę

Reaguodama į pablogėjusią saugumo padėtį, Skandinavijos šalis laikinai sugriežtino pasienio kontrolę, tačiau rugpjūčio 22 dieną ji vėl tapo įprasta.

Nuo šių metų liepos 21 iki spalio 24 dienos Danijoje užfiksuoti 483 knygų ar vėliavų deginimo atvejai, rodo šalies policijos duomenys.

Rugpjūčio pabaigoje paskelbtas pirmasis įstatymo projekto variantas buvo iš dalies pakeistas po to, kai buvo išsakyta kritika, kad juo ribojama saviraiškos laisvė ir kad bus sunku užtikrinti jo vykdymą.

Iš pradžių planuota, kad įstatymo projektas bus taikomas didelės religinės svarbos objektams.

Pirmasis įstatymo projekto variantas buvo kai kurių kritikuotas – politikų, menininkų, žiniasklaidos ir žodžio laisvės ekspertų, kurie manė, kad juo grįžtama prie 2017 metais Danijoje panaikinto šventvagystės įstatymo.

The post Danijos parlamentas priėmė įstatymą, draudžiantį deginti Koraną appeared first on LAIKMETIS.

Ši Skandinavijos šalis paskelbė apie planus uždrausti Korano deginimą po to, kai virtinė islamo šventosios knygos išniekinimų Danijoje sukėlė musulmoniškų šalių pyktį. Vyriausybė pareiškė, kad šis nepasitenkinimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Įstatymo projektas buvo susiaurintas, kad būtų konkrečiai nukreiptas prieš netinkamą elgesį su didelės religinės svarbos šventraščiais“, – sakoma Teisingumo ministerijos pareiškime.

Iš pradžių planuota, kad įstatymo projektas bus taikomas didelės religinės svarbos objektams.

Tekstą Danijos parlamentas – Folketingas – svarstys lapkričio 14 dieną.

Liepos pabaigoje beveik 1 tūkst. protestuotojų bandė žygiuoti iki Danijos ambasados įtvirtintoje Bagdado Žaliojoje zonoje, remdamiesi ugningo dvasininko Moqtados Sadro (Moktados Sadro) raginimu.

Pirmasis įstatymo projekto variantas buvo kai kurių kritikuotas – politikų, menininkų, žiniasklaidos ir žodžio laisvės ekspertų, kurie manė, kad juo grįžtama prie 2017 metais Danijoje panaikinto šventvagystės įstatymo.

Policijos ir teismų pareigūnai taip pat nuogąstavo, kad jį bus sunku įgyvendinti.

„Po pakeitimų, kuriuos dabar siūlome, įstatymu bus lengviau vadovautis, taip pat ir policijai bei teismams“, – pareiškime teigė teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas (Pėteris Humelgordas), pažymėdamas, kad terorizmo grėsmė Danijai sustiprėjo.

The post Danijos vyriausybė pateikė pakeistą įstatymo projektą dėl Korano deginimo appeared first on LAIKMETIS.

Tokio žingsnio ketinama imtis po to, kai virtinė islamo šventosios knygos išniekinimo atvejų šioje Skandinavijos šalyje sukėlė musulmonų šalių pyktį.

Vyriausybė teigė, kad Danija imta vertinti kaip šalis, kuri skatina kitų šalių kultūrų, religijų ir tradicijų įžeidinėjimą ir menkinimą.

Vyriausybė pateiks įstatymo projektą, kuriuo bus uždrausta netinkamai elgtis su religinei bendruomenei svarbiais religiniais objektais, žurnalistams sakė Peteris Hummelgaardas (Pėteris Humelgordas).

Jis pridūrė, kad šiuo teisės aktu ypač siekiama kovoti su šventųjų raštų deginimu ir išniekinimu viešose vietose.

„Įstatymo projekte numatoma bausti už, pavyzdžiui, Korano ar Biblijos deginimą viešose vietose. Jis bus nukreiptas tik į veiksmus viešoje vietoje arba siekiant juos paskleisti platesniame rate“, – sakė P. Hummelgaardas ir pridūrė, kad už tokius veiksmus bus baudžiama piniginėmis baudomis arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Turkijos užsienio reikalų ministerija per pastarąją savaitę penkis kartus iškvietė Danijos ambasados reikalų patikėtinį, kad pareikštų protestą dėl Korano išniekinimo Danijoje, pranešė Turkijos valstybinė agentūra „Anadolu“.

P. Hummelgaardas spaudos konferencijoje sakė, kad pastarieji protestai buvo „beprasmiai pasityčiojimai, kuriais siekiama tik sukelti nesantaiką ir neapykantą“.

Danijos vyriausybė ne kartą atsiribojo nuo šių protestų, tačiau tvirtino, kad saviraiškos laisvė yra viena svarbiausių Danijos visuomenės vertybių. Jos teigimu, siūlomas įstatymas tam įtakos neturės.

Saviraiškos laisvė yra „kertinis Danijos demokratijos akmuo, o laisvė reikšti savo mintis yra pagrindinė Danijos visuomenės vertybė“, – sakė P. Hummelgaardas. Pasiūlymas yra „tikslinė intervencija, kuri nekeičia fakto, kad saviraiškos laisvė Danijoje turi būti labai plati“, sakė jis.

Užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas) sakė, kad prie musulmoniškų šalių ambasadų įvyko daugiau kaip 170 protestų, įskaitant tuos, kurių metu buvo deginamas Koranas, todėl siūloma pataisa yra „svarbus politinis signalas, kurį Danija nori pasiųsti pasauliui“.

Praėjusį mėnesį jis sakė, kad vyriausybė sieks teisiškai užkirsti kelią Korano ar kitų šventraščių deginimui, tačiau pridūrė, kad turi būti palikta vietos religinei kritikai ir kad neplanuojama iš naujo įvesti 2017 metais panaikinto įstatymo dėl šventvagystės.

Įstatymo projektas bus pateiktas įstatymų leidėjams rugsėjo 1 dieną, pranešė Teisingumo ministerija.

Įstatymo projektas nebus taikomas žodiniams ar rašytiniams pareiškimams, įskaitant piešinius, teigė vyriausybė.

2006 metais Danija supykdė pasaulio musulmonus po to, kai vienas laikraštis išspausdino 12 karikatūrų, kuriose pranašas Muhammadas (Muhamadas) buvo atvaizduotas su bombą primenančiu turbanu.

Musulmonai pranašo atvaizdus laiko šventvagiškais ir skatinančiais stabmeldystę. Dėl šių atvaizdų musulmonai visame pasaulyje pradėjo smurtinius protestus prieš Daniją.

The post Danijos vyriausybė planuoja uždrausti Korano egzempliorių deginimą appeared first on LAIKMETIS.

Atkreipdama dėmesį į tai, kad tokie protestai buvo naudingi ekstremistams, vyriausybė nori išnagrinėti galimybę įsikišti į situacijas, kai „įžeidžiamos kitos šalys, kultūros ir religijos ir kai tai gali turėti didelių neigiamų pasekmių Danijai, ypač saugumo požiūriu“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Tai, žinoma, turi būti daroma atsižvelgiant į Konstitucijos saugomą saviraiškos laisvę ir nekeičiant fakto, kad saviraiškos laisvė Danijoje yra labai plati“, – priduriama pareiškime, kuriame pabrėžiama, kad saviraiškos laisvė yra viena svarbiausių šalies vertybių.

Keletas neseniai vykusių protestų, susijusių su musulmonų šventosios knygos išniekinimu, sukėlė diplomatinę įtampą Artimuosiuose Rytuose ir abiejose Skandinavijos šalyse.

Danijos vyriausybė pažymėjo, kad protestai „pasiekė tokį lygį, kad Danija daugelyje pasaulio vietų visuose žemynuose vertinama kaip šalis, kuri skatina kitų šalių kultūrų, religijų ir tradicijų įžeidinėjimą ir menkinimą“.

Danija daugelyje pasaulio vietų visuose žemynuose vertinama kaip šalis, kuri skatina kitų šalių kultūrų, religijų ir tradicijų įžeidinėjimą ir menkinimą

Ji pridūrė, kad kai kurių veiksmų pagrindinis tikslas buvo provokuoti ir galėjo turėti rimtų pasekmių.

Artimųjų Rytų valstybės buvo išsikvietusios tiek Danijos, tiek Švedijos pasiuntinius.

Atskirame Švedijos pareiškime ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) teigė, kad palaiko ryšius su Danijos kolege Mette Frederiksen (Mete Frederiksen) ir pridūrė, kad panašus procesas jau vyksta Švedijoje.

„Taip pat jau pradėjome analizuoti teisinę situaciją, kad apsvarstytume priemones mūsų nacionaliniam saugumui ir švedų Švedijoje bei visame pasaulyje saugumui stiprinti“, – socialiniame tinkle „Instagram“ rašė U. Kristerssonas.

Saudo Arabija ir Irakas paragino surengti Džidoje įsikūrusios Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) posėdį, kuris, kaip tikimasi, įvyks pirmadienį ir kuriame bus sprendžiamas Korano išniekinimo Švedijoje ir Danijoje klausimas.

The post Danija nori apriboti protestus, susijusius su Korano deginimu appeared first on LAIKMETIS.

Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad iškvietė Danijos ambasadorių ir Švedijos ambasados reikalų patikėtinį pareikšti oficialaus protesto dėl įvykių šiose dviejose šalyse, kai buvo deginamos ar trypiamos Korano kopijos.

Alžyras taip pat paskelbė, kad griežtai smerkia šiuos aktus, kuriuos pavadino amoraliais ir necivilizuotais, nukreiptais prieš visa, kas šventa pasaulio musulmonams.

Alžyras taip pat paskelbė, kad griežtai smerkia šiuos aktus, kuriuos pavadino amoraliais ir necivilizuotais

Ministerija nurodė nepriėmusi argumento, kad tokie protestai leistini dėl raiškos laisvės.

„Šie smerktini aktai prieštarauja tolerancijos bei sambūvio vertybėms ir tik gaivina neapykantą bei islamofobiją“, – sakoma pareiškime.

The post Alžyras iškvietė Danijos ir Švedijos pasiuntinius dėl Korano išniekinimo appeared first on LAIKMETIS.

Turkijos spaudos agentūra „Anadolu" rašo, kad Rasmusas Paludanas kaltinamas „viešu religinių vertybių įžeidimu".

Pats vyras, kaip rašo „Expressen", iš to juokiasi. „Bet kokiu atveju neplanuoju keliauti į Turkiją", - sako jis. Be to, jis teigia, kad jei iš tikrųjų lankytųsi šioje šalyje, laikytųsi jos nacionalinių įstatymų.

R. Paludanas nėra vienintelis, kuriam Turkijoje gresia areštas. Ši šalis išdavė dar devynis orderius, susijusius su Korano deginimu Stokholme, rašo olandų dienraštis „Reformatorisch Dagblad".

Aktyvistas sukėlė Turkijos pyktį, kai šių metų sausio 21 d. prie Turkijos ambasados Stokholme sudegino Korano knygos egzempliorių ir paskatino Ankarą pasitraukti iš NATO derybų.

Turkijos teismas išdavė arešto orderį, kad vyriausiasis prokuroras galėtų jį apklausti.

Švedijos prokuroras nutraukė tyrimą dėl įtariamų neapykantos nusikaltimų, susijusių su sausio mėnesį įvykusiu sudeginimu. Jis sakė, kad šis veiksmas „buvo nukreiptas į religijos simbolį, o ne į pačią grupę [musulmonų], net jei žmonės įsižeidė. Šis skirtumas yra svarbus".

R. Paludanas yra kraštutinių dešiniųjų Danijos partijos „Stram Kurs" lyderis. Per 2022 m. Velykas jis lankėsi - arba skelbė apie planus apsilankyti - keliuose Švedijos miestuose, kad ketino viešai sudeginti Korano kopijas, o tai sukėlė riaušes ir smurtą, nukreiptą prieš policiją, kuri buvo išdavusi leidimus demonstruoti.

Švedijoje tebevyksta tyrimas dėl neapykantos nusikaltimų, arba konkrečiai vadinamojo agitavimo prieš nacionalinę ar etninę grupę, susijusio su R. Paludano Korano sudeginimu Malmėje 2022 m.

Švedijos konstitucija gina teisę protestuoti o leidimas gali būti neišduotas tik tuo atveju, jei yra konkrečių įtarimų, kad demonstracija gali kelti didelę grėsmę saugumui ar viešajai tvarkai.

2020 m. policija bandė uždrausti R. Paludanui įvažiuoti į Švediją. Tačiau paaiškėjus, kad jis turi teisę į Švedijos pilietybę per savo tėvą švedą, policija buvo priversta atšaukti draudimą.

The post Turkija nori suimti vyrą, Stokholme sudeginusį Koraną appeared first on LAIKMETIS.

Protestuotojai reagavo į pranešimus apie, regis, trečią kartą per mėnesį įvykusį musulmonų šventosios knygos išniekinimą, o pirmieji du atvejai Švedijoje jau sukėlė diplomatinę įtampą.

Kraštutinių dešiniųjų grupė „Danske Patrioter“ savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vyras degina, kaip atrodo, Koraną ir trypia Irako vėliavą.

Kopenhagos policijos viršininko pavaduotoja Trine Fisker (Trinė Fisker) naujienų agentūrai AFP sakė, kad penktadienį priešais Irako ambasadą susirinko, anot jos, ne daugiau kaip saujelė protestuotojų.

„Taip pat galiu patvirtinti, kad buvo sudeginta knyga. Nežinome, kokia tai buvo knyga“, – sakė ji.

Po kelių valandų ginkluoti užpuolikai užpuolė Danijos pabėgėlių tarybos biurą Basros mieste Irako pietuose, pranešė tarybos vykdomasis direktorius Artimiesiems Rytams Lilu Thapa (Lilus Tapas).

„Tuo metu patalpose buvę mūsų darbuotojai fiziškai nenukentėjo, tačiau buvo padaryta žala turtui – padegtos  konstrukcijos.“

M. Sadras, tarp šalies šiitų gyventojų turintis milijonus sekėjų ir darantis didelę įtaką šalies politikai, po Korano išniekinimo Švedijoje ragino imtis veiksmų.

Šeštadienį Bagdado centre prieš aušrą susirinko būrys jo sekėjų, kai kurie nešė M. Sadro portretus.

„Taip, taip Koranui!“ – šaukė protestuotojai, daugiausia jauni vyrai.

Saugumo pajėgos blokavo du tiltus, vedančius į griežtai saugomą Žaliąją zoną, kurioje įsikūrusios vyriausybinės institucijos ir užsienio ambasados.

Demonstrantai bandė prasibrauti į šį rajoną, bet po kelių valandų, kilus susirėmimams, išsiskirstė, naujienų agentūrai AFP sakė vidaus reikalų ministerijos pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, nes jam neleista teikti informacijos žiniasklaidai.

Kitas saugumo šaltinis sakė, kad pareigūnai panaudojo lazdas ir ašarines dujas, kad atremtų nedidelę grupę demonstrantų, kuriems pavyko įsiveržti į Žaliąją zoną ir bandyti pasiekti Danijos ambasadą.

Ketvirtadienio rytą M. Sadro šalininkai padegė Švedijos ambasadą Bagdade dėl Švedijoje planuojamo musulmonų šventosios knygos deginimo. Keliomis savaitėmis anksčiau tas pats protestuotojas Švedijoje buvo padegęs Korano puslapius.

The post Protestuojantys dėl Korano irakiečiai bandė žygiuoti į Bagdado Žaliąją zoną appeared first on LAIKMETIS.

„Švedų ambasadoriaus kadencija Teherane baigėsi ir, prezidento įsakymu, tol, kol Švedijos vyriausybė nesiims rimtų veiksmų dėl šventojo Korano išniekinimo, mes nepriimsime naujo švedų ambasadoriaus“, – valstybinei televizijai sakė užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas (Hoseinas Amiras Abdolahianas).

„Irano ambasadorius nebus siunčiamas į Švediją“, – pridūrė jis.

Pranešimas pasirodė po vakare įvykusio protesto Irano sostinėje Teherane, kai prie Švedijos ambasados buvo susirinkę šimtai demonstrantų.

Per protestą į ambasados pastatą buvo svaidomi kiaušiniai ir pomidorai. Akcija virto sėdimuoju streiku, dalyviai žadėjo ten likti tol, kol švedų ambasadorius bus išvarytas iš Irano, bet vėliau išsiskirstė.

Anksčiau, po penktadienio maldų, protestuotojai mojavo Irano vėliavomis, nešė Korano kopijas, kai kas degino Švedijos vėliavas. Protestuotojai skandavo: „Šalin Jungtines Valstijas, Britaniją, Izraelį ir Švediją.“

Panašios demonstracijos vyko ir kituose didžiuosiuose Irano miestuose.

Įtampa tarp Stokholmo ir musulmoniškų šalių išaugo dėl vieno Švedijoje gyvenančio pabėgėlio iš Irako, kuris praėjusį mėnesį prie pagrindinės Stokholmo mečetės sudegino Korano puslapių. Ketvirtadienį šis pabėgėlis, Salwanas Momika (Salvanas Momika), trypė Korano kopiją, bet jos nedegino. Naujausia jo akcija vėl išprovokavo pasmerkimą islamiškajame pasaulyje.

Iranas ketvirtadienį buvo iškvietęs švedų ambasadorių pareikšti protesto prieš Stokholmo leidimus – remiantis žodžio laisve – S. Momikai rengti savo akcijas.

Penktadienį H. Amiras-Abdollahianas telefonu kalbėjosi su Švedijos užsienio reikalų ministru Tobias Billstromu (Tobiju Bilstriomu).

„Asmuo, padaręs tokį neatleistiną įžeidimą, turi būti sulaikytas, teisiamas ir atsakyti už savo veiksmus“, – sakė iraniečių ministras. Jo žodžiai cituojami Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Irakas jau anksčiau, ketvirtadienį, įsakė Švedijos ambasadoriui palikti šalį ir nusprendė atšaukti savo reikalų patikėtinį iš Stokholmo.

Švedija penktadienį paskelbė, kad jos ambasados Irake personalas ir veikla perkeliama į Stokholmą, nes susirūpinta saugumu po ankstesnę dieną protestuotojų surengto Švedijos ambasados šturmo.

Šimtai irakiečių ketvirtadienį šturmavo ambasadą Bagdade dėl Švedijoje surengto protesto, per kurį buvo mindomas Koranas.

The post Iranas neįsileis naujo Švedijos ambasadoriaus dėl Korano išniekinimo appeared first on LAIKMETIS.

Neseniai du Korano deginimo atvejai Švedijoje sukėlė įnirtingą reakciją musulmonų daugumos šalyse.

Pavyzdžiui, Irake buvo šturmuojama Švedijos ambasada, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) per Turkijos televiziją paskelbė, kad „arogantiški vakariečiai dar sužinos, jog musulmonų įžeidinėjimas neturi nieko bendra su žodžio laisve".

Praėjusią savaitę Ahmadas suplanavo protestą prieš Korano deginimą.

Praėjusį šeštadienį jis gavo Švedijos valdžios institucijų leidimą sudeginti Torą ir Bibliją prie Izraelio ambasados Stokholme.

Paskelbta akcija sukėlė didelį pasipiktinimą Izraelyje. Nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras planą pavadino antisemitiniu.

Gerai pagalvojęs Ahmadas susilaikė nuo planuoto veiksmo.

„Jei aš padegsiu Torą, kitas - Bibliją, dar kitas - Koraną, prasidės karas", - paaiškino tuomet jis.

Nors Korano ar Toros deginimas kelia daug triukšmo musulmonų ir žydų pasaulyje, atrodo, kad krikščionių bendruomenė į paskelbtą Biblijos deginimą reagavo nedaug, rašo „CNE News". Kodėl taip yra?

Pasakojama, kad Olandijos vyriausiasis rabinas Binyominas Jacobsas piktinasi reaguodamas į religinių raštų deginimą.

„Tai netolerancijos ir neapykantos įkūnijimas. Visas deginimo reiškinys yra neteisingas, nesvarbu, ar tai būtų Tora, Koranas, ar Biblija", - sako rabinas.

Pasak B. Jacobso, Korano deginimas Švedijoje jau padarė žalos.

„Dauguma musulmonų yra taikūs, tačiau daugelis aktyvistų to nepripažįsta. Vyrauja didžiulis apibendrinimas, tarsi visi musulmonai būtų agresyvūs ir sukeltų klyksmus. Korano deginimas įžeidžia musulmonus, o tai tikrai neleistina", - teigia jis.

Atrodo, kad krikščionys užmerkė akis žiniai apie Biblijos deginimą.

Rabinas Jacobsas nesupranta, kodėl taip yra.

„Prieš daugelį metų krikščionis Irake žudė „Islamo valstybė". Viena armėnų bendruomenė rytinėje Nyderlandų dalyje dėl to surengė mitingą su tylos eisena. Buvau paprašytas pasakyti kalbą. Tuomet išreiškiau nuostabą, kad nedidelė krikščionių bendruomenė išėjo į gatves, o didžiosios bažnyčios tylėjo. Mus, žydus, paveikia, kai girdime apie antisemitizmą. Tačiau krikščionims, atrodo, daug mažiau rūpi, kai puolamas jų tikėjimas. Nežinau, kokia to priežastis."

Nyderlandų „Evangelijos ir musulmonų fondo" direktorius Ceesas Rentieras šventųjų raštų deginimus vadina „tipišku Rytų ir Vakarų kultūrų susidūrimu".

Jis sako: „Vakaruose religinių raštų deginimas laikomas saviraiškos laisve. Švedijos vyriausybė iš anksto davė leidimą protestui. Rytų garbės kultūroje toks pritarimas laikomas provokuojančiu ir tikrai nesuprantamu. Ten žmonės galvoja, kad Švedijos valdžia tokiu būdu pati pasisako prieš islamą".

C. Rentieras taip pat pastebi, kad Vakarų pasaulyje skelbiamas Biblijos deginimas nesulaukė tokio didelio pasipriešinimo.

„Vakaruose nėra garbės kultūros. Ir didžioji dalis priešiškumo krikščionybei kyla iš pačios Vakarų dirvos. Krikščionys Vakaruose priprato, kad iš Biblijos skelbiamos žinios yra tyčiojamasi, ir į tai beveik nebereaguoja", - pastebi jis.

Tačiau islamo pasaulyje yra kitaip, sako jis.

„Jau per Mahometo pasirodymą matote, kad tas, kuris įžeidžia pranašą, yra nužudomas. Viešas tyčiojimasis iš Mahometo ar Korano visada buvo pavojingas gyvybei", - teigia C. Rentieras.

Taigi, ar galima Vakaruose tiesiog sudeginti Bibliją, Koraną ar Torą?

Pasak dr. Teuniso van Kooteno, sunku atsakyti. Teisės eksperto, kuris kaip teisininkas specializuojasi religijos ir teisės srityje ir dirba universiteto dėstytoju bei tyrėju Amsterdamo laisvojo universiteto Religijos ir teisės centre, teigimu, viena vertus, čia svarbi saviraiškos laisvė. Ši pagrindinė teisė, be kita ko, įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje.

Kiekvienai šaliai leidžiama nustatyti savo taisykles, neviršijant tam tikros ribos, sako T. Van Kootenas.

„Nyderlanduose šią saviraiškos teisę riboja baudžiamoji teisė, kurioje draudžiama diskriminuoti ir įžeidinėti žmonių grupes. Paimkime, pavyzdžiui, Nyderlandų politiko Geerto Wilderso teismo bylą dėl pareiškimo, kuriame jis ragino, kad šalyje būtų mažiau marokiečių. Teisėjas nusprendė, kad jis įvykdė grupinį įžeidimą. Valdžiai leidžiama riboti žodžio laisvę".

Pasak jo, svarbu atskirti religiją ir tikinčiuosius.

„Jūs galite laikyti religiją smerktina ir galite tai aiškiai išreikšti, tačiau religijos išpažinėjai kaip grupė negali būti įžeidinėjami šiaip sau. Tačiau su Korano sudeginimu yra sudėtinga, nes ar tai yra religijos įžeidimas, ar jos pasekėjų įžeidimas?"- retoriškai klausia jis.

The post Išpuoliai prieš krikščionių tikėjimą jų pačių nelabai jaudina, pastebi Olandijos rabinas appeared first on LAIKMETIS.