2025 m. kovo 24 d. Baltuosiuose rūmuose vyko kasmetinė Graikijos nepriklausomybės dienos šventė, kurios metu Konstantinopolio patriarchato Jungtinėse Valstijose arkivyskupas Elpidoforas iškilmingai įteikė Jungtinių Valstijų prezidentui Šventąjį Kryžių. Savo kalboje hierarchas pažymėjo ypatingą valstybės vadovo vaidmenį remiant krikščionybę, ypač Artimuosiuose Rytuose.

"Pone Prezidente, Jūs vadovaujate pasauliui, esate lyderis, ginantis visų žmonių laisvę ir taiką. Savo vadovavimu įkūnijate mūsų krikščioniškojo tikėjimo vertybes ir meilę Evangelijai. Jūs man primenate iškilųjį Romos imperatorių Konstantiną Didįjį", - sakė arkivyskupas Elpidoforas ir pridūrė, kad Jungtinių Valstijų graikai tikisi šviesios ateities visiems amerikiečiams.

Jis taip pat padėkojo už Baltųjų rūmų Tikėjimo ugdymo biuro įsteigimą ir už paramą patriarcho Baltramiejaus dvasinei misijai Stambule.

Įteikdamas kryžių, arkivyskupas Elpidoforas priminė istoriją apie imperatoriaus Konstantino regėjimą: „Šis kryžius yra tas pats simbolis, kuris atvedė didįjį Romos imperatorių Konstantiną į pergalę, kaip Kristus jam atskleidė regėjime. Jis tarė: 'Εν τούτω νίκα' – 'Šiuo nugalėsi'.“

"Su šiuo kryžiumi meldžiu, kad atneštumėte pasauliui taiką ir padarytumėte Ameriką nenugalimą", - tokiais žodžiais baigėsi apdovanojimo ceremonija.

D. Trumpas sakė, kad jam tai buvo netikėta, tačiau dovaną priėmė su dėkingumu, atkreipdamas dėmesį į jam įteikto Šventojo Kryžiaus grožį.

The post Konstantinopolio patriarchato arkivyskupas Baltuosiuose rūmuose D. Trumpui įteikė kryžių appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS nurodė Kultūros ministerija, religinei bendruomenei dešimčiai metų perduotas Antakalnyje esantis administracinis daugiau kaip 300 kv. metrų pastatas ir pagalbiniai statiniai.

Šios patalpos iki šiol kurį laiką buvo tuščios ir nenaudojamos.

Konstantinopolio patriarchato kunigas Gintaras Sungaila BNS teigė, kad iki šiol bendruomenė neturėjo jokių savo pastatų – nei maldos namų, nei kanceliarijos, nei gyvenamosios vietos egzarchui.

„Šios bendrijos pamaldos paprastai vyksta kitų konfesijų krikščionių maldos namuose ar nuomojamose patalpose, kurios nėra pritaikytos pamaldoms. Taip pat ir dokumentaciją, faktinę kanceliariją laikyti ir darbinius susirinkimus daryti tenka privačiuose namuose, juose laikyti ir dalį liturginių reikmenų“, – teigė dvasininkas.

„Džiaugiamės ir esame labai dėkingi, kad pagaliau turėsime fizinį centrą“, – pridūrė jis.

Pasak G. Sungailos suteiktose patalpose įsikurs daugiafunkcinis egzarchato centras: jame veiks religinės bendrijos kanceliarija, vadovo rezidencija, nedidelė koplyčia, susirinkimų, taip pat edukacinių bei kultūrinių renginių erdvė.

„Jau turėjome galimybę pamatyti patalpas ir matėme, kad joms reikalingas rimtas remontas, todėl gavus pastatą panaudos teise dar reikės laiko, kol jį parengsime naudojimui“, – kalbėjo kunigas.

Konstantinopolio patriachato egzarchatas Lietuvoje oficialiai įsteigtas šiemet vasarį. Tai leido iš valstybės kiek vėliau tą patį mėnesį gauti beveik 80 tūkst. eurų paramos.

Pati bendruomenė pradėjo kurtis pernai kovą po Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I-ojo vizito į Lietuvą.

Naujos stačiatikių bendruomenės atsiradimo imta siekti, kilus konfliktui tarp kelių dvasininkų ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos. Pastaroji teigė, kad jie įvykdė kanoninius nusikaltimus, todėl buvo pašalinti iš kunigų luomo.

Vis tik Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu, todėl sugrąžino juos į luomą.

The post Konstantinopolio patriarchato stačiatikiams perduotos patalpos Vilniuje appeared first on LAIKMETIS.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, paskirsčiusi tradicinę kasmetinę paramą tradicinėms religinėms bendruomenėms Lietuvoje, Maskvos patriarchatui pavaldžiai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai ir neseniai įsisteigusiam Konstantonopolio patriarchato egzarchatui numatė po vienodai – 77,6 tūkst. eurų.

Parama bendruomenėms yra skiriama pagal tikinčiųjų skaičių.

Paskutinio 2021 metais atlikto gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje yra apie 105 tūkst. stačiatikių, tačiau Finansų ministerija teigia, kad šis skaičius neatspindi realios padėties, nes ortodoksų bendruomenė reikšmingai išaugo nuo 2022 metų.

„Šių metų pradžioje įsteigta dar viena ortodoksų (stačiatikių) religinė bendrija – Visuotinio patriarchato Egzarchatas Lietuvoje, kuri vienija dalį dėl Rusijos karo veiksmų prieš Ukrainą į Lietuvą atvykusių beveik 84 tūkst. Ukrainos piliečių, kuriems buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje“, – BNS antradienį pateiktame komentare nurodė ministerija.

„Duomenys apie nuo karo į Lietuvą pabėgusių Ukrainos piliečių išpažįstamą tikėjimą nėra renkami, tačiau ortodoksų (stačiatikių) tikėjimas– dominuojantis Ukrainoje“, – teigė ji.

Anot ministerijos, nesant jokių paneigiančių objektyvių duomenų, manytina, kad dėl Rusijos invazijos į Lietuvą pasitraukę Ukrainos piliečiai savo tikėjimą yra linkę išpažinti karą smerkiančio Konstantinopolio patriarchato, o ne Maskvos patriarchato bendruomenėse.

„Be to, 2022-2023 metais į Lietuvą taip pat atvyko per 23 tūkst. Baltarusijos piliečių, kurių reikšminga dalis išpažįsta ortodoksų (stačiatikių) tikėjimą“, – teigiama komentare.

Lėšos tradicinėms religinėms bendruomenės finansų ministro įsakymu skiriamos kiekvienų metų pradžioje. Šiemet joms paskirstyta tiek pat, kiek ir praėjusiais metais – beveik 1,69 mln. eurų.

Pernai, kai Maskvos patriarchatui pavaldi Lietuvos stačiatikių arkivyskupija buvo vienintelė ortodoksų bažnyčia Lietuvoje, jai skirta 81,3 tūkst. eurų.

Pernai, kai Maskvos patriarchatui pavaldi Lietuvos stačiatikių arkivyskupija buvo vienintelė ortodoksų bažnyčia Lietuvoje, jai skirta 81,3 tūkst. eurų.

Kadangi skiriamas finansavimas religinėms bendruomenėms nesikeitė, stačiatikiams iš viso paskirta paramos dalis, lyginant su pernai, beveik dvigubai išaugo kitų bendruomenių sąskaita.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija išsamiai sprendimo dėl paramos paskirstymo nekomentavo.

„Esame dėkingi Lietuvos valstybei, kuri kasmet skiria mums finansinę paramą. Kalbant apie paramą kitoms religinėms organizacijoms, manome, kad tai yra atitinkamų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų vidaus reikalas“, – komentare BNS nurodė arkivyskupijos kanceliarija.

Įsakymas patvirtintas praėjus beveik dviem savaitėms po to, kai, gavusi Teisingumo ministerijos leidimą, Konstantinopolio stačiatikių bendruomenė įsiregistravo kaip Visuotinio patriarchato egzarchatas Lietuvoje.

Valstybės pripažinimas po Rusijos invazijos į Ukrainą susikūrusiai naujai bažnytinei struktūrai ir suteikė galimybes gauti valstybės finansinę paramą.

The post Valstybė finansinę paramą Konstantinopolio stačiatikiams aiškina ukrainiečiais pabėgėliais appeared first on LAIKMETIS.

Apdovanojimą ketvirtadienį Vašingtone Tarptautinių religijos laisvės apdovanojimų ceremonijos metu atsiėmė Gintaras Sungaila, vienas iš penkių Maskvos patriarchato pašalintų kunigų, kuriuos į dvasininkų luomą grąžino Konstantinopolio patriarchas.

„Po to, kai jų su Maskva siejamos bažnyčios Lietuvoje ir Baltarusijoje juos pašalino už tai, kad jie griežtai pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą, šie devyni stačiatikių dvasininkai pradėjo Lietuvoje kurti naują religinę bendruomenę, kurioje stačiatikiai, pabėgėliai iš Ukrainos ir kiti gali saugiai ir laisvai reikšti save ir savo tikėjimą“, – feisbuke penktadienį paskelbė JAV ambasada Vilniuje.

JAV Valstybės departamento puslapyje skelbiama, kad Tarptautinis religijos laisvės apdovanojimas devyniems Lietuvos stačiatikių kunigams skirtas „už jų drąsą ir ryžtą ginti religijos laisvę pasaulyje“.

Penki stačiatikių dvasininkai užpernai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos buvo pašalinti iš kunigų luomo kaip įvykdę kanoninius nusikaltimus, bet Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.

Konstantinopolio patriarchatui Lietuvoje šiuo metu iš viso priklauso dešimt dvasininkų ir dešimt bendruomenių skirtinguose šalies miestuose.

The post Antony Blinkenas apdovanojo Konstantinopolio patriarchato bendruomenę Lietuvoje įkūrusius dvasininkus appeared first on LAIKMETIS.

Tą padaręs Konstantinopolio stačiatikių vadovas pradės kelionę per Lietuvą susitikti su bendruomenėmis – jų kol kas yra dešimt.

Šeštadienį katalikų Šv. Trejybės bažnyčioje savo pirmąsias pamaldas Lietuvoje laikęs J. Kiviloo sako, kad šiuo metu skirtingų konfesijų maldos namuose besiglaudžianti bendruomenė ilgainiui turės savo cerkvę, kurią tikisi pastatyti iš aukų.

Ką tik atvykote į Vilnių vadovauti Konstantinopolio patriarchato stačiatikių bendruomenei. Kokie bus jūsų pirmieji darbai?

– Aš čia nuo  ketvirtadienio vakaro, penktadienis buvo pirma pilna diena ir šiandien laikiau pamaldas. Bet aš ne pirmą kartą Lietuvoje, jau esu buvęs rugpjūtį dėl egzarchato steigimo. Kol kas atvykau trumpam, dar grįšiu į Estiją prieš persikraustydamas į Lietuvą, dar reikia išspręsti tokius kausimus kaip gyvenamoji vieta, bet tai asmeniniai klausimai.

O žingsniai tokie, kad mes jau esame finišo tiesiojoje steigdami egzarchatą, tai pirmas ir svarbiausias klausimas, kad registruotume egzarchatą, kad gautume oficialų religinės bendruomenės statusą.

Kai viskas bus sutvarkyta juridiškai, oficialiai galėsime veikti, aš ketinu aplankyti visas bendruomenes, susitikti su tikinčiaisiais, kurie lanko mūsų pamaldas, per visą Lietuvą mes turime dešimt bendruomenių. Taigi noriu apsunkti ratą aplink Lietuvą, kad susitikčiau su žmonėmis ir dvasininkais, tokie bus pirmieji žingsniais, kad pamatyčiau bendrą paveikslą, kuo mes gyvename, kokios mūsų galimybės eiti toliau.

Šiandien pamaldas laikėte katalikų bažnyčioje, kitos bendruomenės irgi renkasi kitų konfesijų maldos namuose. Kokie jūsų planai dėl stačiatikių maldos namų?

– Aš girdėjau, kad yra nuomonių Lietuvoje, kad reikia perimti cerkves iš Maskvos patriarchato, aš kategoriškai prieš tai. Mums reikia patiems pasistatyti cerkvę, planai ir idėjos jau yra, žinoma, tai užtruks, dabar mes ieškome galimybių.

Aš girdėjau, kad yra nuomonių Lietuvoje, kad reikia perimti cerkves iš Maskvos patriarchato, aš kategoriškai prieš tai.

Pastatyti cerkvę atsieis daug lėšų, apie kokius finansavimo šaltinius galvojate, tam turbūt neužteks tikinčiųjų aukų?

– Aš tikiuosi, kad mes sulauksime gerų žmonių pagalbos, galbūt ir iš įmonių, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, rasti rėmėjų, kurie leistų pastatyti cerkvę. Mums jau pasiūlė vieną vietą Vilniuje, dar anksti pasakyti, kur, bet tai graži vieta, ji man patinka. Bet tai tik vienas iš variantų, kol kas kalbame apie tai kaip apie idėją.

Ar įsivaizduojate, kada bendruomenė galėtų turėti savo maldos namus?

– Aš niekaip negaliu šiandien atsakyti į šį klausimą, galbūt po pusmečio galėsiu pasakyti konkrečiau, gal reikalai pajudės į priekį. Bet tai tikrai užtruks labai daug laiko, nes reikia parengti projektą, tai ne savaičių ir ne mėnesių, o metų klausimai.

Šiandien pirmą kartą Vilniuje laikėte pamaldas, susitikote su žmonėmis. Koks jūsų pirmasis įspūdis atvykus į Lietuvą, pradėjus vadovauti naujai besikuriančiai tikinčiųjų bendruomenei?

– Šiandien buvo ypatinga diena, mano lietuviškieji kolegos, su kuriais šiandien laikėme pamaldas, nedažnai susitinka kartu, nes tokių galimybių mažai, kiekvienas tarnauja savo vietoje, per Lietuvą turime dešimt bendruomenių, kad visi dvasininkai susitiktų kartų, retai atsitinka. Aš čia išvis pamaldas laikiau pirmą kartą, aš žinojau, kad žmonės laukia dienos, kai Lietuvoje bus egzarchas, ir tai jautėsi, po liturgijos, susitikus su bendruomene, aš mačiau džiaugsmą ir ramybę, kad jie labiau užtikrinti dėl ateities.

Ačiū už pokalbį.

The post Konstantinopolio patriarchato egzarchas: esame finišo tiesiojoje appeared first on LAIKMETIS.

„Tokį Maskvos patriarchato veiksmą vertiname kaip bejėgystės gestą ir tuščią popieriaus eikvojimą – patriarchato įsakymai negalioja jam nepriklausantiems dvasininkams“, ‒ situaciją komentuoja kunigas Vitalijus Mockus, kuris už Rusijos karo Ukrainoje pasmerkimą, drauge su dar keturiais dvasininkais buvo pašalintas iš Maskvos ir priimtas į Konstantinopolio patriarchatą.

Persekioti už paramą taikiems gyventojams

Naujasis Konstantinopolio patriarchato dvasininkas diakonas V. Miniotas ‒ gimė Krasnojarsko krašte lietuvių tremtinių šeimoje. Ne vieną dešimtį metų tarnavo Vilniuje, yra Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, vienas iš lietuviškos ortodoksų muzikos pradininkų. Nepritardamas Maskvos patriarchato pozicijai dėl Rusijos karo Ukrainoje, pasitraukė iš jo gretų.

Kunigai G. Roj ir A. Kuchta iki tol tarnavo Baltarusijoje. G. Roj dirbo Gardine, dėstė Minsko teologijos akademijoje ir seminarijoje, Gardino Biblijos kolegijos įkūrėjas ir rektorius. Per 2020 m. protestus pasmerkė smurtą prieš taikius žmones, organizavo pagalbą kenčiantiems ir kalintiems, leido katedroje žmonėms slėptis nuo smurto. Dėl to buvo persekiojamas Baltarusijos režimo ir pasitraukė į Lietuvą.

A. Kuchta kunigavo Minske. Jis taip pat pasmerkė smurtą prieš taikius protestuotojus, savanoriavo prie Okrestino kalėjimo, padėjo kenčiantiems ir kalintiems. Kaip kunigas dalyvavo viešoje maldoje už Baltarusijos teisėsaugininkų nužudytą Ramaną Bondarenką. Kartu meldęsis kunigas buvo suimtas, o A. Kuchta pasitraukė, iš pradžių į Ukrainą, vėliau – Lietuvą. Jis taip pat yra vieno populiariausių rusakalbių „YouTube“ kanalų apie krikščionybę „Kunigas atsakys“ („Батюшка Ответит“) kūrėjų.

Atnaujino veiklą

Visi trys dvasininkai anksčiau priklausė Maskvos patriarchatui, o nuo šių metų balandžio prisijungė prie Lietuvoje veiklą atnaujinusio Visuotinio Konstantinopolio patriarchato ir yra pavaldūs Jo Šventenybei Konstantinopolio-Naujosios Romos arkivyskupui ir Visuotiniam patriarchui Baltramiejui I.

Visi trys dvasininkai tarnauja Lietuvoje, V. Miniotas ‒ Lukiškių šv. Mikalojaus šventovės bendruomenėje, o baltarusiai kunigai ‒ Lietuvos baltarusių bendruomenei, kuri dar ieško nuolatinių patalpų. Šv. Velykų metu baltarusių ortodoksų bendruomenė susitarė melstis evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur ją draugiškai įsileidžia.

Nuo XIII a. Lietuvoje veikęs Visuotinis Konstantinopolio patriarchatas veiklą buvo priverstas nutraukti XVII a., kai vietinės bažnyčios pavaldumas buvo jėga pakeistas į pavaldumą Rusijos bažnyčiai. 2023 m. dalis tikinčiųjų grįžo į Konstantinopolio patriarchatą.

The post Konstantinopolio patriarchatas Lietuvoje pasipildė naujais dvasininkais appeared first on LAIKMETIS.

„Nuo šiol Lietuvos ortodoksų tikintieji gali rinktis priimti sakramentus – krikštą, santuoką – ir ne Maskvos patriarchate“, – penktadienį BNS sakė dvasininkas Gintaras Sungaila.

Jį bei dar keturis kolegas – Vitalijų Mockų, Vitalį Dauparą, Georgijų Ananjevą ir Vladimirą Seliavko – Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos ortodoksų bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo.

Dvasininkai tokį sprendimą apskundė Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui I, o šis vasario viduryje juos sugrąžino į luomą.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako nepripažįstanti Konstantinopolio patriarcho sprendimo.

G. Sungaila taip pat teigė besitikintis, kad Konstantinopolio patriarchatas greitu metu Lietuvoje suformuos jam pavaldžią nuolatinę bažnytinę struktūrą.

Tačiau kol kas sprendimas dėl šio klausimo nėra priimtas.

Savo ruožtu Lietuvos stačiatikių bažnyčia siekia didesnės autonomijos, tačiau teigia susidurianti su Maskvos Sinodo delsimu priimant sprendimus.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

The post Ortodoksų dvasininkai Lietuvoje iš Konstantinopolio patriarchato gavo oficialius leidimus teikti sakramentus appeared first on LAIKMETIS.

Viename Šv. Rašto komentarų, skirtų pasauliečiams, šv. Jonas Auksaburnis sako: „Nepalikite visko mokytojams, nekraukite visos naštos Bažnyčių vadovams; ir jūs galite vieni kitus statydinti tikėjime... Jūs galite, jei to norėsite, vieni dėl kitų padaryti daugiau nei mes; jūs dažniau už mus bendraujate tarpusavyje, geriau nei mes žinote savo reikalus“. Koks tas „reikalas“, kuris skatina mus, pasauliečius, kreiptis į Jūsų Eminenciją, o per Jus ir į visus Ortodoksų Bažnyčios Lietuvoje vaikus?

Rusijos karas prieš Ukrainą palietė ir mus. Putino valdžios skleidžiamas melas pasiekė ir mūsų brolius bei seseris: agresija vadinama gelbėjimu, kančios sukėlimas kitiems – asmeniniu kryžiumi, puolimas – savigyna, žudymas – gyvybės atidavimu už savo artimą, Bažnyčios skaldymas – jos vienijimu.

Deja, Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas atvirai palaikė Kremlių kare prieš taikią Ukrainą. Mums – krikščionims ortodoksams – tai nepriimtina. Todėl mes, Lietuvoje gyvenantys skirtingų tautų tikintieji, esame priversti atsisakyti veidmainiško patriarcho Kirilo minėjimo kaip „mūsų didžiojo pono ir tėvo“. O dėl šių įvykių esame linkę susilaikyti nuo eucharistinio bendravimo Maskvos patriarchato bažnyčiose. Mūsų gretose yra lietuvių, ukrainiečių, rusų, graikų, baltarusių, ir kitų tautybių tikinčiųjų.

Taip pat mus liūdina, kad Vilniaus ir Lietuvos vyskupijoje vyksta žeidžiantis skirstymas į rusus ir visus kitus tikinčiuosius.Apgailestaudami stebime, kaip apie tai liudija kai kurie Jūsų vieši laiškai, kuriuose tekstų prasmė lietuvių ir rusų kalbomis skiriasi. Ir tai, žinoma, ne atsitiktinumas.

Pavyzdžiui, viename paskutinių Jūsų kreipimųsi lietuviškai mes skaitome, kad „Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios dvasininkai ir pasauliečiai yra pasiryžę dvasinei bei kanoninei vienybei, yra atsidavę ortodoksų Šventosios Tradicijos pamaldumui Lietuvos žemėje“.

Ten, kur lietuviškai rašote „atsidavę ortodoksų Šventosios Tradicijos pamaldumui“, – rusiškoje teksto versijoje kalbate apie „atsidavimą ortodoksiškoms rusiško pamaldumo tradicijoms“ (русского благочестия). Vadinasi, vienai grupei yra labiau priimtinas „ortodoksų Šventosios Tradicijos pamaldumas“, o kitai grupei – „rusiškas“. Susidaro įspūdis, kad Jums mes jau esame svetimi.

Dėl šios priežasties, Jūsų Eminencija, žingsnis link Konstantinopolio jurisdikcijos, kaip Jūsų Eminencija mano, nėra dalies dvasininkų maištas. Tai mūsų bendras sprendimas, egzistencinis dalies mūsų šalyje gyvenančių ortodoksų poreikis.

Esamoje situacijoje mes nematome kitos išeities, kaip tik kreiptis į Visuotinį patriarchą su prašymu atkurti Konstantinopolio patriarchato jurisdikciją, anksčiau jau egzistavusią Lietuvoje.

Jūsų Eminencija, Jums puikiai žinoma, kad perėjimas į kitos Autokefalinės Ortodoksų Bažnyčios jurisdikciją nereiškia Bažnyčios skilimo. Juolab, kai šiandien mums tai tapatinimasis su Bažnyčia, kurios aukščiausias hierarchas vienareikšmiškai pasmerkė agresiją prieš Ukrainą, ir kurios Visuotinė pamaldumo tradicija, neišskiria rusų tarp lietuvių, graikų tarp ukrainiečių, „bet visa ir visuose – Kristus“ (Kol 3, 11).

Tikimės, kad šis laiškas leis Jums geriau suprasti mūsų ketinimus. Tikrai prisikėlė Kristus Dievas!

The post Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui appeared first on LAIKMETIS.

Jis priminė savo šių metų kovo 17 dienos kreipimasį, kuris pasak metropolito „išsamiai pristatė mano poziciją, kuri buvo, yra ir bus nepakitusi, nepriklausomai nuo bet kokių vidinių ar išorinių veiksnių, nes yra pagrįsta giliais vidiniais įsitikinimais.“

Toliau arkivyskupas rašo: „Dėl viešojoje erdvėje pasklidusių įvairių spekuliacijų šiuo klausimu aš, Vilniaus ir Lietuvos Metropolitas Inokentijus, manau esą būtina pareikšti:

Bet kokios spekuliacijos apie Ortodoksų Bažnyčią Lietuvoje kaip galimą kitų valstybių įrankį, yra absurdiškos. Taip galima pamanyti, tik nežinant, jog Lietuvoje didžiąją ortodoksų tikinčiųjų dalį sudaro vidutinio amžiaus, pagyvenę žmonės ir senolės. Piktavališkai tvirtinti, jog Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios dvasininkija palaiko karą ir pateisina agresiją - tėra šmeižtas.

Lietuvos Ortodoksai buvo ir išliks atsidavę Lietuvai, ištikimi nepriklausomybės ir laisvės dvasiai, besilaikantys Lietuvos Respublikos įstatymų, įnešę savą indelį į laisvos Lietuvos kūrimąsi. Mes nuoširdžiai meldžiamės už Lietuvą, jos kariuomenę ir visus Lietuvos žmones, o dabar – ir už sielvartaujančius Ukrainos žmones.“

Po to, metropolitas Inokentijus perėjo prie Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios kunigų, kurie buvo pašalinti ar pasitraukė iš aktyvios tarnystės Maskvos patriarchate:

„Atėjo metas garsiai prabilti apie tai, kas iki šiol nebuvo išsakyta - apie sąmokslą Lietuvos Ortodoksų Bažnyčioje. Grupė kunigų jau seniai kūrė planus pereiti į Konstantinopolio Patriarchato jurisdikciją, o po tragiškų įvykių Ukrainoje apie savo ketinimus prabilo viešai.

Metas garsiai prabilti apie tai, kas iki šiol nebuvo išsakyta - apie sąmokslą Lietuvos Ortodoksų Bažnyčioje.

Kas tie kunigai? Jų vardai yra žinomi, jie yra pasiskelbę didvyriais ir kankiniais, tačiau iš tiesų tėra sunkiai nusidėję Dievui Bažnyčios skaldytojai. Jie patys pasirinko nesantarvės kelią, ir dabar bando sugundyti kitus kunigus bei tikinčiuosius.

Man asmeniškai tai yra labai skaudi patirtis, nes dviems iš jų pats esu suteikęs kunigystės sakramentą, o ir mūsų santykiai buvo pagrįsti nuoširdumu ir tėviška globa, ir štai - sulaukiau smūgio iš pasalų. Man graudu, meldžiu Dievo jų pasiklydusių sielų išganymo. Iš tiesų, jie nežino, ką daro, dangstydami savo kėslus gerais ketinimais, prieškarine retorika ir patriotiniais šūkiais.

Visiems prijaučiantiems turėtų būti akivaizdu, jog Bažnyčios skilimas kelia grėsmę tiek visuomenei, tiek valstybei. Nejau kažkas yra sudomintas įžiebti religinę nesantarvę ir suskaldyti Lietuvos žmones?

Mums visiems vertėtų rimtai apie tai susimąstyti,“ – baigė savo pranešimą arkivyskupas.

Tarp Lietuvos ortodoksų dvasininkų yra teisinančių agresiją prieš Ukrainą

Netrukus į metropolito Inokentijaus pranešimą sureagavo ir skaldymu bei sąmokslo kurstymu jo apkaltinti kunigai. Jie rašo: „Visų pirma, „dvasininkų grupė, kuri jau seniai kūrė planus prisijungti prie Konstantinopolio patriarchato“ niekada neegzistavo.

Septyni dvasininkai, kurie viešai pareiškė solidarumą vienas kitam, požiūrio panašumą atrado jau vyskupijoje prasidėjus vidiniam konfliktui dėl pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu. Kad toks konfliktas egzistuoja, ir metropolitui, ir vyskupui augziliarui yra gerai žinoma.

Pareiškime nuskambėjo tikrovės neatitinkantys žodžiai: „Teiginys, kad Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios dvasininkai remia karą ir pateisina agresiją, yra piktybiškas ir neteisingas“. Labai liūdna, bet mes turime realius materialius įrodymus, kurie liudija priešingai – Lietuvos dvasininkų tarpe yra tokių, kurie teisina šią agresiją.

Mes neplanuojame kurti naujos Bažnyčios – tenorime pereiti iš pavaldumo vienam ortodoksų vyskupui į pavaldumą kitam ortodoksų vyskupui, kad tikintieji ir mes nejaustume sąžinės konflikto. Skirtingos Ortodoksų Bažnyčios jurisdikcijos vienoje valstybėje yra normali tikrovė daugelyje pasaulio šalių. Šiuo tikslu ir ketiname kreiptis į Konstantinopolio patriarchatą.

Skirtingos Ortodoksų Bažnyčios jurisdikcijos vienoje valstybėje yra normali tikrovė daugelyje pasaulio šalių.

Tą darydami neagituojame ir nenorime patraukti kitaip mąstančių žmonių, o tik vadovaujamės tos tikinčiųjų grupės dalimi, kuri dėl sąžinės konflikto negali pasilikti Maskvos patriarchato jurisdikcijoje. Dalis jų dėl to negali priimti sakramentų ar net svarsto apie galimybę visai palikti Ortodoksų Bažnyčią.

Kaip žinia, Konstantinopolio patriarchatas teikia sakramentus ir Maskvos patriarchato tikintiesiems, leidžia dvasininkams kartu tarnauti, todėl, nepaisant nieko, tikimės, kad Lietuvoje ortodoksai išlaikys vienybę nepriklausomai nuo jurisdikcijos.

Mes nujaučiame, kad Jo Eminencijai metropolitui Inocentui yra daromas išorinis spaudimas. Norime pakartoti tai, ką esame sakę ir asmeniškai – mes, Jūsų Eminencija, Jus gerbiame ir prašome Jūsų užtarimo maldų. Šalia to prašome suprasti kai kurių tikinčiųjų rimtą sąžinės konfliktą, kurį sukelia oficiali Maskvos patriarcho ir kai kurių vietinių dvasininkų pozicija karo metu.

Kaip teisingai yra įvardinęs tėvas Vitalijus Mockus, šis konfliktas nėra dėl politikos, bet dėl moralinio politinių įvykių vertinimo. Tokį žingsnį mus skatina žengti ir labiausiai nukentėjusių tikinčiųjų, atvykusių iš Ukrainos, dalis, kurie kare neteko savo tėvų, brolių, seserų ir vaikų.

Ypatingos aplinkybės reikalauja ypatingų sprendimų, tačiau savo veiksmuose laikomės ir laikysimės šventųjų Ortodoksų Bažnyčios kanonų,“ – skelbia iš pavaldumo Maskvos patriarchatui išeinantys kunigai.

I. Vaišvilaitė: arkivyskupas Inokentijus neatsakė į klausimus

Lietuvos Ortodoksų Bažnyčioje susiklosčiusią situaciją savo feisbuko paskyroje komentavo ir buvusi Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto, diplomatė, Bažnyčios istorikė, dr. Irena Vaišvilaitė.

„Arkivyskupas Inokentijus aiškina savo sprendimus sąmokslu įkurti Konstantinopolio parapiją ar parapijas, bet nėra atsakymo, kuo nusikalto kun.Vitalijus Mockus. Būdamas arkivyskupijos spaudos atstovas jis smerkė karą prieš Ukrainą ir Kirilo poziciją, bet gynė Rusijos ortodoksų Bažnyčią Lietuvoje nuo įtarinėjimų nelojalumu ir pats yra karštas Lietuvos patriotas bei uolus ganytojas.

Beje, parapijai reikia tikinčiųjų, tad net jei keli kunigai ar ir pats arkivyskupas norėtų tokią, nepriklausomą nuo Maskvos ir pavaldžią Konstantinopoliui įsteigti, jie to negalėtų padaryti be tikinčiųjų, norinčių priklausyti Konstantinopoliui.

Taigi tokių tikinčiųjų matyt yra ir jie, o ne kunigai yra proceso variklis ir jų reikėtų klausti - kodėl. Kaip suprantu, pats Inokentijus pritaria didesniam Lietuvos ortodoksų savarankiškumui, nes dabar jie tiesiogiai priklausomi nuo Maskvos - skirtingai nuo Estijos ir Latvijos Rusijos ortodoksų.

Komunikaciškai šis pareiškimas yra pavėluotas ir kelia naujus klausimus, neduodamas atsakymų į visus senus,“ – mano I. Vaišvilaitė.

The post Metropolitas Inokentijus pasitraukusius kunigus vadina skaldytojais, šie neigia kaltinimus appeared first on LAIKMETIS.