Popiežius Pranciškus jo valstybės sekretoriaus telegramoje kardinolui Bienvenu Manamika Bafouakouahou, Kongo Vyskupų konferencijos pirmininkui, išsakė gilų skausmą dėl tragiško įvykio ir užtikrino savo dvasinį artumą žuvusių šeimoms ir artimiesiems.

Popiežius meldžia Aukščiausiąjį, kad suteiktų žuvusiems amžinąją laimę, paguostų gedinčius ir prašo šalies gyventojus paliudyti ypatingą brolišką ir dvasinį solidarumą su visais liūdinčiais. Melsdamas Visagalio palaimos, Pranciškus dėkoja visiems, kurie suskubo gelbėti tragedijos aukas, pažymima kardinolo P. Parolino telegramoje.

Afrikos misionierių komboniečių internetinis žurnalas Nigrizia informuoja, kad lapkričio 20 naktį prie stadiono susirinko minia jaunuolių, ketinusių dalyvauti Kongo kariuomenės verbavimo renginyje. Vyriausybė paskelbė konkursą ginkluotose pajėgose įdarbinti 1 500 jaunuolių nuo 18 iki 25 metų amžiaus. Įdarbinimo kariuomenėje galimybė suviliojo tūkstančius chroniško darbo trūkumo slegiamų jaunuolių.

Konkurso išvakarėse jaunuoliai susirinko prie stadiono tikėdamiesi būti pirmais iš ryto užpildyti įstojimo į armiją anketą. Tam tikru momentu minia mėgino įsiveržti į stadioną ir sukėlė spūstį, kurioje daug jaunuolių buvo sutrypti. Tragedijos aplinkybės tiriamos, vyriausybė atšaukė verbavimo akciją. 

The post Tragedija ištiko atsidūrusius darbo trūkumo slegiamų Kongo jaunuolių minioje appeared first on LAIKMETIS.

Siekiantys kilti socialiniais laiptais turi prisijungti prie masonerijos, pažymėjo Bienvenu Manamika Bafouakouahou, Brazavilio arkivyskupas, nuo 2022 metų einantis Kongo Vyskupų konferencijos pirmininko pareigas. Bažnyčia Konge labai ryžtingai pataria to nedaryti, nes tai yra tarsi būdas magiškai pasiekti sėkmę. Anot Kongo sostinės ganytojo, net jei asmuo turi intelektualinių gebėjimų užimti atsakingas pareigas, jis jų negaus, jei neįstos į masoneriją. Į ją verbuojama daug jaunuolių.

Bažnyčia priešinasi masonerijai, kurios veikimas labiau ezoterinis, nei objektyvus, ir nepadeda visuomenei. Stengiamės padėti masonerija sužavėtai inteligentijai primindami, kad tai nesektinas kelias. Reikia eiti normaliu keliu, be sutrumpinimų, pažymėjo vyriausias Kongo ganytojas. Jis pasakojo Tautų evangelizavimo dikasterijos naujienų internetinei svetainei apie vyskupų dilemą dėl profesiją pradedančių jaunų specialistų, pvz., kai dalyvaudami konkursuose į viešas pareigas būna verbuojami prisijungti prie masonerijos, kad gautų postą. „Kaip ganytojas raginu likti ištikimiems savo tikėjimui, tačiau jie turi išlaikyti savo šeimas. Vyskupams tai pastoracinė problema“, – pažymėjo Brazavilio arkivyskupas.

Tikėjimo mokymo dikasterija, atsakydama į Filipinų vyskupo klausimą, priminė 1983 m. deklaraciją, kurioje paaiškinta, kad katalikai, įsirašę į masonų ložes, „yra sunkios nuodėmės būsenoje“, paragino Filipinų vyskupų konferenciją įgyvendinti su atskirais vyskupais suderintą strategiją ir pasiūlė visose parapijose pradėti katechezę apie katalikų tikėjimo ir masonerijos nesuderinamumą.

The post Masonai plečia įtaką Afrikoje appeared first on LAIKMETIS.

* Pranešta apie sulaikytus dar 287 migrantus, neteisėtai atvykusius į Lietuvą iš Baltarusijos. Tai rekordinis atvykėlių skaičius per parą. Iš viso šiemet į šalį atvyko 3832 migrantai.

* Lietuvoje viešinti vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson pareiškė, jog išaugęs migrantų srautas yra „Lukašenkos režimo provokacija“, o ES turi padaryti daugiau, kad pažabotų krizę. Ji tvirtino, kad bendrija turi rasti būdų įtikinti Iraką sumažinti skrydžių į Minską kiekį. Eurokomisarė taip pat sakė, kad fizinis barjeras Lietuvos-Baltarusijos pasienyje yra būtinas, tačiau abejojo ES galimybėmis finansuoti tvoros statybas.

* Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasiūlė prie sienos su Baltarusija statyti tinklinę keturių metrų aukščio tvorą. Ji būtų pagaminta iš suvirinto strypinio tinklo, viršuje ji baigtųsi Y formos strypais, ant kurių būtų montuojama pjaunanti viela, vadinamoji „Concertina“. Tvoros įrengimas bendrai kainuotų daugiau kaip 150 mln. eurų.

* Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas sako, kad migrantų apgyvendinimo pasienio užkardose riba yra pasiekta. Pasieniečių mokykloje Medininkuose pradėti montuoti moduliniai nameliai migrantams.

* Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasidalijo prognoze, kad iki metų pabaigos Lietuva gali sulaukti 10 tūkst. neteisėtų migrantų – daugiau nei buvo skaičiuojama iki šiol.

* Pranešta apie rengiamą naują tvarką, pagal kurią Lietuvos pasieniečiai ir migracijos pareigūnai siūlys pinigų į kilmės šalį norintiems grįžti neteisėtiems migrantams, taip siekiant paspartinti jų readmisiją. Namo norintiems grįžti atvykėliams bus siūlomi lėktuvo bilietai ir kišenpinigiai.

Koronaviruso situacija:

* Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 212 naujų koronaviruso atvejų, mirčių nuo šios ligos nefiksuota. Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 184 COVID-19 pacientai, 21 iš jų – reanimacijoje. Per parą pirma vakcinos doze paskiepyti 775 žmonės.

* Ekonomikos ir inovacijų ministerija nusprendė, kad Galimybių pasas nuo šiol galios nebe savaitę, o mėnesį.

* Dėl delta atmainos Kinijoje milijonai žmonių liko įkalinti namuose – didžiausiuose miestuose testuojami milijonai gyventojų, atitveriami ištisi gyvenamieji kompleksai, o asmenys, turėję artimą kontaktą su užsikrėtusiaisiais, karantinuojami. Hunano provincijos Džudžou miestedaugiau kaip 1,2 mln. gyventojų nurodyta tris ateinančias dienas likti namuose.

* Iranas užfiksavo rekordinį paros COVID-19 atvejų skaičių – daugiau nei 37 tūkst. Be to, per parą nuo su koronavirusu susijusių priežasčių mirė 411 žmonės – daugiausiai per pastaruosius tris mėnesius.

Olimpietės prieglobstis. Lenkija suteikė humanitarinę vizą baltarusių olimpietei Kryscinai Cimanouskajai, kritikavusiai Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją ir, jos teigimu, prievarta bandytai išsiųsti namo. Lenkijos pareigūnai nurodė, kad K. Cimanouskaja yra šalies ambasadoje Japonijoje, ji teigia besijaučianti saugi.

Miškų gaisrai. Turkijai jau savaitę besigrumiant su didžiuliais miškų gaisrais, nusinešusiais jau aštuonių žmonių gyvybes, pagalbą atsiuntė Europos Sąjunga – gesinti gaisrų į Turkiją atsiųsti orlaiviai iš Ispanijos ir Kroatijos. Turkų valdžia pripažino, kad pati šalis neturi lėktuvų, pritaikyti gesinti gaisrus.

Translytės debiutas. Tokijo olimpinėse žaidynėse startavo Naujosios Zelandijos sunkiaatletė Laurel Hubbard – pirmoji olimpiadoje dalyvaujanti translytė. Prasimušti į finalą sunkiausioje moterų (virš 87 kilogramų) kategorijoje 43-ių L. Hubbard nepavyko.

Karo nusikaltimai. JAV ir Britanija apkaltino Talibaną civilių skerdynėmis netoli Afganistano sienos su Pakistanu. Vašingtonas taip pat pranešė papildomai priimsiantis tūkstančius afganų pabėgėlių, padėjusių amerikiečių pajėgoms. Tuo tarpu Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani pareiškė, kad dėl jo šalyje prastėjančios saugumo padėties kaltas staigiai priimtas JAV sprendimas išvesti savo pajėgas. Afganistano pajėgos tęsia susirėmimus su talibais dėl svarbių šalies miestų kontrolės. 

Tragedija Konge. Kongo Demokratinėje Respublikoje susidūrus autobusui ir degalus vežusiam sunkvežimiui žuvo 33 žmonės, pranešė policija.

The post Svarbiausi rugpjūčio 2 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

1939 spalio 7-ąją gimęs ganytojas buvo, pasak Prancūzijos vyskupų konferencijos užuojautos žinios, „didi Bažnyčios Konge figūra. Taikos žmogus, nenuilstamai dirbęs vardan dialogo ir susitaikinimo. Ryžtingas ir drąsus vyras, kuris be kompromisų denonsavo politinius blogius ir sugedimą. Prancūzijos katalikai atsisveikina su šia didele Bažnyčios asmenybe ir malda už jo sielos poilsį prisideda prie katalikų kongiečių“.

Kardinolas Laurent Monsengwo Pasinya pramynė daug kelių, kuriais vėliau ėjo kiti. 1960 metais jis atvyko studijuoti į Romą, mokesi Romos ir Jeruzalės popiežiškuosiuose bibliniuose institutuose ir tapo pirmuoju afrikiečiu, diplomuotu biblinių studijų srityje.

Tad nenuostabu, kad tolesnis gyvenimo kelias jį sugrąžino į gimtąjį kraštą, į Kinšasos teologijos fakultetą ir Kinšasos arkivyskupijos seminariją. Universiteto ir seminarijos auklėtiniams jis dešimt metų padėjo iš arčiau pažinti Šventąjį Raštą. Tuo pat metu jis buvo pakviestas dirbti Kongo DR vyskupų konferencijoje, o 1980 metais pats, tuo metu vos keturiasdešimties metų, buvo paskirtas vyskupu. Beje, šventimus jam suteikė pats Jonas Paulius II savo pirmosios apaštalinės kelionės Afrikoje metu.

Laurent Monsengwo Pasinya buvo paskirtas Kisangani arkivyskupijos augziliaru, o po to ir arkivyskupu. Šioje vyskupijoje jis darbavosi virš ketvirčio amžiaus. Šiuo laikotarpiu jis užėmė kitas regimas ir daug atsakomybės reikalaujančias pareigas: Kongo vyskupų konferencijos pirmininko, taip pat visos Afrikos ir Madagaskaro vyskupų simpoziumo pirmininko. 

Kai praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje, žlugus ilgamečiam Mobutu režimui, Kongo Demokratinė Respublika pateko į sunkią politinę krizę, arkivyskupas Laurent Monsengwo Pasinya buvo pakviestas, kaip autoritetingas ir nešališkas žmogus, vadovauti nacionalinei konferencijai ir pereinamojo laikotarpio parlamentui. Paprastai dvasininkams yra draudžiama užimti politinius postus, tačiau retkarčiais, dėl visų bendrojo gėrio yra padaroma išimtis.

Laurent Monsengwo Pasinya nuolatos kalbėjo apie asmenų teises, smerkė smurtą, taip pat vykdomą teisėsaugos ar kariuomenės, neužmerkė akių prieš socialines ir ekonomines problemas. Tuo pat metu neapsiribojo kritika, tačiau aktyviai kūrė sąlygas taikai. „Taika eina kartu su teisingumu, teisingumas – su teise, o teisė – su tiesa“, – pasakė jis 2009 metų Vyskupų Sinode Afrikai, kuriame buvo vienas iš svarbiausių pranešėjų.  

2007 metais popiežius Benediktas XVI arkivyskupą Laurent Monsengwo Pasinya paskyrė į Kinšasą, Kongo DR sostinę. 2010 metais suteikė jam kardinolo titulą. Kardinolas afrikietis buvo įtrauktas ir į visos Bažnyčios reikalus paskyrus jį įvairių Šventojo Sosto kongregacijų nariu, tarp kurių – Tautų evangelizavimo kongregacijos.

Kai 2013 metais prie Katalikų Bažnyčios vairo stojo popiežius Pranciškus, jis paskyrė Laurent Monsengwo Pasinya pagrindiniuose reikaluose jam patariančios Kardinolų tarybos nariu. Šias pareigas, apimančias ir naujosios Romos konstitucijos redagavimo darbus, kardinolas ėjo penkerius metus. 

Po kardinolo Laurent Monsengwo Pasinya mirties liko 221 kardinolas, iš kurių 124 – jaunesni nei 80 metų, vadinamieji elektoriai, galintys dalyvauti popiežiaus rinkimuose, ir 97 kardinolai, kurie jau peržengė elektorių amžiaus slenkstį. Iš elektorių 13 yra paskirti Jono Pauliaus II, 39 – Benedikto XVI, o likę 72 – popiežiaus Pranciškaus.

Tiesa, reikėtų pridurti, kad kardinolo A. Becciu, kuris neseniai tapo įtariamuoju byloje – jos svarstymas prasidės liepos pabaigoje – dėl blogo Šventojo Sosto turto ir investicijų tvarkymo, kardinoliškos teisės nuo 2020 rugsėjo yra suspenduotos.

The post Atsisveikinta su daug gerų darbų nuveikusiu Afrikos kardinolu Laurent Monsengwo Pasinya appeared first on LAIKMETIS.

* Siūloma uždrausti Europos Sąjungos šalių avialinijoms skristi virš Baltarusijos, drausti Baltarusijos kompanijoms skraidyti į Europos Sąjungos valstybes bei įtraukti „Belavia“ į ketvirtąjį sankcijų paketą.

* Išplėsti ketvirtojo tikslinių sankcijų paketo taikymą asmenims, susijusiems su priverstiniu lėktuvo nutupdymu Minske bei apsvarstyti penktąjį sankcijų paketą, jį orientuojant į su Aliaksandro Lukašenkos režimu susijusias įmones.

* Tarptautinės finansinės institucijos bus raginamos nutraukti finansavimą, garantijų ir pagalbos mechanizmų teikimą valstybiniams projektams Baltarusijoje, iš kurių tiesiogiai ar netiesiogiai naudą gauna A. Lukašenkos režimas.

* Baltarusijos režimo grėsmes siūloma įvertinti Jungtinėse Tautose, G7, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose bei formatuose.

* Taip pat priimtas sprendimas uždrausti į Lietuvą skrendantiems lėktuvams skristi virš Baltarusijos.

Kiti su incidentu susiję įvykiai:

* Lietuvos teisėsauga pranešė, kad tyrime dėl priverstinai nutupdyto lėktuvo apklaustos kelios dešimtys žmonių. Teisėsaugos teigimu, lėktuvu iš Atėnų skrido 126 žmonės ir įgulos nariai, tačiau po nutupdymo Minske Vilnių pasiekė 121 keleivis.

* Užsienio reikalų ministerija Lietuvos gyventojams primygtinai rekomenduoja nevykti į Baltarusiją

* Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dėl priverstinio lėktuvo nutupdymo Minske kreipėsi į Interpolą.

* Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pareiškė, kad yra didelė tikimybė, jog sulaikytas R. Pratasevičius yra kankinamas. Anot jos, Rusijos konsulas atsisakė padėti kartu su juo sulaikytai Rusijos pilietei Sofijai Sapegai.

* Avialinijos „Wizz Air“ ir „Air Baltic“ informavo nuo pirmadienio pradėjusios vengti Baltarusijos oro erdvės. Kaimyninę šalį aplenks ir Lietuvos aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“. Tačiau per Baltarusiją toliau skraido „Ryanair“, kurios lėktuvas sekmadienį buvo užgrobtas.

* Lietuvos jaunimo (U-21) ir nacionalinė vyrų futbolo rinktinės šiemet nevyks į Minską žaisti suplanuotų kontrolinių rungtynių su Baltarusijos rinktinėmis.

* Minsko oro uoste pirmadienį taip pat užlaikytas Vokietijos bendrovės „Lufthansa“ reisas į Frankfurtą. Bendrovės atstovai teigė, kad skrydis sustabdytas dėl „saugumo perspėjimo“.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 269 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė devyni žmonės. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 446,3 atvejo.

* Lietuvoje įsigaliojo karantino atlaisvinimai – leidžiami didesnių žmonių grupių kontaktai, didesni renginiai, plačiau atveriami baseinai ir pirtys, o kavinės ir barai gali dirbti ilgiau.

* Pradėjo veikti galimybių pasas, suteiksiantis daugiau laisvių paskiepytiems, persirgusiems ar COVID-19 testą atlikusiems žmonėms.

* COVID-19 aukų skaičius Indijoje perkopė 300 tūkst.

* Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, nuo koronaviruso mirė mažiausiai 115 tūkst. sveikatos apsaugos darbuotojų.

* Artėjant Tokijo olimpiadai, Japonija atidarė pirmuosius masinio vakcinavimo centrus. Šalyje vakcinavimo kampanija kol kas vyksta vangiai – abiejomis dozėmis paskiepyti vos 2 proc. Japonijos gyventojų.

Elektros kainos. Nuo liepos mėnesio elektra daugumai buitinių vartotojų gali pabrangti beveik dešimtadaliu, Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai patvirtinus 8-8,7 proc. didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas. Nauji galutiniai tarifai vartotojams bus patvirtinti iki kito pirmadienio, o įsigalios liepos 1-ąją.

Draudimai Baltarusijoje. Baltarusijos autoritarinis lyderis A. Lukašenka pasirašė įstatymo pataisas, kuriomis šalyje bus uždrausta tiesioginiu režimu nušviesti opozicijos protestus. Pagal naują tvarką masiniai renginiai galės vykti tik gavus vietos valdžios leidimą.

Nužudymo metinės. Apie 1,5 tūkst. žmonių Mineapolyje surengė eitynes, skirtas paminėti artėjančioms pirmosioms juodaodžio George'o Floydo nužudymo metinėms. Žmonės Mineapolyje klausėsi kalbų, prisijungę prie G. Floydo šeimos narių bei kitų juodaodžių, žuvusių dėl policijos veiksmų, artimųjų. G. Floydą pernai gegužės 25 dieną nužudė buvęs policijos pareigūnas Derekas Chauvinas.

Nelaimė Italijoje. Per incidentą šiaurinėje Italijoje, kuomet iš maždaug 20 metrų aukščio nukrito kalno viršūnės nepasiekęs lyninis keltuvas, žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 14-os. Vietos žiniasklaida skelbia, jog mirė vienas per tragišką incidentą sužalotas vaikas.

Ugnikalnio išsiveržimas. Ugnikalnio išsiveržimo Kongo Demokratinėje Respublikoje aukų skaičius padidėjo iki mažiausiai 20-ies, taip pat buvo sugriauta per pusė tūkstančio namų.

The post Svarbiausi gegužės 24 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Naikinančios ebolos epidemijos akistatoje Kikvitos mieste – šventumo dvelksmas. Laukiama šešių drąsių vienuolių beatifikacijos.

Naikinančios epidemijos, sukrėtusios Kikvito miestą Konge, akistatoje – ypatingas šventumo dvelksmas.  Bergamo Neturtėlių seserų kongregacijos misionierių Floralba Rondi, Clarangela Ghilardi, Dinarosa Belleri, Danielangela Sorti, Annelvira Ossoli, Vitarosa Zorza herojiškų dorybių pripažinimas sustiprina asmeninį liudijimą bendrystėje. Gėris tūkstantmetėje Bažnyčios istorijoje suranda rezonansą erdvėje ir laike.

Šios italės vienuolės, įpratusios kovoti vardan Dievo karalystės, prieš dvidešimt šešerius metus neapleido artimo meilės kelio ebolos viruso grėsmės akivaizdoje, kai šis užpuolė jų misiją Konge. Jos elgėsi pagal steigėjo, kuris netrukus bus kanonizuotas, pal. Luigi Maria Palazzolo rekomendacijas – „ten, kur kiti nepasiekia, aš atliksiu tai, ką galiu“, pasirinkdamos tarnauti vargšams, kurie, kaip dažnai primena popiežius Pranciškus, yra „Kristaus kūnas“.  

Viskas prasidėjo 1995 m. kovo 15 d., kai vienas vyras, vardu Gaspar Menga grįžo karščiuodamas namo iš laukų. Jis gyveno kaime, netoli nuo vienuolių bendruomenės. Po dešimties dienų jis mirė nukraujavęs dėl neaiškios priežasties. Toks pat likimas ištiko jo sūnų, brolį ir kitus šeimos narius.

Per kelias savaites Kikvito ligoninė prisipildė mirštančiųjų. Sesuo Floralba buvo pirmoji misionierė, kuri užsikrėtė, ji pirmoji ir mirė. Seserys pasakojo, kad ji užsikrėtė slaugydama vieną sunkų ligonį. Ji užgeso balandžio 25 d. Paskutinė mirė sesuo Vitarosa. Bendruomenės dienoraštyje ji rašė, kad slaugė seseris, užsikrėtusias baisiu virusu. Ji iškeliavo į Tėvo namus gegužės 28 d., per Kristaus žengimo į dangų šventę.

Medikai gana greitai suprato, kad ebolai išplisti padėjo vietinis paprotys liesti mirusiuosius per laidotuvių apeigas. Todėl buvo paskelbtos naujos saugumo taisyklės laidotuvėms. 1995 m. epidemija per tris mėnesius nusinešė 244 žmonių gyvybes, mirdavo aštuoni iš dešimties užsikrėtusių žmonių.

Vėliau Afrikoje buvo kilę kitų ebolos epidemijos protrūkių. Šiomis dienomis Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo 6 Afrikos šalis dėl galimo ebolos protrūkio, nes pranešta apie naujus atvejus Gvinėjoje ir Konge.

Kunigas misionierius Giulio Albanese sekė įvykius 1995 m. Kikvite, jis skelbė jų kroniką Italijos žiniasklaidai, Vatikano radijui. Dvasininkas vėliau lankėsi JAV sveikatos kontrolės centre Atlantoje, bendradarbiavo su amerikiečiais mokslininkais, tyrusiais ebolos protrūkį, ligos mutacijas. Būtent šie mokslininkai gyrė didvyrišką seserų misionierių veiklą Kikvite. Vienas jų, kuris lankėsi Kikvite ir konsultavo kaip suvaldyti epidemiją, sakė: „Šios moterys savo liudijimu padarė tai, kas tuo momentu niekam nebūtų pavykę: gelbėjo žmonių gyvybes su meilės vakcina“. 

The post Vienuolės misionierės Konge, nepabūgusios ebolos viruso, gali tapti palaimintosiomis appeared first on LAIKMETIS.

Kitos koronaviruso naujienos:

* Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pranešė, kad nuo skiepijimo COVID-19 vakcinomis pradžios buvo gauti 802 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas į jas. 760 praneštų atvejų klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 42 – kaip sunkūs.

* Įsigaliojo reikalavimas į Lietuvą atvykstantiems vežėjams saviizoliuotis. Iki šiol ekipažų ir įgulų nariams, dirbantiems tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantiems tarptautinius komercinius vežimus, nereikėjo nei testo, nei izoliacijos. Pasak Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, šis sprendimas tarp vilkikų vairuotojų sukėlė sumaišties.

* Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje iš dalies atnaujintas kontaktinis ugdymas – į klases grįžo trys ketvirtadaliai iš 800 pradinukų.

*  Darželiai ir pradinės mokyklos duris atvėrė daugiau nei pusėje iš 16-os Vokietijos žemių. Jie dėl pandemijos neveikė du mėnesius.

* Jungtinėje Karalystėje paskiepijus apie trečdalį suaugusių gyventojų, premjeras Borisas Johnsonas ketina imtis švelninti karantiną. Planuojama, kad kovo 8 dieną galėtų būti atidaromos visos Anglijos mokyklos. 

„Swedbank“ vadovė. Beveik aštuonerius metus „Swedbank“ Lietuvoje vadovavusi Dovilė Grigienė pranešė paliekanti pareigas.

ES sankcijos. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sutarė įvesti sankcijas keturiems Rusijos pareigūnams, atsakingiems už Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno ir jo šalininkų persekiojimą. „Juodasis sąrašas“ turėtų būti paviešintas artimiausiomis savaitėmis. ES Užsienio reikalų tarybos išvakarėse Lietuva Briuselyje surengė A. Navalno bendražygių neformalų susitikimą su ES užsienio reikalų ministrais. Į jį atvyko aštuoni ministrai. 

Susitikimas Sočyje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Sočyje susitiko su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. Susitikimo pradžioje V. Putinas pasidžiaugė „sėkmingai vykstančiais darbais“ Astravo atominėje elektrinėje. Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pareiškė, kad A. Lukašenka „neturi legitimumo priimti sprendimų, o jo susitarimai bus peržiūrėti naujoje Baltarusijoje“. Tuo metu Baltarusijos vyriausybės atstovai pranešė, kad Astravo atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus pramoninio naudojimo pradžią atideda iki balandžio arba gegužės. Iki šiol Minskas buvo nurodęs, kad tai prasidės pirmąjį ketvirtį. Minskas nedetalizavo, kodėl pakeitė grafiką. 

Ventspilio meras. Latvijos teismas vienam turtingiausių šalies žmonių Ventspilio merui Aivarui Lembergui dėl korupcinių nusikaltimų skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ir konfiskavo jo turtą. Paskelbus nuosprendį, jis areštuotas teismo salėje. Pats A. Lembergas sako, kad byla buvo politizuota, jis žada skųsti sprendimą. 

Ambasadoriaus žūtis. Per išpuolį Konge nužudytas Italijos ambasadorius. Ambasadorius Luca Attanasio mirė nuo žaizdų, kai buvo pašautas per išpuolį prieš Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos automobilių vilkstinę netoli Gomos.

Padėtis Mianmare. Dešimtys tūkstančių žmonių vėl susirinko protestuoti prieš perversmą Mianmare, nepaisydami atviro chuntos grasinimo panaudoti mirtiną jėgą. Įspėjimą chunta paskelbė po savaitgalį vykusių demonstracijų, per kurias buvo nušauti trys žmonės.

Boeing incidentas. Dėl „Boeing 777“ variklio gedimo nuolaužoms pažirus ant gyvenamojo rajono Kolorade, JAV Federalinė aviacijos administracija paliepė papildomai patikrinti dalį šių keleivinių lainerių. Didžioji Britanija paskelbė, jog orlaiviai su tokiais pačiais varikliais nebus įleidžiami į šalies oro erdvę.

The post Svarbiausi vasario 22-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.