Pirmiausia siekta prisiminti brangų brolį Kristuje, buvusį bendražygį Gintautą ir jo įvairiapusišką kūrybą. Taip pat siekta su jo kūryba supažindinti jaunąją kartą, žmones, kurie neprisimena legendinio kompozitoriaus ir neatpažįsta jo kaip gerai žinomų muzikos kūrinių autoriaus, ar yra girdėję tik vieną ar dvi jo kompozicijas.

Koncerte skambėjo pačių įvairiausių žanrų kūriniai: džiazas (kompozicijos iš G. Abariaus trio programos „Gyvybės medis“), populiarios dainos („Aitvarai“), tautos atgimimo himnai („Šaukiu aš tautą“, „Dieve, laimink Lietuvą“), giesmės („Kalbėk man, Dieve“, „Aleliuja“ ir kitos). Programą praturtino naujos G. Abariaus kūrinių aranžuotės bei improvizacijos, šokio kompozicijos.

Visą šią puokštę kūrinių atliko buvę Ginto bendražygiai ir bičiuliai (Arvydas Jofė, Egidijus Buožis, Judita Leitaitė) bei jaunosios kartos populiarūs atlikėjai (Gabrielė Vilkickytė, Džiugas Širvys, Karolina Mint, Kristina Žaldokaitė ir kiti), choras „Jauna muzika“ (vad. Vaclovas Augustinas) bei modernaus šokio teatro „Judesio erdvė“ atlikėjos Laura Geraščenko ir Elinga Serapinaitė.

Programą apjungė režisieriaus Aleksandro Špilevojaus atrinkti ir priderinti Gintauto Abariaus tekstai (įkalbėti aktoriaus Mindaugo Ancevičiaus), sukūrę įspūdį, tarsi pats koncerto herojus veda žiūrovus per savo gyvenimą. O šviesų dailininko Renaldo Bartulio darbas dar labiau sustiprino įspūdį, kuriamą nuostabios ir įvairios Gintauto muzikos. Koncerto žiūrovai skirstėsi pakylėti ir dėkingi, kad Dievas tęsia savo darbą per mus jau palikusį brolį, kad jo muzika mus  veda „prie Tėvo sosto, tarsi į laukiančius namus“.

Renginio įgyvendinimą parėmė Vilniaus miesto savivaldybė, Asociacija LATGA, Vilniaus evangelinė bažnyčia, daug privačių rėmėjų. Informacinis koncerto partneris – LRT plius.

Organizatoriai dėkoja visiems prisidėjusiems!

The post Vilniuje įvyko Gintauto Abariaus kūrybos koncertas appeared first on LAIKMETIS.

Renginys dedikuojamas Palangai ir kurorto 770 metų sukakčiai, tad programoje rasis ne vienas tai liudijantis kūrybinis akcentas, o festivalyje dalyvaujančių atlikėjų kūrybiniai keliai driekiasi iki Niujorko, Londono ar Rygos.

Festivalio istorija prasidėjo 2009 m. - tąsyk, bendraminčių iniciatyvos ir entuziazmo pastangomis įvyko pirmasis festivalis pavadinimu „Ave Maria“, kurio svarbiausiu akcentu tapo unikalus Palangos bažnyčios altorių puošiantis XVI a. paveikslas „Švenčiausioji Mergelė Marija su vaikeliu“.  

Tradiciškai iškiliausi koncertai vyksta puikioje Palangos neogotikinėje bažnyčioje, kur rugpjūčio 6 d. festivalio pradžią skelbs Palangos orkestras, diriguojamas Vyganto Rekašiaus. Profesionaliojo scenos meno įstaiga, pelnytai vertinama  toli už Lietuvos ribų, taps prestižinio EBBC 2024 (Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato) šeimininkais.

Koncerto programoje skambės konkurso „MCC Palanga“ metu parašyti  Palangai dedikuoti kūriniai bei O. Navarro „Antras koncertas klarnetui ir orkestrui“. Koncerto solistas – Tomas Milerius (klarnetas) – šiuo metu studijuoja Niujorke: po studijų Paryžiuje ir Briuselyje, įspūdingų laimėjimų tarptautiniuose konkursuose, T. Milerius tęsia studijas Manheteno muzikos mokykloje. 2023 m. atlikėjas pasirašė sutartį su klarnetus gaminančia kompanija Royal Global (JAV) ir tapo šį gamintoją pristatančiu atlikėju.

Vargonų koncerto tradiciją rugpjūčio 14 d. tęs ilgamečiai scenos partneriai – sopranas Martina Doehring (Vokietija) ir Aivars Kalējs (vargonai, Latvija). Duetas - dažni svečiai Europos koncertų salėse ir festivaliuose, jų programos – originalios, neretai ir autorinės. Palangos festivalyje duetas atliks M. Doehring sumanytą programą „Šešėlis ir šviesa“. Tai – unikalių muzikos istorijų ir priešingybių pynė. „Spindesys ir kančia, džiaugsmas ir neviltis, juokas ir verksmas, balta ir juoda – kontrastai, lydintis žmogų visą jo gyvenimo kelią“, - teigia koncerto koncepcijos autorė. Programoje sudėlioti kontrastingi kūriniai – taip siekiama pabrėžti sumanytą naratyvą.

Klaipėdos koncertų salės kolektyvas Klaipėdos Brass kvintetas, meno vadovas Sigitas Petrulis (trimitas), vykdo aktyvią koncertinę ir kūrybinę veiklas tiek gimtojoje Klaipėdoje, tiek Lietuvos ar užsienio scenose. Kolektyvo repertuaras stebina įvairove ir retai ar pirmą kartą Lietuvoje skambančiais kūriniais. Rugpjūčio  15 d.  su kvintetu koncertuos solistė Asta Krikščiūnaitė, (sopranas), festivalio „Pasaulio balsai“ sumanytoja ir meno vadovė. Koncerto programa pakylėta, koncertui kvintetas rinkosi kūrinius atspindinčius skirtingus žanrus, nuo triumfališkojo J. Clarko „ Trumpet voluntary“ iki Astos Krikščiūnaitės retai atliekamų A. Scarlatti ir A. Caldaros arijų.

Šviesaus atminimo Maestro Vytautas Kernagis „sugrįš“ į legendinį „Anapilį“ – klubą, kur taip mėgo koncertuoti ir susitikti su klausytojais. Rugpjūčio 17 d. vėl skambės širdžiai brangios dainos „gyvai“ iš koncerto, nufilmuoto Vilniuje, „Forum Palace“. Pritariant instrumentų trio - Irma Bakševičienė (smuikas), Tadas Motiečius (akordeonas) ir Juozas Martinkėnas (gitara) – atgis visa paletė emocijų: nuo nepaprastai jautrių baladžių iki šypseną keliančių kultinių šlagerių. Maestro primins ir fotomenininko Sauliaus Paukščio nuotraukos. Renginio metu jos bus eksponuojamos Palangos kurorto muziejuje.

Dedikaciją Palangai įprasmins ir rugpjūčio 21 d. koncertas Palangos Kurhauze – ilgametis festivalio bičiulis. Čiurlionio kvartetas - Jonas Tankevičius (I smuikas), Darius Dikšaitis (II smuikas), Gediminas Dačinskas (altas), Elena Daunytė (violončelė) – ir aktorė Neringa Bulotaitė sudėliojo Palangos Kurhauzo istorines noveles. Pastatas, menantis kultūrinius Palangos virsmus, turtingas savo istorija, kurią stygomis ir skaitiniais įgarsins koncerto dalyviai, pratęsdami gilią saloninio muzikavimo Palangoje tradiciją.

Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata Solaris“, diriguojamas Vilhelmo Čepinskio, ir mecosopranas  Monika-Evelin Liiv (Estija-Suomija) rugpjūčio 28 d. atliks programą „Muzikos suvienyti“. M. E. Liiv, Londono Karališkosios „Covent Carden“ mokyklos alumnė, dainuoja spektaklius „Covent Gardeno“, Izraelio, Suomijos, Paryžiaus operų scenose, atlieka stambių formų kūrinius pasaulio koncertų salėse. Monika-Evelin Liiv šaknys – iš Lietuvos, Tauragės, tad koncertai su „Camerata Solaris“ ir V. Čepinskiu solistei svarbūs ir reikšmingi.

Rugpjūčio 31 d.  – chorinės muzikos koncertas „Tėvyne, kur esi danguos...“. Valstybinis choras „Vilnius“ ir dirigentas Artūras Dambrauskas parengė Estijos, Latvijos, Lietuvos kompozitorių chorinės muzikos programą, atliekamą a cappella. Kolektyvui gerai pažįstama Baltijos šalių kompozitorių kūryba, mat choro „Vilnius“ iniciatyva vyksta bendradarbiavimas tarp trijų šalių chorinės muzikos kūrėjų. Šia proga Palangoje skambės unikalaus kūrinio – „Baltijos mišios“ („The Baltic Mass“) dalys: D. Zakaro „Credo“ ir R. Dubros „Benedictus“ (premjera 202301.12 d. Vilniuje).

Jubiliejinio festivalio pabaigai rugsėjo 8 d. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje viešės unikalios sudėties ansamblis „QuiNCelli“, meno vadovas Lionius Treikauskas. Solistės Astos Krikščiūnaitės (sopranas) ir violončelių ansamblio atliekami kūriniai aprėps įvairias epochas ir žanrus, progamoje rasis ir netikėtų sąskambių. Specialiai šiam koncertui aranžuoti kūriniai įgaus unikalų skambesį – sodrios penkių violončelių tekstūros, A. Krikščiūnaitės skaidrus vokalas ir puiki Palangos bažnyčios akustika susilies į vieną dermę. 

Koncertas „Muzika, nepavaldi laikui“, užvers jubiliejinio, XV festivalio „Pasaulio balsai“ duris ir pakvies pasimatyti kitą vasarą.

Koncertai Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje nemokami, į kitus renginius bilietus platina Bilietai.lt. Visų koncertų pradžia 19 val.

The post Palangos bažnyčioje prasideda muzikos festivalio „Pasaulio balsai“ koncertai appeared first on LAIKMETIS.

Kazachstanas palaiko glaudžius ryšius su Rusija, tačiau stengiasi išlikti diplomatiškai neutrali Ukrainos klausimu, siekdama palaikyti gerus santykius ir su Rusija, ir su Vakarais.

„Kazachai socialiniuose tinkluose pasisako prieš Rusijos dainininką Grigorijų Lepsą, kuris remia Rusijos vykdomą okupaciją Ukrainoje. Koncertą organizavusi grupė nusprendė jį atšaukti“, – pirmadienį sakė pietrytinės Almatos srities pareigūnai.

Šis sprendimas buvo priimtas praėjus kelioms dienoms po to, kai G. Lepsas pažadėjo padaryti viską, kas įmanoma, kad padėtų Maskvos pajėgoms. 

G. Lepsas pažadėjo padaryti viską, kas įmanoma, kad padėtų Maskvos pajėgoms

„Padarysime viską, ką galime, dėl savo kariuomenės, nesvarbu, ar tai būtų dainavimas, ar finansinė parama mūsų kariams“,  – pareiškė jis anksčiau šį mėnesį Sankt Peterburge vykusiame forume. 

Jis taip pat pritarė vieno menininko pasiūlymui skirti 1 mln. rublių (apie 11 000 eurų) už kiekvieną per karą sunaikintą Ukrainos tanką.

G. Lepso vadybininkas Vladimiras Juriupinas nesureikšmino šio veiksmo. 

„Tai nėra didelė problema. Galime apsieiti ir be Kazachstano. Remiame savo šalį ir toliau ją remsime“, – pareiškė jis Rusijos naujienų svetainei „Gazeta“.

The post Kazachai atšaukė Rusijos karą Ukrainoje palaikančio dainininko koncertą appeared first on LAIKMETIS.

„O kodėl turėčiau nedalyvauti? Juolab, jog esu tikriausiai vienintelis dainininkas, sutikęs dalyvauti Naisių bendruomenės organizuojamose Žolinėse dar likus pusei metų iki „didžiojo skandalo".

Per mėnesį tenka dainuoti keliose dešimtyse renginių. Vienus jų finansuoja katalikų parapijos, kitus – protestantų, vienus – vietos ūkininkai, kitus – verslo magnatai, vienus – LSDP valdomos savivaldybės, kitus – TS-LKD, vienus – privatūs žmonės, kitus – verslo įmonės ir t.t. Ar tai reiškia, jog aš dalyvaudamas pritariu visų jų politinėms pažiūroms, religiniams įsitikinimams ir moralinėms vertybėms? Žinoma, kad ne! Net ir norėdamas nespėčiau įsigilinti į kiekvieno renginių rėmėjo reiškiamas nuomones. Aš kuriu meną!

Mane kviečia tam, kad atlikčiau meninę programą tiems klausytojams, kurie nori jos klausyti. Mano dalyvavimas visiškai nereiškia, kad pritariu vienai ar kitai nuomonei, aš dirbu savo mylimą darbą dėl kurio, žinau, esu mylimas. Ramūnas Karbauskis gali turėti savo nuomonę įvairiausiais klausimais, tai yra jo teisė. Pavyzdžiui, aš manau, kad Vytautas Landsbergis yra pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas. Ir ką? Gal mes susitikę ir apsikeisim savo priešingom nuomonėm – tai yra taip pat mūsų teisė. Tačiau dėl to aš neturiu smerkti žmogaus ir trukdyti jam mecenuoti ar organizuoti Naisių festivalį, kuriame, be kita ko, su dauguma neseniai atsisakiusių atlikėjų esu dalyvavęs bent 5 kartus.

Gal mes susitikę ir apsikeisim savo priešingom nuomonėm – tai yra taip pat mūsų teisė. Tačiau dėl to aš neturiu smerkti žmogaus ir trukdyti jam mecenuoti ar organizuoti Naisių festivalį

Festivalyje taip pat susirinks publika turinti įvairiausias nuomones ir jie linksminsis kartu, dainuos, dalyvaus edukacijose, tikrai gražiose festivalio veiklose ir švęs gyvenimą. O aš, kaip ir bet kurį kitą kartą, būsiu laimingas būdamas su jais. Neleisiu kurti politikavimo menu, jis turi likti nešališkas, kol tai, žinoma, netampa karo palaikymu. Tačiau, kiek žinau, Ramūnas Karbauskis dar nesėdi bendroje kameroje su paleckiu, o aš tikiu Lietuvos teisėsaugos institucijomis, kuri esant pagrindui būtų pasodinusi. Todėl nesiimsiu būti teisėju ir kaltinti „putinizmu". Naisiai yra laisvas ir nepriklausomas domokratinės Lietuvos Šiaulių rajonas, o ne Sočis, tad jie turi teisę sulaukti savo mylimų atlikėjų.

Neabejoju, kad Ramūnas Karbauskis užlips į sceną pasakyti sveikinimo kalbą ir tai, žinoma, bus vienoks ar kitos politikavimas, tačiau pasakykit, kur jo nėra? Kuris renginys apsieina be kalbančio seimo nario, be besigiriančio tarybos darbais mero. Didžioji dalis renginių turi šį prieskonį. Be politikų kalbų neapsieina net bažnyčių atlaidai ir tai yra normalu, nes jų pagalba dažnai yra daromi dideli infrastruktūriniai darbai. Dalyvausiu ne dėl pinigų, nes moka kaip ir daugelis kitų, o dėl to, kad atsisakau skaldyti visuomenę, nepradėsiu skirstyti žmonių, nei klausytojų, nei rėmėjų. Gerbsiu visų jų nuomones taip, kaip kartą yra pasakęs Volteras: „niekada nesutiksiu su jūsų nuomone, bet padarysiu viską, kad galėtumėte ją reikšti", - socialiniuose tinkluose rašė atlikėjas.

Anot organizatorių, šventės metu scenoje pasirodys Edgaras Lubys, Violeta ir Vilius Tarasovai, Steponas Januška ir „Studija", Aistė Pilvelytė, Liudas Mikalauskas ir Gytis Paškevičius.

The post Liudas Mikalauskas: dalyvausiu Naisių Žolinėse appeared first on LAIKMETIS.

Naujai parengtoje choro programoje skambėjo kūriniai, atspindintys liturginių metų dvasią: nuo adventinio lūkesčio ir  Mergelės Marijos išaukštinimo iki Kristaus gimimo, nuo pagarbinimo iki mirties ir prisikėlimo. Solinius kūrinius atliko Roberta Daugėlaitė.

„Tai nėra įprastas koncertas. Prie kardinolo V. Sladkevičiaus gyvenimo buvo galima prisiliesti ne tik per muziką, bet ir per žodį, istorines detales“, – pažymėjo XXIX tarptautinio chorų festivalio organizatorius, nemažai aukščiausio lygio laurų pelniusio kamerinio choro ,,Cantate Domino“ įkūrėjas ir vadovas Rolandas Daugėla.

Prie kardinolo V. Sladkevičiaus gyvenimo buvo galima prisiliesti ne tik per muziką, bet ir per žodį, istorines detales.

Rengdamas šią programą maestro R. Daugėla nuoširdžiam bendradarbiavimui pakvietė Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio muziejaus vedėją Ireną Petraitienę, parinkusią kardinolo  Vincento dvasinio paveldo tekstus, ir Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorių aktorių Egidijų Stancikų, kuris juos koncerte skaitė.

Iš kardinolo Vincento Sladkevičiaus dvasinio palikimo:

Marija palaiminta dėl to, kad ji pagimdė ir užaugino Kristų, bet ne čia glūdi jos palaiminimo prasmė. Ji palaiminta pirmiausia dėl to, kad klausė Dievo žodžio, t. y. ji Dievo valios klausytoja ir vykdytoja. Jei tokia nebūtų buvusi, ji nebūtų galėjusi tapti ir Išganytojo Motina. Pirma buvo: „Štai, aš Viešpaties tarnaitė, teesie man pagal Tavo žodį“, ir tik po to sekė Dievo motinystė. Klusnumas, Dievo valia yra kiekvieno žmogaus visų palaiminimų pradžia ir šaltinis.

Būkime Dievo valios, kurią Kristus paskelbė Evangelijoje, vykdytojai, tada tikrai bus palaiminti mūsų namai, mūsų tėvai, būsime palaiminti mes patys.

Koks laimingas tas, kuriam tikėjimas tarytum jo tėviškė. Žemiškąją tėviškę galime prarasti, galime būti atskirti nuo jos. Bet jei tikėjimas yra mūsų tėviškė, mes niekad neliksim vieniši. Kur bebūsim, visur tėviškė bus su mumis. Mes niekada nesijausim našlaičiais, niekad nebūsim be namų, be šeimos. Dievas – mūsų tėvas. Mes Jį visur turim, visur dvasioje su Juo susitinkam. Marija – geriausia tėviškės Motina. Visuose reikaluose galime prašyti jos pagalbos. Šventieji mūsų broliai. Mūsų broliai ir visi kiti žmonės. Štai koks nuostabiai gražus gyvenimas žmogaus, kuriam tikėjimas yra tapęs tėviške.

Jei iš anksto pamokslą pasirašydavau, dingdavo ugnelė. Vietoje užgimusi mintis rasdavo ryšį su Evangelija, su Kristaus žodžiais ir įsiliedavo į ugnies aukurą. Jei širdies nepalieti, protas neatsiveria. Sakydamas Dievo Žodį, nuolat akcentuodavau, kad dangaus negalima pradėti nuo dangaus, dangų mes turim pradėti žemėje. Ko žemėj nepradėsi, danguj neturėsi. Čia dar netobulai gali išvyst Dievo veidą, bet jeigu to nenorėsi ir nesieksi – niekada ir ten jo neišvysi. Ten tavęs laukia tobula meilė, bet pradėk ją čia, savo šeimoj. Kitaip tu nebūsi jos vertas ir ten. Užtat žemiškasis gyvenimas turi begalinę prasmę. Jis yra lyg įžanga į dangų, į amžinąjį gyvenimą, o ne kas nors atskirta, ką reikėtų paneigt. Todėl Dievo prisakymu mums ir duoti krantai.

Žmogaus gyvenime ne visada saulėta ir šilta. Neretai padangė apsitraukia tamsiais debesimis. Tai kančių valandos. Kiekvienas žmogus jų turi. Nerasime pasaulyje žmogaus, kuriam asmeniškai nebūtų tekę susidurti su kančia, nesvarbu, ar tas žmogus senas, ar jaunas, turtingas, ar vargšas, mokytas ar ne. Taip yra šiandien, taip yra buvę visais laikais nuo pat žmonijos pradžios, kai tik pirmieji tėvai, nusidėdami Dievui, užsitraukė sau mirties ir kančios bausmę. Kartais tie kančios debesys taip sutirštėja, kad tarsi kančių srovė pasipila ant žmogaus, pakyla, išsilieja kančių upės ir graso visiškai sugriauti žmogaus gyvenimą. Iš tiesų, kančia nugali žmogų po to, kada žmogus nugali kančią.

Kai žmogus stato savo gyvenimą ant bėgančio, byrančio smėlio, kančia jo gyvenimą sudaužo į šipulius, sugriauna. Kartais užtenka mažos srovės. Kad aiškiau suprastume, išsiaiškinkime, kas yra bėgantis, byrantis smėlis. Tai visi laikinieji dalykai: turtai, garbė, malonumai. Sakysim, jei žmogus savo gyvenimo pagrindu pasirenka turtus ir tam tikslui aukoja visą gyvenimą. Turtai, net ir jų gausybė, žmogaus neapsaugo nuo kančios. Kenčia ne tik vargšai, bet ir milijonieriai. Tiesa, jie nekenčia bado, bet jie serga ir miršta. Panašiai yra ir su garbe. Ir ji neapsaugo žmogaus nuo kančios. Žemiškieji malonumai patys savyje slepia nemalonumų kančią. Net ir daug pasiekęs mokslas savo energija yra bėgantis smėlis. Kai kas mėgina pernelyg juo pasitikėti ir tik jam pašvęsti savo gyvenimą. Mokslas gali pažaboti didžiules upes, bet negali pažaboti kančių srovės.

Siekti Kristaus visada reikia pastangų. Bet žmogui, kuris Kristų pažįsta ir myli, tas vargas kelia džiaugsmą. Mylinčiam Dievą nesunku ištisas valandas praleisti maldoje, kai tuo tarpu atšalusiam ir pusvalandį praleisti bažnyčioje sunku. Dievas nelieka neatlyginęs už vargą ir kentėjimus. Jis niekad neleidžia mums pralenkti Jį didžiadvasiškumu. Jau šioje žemėje patiriame Jo palaimą. Kai laikomasi Dievo įsakymų, gyvename garbingai, sąžiningai.

Nė vienu išorišku dalyku negalime pasikliauti kančių valandomis. Tik tikėjimas – vienintelė jėga, galinti nugalėti kančią. Jei yra toji uola, ant kurios pastatytas žmogaus gyvenimas, jokios kančios srovės negali jo sugriauti. Tik tikėjimo jėga pažaboja kančių srovę. Tikintis žmogus žino, kad Dievas jį myli ir viskas išeis į gerą. Kristus nurodo ir padeda pašalinti pagrindinę kančios priežastį – nuodėmę. Kančios pasaulyje sumažėtų, jei nebūtų nuodėmės. Tačiau, ne visos kančios iš nuodėmės. Kristus aiškiai tai patvirtino, kai apštalai klausė, kodėl vienas žmogus gimė aklas. Visoms kančioms Kristus teikia paguodą ir palengvinimą. Pirmiausią žemiškąją paguodą. Paguodos ir gydymo misiją tęsia Bažnyčia, pirmoji įsteigusi ligonių prieglaudą. Kristus teikia dar aukštesnę dvasinę paguodą. Jis savo kančia pašventė visas žmogaus kančias ir suteikė joms suteikė joms antgamtinę vertę. Mūsų pareiga mažinti ir lengvinti vieniems kitų kančias. Tas, kurią Dievo Apvaizda mums leidžia sutikti, jas turime pakelti ramiai, drąsiai, pagal Kristaus pavyzdį, vienybėje su Juo.

Pažeminimai, kančia, apsimarinimai, nuošalumas, maldos gyvenimas mūsų veikimui bus tarsi palaimingoji nakties saulė. Pasaulis tuomet mūsų lauks su Evangelijos žodžiu, kaip kad laukia saulės su jos gaivinančiais spinduliais. Kaip naktį susidaro gaivinanti rasa, taip iš mūsų pažeminimų, kančių susidarys palaimingoji malonės rasa, gaivinanti sielą... Privalau ramiai su dėkingumu sutikti pažeminimus. Esu daug blogesnis negu apie mane mano kiti. Tegul žmonės žemėje nuims nuo mano galvos neužtarnautus nuopelnus ar neturimų dorybių vainiką, kurį kartais mėgsta uždėti, arba kiti, manęs gerai nepažindami, man deda, kad nereiktų mano Viešpačiui ten, Amžinybėje, to padaryti dideliam mano sugėdijimui.

Kristus išvedė jį sekusią minią iš dulkių į tyrą orą. Kristus ir mus išveda, kai ištikimai jį sekame, iš gyvenimo dulkių, suodžių, purvo į tyrą, saulėtą, pavasarišką gyvenimą. Tačiau gyvenime mes jaučiamės alkani ir nuvargę ne dėl Kristaus sekimo, bet dėl savo nesutvarkytų norų, kurie nuveda į gyvenimo dulkes.Tačiau svarbiausias atlygis už ištikimybę Kristui mūsų laukia Amžinybėje. Kiekvienas žingsnis, kiekvienas prakaito lašas yra suskaičiuotas ir neliks neatlygintas. Angelas sargas skaičiuoja žingsnius, einančio į bažnyčią.

Du pasauliai: gamtos ir dvasinis pasaulis. Abiejuose tam tikru atžvilgiu veikia tie patys dėsniai. Gamtos pasaulyje Dievas viską yra davęs, kad žmogus joje būtų pakankamai aprūpintas, kad jo gamtinis gyvenimas klestėtų. Ir saulė, pavasaris ir vasara, lietus ir giedra, diena ir naktis – viskas prie to prisideda. Tačiau to dar maža. Dar vieno dalyko Dievas reikalauja. Žmogaus prisidėjimo, jo triūso, išmanymo. Jis turi sėti, sodinti, prižiūrėti, piktžoles naikinti, derlių nuimti. Tik tuomet bus visiškai aprūpintas gamtos pasaulyje.

Panašiai – dvasios pasaulyje. Dievas dar daugiau yra mumis pasirūpinęs. Kokie turtingi mes esame. Mes turime Dievą, kuris myli kaip geriausias Tėvas, turime Jėzų, mūsų Išganytoją, kuris už mus kentėjo ir mirė, mus atpirko. Turime Dangiškąją Motiną, turime motiną Bažnyčią, kuri moko tikėjimo tiesų: per Kristaus įsteigtus sakramentus teikia mūsų išganymui reikalingas malones, turime šv. Mišias, turime Jėzų Eucharistijoje, turime gražias pamaldas. Tačiau, kad būtume išganyti, reikia dar vieno dalyko, kurio Dievas iš mūsų reikalauja: reikia mūsų prisidėjimo, mūsų rūpesčio, darbo, viso to, ko reikalauja tikėjimas. Reikia neapleisti ryto bei vakaro maldos, sekmadieniais - Šv. Mišių, reikia laikytis Dievo ir Bažnyčios įsakymų, naikinti savyje ydas, ugdyti dorybes. Tik tada mūsų dvasinis gyvenimas klestės, tik tada sielos išganymas bus užtikrintas, mes pajusime, kokie be galo laimingi esame savo tikėjime.

Žmogaus širdis reikšmingesnė negu atomas. Čia glūdi baisi griaunamoji neapykantos jėga ir didi statančioji meilės ir gerumo jėga. Viskas priklausys nuo to, kokią jėgą mes iš savo širdies atpalaiduosime. Kristaus malonės spinduliai, sklindą nuo šv. Kryžiaus, gali atpalaiduoti iš mūsų širdžių didžiąją meilės ir gerumo jėgą. Jei žmonės visiškai pasiduotų Kristaus malonės spindulių veikimui, kokia nuostabia jėga pasireikštų jų kilnumas, Dievo bei artimo meilė. Argi nematome to šventuosiuose? Maža žmogaus širdis, bet kokia nuostabi jos jėga...

Negalima branginti savo gyvenimo, nebranginant jo kituose. Ir kitas ne tik vadinamas tuo pačiu žodžiu, bet yra to paties gyvenimo dalis. Kaip visi kvėpuojame tuo pačiu oru, taip pulsuojame tuo pačiu gyvenimu. Jei nuodijate kito gyvenimą, kartu nuodijate ir savo, tuo pačiu ir tavo gyvenimas nėra sveikas, tyras, skaidrus. Nebranginame gyvenimo, jei nebranginame paties šaltinio, jo davėjo – Dievo. Teršdamas ir niekindamas šaltinį, nesunaikinsi Jo. Jis iš savo turtingumo gelmių siunčia vis naujus vandenis. Niekindami Dievą, Jo mes nesunaikinsime. Jis kaip buvo, taip yra ir bus šaltinis visa ko. Tik teršdami Dievą, teršim pasaulį, darysim nešvaresnį, nemalonesnį patį gyvenimą.

The post Baigiant kardinolo V. Sladkevičiaus metus – choro „Cantate Domino“ muzikinė-žodinė dovana appeared first on LAIKMETIS.

Programoje skambės kompozitorės Onutės Narbutaitės kūrinys „Lapides, flores, nomina et sidera“ (iš lot. k. „Akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai“). 2008 metais chorui bei instrumentiniam ansambliui parašytas kūrinys tais pačiais metais, per Visų Šventųjų dieną, buvo atliktas tuo pačiu metu septyniose Vilniaus erdvėse, taip pat Lietuvos kompozitorių sąjungos buvo pripažintas geriausiu metų choriniu kūriniu.

Kaip teigia autorė apie kūrinio sumanymą: „Akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždės yra ne tiek autonomiškos muzikos, kiek išdainuojamo žodžio kompozicija, paremta liturginiais tekstais bei akmenų, gėlių, vardų ir žvaigždynų lotyniškais vardais. Giedojimas, muzika visa tai susieja į nepertraukiamą keturių dalių, atliekamų attacca, struktūruotą vyksmą. Nekoncertinė muzikos paskirtis, įsiterpimas į bendruomeninę miesto erdvę ir daugiau maldos nei „kūrinio“ prasmė lėmė maksimalų muzikos išraiškos būdų paprastumą, natūralią sąveiką su ilgaamžėmis tradicijomis... Taip pat savotišką autorystės diskretiškumą.“

Programos pradžioje taip pat išgirsime Felikso Bajoro kūrinio „Paslaptis“ antrąją dalį „Dūžtanti banga“ (kun. J. Gutausko eilėmis), perteikiančią trapios būties tematiką.

Atlikėjai:
Kamerinis choras „Aidija“ (meno vadovas Romualdas Gražinis)
Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras (vadovas - R. Gražinis, koncertmeisterė - Gitana Trimirkaitė)
Gytis Maciukevičius (trombonas), Povilas Stonkus (trimitas), Eglė Gudaitytė (pikolo fleita), Džiugas Daugirda (perkusija)

Dirigentas Romualdas Gražinis
Renginį ves muzikologas dr. Jonas Vilimas.

Renginį remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Įėjimas su muziejaus bilietu. Būtina išankstinė registracija.

Įėjimas į renginį su galimybių pasu arba jį atitinkančiu dokumentu. Siekiant užtikrinti saugumą, renginio lankytojų prašome prieš atvykstant įsivertinti sveikatos būklę, dėvėti apsaugines kaukes ir laikytis kitų saugumo reikalavimų.

Daugiau informacijos ir registracija tel. +370 5 269 7800, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt. 

The post Choras Aidija kviečia į koncertą appeared first on LAIKMETIS.

Anot festivalio organizatoriaus Stanislovo Aglinsko, šiais metais klausytojai galės mėgautis itin aukštos kokybės garsu: „Padedant Anykščių Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčios klebonui, dekanui, kanauninkui, kun. Petrui Baniuliui buvo atlikti pagrindinių vargonų remonto darbai. Daug valandų prie šios kilnios misijos praleido vargonų restauratorius Justinas Šapola ir vargonininkas Rimvydas Griauzdė. Jų dėka galėsime dar aiškiau girdėti instrumento registrų spalvas, visų 46 balsų ir net 2600 vargonų vamzdžių skambesį“.

Festivalio atidarymo koncertas – liepos 31 d. Anykščių Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios skliautuose skambės tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų konkurso laureato Rimvydo Mitkaus ir dukart Auksinio scenos kryžiaus laureatės, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primadonos Viktorijos Miškūnaitės duetas. Rugpjūčio 7 d. – Ispanijos vargonininkės Mar Vaqué Mur koncertas. Rugpjūčio 14 d. festivalio klausytojams pasirodys duetas iš Vengrijos – Ágoston Gedai (vargonai) ir Eszter Gedai  (fleita). Rupgjūčio 21 d. vargonininko iš Škotijos Andrew Forbes koncertas. Rugpjūčio 28 d. festivalį uždarys vargonininkė iš Čekijos Ivana Michalovičová. Visų koncertų pradžia 20.00 val.

Kaip jau tapo įprasta festivalio metu taip pat vyks ir tarptautinė jaunųjų vargonininkų sotvykla, kurioje dalyvaus ir anykštėnams savo pasirodymus skirs jaunieji vargonininkai iš Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos. Vargonavimo subtilybėmis su jais dalinsis Lietuvos ir užsienio pedagogai: prof. Virginija Survilaitė, proj. Jósef  Serafin.

Festivalio koncertai skambės ir kitose Utenos apskrities bažnyčiose. Rugpjūčio 8 d. Palūšės Šv. Juozapo bažnyčioje koncertuos Virginija Survilaitė (vargonai) ir Vytenis Gurstis (fleita). Rugpjūčio 15 d. Zarasų švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje galėsite klausytis Jarūnės Barkauskaitės (vargonai) ir Simonos Liamo (sopranas) dueto. Rugpjūčio 29 d. Utenos Kristaus žengimo į dangų bažnyčioje vargonuos Čekijos vargonininkė Ivana Michalovičová, o rugsėjo 5 d. Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčioje – Jurgita Kazakevičiūtė (vargonai) ir Justė Gelgotaitė (obojus).

Šv. Mato tarptautinis vargonų muzikos festivalis – Anykščių ir Seinų (Lenkija) bendrystę per vargonų muziką pradėjęs puoselėti renginys. Pirmą kartą 2000 m. besibičiuliuojančiuose miestuose suorganizuoti koncertai per 21 metus išaugo į tarptautinį festivalį, kuriame be atlikėjų iš Lietuvos ir Lenkijos jau spėjo pasirodyti svečiai iš Latvijos, Norvegijos, Ispanijos, Italijos, Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų, kitų Europos ir pasaulio valstybių. Festivalis finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Anykščių rajono savivaldybės lėšomis. Visi festivalio koncertai – nemokami. Daugiau festivalio naujienų ir išsamesnės programos ieškokite www.organfestival.lt bei https://www.facebook.com/OrganFestivalAnyksciai.

The post Netrukus skambės pirmieji Šv. Mato tarptautinio vargonų muzikos festivalio akordai appeared first on LAIKMETIS.

Atlikėjai iš Lietuvos pasirodys 18-ti – po Bulgarijos ir prieš Ukrainos atlikėjus.

„The Roop“ varžysis su dar 25 šalių atstovais. Lietuva – vienintelė Baltijos šalis 65-osios „Eurovizijos“ finale.

Tarp lažybininkų favoritų nugalėti konkurse – Italija ir Prancūzija.

Grupė „The Roop“ atstovauti Lietuvai buvo išrinkta ir praėjusiais metais, bet dėl koronaviruso pandemijos konkursas buvo atšauktas, šiemet jis organizuojamas laikantis griežtų Nyderlandų vyriausybės nustatytų taisyklių.

„Eurovizija“ rengiama kasmet nuo 1956 metų, Lietuva joje debiutavo 1994 metais.

Geriausias visų laikų Lietuvos pasiekimas „Eurovizijoje“ buvo šeštoji vieta – ją 2006-aisiais Graikijoje užėmė žymių Lietuvos dainininkų penketukas „LT United“ su daina „We Are The Winners“.

The post „Eurovizijos“ finale pasirodys Lietuvos atstovai „The Roop“ appeared first on LAIKMETIS.