Šeštadienį platformoje „X“ Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga paskelbtame vaizdo įraše Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir kiti eurokomisarai skaitė Holokausto aukų vardus ir pavardes. Vaizdo įraše taip pat buvo pažymėtos jų gimimo ir mirties vietos.

Jame skelbiama, kad kelios aukos buvo „nužudytos Aušvice, Lenkijoje“, nenurodant, kad šią liūdnai pagarsėjusią naikinimo stovyklą Antrojo pasaulinio karo metais pastatė ir valdė nacistinė Vokietija.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) socialiniame tinkle „X“ rašė, kad, „kalbant apie nacių naikinimo stovyklą Aušvice, reikia pažymėti, kad ji buvo įkurta vokiečių okupacijos metais.“ Jis pridūrė, kad „Europos Komisijos socialiniuose tinkluose paskelbta informacija bus patikslinta“.

Vėliau sekmadienį įrašas buvo ištaisytas ir jame parašyta: „Aušvicas, Vokietijos nacių naikinimo stovykla“.

Europos Komisija iš karto neatsakė į prašymus pateikti komentarą.

„kalbant apie nacių naikinimo stovyklą Aušvice, reikia pažymėti, kad ji buvo įkurta vokiečių okupacijos metais

Seimo pirmininkas Szymonas Holownia (Šimonas Holovnia) pasidžiaugė šiuo pakeitimu, sakydamas: „Aušvico stovykla buvo Vokietijos nacių koncentracijos stovykla, įkurta 1939 metais Vokietijos okupuotose teritorijose. Tai vienintelė tiesa.“

Lenkai labai jautriai reaguoja į bet kokį Aušvico aprašymą, kuriame nepaminėta, kad šią stovyklą pastatė nacistinė Vokietija po to, kai įsiveržė į Lenkiją.

Šeštadienį grupė Holokaustą išgyvenusių asmenų ir valstybės pareigūnų surengė kuklią ceremoniją Aušvico–Birkenau memorialo ir muziejaus vietoje, skirtą paminėti 79-ąsias stovyklos išlaisvinimo, kurį 1945 metų sausio 17 dieną įvykdė sovietų kariai, metines. Ši diena dabar yra skirta Holokausto atminimui.

1939 metų rugsėjo 1 dieną Vokietija įsiveržė į kaimyninę Lenkiją ir pradėjo Antrąjį pasaulinį karą. Nuo 1940 metų naciai senas Austrijos kareivines Pietų Lenkijoje esančiame Osvencime, kurį pervadino Aušvicu, naudojo kaip koncentracijos ir mirties stovyklą lenkų pasipriešinimo dalyviams. 1942-aisiais jie prijungė netoliese esančią Birkenau dalį su dujų kameromis ir krematoriumais kaip masinio naikinimo vietą, kurioje daugiausia buvo naikinami žydai.

1940–1945 metais Aušvico–Birkenau koncentracijos stovykloje nužudyta apie 1,1 mln. žmonių, daugiausia žydų. Per tą laiką Lenkija buvo okupuota Vokietijos ir neteko apie 6 mln. piliečių, iš kurių pusė buvo žydai.

Lenkijos įstatymai baudžia visus, kurie neteisingai kaltina lenkus dėl nacistinės Vokietijos nusikaltimų Lenkijos teritorijoje.

The post Lenkijos prašymu EK pataisė įrašą socialiniuose tinkluose apie Aušvico mirties stovyklą appeared first on LAIKMETIS.

Noirupino miesto prokuratūra, vasarį pareiškusi oficialius kaltinimus įtariamajam, sulaukė medikų vertinimo, kad nepaisant jo garbaus amžiaus vyras „gali stoti prieš teismą“.

Pasak prokurorų, teismo posėdžiai truks ne ilgiau nei po pustrečios valandos per dieną.

Įtariamasis yra kaltinamas 1942–1945 metais Zachsenhauzeno stovykloje šiauriau Berlyno esančiame Oranienburge „sąmoningai ir noriai“ padėjęs žudyti kalinius.

Jis kaltinamas bendrininkavimu „sušaudant sovietų karo belaisvius 1942 metais“ ir žudant stovyklos kalinius „nuodingomis dujomis „Zyklon B“.

Grupei nukentėjusiųjų šioje byloje atstovaujantis teisininkas Thomas Waltheris (Tomas Valteris) Vokietijos laikraščiui " Welt am Sonntag“ sakė, kad „keletas iš skundo pateikėjų yra tokie pat seni kaip ir kaltinamasis, todėl tikisi sulaukti teisingumo“.

Zachsenhauzeno stovykloje per visą jos veikimo laikotarpį naciai buvo įkalinę daugiau nei 200 tūkst. žmonių, iš kurių, kaip manoma, apie 20 tūkst. nužudė. 

Vokietijoje pastaruoju metu skubama nuteisti dar gyvus SS pajėgose tarnavusius asmenis, kadangi 2011-aisiais atsirado teisinis pagrindas buvusius nacius persekioti baudžiamąja tvarka. Toks precedentas buvo nustatytas nuteisus buvusį stovyklos sargybinį Johną Demjanjuką (Džoną Demjaniuką) už vaidmenį Trečiojo reicho vykdytose žudynėse.

Išnagrinėjus tą bylą teismai paskelbė dar kelis apkaltinamuosius nuosprendžius tuo pačiu pagrindu, o ne dėl kaltinamųjų tiesioginio ryšio su žudynėmis ar žiaurumais.

Liepos mėnesį Vokietijos pareigūnai patvirtino, kad atlieka tyrimą dėl vieno įtariamo 95 metų vyro, dirbusio sargybiniu nacių karo belaisvių stovykloje, kur per Antrąjį pasaulinį karą žuvo daug sovietų karių.

Kovo pabaigoje prokurorai pranešė nutraukę bylą prieš 95 metų buvusį nacių koncentracijos stovyklos sargybinį, neseniai deportuotą iš JAV, nesurinkus „pakankamai įtarimų“. 

The post Vokietijoje prieš teismą stos šimtametis, buvęs nacių mirties stovyklos sargybinis appeared first on LAIKMETIS.