Kardinolas ragino tikinčiuosius grįžti prie krikščioniškojo tikėjimo šaknų ir atmesti ribotas žmogiškąsias ideologijas, kurios negali patenkinti gilaus tiesos ir išganymo troškulio.

Jis kritikavo šiuolaikines politines ideologijas, vadindamas jas ribotomis ir pavojingomis: „Komunizmas, taip pat fašizmas, nacionalsocializmas ir visos tik žmogaus proto sukurtos ideologijos turi savo ribas, ir tik Logos, dieviškasis Protas, gali suteikti mums tikrąjį gyvenimo prasmės supratimą ir išgelbėti kiekvieną žmogų."

Kardinolas pabrėžė esminį skirtumą tarp krikščioniškosios pasaulėžiūros ir ideologijų, bandančių primesti žmonijai kelią be Dievo.

Kalbėdamas apie Rusijos ir Ukrainos konfliktą, jis kritikavo politinius lyderius, kuriems, pasak jo, rūpi tik jų pačių valdžia: „Kai kalbame apie imperializmus, apie Putiną, Ameriką, Kiniją, turime prisiminti didžiuosius politikus ir diktatorius, kuriems nerūpi žmonių sveikata, laimė, išganymas. Jie galvoja tik apie savo valdžią, savo privilegijas."

Mülleris priminė, kad „Kristus yra vienintelis, kuris atidavė savo gyvybę už kitus, o ne paaukojo ją dėl savęs ar „didžiosios Rusijos" šlovės".

The post Vokiečių kardinolas: Kristus atidavė savo gyvybę už žmones, o ne už „didžiosios Rusijos" idėją appeared first on LAIKMETIS.

Analizėje, kurią praėjusią savaitę paskelbė Jungtinių Valstijų Tarptautinės religijos laisvės komisija (USCIRF), teigiama, kad partijos vykdoma religijos „sinicizavimo“ politika nuolat pažeidžia tarptautiniu mastu saugomą teisę į religijos laisvę. Sąvoka „sinicizavimas“ reiškia prisitaikymas prie kinų kultūros, tačiau, pasak ataskaitos, šia politika įvairios tikybos iš esmės pajungiamos „Kinijos komunistų partijos politinei darbotvarkei ir marksistinei religijos vizijai“.

Kinijos pareigūnai įsakė iš bažnyčių pašalinti kryžius, o Kristaus ir Mergelės Marijos atvaizdus pakeitė prezidento Xi Jinpingo atvaizdais, teigiama ataskaitoje. Jie taip pat cenzūruoja religinius tekstus, verčia dvasininkus skelbti partijos ideologiją ir įpareigoja bažnyčiose iškabinti partijos šūkius.

Siekdama pajungti religijas partijai, vyriausybė verčia religines grupes registruotis į įvairias „patriotines religines asociacijas“ ir jų vietinius padalinius. Katalikų bažnyčioms tai reiškia, kad jos turi paklusti Kinijos Katalikų Bažnyčios vyskupų konferencijai, kurią oficialiai kontroliuoja Kinijos valstybinė religijų reikalų administracija ir Kinijos komunistų partijos Vieningojo fronto darbo departamentas.

Visi, kurie praktikuoja religiją už valstybės patvirtintų asociacijų ribų, laikomi „sektantais“ ir jiems taikomos Kinijos įstatymuose įtvirtintos kovos su sektomis nuostatos, o dėl šios politikos, kaip teigiama ataskaitoje, buvo jie yra masiškai suimami ir įkalinami. Kinijos pareigūnai antikultines nuostatas taiko prieš pogrindžio katalikus, kurie nepripažįsta vyriausybės remiamos dvasininkijos autoriteto ir tikėjimo iškraipymo.

USCIRF komisaras Asifas Mahmoodas (Asifas Mahmudas) CNA teigė, kad partija pogrindžio katalikus laiko grėsme, nes jie nepripažįsta tariamos vyriausybės valdžios „diktuojant religinę doktriną ir reguliuojant religinius reikalus“.

Visi, kurie praktikuoja religiją už valstybės patvirtintų asociacijų ribų, laikomi „sektantais“ ir jiems taikomos Kinijos įstatymuose įtvirtintos kovos su sektomis nuostatos.

„Nors kai kurie katalikai renkasi teisėtą garbinimą valstybės kontroliuojamoje Kinijos katalikų patriotinėje asociacijoje, jie tikrai nėra laisvi, nes turi laikytis griežtų partijos kontrolės ir kišimosi mechanizmų“, - kalbėjo A. Mahmoodas, kurį į USCIRF paskyrė JAV Atstovų Rūmų demokratų mažumos lyderis Hakeemas Jeffriesas (Hakimas Džefrisas).

„Galiausiai Kinijos vyriausybė suinteresuota tik įskiepyti nepajudinamą paklusnumą ir atsidavimą partijai, jos politinei darbotvarkei ir religijos vizijai, o ne ginti katalikų religijos laisvės teises“, - teigė jis.

Ataskaitoje pažymima, kad 2018 m. Vatikanas su Kinijos komunistų partija sudarė neatskleistą susitarimą, kuriuo nustatytas Bažnyčios valdžios institucijų ir Kinijos pareigūnų bendradarbiavimas skiriant vyskupus. Tačiau ataskaitoje teigiama, kad, nepaisant šio susitarimo, „vyriausybė vienašališkai, be Vatikano konsultacijų ir pritarimo, paskyrė Kinijos komunistų partijai palankius vyskupus“.

„Valdžios institucijos ir toliau naikina pogrindžio katalikų religinius lyderius, kurie nepritaria valstybės kontroliuojamai Katalikų bažnyčiai, įskaitant vyskupą Peterį Shao Zhuminą ir vyskupą Augustine Cui Tai, - sakė A. Mahmoodas. - Valdžia taip pat atsisako atskleisti dešimtmečius dingusių katalikų lyderių, tokių kaip vyskupas Jamesas Su Zhiminas, buvimo vietą.“

Nina Shea (Nina Šėja), Hadsono instituto Religinės laisvės centro direktorė ir buvusi USCIRF komisarė, CNA kalbėjo, kad partija „bando atskirti Katalikų Bažnyčią Kinijoje nuo popiežiaus“.

„Katalikų vyskupai yra ypatingi taikiniai, nes jie atlieka svarbų vaidmenį hierarchinėje Bažnyčioje užtikrinant bendrystę su šventojo Petro įpėdiniu, - sakė ji. - Tie, kurie priešinasi [valdžios kišimuisi], yra neribotam laikui sulaikomi be tinkamo teismo proceso, atribojami nuo savo vyskupiškų sielovadų, neribotam laikui įtraukiami į saugumo policijos tyrimą, dingsta ir (arba) jiems užkertamas kelias vykdyti savo vyskupiškas tarnystes.“

N. Shea pridūrė, kad Vatikano ir Kinijos susitarimas „nenumato jokių sąlygų vyskupams, kurie dėl sąžinės priežasčių priešinasi stojimui į asociaciją, ir nesprendžia religinio persekiojimo klausimų“. Ji teigė, kad Xi valdymo laikais vykdomas religinis persekiojimas yra „represyviausias Kinijos katalikams nuo Mao laikų“.

Partijos pastangos kontroliuoti religiją apima ne tik katalikus, bet ir protestantus, musulmonus, daoistus, budistus ir kinų liaudies religijų išpažinėjus. Kinijos pareigūnai taip pat slopina naująjį Falun Gong religinį judėjimą.

Vienas iš šiurpiausių ataskaitoje pateiktų pavyzdžių - priverstinis uigūrų musulmonų internavimas į perauklėjimo stovyklas, kuriose jie turi prisiekti ištikimybę partijai ir atsisakyti savo kalbos, kultūros ir religinių tradicijų. Ataskaitoje vyriausybės veiksmai vadinami „genocidu ir nusikaltimais žmoniškumui“ prieš uigūrų musulmonus.

Joje taip pat minimi priverstinio Tibeto budistų perauklėjimo ir religinių tekstų bei vaizdų pašalinimo arba pakeitimo pavyzdžiai. Kinijos pareigūnai naikina arba keičia Kinijos budistų ir daoistų statulas ir šventyklas, slopina praktikas, kurios laikomos prieštaraujančiomis partijos tikslams, ir verčia skleisti partijos šūkius.

The post Kinijoje įsakyta iš bažnyčių pašalinti kryžius, o Kristaus ir Mergelės Marijos atvaizdus pakeisti prezidento atvaizdais appeared first on LAIKMETIS.

Trumpi susitikimai prieš popiežiaus mišias ir po jų įvyko jų gimtojoje šalyje susiklosčius itin sunkiai ekonominei padėčiai. Abu vyrai laikosi labai skirtingų nuomonių dėl to, kaip kovoti su Argentiną apėmusiu skurdu.

53 metų ekonomistas, libertaras J. Milei, kuris 87 metų popiežių yra pavadinęs komunizmą propaguojančiu kvailiu, per savo pirmąjį oficialų prezidentinį vizitą Romoje dalyvavo pirmosios argentiniečių šventosios kanonizavimo ceremonijoje Šv. Petro bazilikoje.

Po mišių Pranciškus, kuris sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, stabtelėjo paspausti rankos J. Milei ir persimetė su juo keliais žodžiais. Prezidentas apkabino pontifiką.

Vatikanas sakė, kad jie trumpam buvo susitikę ir prieš mišias.

Oficiali audiencija numatyta pirmadienį, kai J. Milei taip pat planuoja susitikti su Italijos prezidentu Sergio Mattarella (Serdžu Matarela) ir ministre pirmininke Giorgia Meloni (Džordža Meloni).

Vizitas surengtas tvyrant didelei politinei nežiniai Argentinoje, kur politikos naujokas J. Milei savo įsakais vykdo prieštaringai vertinamą didžiulę šalies ekonomikos dereguliaciją.

J. Milei ir Pranciškus kategoriškai nesutaria dėl to, kaip kovoti su skurdu, veikiančiu 40 proc. Argentinos gyventojų. Infliacija šalyje viršija 200 procentų.

Tapęs popiežiumi Pranciškus nuolat pasisako prieš laisvosios rinkos nulemtą nelygybę ir ragina apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius.

J. Milei, vadinantis save „anarchokapitalistu“, spalį užtikrintai laimėjo rinkimus, pasinaudojęs argentiniečių pykčiu dėl dešimtmečius trunkančios ekonomikos krizės.

J. Milei devalvavo pesą, apkarpė valstybės subsidijas ir atšaukė šimtus taisyklių.

Tačiau jo reformų paketas antradienį susidūrė su kliūtimi parlamente ir buvo grąžintas komitetui perrašyti.

Lankydamasis Izraelyje J. Milei į pirmąją savo prezidentavimo krizę sureagavo užsipuldamas oponentus ir pavadindamas juos nusikaltėliais bei išdavikais.

Sekmadienį J. Milei su savo palyda sėdėjo mišiose XVIII amžiaus misionierei Mamai Antulai kanonizuoti. Pirmoji argentiniečių šventoji laikoma kovos už žmogaus teises pioniere iš tų laikų, kai Argentina buvo Ispanijos kolonija.

Kaip ir Pranciškus, Mama Antula – Maria Antonia de Paz y Figueroa (Marija Antonija de Pas y Figeroa), kuri buvo beatifikuota 2016 metais – paskyrė savo veiklą į visuomenės paribį nustumtoms bendruomenėms.

The post Popiežius susitiko su Argentinos prezidentu, anksčiau pavadinusiu jį komunizmą propaguojančiu kvailiu appeared first on LAIKMETIS.

The post Ar į Europą grįš neobolševikai ir neonaciai? Vytautas Radžvilas appeared first on LAIKMETIS.

Buvęs "libertarinis marksistas" Mickas Hume'as 1999-2009 m. turėjo savaitinę skiltį laikraštyje "The Times" ir nuo to laiko reguliariai rašė pagrindiniams Didžiosios Britanijos laikraščiams, tokiems kaip "The Sun" ir "The Daily Mail". M. Hume'as buvo portalo Spiked-online.com redaktorius ir iki šiol rašo į Spiked. Šiuo metu jis yra nuolatinis The European Conservative interneto svetainės apžvalgininkas.

- Pasak Vikipedijos, buvote marksistas, libertarinis marksistas....

Taip, buvo laikas, kai mėgau save taip vadinti, nes pastebėjau, kad tai erzina visus teisingus žmones abiejose diskusijų pusėse. Libertarai to nekentė, o kairieji irgi. Tačiau šiomis dienomis neturiu politinės etiketės, kurią galėčiau sau priklijuoti. Manau, kad viena iš politikos problemų yra ta, kad esame įstrigę su XX a. kalbomis - kairieji, dešinieji, konservatoriai, marksistai… - o politika pasikeitė. Mes tiesiog neturime tinkamos kalbos dabarčiai apibrėžti.

- Vis dėlto tada save laikėte marksistu, ar ne?

Taip, tikrai. Devintajame dešimtmetyje, kai man buvo dvidešimt metų, buvau pradėjęs leisti žurnalą "Living Marxism" (Gyvasis marksizmas).

- Jūs buvote Didžiosios Britanijos revoliucinės komunistų partijos veikėjas.

Taip.

- Daugelis žmonių mano, kad tai, kas vyksta Vakaruose su žodžio laisve ir tuo, ką mes vadiname leftistine (woke) ideologija, kuri apima visus šiuos LGBT ir lyčių klausimus, yra kultūrinis marksizmas. Kaip buvęs marksistas, ar sutinkate su tuo?

Ne, nemanau, kad naudinga tai vadinti kultūriniu marksizmu. Tai šiek tiek panašu į generolus Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, kurie bandė kariauti paskutinį karą, bandė kovoti su vakarykščiu priešu, užuot supratę, kad buvo išrastas kulkosvaidis ir pasaulis pasikeitė.

Manau, kad vadinti tai kultūriniu marksizmu yra tarsi bandymas rasti kažką praeityje. Iš tikrųjų tai yra kažkas naujo. Verčiau jį apibūdinčiau taip, kaip mano draugas Frankas Furedi (Frank Furedi), t. y. kaip technokratijos, ideologijos neturinčios valdymo politikos, sujungtos su tapatybės politika, derinį.

Identiteto pažadinta politika suteikia technokratams politinę kalbą, kuria jie gali pateisinti savo valdžią, kai neturi savo ideologijos. Tai yra naujas reiškinys. Galite jį vadinti kaip norite, bet jis toks ir yra.

- Taigi tikriausiai nesutinkate su Viktoru Orbanu, kai jis kartą pasakė - beje, būdamas valstybinio vizito Jungtinėje Karalystėje metu - kad tarp elito, kilusio iš 1968 m. seksualinės revoliucijos Vakaruose, ir buvusių komunistinių Rytų Europos režimų yra ryšys…

O ne, aš su tuo sutinku. Noriu tik pasakyti, kad jei bandome rasti praeities etiketę tam, kas vyksta šiandien, tarsi prarandame prasmę. Vyksta kažkas naujo. Mes nekovojame vakarykščiame mūšyje. Turime kovoti šiandienos mūšį. Bet aš sutinku su šiuo konvergencijos tašku. Pabudę kairieji paveldėjo stalinistų neapykantą laisvei.

Kai buvau jaunas, maniau, kad esu kairysis, nes tikėjau, kad žodžio laisvė ir demokratija - du principai, kurie man visada gyvenime rūpėjo, - yra kairiųjų reikalai. Istoriškai jie tokie ir buvo.

Tačiau šiandien kairieji yra abiejų šių dalykų priešai. Taigi aš ir mano draugai buvome vieninteliai kairieji, kurie net devintajame dešimtmetyje pasisakė prieš tai, kai buvo cenzūruojami fašistai, cenzūruojami konservatoriai, sakoma, kad žmones reikia nutildyti.

Tai prasidėjo tada, ir nuo pat pradžių mes visada buvome už žodžio laisvę. Taigi mano principai yra tokie patys, ne tik politikoje.

- Jungtinėje Karalystėje disidentai ne tik "deplatformuojami" (pašalinami socialiniuose tinkluose), bet dabar jie gali būti "debankinami" (persekiojami valdžios). Šiais metais taip nutiko Nigelui Farage'ui…

Mano senas bendražygis. Dirbau su Nigelu Brexit partijoje.

- Ką gi, jo banko sąskaitos buvo uždarytos, ir dabar jau tikrai žinome, kad tai įvyko dėl jo politinių pažiūrų. Taip pat žinome, kad ir kitiems žmonėms, pavyzdžiui, Laisvo žodžio sąjungos nariams, Jungtinėje Karalystėje taip pat buvo įšaldytos sąskaitos. Ar šis žmonių varžymas yra naujausias totalitarinio dreifo jūsų šalyje etapas?

Esu labai dėkingas Nigeliui, nes jis atskleidė, kaip toli tai nuėjo. Kapitalistinės visuomenės viršūnėje turime ideologų, kurie yra pasirengę sunaikinti žmones, padaryti juos, kaip Nigelas pats apibūdino, nebe asmenimis, atimdami iš jų teisę turėti banko sąskaitą. XXI amžiuje, jei neturi banko sąskaitos, vadinasi, tu neegzistuoji, tiesa? Jūs negalite veikti.

- Nigelas Farage'as sakė, kad jam gali tekti išvykti iš Jungtinės Karalystės, jei ten negalės turėti banko sąskaitos.

Būtent.

- O jam sąskaitas atsisakė atidaryti keliolika bankų.

Keli kiti, taip. Esu įsitikinęs, kad dabar jis ją gaus dėl viso šio triukšmo. Bet vis dėlto jis padarė didelę paslaugą atskleisdamas, kaip toli tai nuėjo. Taigi, tai labai svarbus dalykas.

- Ar tai konkrečiai bankai, ar korporacijų pasaulis?

Taip yra visame įmonių pasaulyje. Jei klausotės įmonių vadovų pokalbių, dabar jie kalba tik apie įvairovę, tvarų vystymąsi ir visus panašius klausimus.

- Kodėl? Kas juos skatina tai daryti?

Atrodo, tarsi kapitalistai nebetiki kapitalizmu. Jie prarado gebėjimą pateisinti save ir savo padėtį visuomenėje. Jei sakau: "Mes esame čia tam, kad įdarbintume žmones ir uždirbtume pelną", tai yra netinkamas kalbėjimas net tarp pačių kapitalistų. Taigi jie ieško kažkokios naujos misijos, kažkokio vertės visuomenėje jausmo.

Tai prieštarauja žodžio laisvės ir laisvos visuomenės interesams. Ir tai tarnauja ir jų interesams, ideologija ir "cancel" kultūra iš tikrųjų yra naujas būdas drausminti dirbančiųjų klasę, nurodant paprastiems žmonėms, ką jie gali sakyti, ko negali sakyti, ką jie gali galvoti ir ko negali galvoti.

- Ir tai ne tik įmonių pasaulis. Balandžio mėn. laikraštyje "Daily Mail" parašėte straipsnį apie naują įstatymo projektą - Darbuotojų apsaugos įstatymą, kurį pasiūlė Riši Sunako vyriausybė, siekdama drausminti įmones, nesilaikančias šios naujos budulių ideologijos.

Taip, šis naujas įstatymas suteiktų žmonėms teisę paduoti į teismą savo darbdavius dėl to, kad jie išgirdo kažką, kas jiems nepatinka darbo aplinkoje. Iš tikrųjų jį pasiūlė pora liberalų, tačiau vyriausybė jam pritarė. Taigi tai dar vienas ženklas, kaip šie dalykai eina į viršų. Konservatorių partija - tai konservatyvi vyriausybė - iš tikrųjų stumia šį įstatymo projektą.

- Vykdydamas kampaniją prieš Liz Truss dėl Konservatorių partijos vadovo posto, Sunakas sakė, kad jei taps ministru pirmininku, jis kovos su "viešąjį gyvenimą persmelkusias nesąmones", "padarys galą smegenų plovimui, vandalizmui ir rodymui pirštu" ir "gins britų laisves".

Būtent.

- Taigi tai dar vienas sulaužytas pažadas…

Taip. Žinote, politikus turime vertinti pagal tai, ką jie daro, o ne pagal tai, ką jie apie save kalba. O konservatoriams labai gerai sekasi sakyti kalbas apie žodžio laisvę, demokratiją ir britų vertybes. Tačiau praktiškai šalį valdo valstybės tarnautojai ir technokratai, kurie 100 procentų atsidavę šiai "woke cancel" kultūrai. Ir vyriausybė jiems visiškai nesipriešina. Taigi Konservatorių partija yra problemos dalis, o ne jos sprendimas.

- Tiesą sakant, praeityje keli Didžiosios Britanijos ministrai pirmininkai kritikavo tai, kas vyksta universitetuose. Ir Borisas Johnsonas, ir Theresa May sakė, kad nori atkurti žodžio, mąstymo ir akademinę laisvę Jungtinės Karalystės universitetuose. Ar šiuo tikslu kas nors buvo padaryta?

Jie priima įstatymą, kuris turėtų apsaugoti akademinę laisvę, ir sako, kad ketina paskirti atsakingą asmenį, savotišką žodžio laisvės carą. Galima sakyti, kad tai žingsnis teisinga linkme, tačiau įstatymas nėra atsakymas.

Vyksta kultūrinis karas. Turite su juo kovoti. Ir vien tik popieriuje surašyti įstatymą ir pasakyti, kad universitetuose egzistuoja žodžio laisvė, problemos neišspręsime.

Amerikoje galioja Pirmoji pataisa - auksinis žodžio laisvės teisinės apsaugos standartas. Tai nesustabdė Amerikos universitetų nuo to, kad jie žengė šiuo keliu toliau ir greičiau nei mes, ribodami akademinę laisvę.

Taigi, tai žingsnis teisinga linkme, tačiau įstatymas to neišspręs.

- Atrodo, kad problema yra ir tai, kad britų policija stebi socialinę žiniasklaidą. Lenkijos Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jaroslawas Kaczyńskis (Jaroslavas Kačynskis) kartą paminėjo pavyzdį motinos, kuri buvo suimta savo vaikų akivaizdoje savo namuose Jungtinėje Karalystėje už tai, kad socialiniame tinkle "Twitter" pavadino vieną vyrą vyru, nors tas vyras prisistatė esąs moteris. Vargšė moteris buvo suimta kelioms valandoms, o policija jai iškėlė baudžiamąją bylą. Galiausiai ji laimėjo bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau tai užtruko kelerius metus. O J. Kaczyńskis sakė, kad kol Lenkiją valdys PiS, ji išsaugos žmonių laisves ir Lenkija netaps totalitarine, kaip Vakarų Europa.

Iš tiesų gana keista, kad policija Didžiojoje Britanijoje jau kelerius metus labiau domisi, kaip kartą pavartojau šūkį, "policing the tweets", o ne "policing the streets".

Ji tapo savotiška minčių policija. Jie apsėsti to, ką žmonės kalba socialiniuose tinkluose, ir persekioja juos už dalykus, kurie nėra nusikaltimai.

Vadinti žmogų vyru, kuris yra vyras, nėra nusikaltimas. Net pavadinti moterį vyru taip pat nėra nusikaltimas. Bet kažkodėl jie sugalvojo šiuos dalykus laikyti nusikaltimais.

Įdomu tai, kad jie pradėjo registruoti vadinamuosius neapykantos incidentus: Jie nusprendė, kad tai nėra nusikaltimas, bet nusprendė, kad tai yra neapykantos kalba. Taigi, jūsų pavardė būtų įtraukta į šį registrą, net jei nepadarėte nusikaltimo, o tik pasakėte netinkamą dalyką internete.

Užtenka pažvelgti, kaip jie elgiasi su "Just Stop Oil" protestuotojais, kurie blokuoja Londono greitkelius, - policija jų klausia, ar gali jiems padėti, ar jie norėtų vandens, ir viskas gerai. O kai atvažiuoja vairuotojai ir patraukia tuos žmones nuo kelio, policija grasina suimti vairuotojus, o ne kelių blokuotojus. Taigi, policija Didžiojoje Britanijoje yra didelė problema.

Tai yra naujos rūšies totalitarizmas. Tai ne kareiviški batai ir žmonių mušimas. Tai bandymas kontroliuoti, ką žmonės kalba, o ne nusikaltimų sprendimas. Jei į jūsų namus įsilaužiama, policija neatvyksta. Jei pasakysite netinkamą dalyką ir pavadinsite ką nors vyru "Twitter" tinkle, jie atvyks.

Savo straipsnyje apie šį darbuotojų apsaugos įstatymą pateikėte hipotetinį pavyzdį, kad knygynas kviečia J. K. Rowling. Taigi, kaip suprantu, Jungtinėje Karalystėje niekas nedrįstų pakviesti J. K. Rowling. Vadinasi, garsi rašytoja, kuri, vadovaudamasi tiesa, teigia, kad tik biologinės moterys yra tikros moterys, Jungtinėje Karalystėje buvo išbraukta iš viešojo gyvenimo, tiesa?

Akivaizdu, kad jai tai negalėjo rūpėti, nes J. K. Rowling atšaukti negalima. Ji yra daugiausiai parduodama autorė pasaulyje. Taigi, ji yra labai įtakingoje padėtyje, kad galėtų duoti atkirtį tiems, kurie bando ją atšaukti, bet taip, ji negali pasirodyti viešame forume be didžiulių protestų, o viskas, ką ji pasakys socialinėje žiniasklaidoje, bus puolama iš visų pusių.

Ji neįtikėtinai drąsiai pasisakė už tai, kad egzistuoja dvi lytys ir kad tai yra biologiškai nulemtas pasidalijimas bei gyvenimo faktas.

Tačiau taip pasielgdami su J. K. Rowling, padarydami sunkumų net tokiam žmogui kaip ji normaliai veikti visuomenėje, galite išgąsdinti daugybę kitų žmonių, kurie pagalvos: jei jie gali taip pasielgti su ja, ką jie galėtų padaryti su manimi? Jie galėtų mane sunaikinti. Jie galėtų išmesti mane iš darbo. Galėčiau netekti viso pragyvenimo šaltinio.

Taigi, tai turi daug didesnį poveikį kitiems žmonėms.

Todėl dabar susiduriame su savicenzūros problema, kuri yra viena didžiausių problemų, su kuriomis šiandien susiduriame Vakarų visuomenėje.

Ne tik valstybinė cenzūra ar "Twitter" cenzūra, bet ir žmonės, kurie patys nesako, ką galvoja, nes bijo pasekmių. Arba jie nebežino, ką jiems leidžiama sakyti, nes politinė aplinka taip greitai keičiasi. Kokį žodį man leidžiama vartoti šią savaitę? Nežinau.

Taisyklės nuolat perrašomos iš naujo. Taigi, savicenzūra yra didelė problema, todėl žmonėms, kurie tiki žodžio laisve, taip svarbu iškelti vėliavą, kad suteiktumėte žmonėms pasitikėjimo jausmą, jog jie nėra vieni ir yra kažkas, dėl ko jie gali susitelkti.

Žmonės žemyninėje Europoje linkę manyti, kad Jungtinėje Karalystėje bent jau yra įvairi su laisva spauda ir žiniasklaida. Spėju, kad su tuo nesutinkate, nes parašėte knygą, pavadintą taip: "Laisvos spaudos nėra - ir mums jos reikia labiau nei bet kada anksčiau".

Viskas yra reliatyvu. Palyginti su kai kuriomis šalimis, man patinka britų spauda. Tačiau ji labai suvaržyta. Kur kas labiau suvaržyta nei anksčiau, kai pradėjau jai rašyti. Kiekvienas laikraštis turi įvairovės komandą, kuri tikrina vartojamą kalbą, ir tai labai trukdo. Be to, britų spauda susiduria su naujomis teisinėmis problemomis.

Turime privatumo įstatymus. Šmeižto įstatymas Didžiojoje Britanijoje visada buvo didelė spaudos problema, nes spaudai buvo keliamos bylos dėl šmeižto. Dabar turtingieji ir galingieji dažniau naudojasi privatumo teise. Būtent tuo naudojasi tokie žmonės kaip princas Haris, bandydami kontroliuoti spaudą. Šie privatumo įstatymai yra didelė problema ne tik žodžio laisvei, bet ir demokratijai, nes šie du dalykai visada labai glaudžiai susiję, o Didžiosios Britanijos parlamentas niekada nepriėmė jokių privatumo įstatymų.

Tony Blairo Naujoji leiboristų vyriausybė priėmė Žmogaus teisių įstatymą, pagrįstą Europos žmogaus teisių konvencija. Tai suteikė teisėjams milžiniškus įgaliojimus. Jie pasinaudojo šia galia ir iš esmės sukūrė privatumo įstatymą. Šie teisėjai, o ne parlamentas ar vyriausybė, nusprendė, ką galima ir ko negalima skelbti britų spaudoje.

- Jungtinėje Karalystėje parlamento suverenitetas dabar neribotas, todėl konservatorių dominuojamas parlamentas galėtų visa tai labai lengvai pakeisti.

Žinoma, galėtų. Ir jie dažnai sakė: "Mes ketiname atsikratyti Žmogaus teisių akto" ir "Mes ketiname pasitraukti iš Europos žmogaus teisių konvencijos".

Tačiau nieko neįvyko, nes prieš juos buvo sutelktos įvairios jėgos: Teisėjai, advokatai, didžioji žiniasklaida, valstybės tarnyba…

Žmogaus teisių aktas ir teisėjų įgaliojimai yra labai stipriai remiami, o vyriausybė niekada neturėjo pakankamai drąsos, nervų ir politinės valios. Viskas priklauso nuo politinės valios, kaip jūs sakote, pasinaudoti parlamentiniu suverenitetu ir tai pakeisti.

Jie leido teisėjams rašyti šį privatumo įstatymą, ir tai yra siaubinga situacija.

- Taigi, ar ar dar yra vilčių dėl Jungtinės Karalystės?

Na, pažvelkite į Nigelo Farage'o incidentą.

Viena vertus, tai rodo, kaip toli siekia problema. Tačiau reakcija į jį, palaikymas, visuomenės pasipiktinimas ir tai, kad visi už tai atsakingi žmonės turėjo atsistatydinti… Kairieji daug metų persekiojo bankus ir niekada nieko nepasiekė. Nigelas Farage'as per savaitę atsikratė geriausių bankininkų.

Taigi visuomenės pasipiktinimas tokiu išpuoliu prieš žodžio laisvę rodo, kad yra vilties. Tai rodo, kad galime sutelkti jėgas už žodžio laisvę kaip pagrindinę mūsų civilizuotos visuomenės vertybę. Tačiau tam turime iškelti vėliavą ir kovoti. Turime pereiti į puolimą.

Žodžio laisvė yra pagrindinė mūsų visuomenės laisvė. Be jos negalime turėti jokių kitų laisvių. Ir ji turi apimti teisę įžeidinėti. Spinoza prieš 350 metų sakė, kad laisvoje valstybėje kiekvienas žmogus gali galvoti, ką nori, ir sakyti, ką galvoja. Tai vis dar yra pozicija, už kurią turime kovoti. Ir mes vis dar to nepasiekėme.

The post Buvęs komunistas: šiuolaikiniai leftistai yra perėmę „stalinistinę" dvasią appeared first on LAIKMETIS.

Gedulo ir vilties dienos minėjime Seime trečiadienį parlamento vadovė taip pat pažymėjo, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą „žymia dalimi yra recidyvas sovietinės totalitarinės sistemos, kuri dabar Rusijoje sparčiai reabilituojama ir pritaikoma prie šiandienos realijų“.

Kalbėdama apie sovietų okupaciją 1940 metų birželio 15 dieną ir 1941 metų birželio 14 dienos trėmimus Seimo pirmininkė juos įvardino kaip kruvinus pavyzdžius neišprovokuotos sovietinės agresijos, kuri buvo vykdoma pagal susitarimą su nacistiniu režimu.

„Pastarasis yra sulaukęs griežto, ryžtingo pasmerkimo ir Europoje, ir visame pasaulyje. Deja, sovietiniai, ypač stalininio laikotarpio nusikaltimai dar nėra taip pat ryžtingai įvertinti. Jų pasmerkimas bendroje Europos sąmonėje dar nėra savaime suprantamas“, – apgailestavo V. Čmilytė-Nielsen.

„Mūsų istorinė patirtis sako: su šita nužmoginta sistema neįmanoma susitarti. Neįmanoma jos atžvilgiu likti neutraliam. Jos veikimo būdas – prievarta. Ji pripažįsta tik jėgą. Laviruojantys, ieškantys kompromisų, kalbantys apie kažkokius taikos susitarimus turi suprasti, kad tai leidžia tai sistemai persitvarkyti, atgauti jėgas, pasiruošti kitam agresijos etapui“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Tikiu, ateis laikas, kai priskirti save sovietiniam totalitariniam paveldui bus tolygu vadintis nacizmo šalininku

Ji taip pat pabrėžė, kad kiekvienas karas anksčiau ar vėliau baigiasi taika, tačiau taika privalo būti teisinga, o šiandien teisingos taikos pagrindas yra Ukrainos pergalė, kuri „duos pradžią tos nežmoniškos sistemos pabaigai“.

„Tikiu, ateis laikas, kai priskirti save sovietiniam totalitariniam paveldui bus tolygu vadintis nacizmo šalininku. Taip per Rytų ir Vakarų istorinės atminties sąsają Europos sąmonėje būtų atstatytas teisingumas – ir europiniu, ir tarptautiniu lygiu“, – sakė parlamento pirmininkė.

1941 metų birželio 14 dieną Sovietų Sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Sovietinių represijų laikotarpiu per 11 metų iš Lietuvos ištremta daugiau nei 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose buvo įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.

The post Viktorija Čmilytė - Nielsen apgailestauja, kad sovietinių struktūrų nusikaltimai nesulaukė griežto pasmerkimo appeared first on LAIKMETIS.

Dabar jau aišku, koks naujas pasaulis mums ruošiamas, ir tai įvyks daug greičiau, nei manome. Dideli pokyčiai dažnai gali įvykti staiga, užtenka pažvelgti į bolševikų revoliuciją, nacistinę Vokietiją, Mao kultūrinę revoliuciją ar Pol Poto režimą Kambodžoje.

Kiekvienas „drąsus naujas pasaulis" susideda iš laisvių suvaržymo, po kurio netrukus prasideda prasmių, vertybių, principų, prestižo hierarchijos, tradicijų ir papročių kvestionavimas bei socialinė inžinerija. Pasaulis turi būti apverstas aukštyn kojomis.

Senoji istorija turi būti sugriauta, o tradiciniai socialinės organizacijos būdai ištrinti. Individas turi jaustis bejėgis ir būti nušluotas kartu su vykstančiais neišvengiamais pokyčiais.

Paimkime kirminų atvejį. Senojoje visuomenėje ir kultūroje jų nemėgote ir jautėte jiems pasibjaurėjimą, reiškia, būsite priversti juos valgyti.

Kiekvienas „drąsus naujas pasaulis" susideda iš laisvių suvaržymo, po kurio netrukus prasideda prasmių, vertybių, principų, prestižo hierarchijos, tradicijų ir papročių kvestionavimas bei socialinė inžinerija

Tikite vyrų ir moterų pasauliu, pagrįstu aiškiais biologiniais skirtumais, kurie pripažįstami visuomenėje, religijoje, kultūroje, teisinėje sistemoje ir ideologijose? Mes apversime tai aukštyn kojomis ir suteiksime žmonėms, net ir vaikams teisę iš naujo nuspręsti, kas jie yra.

Ar pripratote prie daugelio judėjimo formų? Pamirškite tai, bus įvestos naujos normos, kad niekas nenorėtų ir negalėtų sau leisti naudotis automobiliu. Netrukus nuspręsime, ką jūs valgysite ir kokiomis paslaugomis galėsite naudotis.

Kinijos socialinių kreditų sistema (SCS) yra kiekvieno „drąsaus naujo pasaulio" kūrėjų svajonė. Čia kiekvienas žmogus yra stebimas ir vertinamas, o neatitinkantiems standartų neleidžiama naudotis daugeliu pilietinių teisių, taip pat prekėmis ir paslaugomis. Tokia sistema suteikia valdžią asmeniui ir verčia jį paklusti, kitaip jis bus paverstas priešu, kurį reikia pašalinti.

Naujoji komunistinė priespauda bus neišvengiama, nes ją sudarys glaudus valstybių ir didžiųjų korporacijų bendradarbiavimas. Valstybės turės vergų, o ne piliečių, korporacijos gaus pigią paklusnią darbo jėgą ir vartotojus. Vietoj utopinės lygybės tai iš tikrųjų sugrąžins mus į feodalizmą ir kastų sistemą.

Ypač svarbi priespaudos sudedamoji dalis bus teismų sistema, kuri kontroliuos ir atskirus asmenis, ir valstybes. Europos Teisingumo Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra gerai pasirengę tokiam vaidmeniui.

Tačiau neužtenka šiuos procesus pripažinti ar apie juos įspėti.

Jie turi būti sustabdyti didžiuliu maištu ir pilietiniu nepaklusnumu, kol visa tai neįgavo institucinių formų, kurias vėliau bus sunku sugriauti. Negalima turėti iliuzijų, kad ši komunizmo forma bus toleruotina. Ji bus priimtina tik tiems, kurie yra jos funkcionieriai.

Tai didelis pavojus, kuris gali paversti pasaulį vienu didžiuliu gulagu, žinoma, prisidengiant žmonijos pažanga.

The post Stanislawas Janeckis. Naujasis komunizmas ateina kirminų dietos pavidalu appeared first on LAIKMETIS.

Kinijos komunistų partijos centrinis komitetas išrinko Xi Jinpingą generaliniu sekretoriumi dar vienai penkerių metų kadencijai, pranešė „Xinhua“, o tai Kiniją nuo dešimtmečius trukusio valdžios dalijimosi tarp šalies elito vėl nubloškia į vienvaldystę.

„Noriu nuoširdžiai padėkoti visai partijai už pasitikėjimą mumis“, – sakė Xi Jinpingas žurnalistams Pekino Didžiojoje liaudies salėje po to, kai buvo paskelbtas uždaras balsavimas.

Jis pažadėjo „uoliai atlikti savo pareigas, kad įrodytume, jog esame verti didžiulio mūsų partijos ir mūsų žmonių pasitikėjimo“.

Xi Jinpingas taip pat buvo vėl paskirtas Kinijos centrinės karinės komisijos vadovu.

Dabar 69-erių metų vyras neabejotinai taps Kinijos prezidentu trečiajai kadencijai, apie kurią bus oficialiai paskelbta kovo mėnesį per metines vyriausybės įstatymų leidžiamąsias sesijas kovo mėnesį.

Jo paskyrimas įvyko po savaitę trukusio 2,3 tūkst. partijos delegatų suvažiavimo, per kurį jie patvirtino Xi Jinpingo „centrinę poziciją“ vadovybėje ir pritarė plataus masto pertvarkymams, per kuriuos galios neteko buvę varžovai.

20-ajame suvažiavime buvo išrinktas naujas Centrinis komitetas, kurį sudaro apie 200 aukšto rango partijos pareigūnų, o sekmadienį jie susirinko išrinkti Xi Jinpingą ir kitus Nuolatinio komiteto – Kinijos politinės valdžios viršūnės – narius.

Apie kadenciją oficialiai bus paskelbta kovo mėnesį per metines vyriausybės įstatymų leidžiamąsias sesijas kovo mėnesį.

Buvo paskelbta, kad į septynių narių Politinio biuro Nuolatinį komitetą įtraukti kai kurie artimiausi Xi Jinpingo bendražygiai.

Buvęs partijos vadovas Šanchajuje Li Qiangas (Li Čiangas), Kinijos vadovo patikėtinis, buvo paaukštintas iki antrosios vietos komitete, todėl tikėtina, kad kitų metų kovo mėnesį vyksiančiose metinėse vyriausybės įstatymų leidžiamosiose sesijose jis bus paskirtas premjeru.

Naujame narių sąraše pirmą kartą per 25 metus nebus nė vienos moters.

Sun Chunlan (Sun Čunlan), vienintelė moteris ankstesniame Politiniame biure, išėjo į pensiją, o kitos moterys nebuvo paskirtos.

Prieš dešimtmetį tapęs šalies vadovu Xi Jinpingas pasiekė tokią valdžios koncentraciją, kokios neturėjo nė vienas šiuolaikinis Kinijos valdovas, išskyrus Mao Zedongą.

2018 metais Xi Jinpingas panaikino dviejų prezidento kadencijų limitą, sudarydamas sau sąlygas valdyti neribotą laiką.

Jis taip pat pasirūpino, kad Kinija taptų antra pagal dydį pasaulio ekonomika, smarkiai padidintų savo kariuomenę ir imtųsi kur kas agresyvesnės pasaulinės laikysenos, kuri sulaukė didelio Jungtinių Valstijų pasipriešinimo.

Nepaisant beveik neribotos valdžios, per ateinančius penkerius metus Xi Jinpingo laukia didžiuliai iššūkiai, įskaitant skolų prislėgtos šalies ekonomikos valdymą ir didėjančią konkurenciją su JAV.

The post Xi Jinpingo laukia trečioji vadovavimo Kinijai kadencija appeared first on LAIKMETIS.

Lapkričio 15 ir 17 d. JAV kino teatruose pasirodysiantis filmas „Pranašas" pasakoja apie svarbius palaimintojo Stefano Wyszyńskio (Stefano Višinskio), padėjusio išvesti lenkų tautą iš vieno tamsiausių jos istorijos laikotarpių, gyvenimo įvykius.

Kardinolas, gimęs 1901 m. rugpjūčio 3 d. ir miręs 1981 m. gegužės 28 d. tuo laikotarpiu drąsiai pasisakė prieš stalinistinį režimą ir pasipriešino jo išpuoliams prieš Katalikų Bažnyčią bei religijos laisvės suvaržymą. Būdamas Gniezno ir Varšuvos arkivyskupas, jis buvo įkalintas tuometinės Lenkijos Liaudies Respublikos valdančiojo komunistinio režimo.

Filmo režisierius Michalas Kondratas, kuris taip pat žinomas dėl filmo „Skaistykla ir Faustina: meilė ir gailestingumas", žurnalistams pasakojo apie istorinius tyrimus ir pokalbius, susijusius su šiuo projektu.

„Kurdamas filmą konsultavausi su žmonėmis, kurie asmeniškai pažinojo jį [Wyszyńskį], pavyzdžiui, su Stenia, viena iš aštuonių moterų, slapta rėmusių jo veiklą", - sakė jis.

„Be to, gavau daug įdomios medžiagos iš profesoriaus Paweło Skibińskio (Pavelo Skibinskio), kuris daugiau nei 30 metų tyrinėjo Wyszyńskio veiklą. Jis taip pat perdavė man kadaise slaptas kardinolo pokalbių su komunistais stenogramas. Jie padėjo mums atkurti vykusius pokalbius, o tai yra žavus istorijos aspektas", - tęsė filmo režisierius.

126 minučių trukmės filmas lenkų kalba su angliškais subtitrais Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje bus išleistas lapkričio mėnesį.

Kitais metais 3 mln. dolerių vertės filmas bus išleistas Ispanijoje, Prancūzijoje, Meksikoje ir Lotynų Amerikoje.

M. Kondratas sako norįs, kad pasaulis sužinotų Wyszyńskio istoriją ir jo santykius su Karoliu Wojtyła, kuris vėliau tapo popiežiumi Jonu Pauliumi II: „Manau, kad pasaulis turėtų žinoti jo istoriją". Nors K. Wojtyła nėra pagrindinis veikėjas, jis pasirodo keliose scenose.

„Wojtyła buvo labai svarbi kardinolo Wyszyńskio figūra, ir šis siužetas padės Amerikos žiūrovams suprasti popiežiaus Jono Pauliaus II iškilimą Lenkijos istorijos ir prieš jį buvusio kardinolo Wyszyńskio dvasingumo kontekste", - pridūrė jis, teigdamas, kad šis filmas yra itin aktualus šiuolaikiniams tarptautiniams santykiams, atkreipiant dėmesį į Rusijos ir Ukrainos karą.

„Rusija bando užkariauti Ukrainą ir atkurti savo imperiją, tačiau ji taip pat turi apetitą kitoms šalims, kurios kadaise priklausė SSRS arba buvo jos įtakos sferoje, įskaitant Lenkiją. Jei Putino scenarijus būtų įgyvendintas, grįžtume į filme vaizduojamus laikus", - sakė jis.

M. Kondratas sakė, kad filme yra daugybė specialiųjų efektų, o jame vaidina stiprūs Italijos bei Lenkijos aktoriai.

Lenkų aktorius Slawomiras Grzymkowskis (Slavomiras Gzimkovskis) atlieka Wyszyńskio vaidmenį.

The post Naujas filmas apie žymaus lenkų kardinolo kovą su komunizmu - jau netrukus appeared first on LAIKMETIS.

„Šiurkštus šantažas, agresyvus spaudimas, ultimatumų politika, ateinanti iš imperinių Rytų, vis dar gyva. Vis dar reikia rinktis: laviruoti, ieškoti neutraliteto ir menamų kompromisų ar jėgai priešpriešinti susitelkimą, ryžtą ir adekvačią jėgą – mūsų pačių ir sąjungininkų bei partnerių“, – antradienį Seime minint Gedulo ir vilties dieną sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Ukrainos pavyzdys yra iškalbingas. Jos atžvilgiu – ta pati reikalavimų ir ultimatumų retorika, ta pati „žemių surinkimo“ ideologija, ta pati karinė agresija“, – teigė ji.

Pasak parlamento pirmininkės, Lietuva iš savo istorijos žino, kad po ultimatumų seka agresija.

„Po birželio 15-osios visada ateina birželio 14-oji. Ji gali ateiti ne iškart, tačiau būtinai ateina, jei pradedi laviruoti ir nuolaidžiauti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen, kalbėdama apie Lietuvos okupacijos dieną 1940-aisiais ir kitų metų birželio 14-ąją prasidėjusius trėmimus.

Anot jos, prisimindama savo istoriją Lietuva turi padėti Europai „atsisakyti priklausomybės nuo Kremliaus peršamo XX a. Europos istorijos pasakojimo, taip pat ir apie Antrojo pasaulinio karo priežastis ir pasekmes“.

„Šiandien Kremlius šį pasakojimą, prisotintą nepagrįstais kaltinimais, cinišku ir įžūliu požiūriu, begėdiškai klijuojamomis etiketėmis, vėl naudoja teisindamas savo agresiją kaimyninėms valstybėms“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Todėl svarbu, kad totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimų įvertinimas taptų integralia Vakarų pasaulio politinės darbotvarkės, kaip kovos su dezinformacija ir hibridiniu karu, dalimi“, – tvirtino ji.

Seimo pirmininkė pabrėžė, kad buvusios lietuvių žmonių aukos įpareigoja neprarasti budrumo ir padėti tai padaryti kitiems.

Seimo pirmininkė pabrėžė, kad buvusios lietuvių žmonių aukos įpareigoja neprarasti budrumo ir padėti tai padaryti kitiems

Kyjivo T. Ševčenkos universiteto doktorantė, istorikė, karo pabėgėlė iš Ukrainos Tetiana Boriak antradienį Seime sakė, kad šiuo metu Rusija, kaip anksčiau Sovietų Sąjunga, deportuoja ukrainiečius iš laikinai okupuotų teritorijų.

„Šiuo metu tai yra 1,4 mln. ukrainiečių, įskaitant daugiau nei 240 tūkst. vaikų. Jie atsiduria atokiausiuose, skurdžiuose Rusijos regionuose, be pragyvenimo ir bendravimo priemonių. Rusija jau parengė įstatymų pataisas ukrainiečių vaikų įvaikinimui palengvinti. Informacijos apie dešimčių tūkstančių ukrainiečių likimą nėra“, – sakė ji.

T. Boriak teigimu, „kaip ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, Rusija toliau „eksportuoja“ Ukrainos grūdus“.

„Bombarduojamos talpyklos, saugyklos, žemės ūkio technika, minuojami laukai ir jūros, blokuojami Ukrainos uostai. Badas gresia ne tik Ukrainos valstiečiams, kaip ir 1933 metais, bet ir daugiau nei 300 mln. žmonių. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas ciniškai kaltina JAV ir Ukrainos prezidentus dėl tariamo jų noro suorganizuoti „badą planetoje“, – kalbėjo ukrainietė.

Anot jos, nuo 2014 metų okupuotose teritorijose deginamos ukrainietiškos knygos, primetama Rusijos švietimo sistema, grąžinami dekomunizuoti simboliai, vardai.

„Jie bando mus nužudyti – ištrinti savo nusikalstamos imperinės praeities atmintį; paslėpti pavogtą istoriją (juk grivina yra ne Rusijos, o Ukrainos nacionalinė valiuta, o trišakis, kaip kunigaikščio Vladimiro Didžiojo valstybės simbolis, yra ne Rusijos, o Ukrainos herbas) ir pasisavinti Kijevo metropolitą; tęsti savo imperinį egzistavimą užkariaujant naujas teritorijas ir pagaliau išspręsti Ukrainos klausimą“, – tvirtino T. Boriak.

„Jei Ukraina žlugs, laimės ne teisinė, o fašistinė valstybė. Pasaulis niekada nebebus saugi vieta mums ir mūsų vaikams“, – pažymėjo ji.

Lietuvoje antradienį minima Gedulo ir vilties diena – birželio 14-ąją prieš 81 metus šalį okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų 1941 metų birželį į gyvulinius vagonus sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų. 

1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Per šią okupaciją iš viso įkalinta ir ištremta 280 tūkst. Lietuvos piliečių.  

The post V. Čmilytė - Nielsen: komunistų vykdyti nusikaltimai turi būti įvertinti visoje Europoje appeared first on LAIKMETIS.